Civilinė byla Nr. e2-29335-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23924-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovei M. J., ieškovės atstovėms advokato padėjėjai Dovilei Baškytei, advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui, trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei K. U., liudytojui M. D. (M. D.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus alus“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė M. J. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus alus“ priteisti 1 237,51 Eur turtinės žalos, 3 154,84 Eur negautų pajamų, 5 000 Eur neturtinės žalos, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. dirbo UAB „Vilniaus alus“ pilstytoja fasuotoja. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė, dirbdama prie pilstymo į plastmasinius butelius įrenginio, stipriai susižalojo kairės rankos plaštaką ir patyrė traumą.

3.       Nurodo, kad atsakovas atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir 2020 m. spalio 16 d. surašė N-1 formos aktą. Atsakovas padarė išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kalta ieškovė. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius (toliau – VDI) atliko papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurio pasėkoje atsakovo surašytą Nelaimingo atsitikimo darbe aktą pripažino negaliojančiu.

4.       Pažymi, kad VDI 2021 m. vasario 1 d. akte konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to kad: 1) darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, t. y. darbdavys neužtikrino, kad įrenginys būtų su apsauginiais blokatoriais – apsauginėmis durelėmis iš organinio stiklo, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, kur yra judančios dalys, apsauginės durelės buvo nuimtos; 2) nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, t. y. atsakingi asmenys leido darbuotojai dirbti nesaugiomis sąlygomis, pažeidžiant įrenginio gamintojo nurodymus, įmonės saugos ir sveikatos instrukcijas ir teisės aktus. Profesinės rizikos vertinimas, pildant fizinių veiksnių tyrimo protokolą ir įvertinus, kad darbui be apsaugų rizika – priimtina, atliktas prieštaraujant teisės aktams, o nuėmus apsaugines duris – neatnaujintas; 3) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas.

5.       Ieškovės teigimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą, leidžiantį mažinti priteistinos turtinės žalos dydį. Teigia, kad būtent darbdavys, atsakingas už darbuotojų saugą darbe, neorganizavo darbo taip, kad įrenginys veiktų pagal gamintojo instrukcijas, būtų uždėtos pagrindinės apsauginės detalės, veiktų automatinis įrenginio sustabdymas, vadinasi, atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovei atsiradimą. Be to, atsakovas neužtikrino, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai ieškovės darbo vietoje, nesiėmė kolektyvių apsaugos priemonių, nenumatė saugių darbų atlikimo metodų, prevencinių priemonių rizikai išvengti ar sumažinti. Visą ieškovės darbo laiką buvo liepiama dirbti nestabdant įrenginio, taip dirbo visos pamainos, tokia praktika buvo nuolatinė.

6.       Nurodo, kad 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 56 straipsnio 3 dalį, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Paaiškina, kad po nelaimingo atsikimo atvežus ieškovę į ligoninę, ji buvo skubos tvarka hospitalizuota į plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyrių operaciniam gydymui. 2020 m. rugsėjo 18 d. ieškovė buvo operuota. Mėnesį laiko ieškovės kairė ranka buvo gipso longetėje, po longetės nuėmimo ieškovė pradėjo fizioterapijos procedūras siekiant atstatyti sužalotą ranką, sausgysles ir nervus. 2021 m. sausio 29 d. ieškovei buvo nustatytas darbingumo lygis – 80 proc. bazinis darbingumo lygis. 2021 m. vasario 19 d. ieškovė dar kartą operuota. Dėl rando tarpupirščio srityje, net išmankštinus sąnarius, nykščio judesiai išliko riboti, todėl turėjo būti atliekama rando ekscizija ir odos plastika, t. y. rando išpjovimas ir odos persodinimas toje vietoje iš kitos rankos vietos. Po mėnesio ieškovei buvo pašalinti siūlai, paskirtas reabilitacinis gydymas. Ieškovė iki 2021 m. gegužės 4 d. buvo nedarbinga, t. y. beveik devynis mėnesius. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė grįžo į darbą, tačiau tapo akivaizdu, kad dirbti ieškovė negali – riboti rankos judesiai, skausmas keliant sunkius daiktus (dėžes ir pan.), skausmas atliekant pasikartojančius judesius ranka (dirbant su buteliais).

7.       Teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu įvykusio sveikatos sužalojimo ieškovė patyrė turtinius nuostolius, kurie turi būti atlyginti už žalą atsakingo asmens, t. y. atsakovo. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė paaiškina, kad ieškovės gijimo procesas buvo ilgas, ji turėjo nuolat pirkti ir vartoti paskirtus vaistus (uždegimą ir skausmą mažinantys vaistai, geležis, B ir D vitaminai, tepalai randams) ir kitas medikamentines priemones (tvarsčiai, marlės, pleistrai, paklotai, servetėlės, švirkštai ir kt.), mokėjo už kai kurias reabilitacijos procedūras. Atsižvelgiant į tai, ieškovė patyrė išlaidas, kurių suma 191,11 Eur. Pažymi, kad ieškovei socialinis draudimas kompensavo tik negautas pajamas, t. y. jai buvo išmokėta tik ligos pašalpa, todėl ieškovės patirta turtinė žala socialinio draudimo jai nebuvo kompensuota. Be to, ieškovė turėjo nuolat važinėti į ligoninę apžiūroms, reabilitacijos procedūroms. Ieškovė automobilio neturi, naudojasi viešuoju transportu, šios išlaidos sudaro 46,40 Eur. Taip pat, dėl prašymo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą Valstybinei darbo inspekcijai parengimo ir konsultacijų eigoje ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Taigi ieškovė iš atsakovo iš viso prašo priteisti 1 237,51 Eur turtinės žalos atlyginimo.

8.       Taip pat, dėl patirtos traumos ieškovė nukentėjo finansiškai, nes negavo pajamų dalies. Paaiškina, kad nedarbingumo metu ieškovei buvo mokama ligos išmoka, tačiau ši išmoka per visą nedarbingumo laikotarpį buvo mažesnė nei ieškovė būtų gavusi darbo užmokesčio. Taigi, ieškovės skaičiavimais ligos laikotarpiu ieškovės skirtumas, t. y. negautos pajamos, sudaro 1 446,17 Eur. Be to, dėl terminuotai netekto 20 proc. darbingumo ieškovė neteko galimybės nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. gegužės 31 d.) iki darbingumo lygio nustatymo termino pabaigos (2022 m. sausio 28 d.), t. y. už 7 mėn. ir 20 d. d. gauti 1 708,67 Eur pajamų.

9.       Be to, ieškovės teigimu, ieškovė patyrė ir neturtinę žalą. Pažymi, kad ieškovės patirtas sveikatos sužalojimas buvo labai skausmingas, ieškovei buvo suplėšyta plaštaka, pažeisti nervai ir sausgyslė. Ieškovė patyrė dvi operacijas, atliktas odos persodinimas iš dilbio. Ieškovės rankos mobilumas net ir po dviejų operacijų bei eilės reabilitacijos procedūrų nėra pilnai atsistatęs, apsitarnavimas yra apsunkintas, pirštų jautrumas taip pat ribotas. Ieškovė beveik devynis mėnesius buvo nedarbinga. Jai buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis. Ieškovė negali dirbti ankstesnio darbo, nes darbe reikalingo mobilumo ir jėgos ieškovė jau neturi. Bet koks darbas, kuriame atliekami pasikartojantys judesiai ranka ar rankai tenka fizinis krūvis, yra negalimi. Taip pat ieškovė nuolat jautė spaudimą iš atsakovo, daug streso ieškovei sukėlė neteisėti darbdavio veiksmai slepiant nelaimingą atsitikimą, nebendradarbiaujant tiriant nelaimingą atsitikimą, reikalaujant, kad sužalota darbuotoja pasirašytų atgaline data pakeistą darbo sutartį, baudžiant darbuotoją, nuteikinėjant kolektyvą prieš darbuotoją, bei negrąžinant į darbą verčiant atostogauti.

10.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad trečiojo asmens su atsiliepimu pateikti negautų pajamų skaičiavimai yra neteisingi. Paaiškina, kad ieškovei priteistinos negautos pajamos turi būti skaičiuojamos neatskaičius mokėtinų mokesčių, kadangi šie mokesčiai nuo priteistų negautų pajamų turės būti sumokėti. Dėl to, ieškovės teigimu, trečiasis asmuo visiškai nepagrįstai skaičiuoja ieškovės negautas pajamas be mokesčių. Taip pat, trečiasis asmuo neteisingai nurodo, kad ieškovė būtų dirbusi 143 darbo dienas, t. y. pagal 5 darbo dienų per savaitę grafiką. Pažymi, kad ieškovė faktiškai dirbo daugiau kaip penkias darbo dienas per savaitę ir vidutinis darbo dienų skaičius už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 4 d. yra 189,1 darbo dienos, o ne 143.

11.       Atsiliepimu atsakovas UAB „Vilniaus alus“ su patikslintu ieškiniu nesutinka nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 17/09/08, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pilstytojos-fasuotojos pareigas, o atsakovas įsipareigojo mokėti darbo užmokestį. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė neišjungusi įrenginio bandė pataisyti įstrigusį butelį, ko pasekoje įrenginys sužalojo ieškovės kairę plaštaką - plėštinė žaida ir sausgyslės pažeidimas. Atsakovas sudarė komisiją nelaimingam atsitikimui ištirti, 2020 m. spalio 6 d. atsakovas surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriuo buvo nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl abiejų šalių kaltės. 2021 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius ieškovės prašymu atliko papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą bei taip pat konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl abiejų šalių kaltės. Pažymi, kad viso nelaimingo tyrimo metu atsakovas bendradarbiavo tiek su ieškove, tiek su inspekcija, savalaikiai teikė atsakymus, dokumentus, tuo tarpu ieškovė visais įmanomais būdais stengėsi paveikti nelaimingo tyrimo eigą, be kita ko trukdė ir atsakovo vykdomai veiklai.

12.       Nurodo, kad 2021 m. gegužės 25 d. ieškovė savo iniciatyva pateikė atsakovui prašymą dėl atleidimo iš darbo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovas patenkino ieškovės prašymą ir darbo sutartį nutraukė. Pažymi, kad tiesioginė nelaimingo įvykio priežastis buvo ieškovės veiksmai kišant ranką į veikiantį įrenginį prieš tai jo nesustabdžius, o ne atsakovo padaryti nusižengimai. Nurodo, kad, pilstytojo fasuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 29 4.9. punkte įtvirtinta, jog darbuotojo pareiga įrenginiui sustojus ar įstrigus kamšteliui visų pirma įrenginį išjungti, ir tik tada aiškintis kas atsitiko. Ieškovė pas atsakovą iki ginčo įvykio dirbo daugiau nei 3 metus, o tai reiškia, kad atsakovo veiklos ir joje naudojamų įrenginių specifika ieškovei neabejotinai turėjo būti žinoma. Be to, ieškovė buvo rašytinai supažindinta su darbovietėje galiojančiomis saugos ir sveikatos instrukcijomis, tačiau jų nesilaikė. Ant įrenginio yra užklijuoti informaciniai lipdukai. Taigi, nelaimingo atsitikimo priežastis yra ir pačios ieškovės neteisėti veiksmai, t. y. saugos ir sveikatos norminio akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Ieškovės teiginiai, jog ji nežinojo apie galimas rankos kišimo į veikiantį įrenginį pasekmes ir nebuvo apie tai informuota yra visiškai nepagrįsti.

13.       Taip pat, atsakovo teigimu, ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, todėl žalos dydis turi būti mažintinas. Dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovei būtų nurodyta/rekomenduota įsigyti būtent šiuos vaistus, jog nebuvo galimybių atlikti perrišimų medicinos įstaigoje, ko pasekoje teko įsigyti tvarsčius, paklotus vaistinėje ir patirti papildomas išlaidas. Taip pat nepateikta nepateikė įrodymų, jog viešasis transportas buvo skirtas ieškovei nuvykti iki medicinos įstaigų, vaistinių ar kitų vietų, kurios būtų tiesiogiai susijusios su nelaimingu įvykiu. Be to, iš kvitų nėra aišku už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta ieškovės atstovei. Pažymi, kad ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, ieškovei niekada nebuvo atsisakyta sumokėti. Atsakovas kelis kartus siūlė taikiai susitarti ir nedidinti šalių išlaidų, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovė į atsakovą ir/ar inspekciją galėjo kreiptis pati, advokato pasitelkimas nebuvo būtinas. Kita vertus, jeigu ieškovė nebuvo patenkinta nelaimingo tyrimo aktu, ji galėjo apskųsti aktą ABTĮ nustatyta tvarka ir ten reikalauti išlaidų, tačiau to nepadarė. Taigi, šios ieškovės išlaidos nėra būtinos, pagrįstos ir todėl negali būti atlygintinos.

14.       Dėl negautų pajamų atsakovas pastebi, kad ieškovė pati 2021 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, jog dėl patirtos traumos negali tinkamai atlikti savo funkcijų. Atsakovas pats ieškovės atleidimo neinicijavo, net netyrė (nesiaiškino) ar ieškovė gali atlikti savo darbo funkcijas ar negali. Jeigu ieškovė nebūtų galėjusi atlikti tinkamai visų funkcijų atsakovas neabejotinai būtų pasiūlęs ieškovei kitą pareigybę. Be to, ieškovė dirbti pilstytoja gali su apribojimais, taigi ieškovė turėjo galimybę dirbti ir toliau pas atsakovą bei gauti pajamas. Kita vertus, vien faktas, jog ieškovė neteko 20 proc. darbingumo, nereiškia, jog ieškovė gautų 20 proc. mažiau pajamų. Be kita ko, ieškovė pati pateikė įrodymus, jog nedirba, taigi pati prisideda prie savo pačios nuostolių didėjimo. Teigia, kad nuo nelaimingo atsitikimo (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki darbo santykių pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) atsakovas išmokėjo ieškovei net 3 809,10 Eur bruto išmokų (darbo užmokestis, atostoginiai, išeitinė išmoka ir t. t.). Be to, atsakovo teigimu, ieškovė gavo kur kas daugiau pajamų negu būtų gavusi darbo užmokesčio.

15.       Dėl neturtinės žalos atsakovas pastebi, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl pačios ieškovės kaltės, ieškovės trauma nepriskirtina prie sunkių sveikatos sužeidimų, ieškovė neteko darbingumo laikinai, vos vieniems metams (nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2022 m. sausio 28 d.), o netektas darbingumas sudaro vos 20 proc. Be to, 2021 m. vasario 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV skyriaus sprendimu ieškovei nustatytas net 90 proc. darbingumo lygis. Pažymi, kad ieškovė pati buvo nesąžininga, ką įrodo melagingas pranešimas VPK, atsakovo darbuotojų raštas, jog 6 cecho darbuotojai net nenori dirbti vienoje pamainoje su ieškove, atsakovo darbuotojo M. S. paaiškinimai, jog ieškovė per M. D. darė spaudimą įmonės darbuotojams nelaimingo tyrimo metu. Ieškovė keičia savo parodymus, jos pozicija ne tik kad nenuosekli, bet ir prieštaringa. Be to, prieš pat įvykį ieškovė naudojosi telefonu, kas yra atskiras darbo drausmės pažeidimas.

16.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ atsiliepimu sutinka su ieškovės nurodomomis 46,40 Eur išlaidomis transportui bei 60,05 Eur išlaidomis gydymui, tačiau pažymi, kad pati ieškovė nesilaikė darbovietėje galiojančių saugos ir sveikatos instrukcijų, o ieškovės konstatuoti veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl šios žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi byloje būtina atsižvelgti ir įvertinti pačios Ieškovės neatsargius veiksmus, lėmusius žalos kilimą. Taip pat pastebi, kad ieškovė negautas pajamas skaičiuoja vertindama savo vidutinį darbo užmokestį su mokesčiais, nedetalizuoja, kaip yra apskaičiuota jos nurodoma 1 708,67 Eur negautų pajamų suma. Nurodo, kad draudiko skaičiavimais ieškovė negautų pajamų nėra patyrusi.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovė M. J. ir ieškovės atstovės advokato padėjėja Dovilė Baškytė, advokatė Gitana Gudaitė palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vilius Virbickas palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovė K. U. prašė ieškinį atmesti.

20.       Teismo posėdžio metu liudytojas M. D. nurodė, kad 7 metus dirbo UAB „Vilniaus alus“ pamainos meistru, prižiūrėdavo kaip dirba pilstytojai. Paaiškino, kad įsidarbinant darbdavys davė pasirašyti instrukcijas, vėliau paduodavo pasirašyti tik žurnalus. Taip pat maždaug prieš 2 metus buvo organizuojama paskaita apie darbo saugą. Per liudytojo darbo istoriją pas atsakovą buvo 2-3 tokie mokymai. Dėl įrangos instruktažo, apmokymų atskirų nėra. Naujam darbuotojui įrenginį aprodydavo tas, kas stovėjo šalia, su pačia instrukcija nesupažindydavo. Teigė, kad įvykių ir prieš tai būdavo. Nurodė, kad po ginčo įvykio įrenginio apsauga pasikeitė, prieš komisijos atvykimą atsirado durelės, davikliai pradėjo veikti. Teigė, kad durelės iš esmės trukdo darbui ir buvo nuimtos kai atsitrenkė darbuotoja. Taip pat dėl to, kad būtų mažiau broko. Paaiškino, kad jeigu reikėjo pataisyti butelį įrenginio neišjunginėjo, nes sustrigtų veikla, būtų broko. Nebent užstrigdavo kamštelis, tada stabdydavo. Nurodė, kad plauti įrenginio negalima kai šalia dirba darbuotojai, todėl įprastai plovimas vyksta naktį. Stiklo ir PET galva plaunamos rūgštimi ir dezinfekciniu. Chemija turi kvapo. Teigė, kad dėl nelaimingų atsitikimų išmokų nebūdavo. Po ginčo įvykio, liudytojo žiniomis, davė kompensaciją A. Liudytojo teigimu, ieškovė buvo spaudžiama R. pasakyti, kad dėl pačios kaltės viskas įvyko. Buvo darbuotojų, kad nenorėjo dirbti su ieškove.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovė M. J. 2017 m. rugsėjo 8 d. darbo sutarties Nr. 17/09/08 pagrindu dirbo UAB „Vilniaus alus“ pilstytojos – fasuotojos pareigose (sutarties 1.1. punktas). Ieškovei dirbant pas atsakovą darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė buvo sužalota. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

22.       CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). DK

23.       CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasisakant dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos pažymėtina, 2021 m. vasario 1 d. nelaimingų atsitikimų darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 19.30 val. M. J. nelaimingo atsitikimo metu dirbo prie pilstymo į plastmasinius butelius įrenginio, prižiūrėjo, kad pilstymo procesas vyktų sklandžiai, buteliai tvarkingai judėtų įrenginyje. Akte nurodoma, kad kitai darbuotojai plaunant įrenginį pasklidus kvapui, M. J. pasidarė bloga, buvo sunku kvėpuoti. <...> Pastebėjus, kad pilstymo galvoje reikia pataisyti butelį, M. J., neišjungusi įrenginio, įkišo į įrenginio galvą ranką ir bandė pataisyti butelį, tuo metu besisukantys krumpliaračiai sužalojo jai kairę ranką <...>. Tyrimo metu nustatyta, kad pilstymo į plastmasinius butelius įrenginys prie kurio dirbo nukentėjusioji, buvo be apsauginių durelių – organinio stiklo (jis yra priekinio korpuso dalis). Darbuotojai ir darbdavio atstovai patvirtino, kad apsauginės durelės anksčiau ant įrenginio buvo, tačiau buvo nuimtus atliekant įrenginio derinimo darbus. <...> Tyrimo akte nurodoma, kad gamintojo pateiktoje įrenginio instrukcijų knygoje VERAL 30 P-PET + K Nr. a57402 „Apsauga“ dalyje nurodyta, kad – „aptarnaujančio personalo apsaugą nuo elektros smūgio užtikrina apsauginiai mašinos korpusai, kurie patikimai apsaugo, jeigu yra tvarkingi ir veikiant mašinai nėra nuimti“. „2.6.3. Monoblokas“ dalyje nurodoma „mašiną draudžiama įjungti, jeigu yra išardyti užpildymo mechanizmo kontūro korpusai“. Pilstytojo – fasuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 29, patvirtintoje 2017 m. spalio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS-08, nurodyta – dirbti tik su tvarkingais fasavimo įrenginiais, kurių apsaugos ir blokuotės yra tvarkingos (4.3. punktas), draudžiama savarankiškai keisti arba šalinti naudojamuose fasavimo įrenginiuose ar kitose darbo priemonėse įrengtus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisus, nuimti jų blokuotes (4.4. punktas), dirbant su fasavimo įrenginiu draudžiama nuimti jo blokuotes (4.20 punktas). Taip pat nustatyta, kad šalia vykdant plovimo darbus naudoti cheminiai mišiniai (Kaustikinė soda, BS-Asip, BS-Sterilforte), kurių saugos duomenų lapuose nurodyta, kad keliamas didesnis pavojus kvėpavimo takams ir juos naudojant būtina naudoti kaukes ar raspiratorius <...>. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apsaugines dureles nuėmė ne ieškovė, jų ieškovei atliekant darbą nebuvo bei darbdavys leido dirbti darbuotojai nesant apsauginių durelių. Aptarti duomenys patvirtina, kad darbdavys nesilaikė pagrindinės pareigos užtikrinti ieškovei M. J. saugias darbo sąlygas. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

24.       CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojai - ieškovei. Byloje atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsakovo apeliavimas į tai, jog ieškovė pati nebuvo pakankamai atsargi, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi įvykio metu, įrenginys buvo be apsauginių durelių, t. y. darbdavys neužtikrino įrenginio techninės būklės, kuri sudarytu saugias sąlygas darbuotojai.  

25.       Ieškovės patirta žala pasireiškė dėl sveikatos sužalojimo patirtais turtiniais ir neturtiniais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Akto 3.3. punkte nurodyta diagnozė – kairės plaštakos plėštinės žaizdos, sausgyslės pažeidimas. Byloje taip pat pateikti medicininiai dokumentai apie sužalojimo gydymo eigą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 1 d. sprendime Nr. STS-403 nurodyta, kad sprendimas priimtas 2021 m. vasario 1 d. darbingumo lygio vertinimo akto dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. NA-229 pagrindu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 315 nurodyta, kad M. J. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2022 m. sausio 28 d. nustatytas darbingumo lygis – 80 proc., netektas darbingumas – 20 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atitikimas darbe. Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio teismas pasisakys atskirai.

26.       Priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad ieškovė M. J. dirbdama pas atsakovą UAB „Vilniaus alus“ pilstytojos – fasuotojos pareigose, 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykus nelaimingam atsitikimui patyrė sužalojimus. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.  Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nelaimingą atsitikimą darbe. Jei darbdavys būtų užtikrinęs saugias darbo sąlygas, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Aptariamu atveju buvo nustatyti tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek ieškovės patirta žala. Toliau teismas pasisakys dėl ieškovės patirtos turtinės bei neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

27.       Ieškovė M. J. reiškia reikalavimą priteisti 1 237, 51 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 3 154, 84 Eur negautų pajamų. Nurodo, ieškovės prašoma priteisti turtinė žala susidarė iš patirtų gydymo išlaidų, transporto išlaidų vykstant į gydymo įstaigą, teisinių paslaugų išlaidų bei negautų pajamų.  

28.       Viena iš ieškovės prašomų priteisti sumų – 1 000 Eur už teisines paslaugas. Grįsdama šią sumą ieškovė nurodo, kad 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prašydama atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, kadangi atsakovo atliktas tyrimas, ieškovės manymu, buvo atliktas pažeidus procesines taisykles ir netinkamai įvertinus aplinkybes. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi papildomą tyrimą, atsakovo atliktą tyrimą pripažino netinkamu ir panaikino atsakovo surašytą aktą. Dėl prašymo Valstybinei darbo inspekcijai parengimo ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos bei už šias paslaugas sumokėjo 1 000 Eur.

29.       Atsakovas UAB „Vilniaus alus“ nesutinka su prašymu. Nurodo, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Nelaimingų atsitikimų tyrimą darbe reguliuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija). Skundų tvarką reguliuoja Nuostatų X skyrius, kuris nenumato jokių teisinių išlaidų atlyginimo. Jeigu ieškovė nebuvo patenkinta nelaimingo tyrimo aktu, ji galėjo apskųsti aktą ABTĮ nustatyta tvarka ir ten reikalauti išlaidų, tačiau to nepadarė.

30.       CPK 98 straipsnio 1 dalies straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalis nustato taip pat sumas (išlaidas), kurios priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau pagal tiek kasacinio teismo išaiškinimus, tiek nuosekliai formuojamoje praktikoje apeliacinės instancijos teisme, proceso šalies patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti Darbo ginčų komisijoje laikytinos procesinio pobūdžio išlaidomis, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2590-910/2018). 

31.       Nors šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti išlaidos nėra patirtos ikiteisminėje stadijoje Darbo ginčų komisijoje, o nagrinėjant ieškovės skundą Valstybinėje darbo inspekcijoje, tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos taip pat vertintinos, kaip procesinio pobūdžio išlaidos ikiteisminėje stadijoje, o ne materialiniai nuostoliai. Paminėtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 1 d. akte, kuriuo darbdavio UAB „Vilniaus alus“ 2020 m. spalio 16 d. N-1 formos aktas pripažintas negaliojančiu, nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų“ 77 ir 80 punktų reikalavimais, nesutinkant su įvykio darbe tyrimu, galima kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per du mėnesius nuo akto gavimo dienos. Taigi, nurodyta tolimesnė ikiteisminė tvarka.   

32.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų rengiant aktą dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Tiek atsakovo rengtame akte, tiek Valstybinės darbo inspekcijos rengtame akte buvo aptartos įvykio aplinkybės, inspekcija tik patikslino kai kurias aplinkybes. Teorinės ir teisinės prielaidos tokio akto rengimui egzistavo, todėl būtų nepagrįsta teigti, kad atsakovas rengiant aktą siekė ieškovei padaryti žalą (patiriant jai bylinėjimosi išlaidas).

33.       Ieškovė taip pat reiškia reikalavimus priteisti 191, 11 Eur patirtas gydymo išlaidas, 46, 40 Eur transporto išlaidas ir 3 154, 84 Eur negautų pajamų ligos laikotarpiu bei dėl sumažėjusio darbingumo.

34.       CK

35.       Ieškovė grįsdama prašymą dėl 191, 11 Eur sumos medicininio pobūdžio priemonių įsigijimo, pateikė kasos kvitus, pagal kuriuos matyti, kad ieškovės įsigytos medicininio pobūdžio prekės. Atsakovas UAB „Vilniaus alus“ atsiliepime nurodo, kad nors atsakovė pateikė kvitus dėl patirtų išlaidų medicininėms priemonėms, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad ieškovei būtų nurodyta ar rekomenduota įsigyti būtent šias medicinines priemones bei vaistus. Nėra duomenų, kad nebuvo galima atlikti perrišimus gydymo įstaigoje ir išvengti papildomų išlaidų tvarsčiams bei paklotams. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė pažymėjo, kad ne visos kvituose nurodytos prekės susijusios su ieškovės sužalojimu. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su 60, 05 Eur išlaidomis gydymui.

36.       Patikrinus ieškovės prašomos priteisti 191, 11 Eur sumos medicininėms priemonėms pagrįstumą, nustatyta, kad ieškovė į šią sumą įtraukė medicinines priemones, kitos prekės į prašomą priteisti sumą neįskaičiuotos, pvz.: kaip 2020 m. spalio 15 d. kvite nurodytas tušas, 2020 m. gruodžio 8 d. kvite nurodytas vaistinis preparatas „Mezym“, 2020 m. gruodžio 29 d. kvite nurodytos aktyviosios anglies, pagal 2021 m. vasario 15 d.  kvitą neįskaičiuotas tušas, maišelis, pagal 2021 kovo 2 d. kvitą neįskaičiuotas vaistinis preparatas Duphaston, pagal 2021 m. kovo 15 d. kvitą neįskaičiuoti preparatai nuo peršalimo. Taigi, ieškovė prašydama kompensuoti patirtas išlaidas susijusias su patirta trauma darbe įskaičiavo tas medicinines priemones, kurios susijusios su padaryto sužalojimo gydymu. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent šios medicininės priemonės bei vaistiniai preparatai ieškovei buvo rekomenduoti bei, kad ieškovė galėjo vykti į perrišimus gydymo įstaigoje, nepaneigia, jog ieškovei šios priemonės buvo reikalingos patirtam sužalojimui gydyti. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 191, 11 Eur suma medicininėms priemonėms bei vaistiniams preparatams įsigyti pagrįsta.

37.       46, 40 Eut transporto išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė mokėjimo kvitų kopijas, dėl sumos dydžio ginčo nėra. Atsakovas UAB „Vilniaus alus“ teigia, kad nesutinka su 46, 40 Eut transporto išlaidomis, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad viešuoju transportu vyko į gydymo įstaigas. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ nurodo, kad sutinka su 46, 40 Eur transporto išlaidomis.   

38.       Kaip minėta, dėl transporto išlaidų dydžio ginčo nėra, atsakovas kvestionuoja šių išlaidų pagrįstumą. Byloje yra duomenys, kad ieškovė ne kartą vyko į gydymo įstaigas (VšĮ „Vilniaus universitetinė ligoninė“ adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, vyko 2020 m. rugsėjo mėnesį, spalio mėnesį, 2021 m. vasario mėnesį, kovo mėnesį, net 15 kartų ieškovė vyko į terapiją VšĮ „Antakalnio poliklinika“ adresu Antakalnio g. 59, Vilnius ir kt.). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo būtina vykti į gydymo įstaigas, į šias įstaigas ieškovė vyko dėl sužalojimo darbe, todėl teismas vertina, kad ieškovė pagrindė transporto išlaidų vykstant į gydymo įstaigas būtinumą.

39.       Ieškovė prašo priteisti  3 154, 84 Eur negautų pajamų. Nurodo, kad prašo priteisti nurodytą suma dėl netekto 20 proc. darbingumo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nedarbingumo laikotarpiu, t. y 2020 m. rugsėjį, spalį, lapkritį bei gruodį ir 2021 m. sausį, vasarį, kovą, balandį, gegužį jos negautos pajamos sudaro – 1 446, 17 Eur bei laikotarpiu nuo atleidimo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. sausio 28 d. dėl netekto 20 proc. darbingumo jos negautos pajamos sudaro 1 708, 67 Eur.

40.       Atsakovas UAB „Vilniaus alus“ su prašymu nesutinka, teigia, kad atsakovas 2021 m. spalio 12 d. pateikė įrodymus, jog ligos laikotarpiu, t. y. nuo nelaimingo atsitikimo (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki darbo santykių pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) atsakovas išmokėjo ieškovei net 3 809,10 Eur bruto išmokų (darbo užmokestis, atostoginiai, išeitinė išmoka ir t. t.). Teigia, kad netgi pasirinkus ieškovės negautų pajamų skaičiavimo mechanizmą akivaizdu, jog ieškovė gavo kur kas daugiau pajamų negu būtų gavusi darbo užmokesčio, taigi ieškovės reikalavimas dėl 1446,17 Eur negautų pajamų yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat nurodo, kad 2021 m. gegužės 25 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 56 straipsnio 3 dalį darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. 2021 m. gegužės 28 d. atsakovas patenkino ieškovės prašymą ir darbo sutartį nutraukė. Teigia, kad ieškovė neginčijo jos darbo sutarties nutraukimo, minėta, jog atsakovas net neketino jos atleisti, taigi akivaizdu, jog atsakovas nutraukdamas ieškovės darbo sutartį neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Mano, kad ieškovės patirta trauma netrukdė darbui.

41.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nurodo, kad ieškovė netinkamai skaičiuoja negautas pajamas, kadangi ieškovė savo vidutinį darbo užmokestį skaičiuoja su mokesčiais, ieškovė nedetalizuoja, kaip apskaičiuota jos nurodomą 1 708, 67 Eur negautų pajamų suma už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. sausio 28 d. Draudimo skaičiavimu ieškovės vienos dienos VDU sudaro 29, 44 Eur, vieno mėnesio VDU 687, 02 Eur, o ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. sudaro 448, 31 Eur.

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už  žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę  žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). 

43.       Pagal darbdavio UAB „Vilniaus alus“ pateiktą ieškovės M. J. VDU pažymą ieškovės vienos dienos VDU (bruto) – 46, 60 Eur. Pagal byloje esančią UAB „Vilniaus alus“ pažymą, kurioje nurodyti ieškovės M. J. duomenys vidutiniam 2020 m. darbo užmokesčiui paskaičiuoti matyti, kad ieškovės vienos dienos VDU (bruto), t. y. prieš mokesčius – 46, 60 Eur, (neto), t. y. po mokesčių – 29, 44 Eur.

44.       Ieškovė grįsdama prašymą priteisti negautas pajamas nurodo, kad nepagrįsta spręsti, jog negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos pagal ieškovės gautą darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Be to, nurodo, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, jog ieškovė dirbo daugiau kaip penkias darbo dienas per savaitę. Pavyzdžiui 2020 m. birželio mėnesį dirbo 22 dienas (vietoje 21), liepos mėnesį dirbo 24 dienas (vietoje 22), rugpjūčio mėnesį 24 d. (vietoje 22). Nurodo, kad 2020 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičiuos esant šešių darbo dienų savaitei – 25, 3 darbo dienos. Ieškovės skaičiavimu, jos darbo dienų skaičius laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 4 d. sudarė 189, 1 darbo dienos, taigi negautos pajamos ieškovės skaičiavimu už nedarbingumo laikotarpį sudaro – 8 812, 06 Eur (189, 1 d.d. * 46, 60 Eur). Pažymi, kad ieškovė vadovavosi realiu ieškovės darbo grafiku ir pagal paskutinius tris mėnesius ieškovės darbo dienų skaičius per mėnesį buvo 23, 3 d.d., atitinkamai mėnesinis vidutinis ieškovės darbo užmokestis 1 085, 78 Eur.

45.       Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis prieš mokesčius sudarė 46, 60 eur sumą. Pagal darbdavio pateiktus duomenis ieškovės vienos dienos darbo užmokestis po mokesčių 29, 44 Eur. Ginčas kyla dėl to, ar skaičiuojant negautas pajamas jos turėtų būti skaičiuojamos prieš mokesčius ar po mokesčių, bei ginčas keliamas dėl skaičiavimo laikotarpio.

46.       Specialaus teisės akto - Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šiuo atveju draudėjas – UAB „Vilniaus alus“. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. Pagal nurodytą teisės aktą matyti, kad įsipareigojimus mokėti įmokas Valstybinio socialinio fondo valdybai turi draudėjas (darbdavys). Taigi, skaičiuojant ieškovės negautas pajamas jos skaičiuotinos nuo ieškovės darbo užmokesčio po mokesčių, t. y. tos sumos, kurias ieškovė realiai gautų.

47.       Pagal patikslintame ieškinyje pateiktą lentelę matyti, kad ieškovė prašomą priteisti sumą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. apskaičiavo taip: 8 170, 53 (ieškovės VDU prieš mokesčius už nurodytą laikotarpį) – 4 650, 29 Eur (ligos išmokų) – 1 675, 47 Eur (vienkartinė netekto darbingumo kompensacija) - 398, 60 Eur (darbdavio 2021 m. vasario mėn. išmokėta suma). Pagal ieškovės pateiktus duomenis  už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. jos negautos pajamos sudaro - 1 446, 17 Eur.

48.       Pagal bylos VSDFV Sodra duomenis ieškovei už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės nedarbingumo metu numatyta išmokėti suma atskaičius visus mokesčius sudaro 3740, 78 Eur sumą (ieškovė tuo tarpu apskaičiavo 4 650, 29 Eur ligos išmokų sumą prieš mokesčius), pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą pažymą apie asmeniui išmokėtas sumas matyti, kad ieškovei 2021 m. kovo 29 d. išmokėta netekto darbingumo vienkartinė kompensacija – 1 675, 47 Eur dydžio bei pagal darbdavio pateiktus duomenis ieškovei 2021 m. vasario mėn. išmokėta suma po mokesčių 314, 74 Eur (ieškovė skaičiuodama sumas darbdavio 2021 m. vasario mėnesį išmokėtą sumą nurodė prieš mokesčius 398, 60 Eur). Pagal aptartus duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ieškovės gauta suma atskaičius mokesčius, t. y. jos faktinės pajamos viso buvo 5 730, 99 Eur suma.

49.       Kaip minėta, ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės vidutinis darbo laikas skaičiuojant pagal ieškovės darbo grafiką per paskutinius tris mėnesius buvo 23, 3 darbo dienos. Šios faktinės aplinkybės nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neginčijo. Pagal byloje pateiktą ieškovės darbo grafiką matyti, kad 2020 m. birelio mėnesį ieškovė dirbo – 22 dienas, 2020 m. liepos mėnesį – 24 dienas, ir 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 24 dienas, kas reiškia kad per šiuos tris paskutinius mėnesius dirbtų dienų vidurkis – 23, 3 darbo dienos kaip ir nurodo ieškovė. Pagal darbdavio duomenis ieškovės vienos dienos VDU į rankas 29, 44 Eur. Skaičiuojant, kad ieškovės vieno mėnesio vidutinis darbo dienų skaičius buvo 23, 3 darbo dienos, ieškovės vieno mėnesio VDU po mokesčių – 685, 95 Eur. Pagal šiuos duomenis ieškovės planuotos gauti pajamos per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. sudarė 5 782 Eur (2020 m. rugsėjo 10 darbo dienų*29, 44 Eur, bei 2020 m. spalis, lapkritis, gruodis, 2021 m. sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužės (8 mėnesiai) * 685, 95 Eur), taigi iš šios sumos atėmus ieškovei faktiškai išmokėtą sumą, likusi negautų pajamų suma sudaro – 51, 01 Eur sumą (5 782 Eur planuotos gauti pajamos - 5 730, 99 Eur realiai gautos pajamos).

50.       Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti 1 708, 67 Eur laikotarpiu nuo atleidimo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. sausio 28 d. dėl netekto 20 proc. darbingumo. Nurodo, kad suma apskaičiuota už 7 mėnesius ir 20 darbo dienų. Pagal jau aptartus skaičiavimus ieškovė už šį laikotarpį po mokesčių būtų gavusi 5 390, 45 Eur sumą (mėnesio VDU 685, 95 Eur * 7 + 20 d.d. * 29, 44 Eur), 20 procentų nuo šios sumos sudaro 1 078, 09 Eur po mokesčių.

51.       Kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1505-852/2020).

52.       Atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes bei į nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvada, kad pagrįsta spręsti, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 191, 11 Eur suma už medicinines priemones, 46, 40 Eur už transporto išlaidas, 51, 01 Eur negautų pajamų dėl nedarbingumo bei 1 078, 09 Eur negautų pajamų dėl netekto darbingumo. Viso ieškovei priteistina 1 366, 61 Eur turtinė žala.  

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

53.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad neturtinė žala atsirado dėl to, jog ieškovės patirtas sužalojimas labai skausmingas, ieškovei buvo suplėšyta plaštaka, pažeisti nervai ir sausgyslė. Ieškovė patyrė dvi operacijas, atliktas odos persodinimas iš dilbio. Ieškovės rankos mobilumas nėra pilnai atsistatęs. Teigia, kad atsakovo veiksmai nelaimingo atsitikimo tyrimo metu taip pat sukėlė daug streso.   

54.       CK 6.250

55.       Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/ 2010).

56.       Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). 

57.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad VšĮ „Antakalnio poliklinika“ 2021 m. gegužės 19 d. išduotame medicininiame pažymėjime Nr. 4534, nurodyta, jog ieškovė M. J. dirbti pilstytoja, fasuotoja, gamybos operatore gali su apribojimais, negali dirbti sunkaus fizinio darbo, negali dirbti darbų kai reikalingi kairės rankos pasikartojantys judesiai, negali kelti jokių sunkumų kaire ranka. Ieškovės netektas darbingumas sudaro 20 proc. Pažymėtina, kad  dėl patirto sužalojimo ieškovė buvo operuota. Kaip minėta, jos kairės rankos galimybės dirbant fizinį darbą ribotos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra radus darbą degalinėje, sutartį sudarė 2021 m. lapkričio mėnesį, darbo užmokesčio dar nėra gavusi, tačiau dirbant gaus apie 700 – 800 Eur į rankas, sulygtas darbo užmokestis 3, 93 Eur per valandą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė gali dirbti tam tikro pobūdžio darbus. Byloje nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos sumažėjo ieškovės galimybės bendrauti su žmonėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose ir pan., t. y. kad buvo apsunkintas jos socialinis gyvenimas. VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ 2020 m. spalio 13 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą nurodyta, kad ieškovei padarytas sužalojimas nėra priskiriamas prie sunkių.   

58.       Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

59.       Teismas, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi,  neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdamas į nurodytą teismų formuojamą praktiką, įvertinęs tai, kad ieškovės kairės rankos sužalotos srities judesiai iki šiol yra apriboti, ieškovė negali iki galo sulenkti pirštų, kaip minėta darbų atlikimas ribotas, negalima atlikti sunkaus fizinio krūvio reikalaujančių darbų, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu 3 000 Eur  neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama, atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus. Vertinant tokio pobūdžio sužalojimą tokia kompensacija laikoma teisinga ir apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-910/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

61.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

62.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 600 Eur sumą, atsakovas UAB „Vilniaus alus“ pateikė įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 400 Eur sumą. Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagal bylos apimtį, posėdžių trukmę, teiktus papildomus įrodymus, atitinka aptartas rekomendacijas ir nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės patekintų reikalavimų suma sudaro 46 procentus, atmestų reikalavimų suma 54 procentus, atsitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo priteisiant 1 196 Eur sumą, o atsakovui iš ieškovės 1 836  Eur sumą.

63.       Lietuvos valstybei iš atsakovo priteisiamas 98 Eur žyminis mokestis, nuo priteistos sumos, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Vilniaus alus“, į.k. 124688862,  1 366, 61 Eur turtinės žalos,  3 000 Eur  neturtinės žalos, 1 196 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Vilniaus alus“, į.k. 124688862, iš ieškovės M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 836 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Vilniaus alus“, į.k. 124688862,  98 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai) Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                             Skaistė Cinkutė