Baudžiamoji byla Nr. 2K-298/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.1.; 1.2.23.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktus šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą be tikslo ją platinti, nekeičiant nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės; M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas ketveriems metams; pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktus minėtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai laikė bei gabeno iki ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų šiomis aplinkybėmis: jis, 2007 m. kovo mėn. pabaigoje Olandijoje nenustatytiems asmenims perdavus pervežti į Lietuvą 5025 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo 354,270 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 3058,81 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, šias medžiagas, supakuotas plastikiniuose paketuose, priėmė iš minėtų asmenų ir laikė paslėptas automobilio bagažinėje esančio atsarginio rato padangos viduje bei tuo pačiu automobiliu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, 2007 m. balandžio 4 d., apie 6.40 val., gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, kuriame buvo sulaikytas pareigūnų.
M. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2007 m. balandžio 4 d., 20 val., neteisėtai bute, (duomenys neskelbtini), laikė 20 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,154 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, be tikslo jas platinti, kol kratos metu jas surado ir paėmė pareigūnai.
Kasaciniu skundu M. B., neginčydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl jo veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, prašo jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį išteisinti ir, nuteisus pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, apsiriboti jo jau atliktu laisvės atėmimo bausmės laiku. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, teigia, kad byloje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai BPK pažeidimai, ir nurodo šiuos motyvus. Įvykio metu jis buvo įsitikinęs, kad gabena tabletes „Viagra“, kurias už atlygį nugabenti į Lietuvą paprašė Olandijoje sutikti lietuviai. Kad tai buvo ne minėtos tabletės, o narkotinės ir psichotropinės medžiagas, juo labiau – labai didelis jų kiekis, kasatorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nėra patikimų įrodymų, paneigiančių kasatoriaus nurodomas aplinkybes, o tai, kad ant vieno iš gabenamų paketų rastas jo piršto pėdsakas, neįrodo kasatoriaus kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį. Dėl to kasatorius laiko, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu teismai šią bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai, netyrė kasatoriaus veikos subjektyviųjų požymių, jo tyčios turinio, įrodymų tarpusavio ryšio, o savo išvadas dėl BK 260 straipsnio 3 dalies bei 199 straipsnio 2 dalies taikymo grindė prielaidomis bei nepatikimais duomenimis, taip iš esmės pažeisdami BPK 1, 2, 7, 20, 242, 301 straipsnių reikalavimus. Nekreipta dėmesio ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas taip pat neišsamiai ir šališkai, pažeidžiant BPK 20, 91, 92, 205, 207 straipsnius. Be to, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasatoriui buvo įteiktas pažeidžiant BPK 324 straipsnyje nustatytą tvarką. Kasatorius taip pat skunde kritikuoja teismų sprendimuose aptartus įrodymus, tarp jų – specialistų, ekspertų išvadas bei jų paaiškinimus teismuose, abejodamas jų pagrįstumu dėl piršto pėdsako identifikavimo, ir pateikia savo vertinimus, kurių esmė ta, kad byloje nėra neginčijamų ir patikimų įrodymų dėl jo kaltumo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, kasatorius prašo atsižvelgti į jo asmenybę, šeiminę padėtį, taip pat į tai, kad jis dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir kad jo veiksmais žala nebuvo padaryta.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras A. Verenius prašo nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kasatoriaus kaltę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus versiją bei jo keliamas abejones dėl minėtų įrodymų išsamiai paneigė apeliacinės instancijos teismas, kuris apkaltinamąjį nuosprendį patikrino nešališkai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tenkinti M. B. kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl M. B. veikos
M. B. neginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus teiginius, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį, nes turėjo būti kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, kolegija atmeta.
Iš teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių matyti, kad M. B. neteisėtai laikė bei gabeno iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir per ją labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios buvo supakuotos plastikiniuose paketuose ir paslėptos automobilio bagažinėje esančio atsarginio rato padangos viduje. M. B. teigia, kad jis įvykio metu nesuprato, jog jo laikomos ir gabenamos paslėptos medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, juo labiau – labai didelis jų kiekis, nes buvo įsitikinęs, kad atsarginio rato padangoje yra tabletės „Viagra“, kurias į Lietuvą paprašė nugabenti Olandijoje sutikti lietuviai. Ši versija buvo nurodyta ir M. B. apeliaciniame skunde. Kolegija laiko, kad teismai minėtą versiją įvertino tinkamai.
Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų – specialistų, ekspertų išvadų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, matyti, kad pasienio kontrolės poste tikrinant M. B. automobilį jame buvo rastos paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šios medžiagos buvo supakuotos į paketus, o ant vieno iš jų buvo aptiktas M. B. piršto pėdsakas. Be to, nustatyta, kad minėtuose paketuose buvo 5025 vienetai tablečių, kurių sudėtyje buvo 354,270 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 3058,81 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Toks narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis gerokai viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą 2500 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 100 g psichotropinės medžiagos – MDMA kiekį, tai konstatavo ir teismai. Teismas, apkaltinamajame nuosprendyje įvertinęs šių įrodymų tarpusavio ryšį bei santykį su kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, atmetė M. B. versiją dėl tablečių „Viagra“ gabenimo, padarydamas išvadą, kad M. B. dalyvavo slepiant automobilio rate gabenamus paketus, kuriuose buvo ne tik tabletės, bet ir nepanaši į tabletes medžiaga, ir kad jam buvo suvokiamas šių paketų turinys bei gabenamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Šias teismo išvadas patikrino apeliacinės instancijos teismas ir savo sprendime nurodė išsamius, įrodymais pagrįstus motyvus, paneigiančius pirmiau nurodytą M. B. versiją.
Abejoti teismų išvadomis kolegija neturi pagrindo, nes šios išvados yra pagrįstos įrodymais. Kasatorius kritikuoja teismų sprendimuose aptartus įrodymus, tarp jų – specialistų ir ekspertų išvadas dėl jo piršto pėdsako, nusikaltimo dalyko, nurodydamas motyvus, susijusius tiek su nauju įrodymų vertinimu, tiek su BPK pažeidimais tiriant ir vertinant įrodymus. Kolegija šioje byloje nenustatė esminių BPK pažeidimų įrodinėjant M. B. kaltę dėl jo ginčijamos veikos. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų iš esmės pažeisti BPK 20, 91, 92, 205, 207 straipsniai, byloje nėra. Kasatoriaus motyvai, kad teismai jo kaltę dėl ginčijamos veikos grindė prielaidomis bei nepatikimais duomenimis, taip iš esmės pažeisdami BPK 1, 2, 7, 20, 242, 301 straipsnių reikalavimus, atmestini, nes teismų sprendimai yra pagrįsti įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados pagrįstos įrodymų visuma, įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis BPK reikalavimų. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami M. B. skundžiamos nusikalstamos veikos klausimus teismai buvo šališki ar pažeidė šias BPK nuostatas, nėra pagrindo. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus. Kiti kasatoriaus motyvai dėl įrodymų yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl minėtų motyvų, tarp jų – piršto pėdsako identifikavimo, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
Tas, kas neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atsako pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas, atsako pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. M. B. neteisėtai laikė ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir iki jos labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalies bei 199 straipsnio 2 dalies sutaptį ir kvalifikuoti ją pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Apeliacinės instancijos, paskirdamas M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį švelnesnes už apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtas bausmes, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant šias bausmes buvo atsižvelgta į M. B. asmenybę, jo šeiminę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kitas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. M. B. už minėtas veikas paskirtos bausmės yra artimos BK 260 straipsnio 3 dalies bei 199 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytam minimaliam bausmės dydžiui, švelninti šių bausmių nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Kolegijos nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl M. B. apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius M. B. apeliacinio skundo argumentus, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. M. B. motyvai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įteikimo tvarkos nėra pagrindas tenkinti jo kasacinį skundą, be to, šie motyvai nesiejami su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Vytautas Piesliakas
Albinas Sirvydis