Civilinė byla Nr. e2A-1661-861/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21454-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

                                                (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo ir įsakymų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EVA KING“, J. U., uždaroji akcinė bendrovė „EUROTRAKAS“, uždaroji akcinė bendrovė „HERMEDA“.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Asepas“ pradiniu ieškiniu (CBP-33135) (toliau – ieškinys), pareikštu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), dėl NŽT sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus prašė: 1) pripažinti negaliojančiu NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1918-(5.59E); 2) įpareigoti NŽT pakeisti Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) dalyje dėl UAB „Asepas“ pastatams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų naudojamų žemės sklypo dalių, nustatant tokius valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo sprendinius, kurie atitiktų matininko M. K. parengto žemės sklypo plane, kurį UAB „Asepas“ pateikė NŽT 2018 m. sausio 30 d., nurodytus sprendinius; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymu NŽT nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti. UAB „Asepas“, kaip Žemės sklype esančių dviejų statinių savininkas, dėl šio Įsakymo 2018 m. gegužės 25 d. su skundu kreipėsi į NŽT, nes Įsakymu nustatytos Žemės sklypo dalys kai kuriems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, pažeidė teisės aktų reikalavimus. NŽT vadovas 2018 m. birželio 8 d. pavedimu Nr. 1PAV-218-(1.8.) (toliau – Pavedimas), UAB „Asepas“ skundo pagrindu NŽT skyriaus vedėjui pavedė: 1) įvertinti E. P. parengto Žemės sklypo plano ir NŽT skyriui UAB „Asepas“ pateikto Žemės sklypo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams (atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus); 2) pateikti UAB „Asepas“ motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą atsakymą dėl galimybės pagal UAB „Asepas“ pateiktą žemės sklypo planą nustatyti šio Žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti, nurodant priežastis, kodėl nebuvo atsakyta UAB „Asepas“ į jos NŽT skyriui 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. spalio 27 d. pateiktus prašymus išnuomoti Žemės sklypą; 3) atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus ir įvertinus Žemės sklypo planų atitiktį teisės aktų reikalavimams, spręsti klausimą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo. UAB „Asepas“ skundą dėl 2018 m. gegužės 25 d. įsakymo 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) (toliau – Įsakymo pakeitimas) išsprendė tas pats NŽT skyriaus vedėjas, kuris ir priėmė skundžiamą Įsakymą. Įsakymo pakeitimo NŽT skyriaus vedėjas iš dalies pakeitė savo paties 2018 m. balandžio 26 d. Įsakymą Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) ir naujai nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti. Ieškovės vertinimu, šis NŽT skyriaus Įsakymo pakeitimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas bei pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovė 2020 m. spalio 2 d. dėl jo padavė skundą NŽT vadovui. Skundu prašė pakeisti Įsakymą bei Įsakymo pakeitimą dėl UAB „Asepas“ pastatams nustatytų naudojamų Žemės sklypo dalių pietinėje Žemės sklypo dalyje, nustatant tokius Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo sprendinius, kurie atitiktų matininko M. K. parengtame žemės sklypo plane, kurį UAB „Asepas“ pateikė NŽT skyriui 2018 m. sausio 30 d., nurodytus sprendinius, bei išspręsti skunde nurodytus procedūrinius prašymus.

3.       2020 m. spalio 12 d. ieškovė gavo NŽT 2020 m. spalio 12 d. raštą Nr. 1SS 1918--(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas), kuriame Tarnyba nurodė, jog Žemės sklypo dalys jame esantiems pastatams eksploatuoti nustatytos teisingai, todėl panaikinti Įsakymo pakeitimo įsakymo neturi teisinio pagrindo. Ieškovės teigimu, neįvertinus Pavedimo įvykdymą patvirtinančių dokumentų ir NŽT atliktų veiksmų rezultatų, Įsakymo pakeitimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikrintas, o NŽT sprendimas pagal UAB „Asepas“ 2018 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 2 d. skundus yra nepagrįstas ir teisėtomis priemonėmis neargumentuotas. Nurodė, kad nagrinėjant UAB „Asepas“ 2018 m. gegužės 25 d. skundą, NŽT skyriuje bei NŽT buvo organizuojami Žemės sklype esančių statinių savininkų ir NŽT atstovų susitikimai, siekiant priimti visiems statinių savininkams priimtiną susitarimą dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nustatymo. NŽT skyrius pasamdė UAB „Drava“, kuriai pavedė parengti Žemės sklypo dalių, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams su priklausiniais (jeigu tokie yra) eksploatuoti, išskyrimo ir plotų nustatymo. Ieškovės teigimu, NŽT skyrius trukdė UAB „Drava“ Žemės sklypo planą rengti nešališkai pagal įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas sąlygas, nes 2019 m. kovo 22 d. surengė Žemės sklype esančio statinio savininko UAB „EVA KING“ atstovo A. Z. ir UAB „Drava“ vadovo susitikimą. Dėl neteisėtų NŽT skyriaus nurodymų UAB „Drava“ Žemės sklypo plano neparengė. Ieškovė nurodė, kad NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. parengti tą patį planą užsakė pas kitą specialistą matininką MB „Žemės matavimų biuras“. Minėta įmonė Žemės sklypo planą parengė ir NŽT pateikė 2020 m. birželio 10 d. Tačiau gavo NŽT ar jos skyriaus nurodymus parengtą Žemės sklypo planą pakeisti pagal NŽT skyriaus nurodymus. 2020 m. birželio 10 d. planą MB „Žemės matavimų biuras“ pakeitė ir pateikė NŽT skyriui. Šį MB „Žemės matavimų biuras“ planą NŽT skyrius suderino 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir jo pagrindu NŽT skyriaus vedėjas priėmė skundžiamą Įsakymo pakeitimą. Kaip ir Įsakyme, taip ir Įsakymo pakeitime, NŽT vedėjas, nustatydamas UAB „Asepas“ pastatams naudoti pagal paskirtį reikalingą Žemės sklypo dalį, pažeidė Taisyklių 8 punkto nuostatas, nes nenustatė tokių Žemės sklypo dalių, kurios yra reikalingos UAB „Asepas“ turimiems pastatams pagal paskirtį naudoti, dėl to UAB „Asepas“ negali naudotis savo pastatais pagal jų paskirtį.

4.       Ieškovė UAB „Asepas“ teismui teikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (DOK-143480) (toliau – patikslintas ieškinys), nurodydama, kad ieškinio pagrindo, nurodyto ieškinyje nekeičia, tačiau keičia ieškinio dalyką ir ieškinio prašymus formuluoja taip: 1) panaikinti NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1918-(5.59E.); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) 1.6 punktą dalyje „<...> pastatui 8F1p – 1515 kv. m ploto žemės sklypo dalis (Plane pažymėta indeksu „8F1p“ bei linijomis ir skaičiais 80, 79, 78, 77, 76, 21-24, 86, 85, 93, 94, 80) <...>“ ir nustatyti, kad 24147 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis reikalinga savarankiškai funkcionuojančiam pastatui 8F1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti (atskiro naudojimo plotas) yra 2218 kv. m ploto, matininko M. K. parengtame 2018 m. sausio 30 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plane M1:500 pažymėtomis ribomis 21-26, 85, 92, 99, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 21 ir pažymėta indeksu „6“; 4) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) 1.13 punktą dalyje „<...> pastatui 19P2/p – 996 kv. m ploto žemės sklypo dalis (Plane pažymėta indeksu „19P2/p“ bei linijomis ir skaičiais 2, 3, 104, 103, 102, 81, 2) <...>“ ir nustatyti, kad 24147 kv. m ploto žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis reikalinga savarankiškai funkcionuojančiam pastatui 19P2/p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti (atskiro naudojimo plotas) yra 1598 kv. m ploto, matininko M. K. parengtame 2018 m. sausio 30 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plane M1:500 pažymėtomis ribomis 2, 3, 103, 102, 101, 84, 83, 82, 81, 2 ir pažymėtas indeksu „13“; 5) pakeisti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) ir nustatyti 24147 kv. m ploto žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo dalis: (1) 1134 kv. m bendro naudojimo dalis, matininko M. K. parengtame 2018 m. sausio 30 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plane M1:500 pažymėtomis ribomis 5, 6, 27-44, 5 ir pažymėta indeksu „I“, skirta pastatų 1B1p, 2G1p, 4H1p, 6H1p, 7G1g, 8F1p, 18P1/p, 10H1p, 11H1p, 5F2/p, 16F1/p, 17P1/p naudojimui; (2) 775 kv. m bendro naudojimo dalis, matininko M. K. parengtame 2018 m. sausio 30 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plane M1:500 pažymėtomis ribomis 36, 35, 72-80, 36 ir pažymėta indeksu „III“, skirta pastatų 7G1g ir 8F1p naudojimui; (3) 1219 kv. m bendro naudojimo dalis, matininko M. K. parengtame 2018 m. sausio 30 d. žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, plane M1:500 pažymėtomis ribomis 1, 2, 81-85, 26, 1 ir pažymėta indeksu „IV“, skirta pastatų 8F1p, 17P1/p ir 19P2/p naudojimui; 6) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.) 1.1-1.5, 1.7-1.12 punktus, 1.6 punktą dalyje „<...> bendro naudojimo 127 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš 1086 kv. m ploto bendro naudojimo dalies (Plane pažymėta indeksu „A“ bei linijomis ir skaičiais 6, 27-45, 5. 6), bendro naudojimo 462 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš 770 kv. m ploto bendro naudojimo dalies (Plane pažymėta indeksu „C“ bei linijomis ir skaičiais 73-80, 37, 36, 73) bei bendro naudojimo 713 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš 2419 kv. m ploto bendro naudojimo dalies (Plane pažymėta indeksu „D“ bei linijomis ir skaičiais 1, 2, 81-86, 25, 26, 1) – viso 2817 kv. m ploto žemės sklypo dalis <...>“ ir 1.13 puntą dalyje „<...> bendro naudojimo 399 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš 2419 kv. m ploto bendro naudojimo dalies (Plane pažymėta indeksu „D“ bei linijomis ir skaičiais 1, 2, 81-86, 25, 26, 1) – viso 1395 kv. m ploto žemės sklypo dalis <...>“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka nustatyti pastatams 1B1p, 2G1p, 4H1p, 11H1p, 6H1p, 10H1p, 7G1g, 16F1/g, 17P1/p, 18P1/p, 20F2/p eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis (atskiro naudojimo plotus) ir visiems žemės sklype esantiems pastatams 1B1p, 2G1p, 4H1p, 11H1p, 6H1p, 10H1p, 7G1g, 16F1/g, 17P1/p, 18P1/p, 20F2/p, 8F1p, 19P2/p tenkančias bendro naudojimo plotų dalis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8 punkte nustatyta tvarka.

5.       Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Asepas“ patikslintą ieškinį, atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad net patikslinus ieškinio reikalavimus, galutinis teismo sprendimas neišspręstų kilusio ginčo. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį išdėstytus motyvus. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikaus ginčo sprendimų būdas galimai būtų efektyviausias, nes tik jo metu būtų galima bandyti rasti (parengti/patvirtinti) visoms žemės sklypo naudotojams priimtiną Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą. Pažymėjo, jog šiuo atveju iš esmės yra prašoma išskirti tik UAB „Asepas“ dalį Žemės sklypo statiniams eksploatuoti. NŽT teigimu, naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punkte išdėstyti esminiai principai, išskiriant žemės sklypo dalis. Vertina, jog nagrinėjamos bylos dalykas galimai turėtų apimti tai, ar institucijos priimti administraciniai aktai pagrįsti/nepagrįsti. Pripažinus, kad priimti administraciniai aktai nepagrįsti, NŽT turėtų iš naujo vertinti dokumentus ir priimti kitą administracinį aktą, kuris galėtų būti skundžiamas. NŽT vertinimu, tik taikos sutarties būdu galima bylos šalims patvirtinti kitokį Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planą, nes kitu atveju galimai teismas vykdytų NŽT pavestas viešojo administravimo funkcijas.

6.       Trečiasis asmuo UAB „EVA KING“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Asepas“ patikslintą ieškinį, atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad patikslinto ieškinio 2-5 reikalavimų dalys ta apimtimi, kuria teismo prašoma nustatyti statinių eksploatacijai reikalingas Žemės sklypo dalis pagal M. K. parengtą Žemės sklypo planą, yra pareikštos tokios reikalavimo teisės neturinčio asmens. Siekiant pagrįsti poziciją, trečiasis asmuo nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019. Remiantis šia kasacinio teismo nurodyta nutartimi, laikytina, kad užstatytos valstybinės žemės naudotojai neturi teisės patvirtinti jų statiniais užstatyto valstybinio žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas dalių plotas bei neturi reikalavimo teisės prašyti teismą tokį planą patvirtinti, reiškiant atitinkamą ieškinį. Vertina, kad UAB „Asepas“ pagal M. K. parengtą Žemės sklypo planą bendrovei priklausančių statinių eksploatacijai siekia gauti neproporcingai didelį Žemės sklypo plotą, kas neatitinka objektyvaus kriterijaus. UAB „EVA KING“ nurodė Taisyklių 7 punktą, kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina tam tikrus principus, bet jame nėra įtvirtinta konkrečių kriterijų, pagal kuriuos apskaičiuojamos ir atskiriems statiniams priskiriamos Žemės sklypo dalys. Nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, o tiksliau – CK 1.8 straipsniu. Teigė, kad ginčo atveju reikėtų vadovautis panašius teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, nagrinėjamu atveju, žemės sklypų esamų statinių eksploatacijai ar naujų statinių statybai suformavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Statiniams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dydį teoriškai galima nustatyti pagal statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, vertinant, kokio ploto ir ribų Žemės sklypas būtų reikalingas naujai (jau esamų statinių) statybai.

7.       Pažymėjo, kad statinių užstatymo ploto kriterijumi vadovaujamasi rengiant visus NŽT patvirtintus ir užsakytus planus. UAB „Asepas“ savo statinių eksploatacijai priskiria Žemės sklypo dalis, kurios gerokai didesnės nei kitų pastatų savininkų eksploatacijai priskiriamos dalys. Tokie plano sprendiniai nelogiški, išskyrus vienašališkų UAB „Asepas“ interesų atstovavimą, tokių sprendinių pagrįsti objektyviais kriterijais neįmanoma. Aiškina, kad prieš NŽT Vilniaus miesto skyriui priimant Įsakymą, joks ankstesnis žemės sklypo planas su statinių eksploatacijai išskirtomis žemės sklypo dalimis nebuvo patvirtintas. Priimant NŽT 2020 m. rugsėjo 4 d. Įsakymo pakeitimą galiojo NŽT 2018 m. balandžio 26 d. Įsakymas, juo patvirtintas Žemės sklypo planas ir juo atskirų statinių eksploatacijai nustatytos Žemės sklypo dalys. UAB „EVA KING“ nekvestionavo NŽT teisės priimti Įsakymą, nes pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką tai yra NŽT kompetencija, kaip ir keisti savo anksčiau priimtus įsakymus ir jais patvirtinus planus. Faktinė situacija priimant Įsakymo pakeitimą nebuvo niekaip pasikeitusi, NŽT tokių aplinkybių nenurodė, UAB „EVA KING“ reiškė reikalavimą panaikinti Įsakymo pakeitimą kaip nepagrįstą ir įpareigoti NŽT sudaryti su UAB „EVA KING“ jai priklausančio statinių eksploatacijai skirto žemės sklypo dalies, kuri nustatyta Įsakymu nuomos sutartį. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Asepas“ reiškia reikalavimus tik dėl NŽT priimtų administracinių aktų panaikinimo ir pakeitimo, jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kuriems būtų taikomi ieškinio senaties terminai, UAB „Asepas“ byloje nereiškė. Teigia, kad UAB „Asepas“ ieškinio reikalavimams taikytinas apskundimo terminas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.

8.       Tretieji asmenys UAB „EUROTRAKAS“, UAB „HERMEDA“, J. U. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad UAB „Asepas“ pradiniu ieškiniu prašė įpareigoti NŽT pakeisti Įsakymą ir Įsakymo pakeitimą dalyje dėl UAB „Asepas“ pastatams ir nustatytų naudojamų Žemės sklypo dalių, nustatant pagal matininko M. K. parengtą Žemės sklypo planą. Analogišką reikalavimą ieškovė pareiškė ir 2020 m. spalio 2 d. skunde NŽT vadovui, kuris NŽT vadovo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu netenkintas. Tai reiškia, kad NŽT vadovas nenagrinėjo UAB „Asepas“ 2021 m. liepos 30 d. patikslintame ieškinyje pakeistų reikalavimų 3-6 punktuose. Teigė, jog susiklostė situacija, kad ieškovės patikslintame ieškinyje dėl ieškinio dalyko pakeitimo pareikšti nauji reikalavimai nebuvo nagrinėti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Dėl to vertino, kad ieškovė nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. UAB „Asepas“ patikslinto ieškinio dalykas nėra suformuotas taip aiškiai, kad būtų realiai vykdytinas galutiniu teismo sprendimu. Paaiškino, jog tenkinus patikslintą ieškinį, susiklostytų faktinė ir teisinė situacija, kai daliai Žemės sklype esančių statinių būtų nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga juos eksploatuoti, o likusiems statiniams – ne. Situacija dėl Žemės sklypo naudojimo turi būti sprendžiama kompleksiškai, nes nustačius tik daliai Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį, bendram Žemės sklypo plotui nesikeičiant, gali susiklostyti situacija, jog nebus galimybės nustatyti likusiems pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. UAB „Asepas“ ieškinio dalykas, siekiant nustatyti atitinkamiems Žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, savo esme reiškia viešojo administravimo subjekto, NŽT, funkcijų priskyrimą teismui.                       

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. daliniu sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

 

 

 

 

 

 

9.1       pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės NŽT 2018 m. balandžio 26 d., 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. spalio 12 d. įsakymų pagrįstumo. Ieškovė nesutinka su 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu, motyvuodama tuo, kad šiuo įsakymu išskirtos žemės sklypo dalys neužtikrina tinkamo nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimo. Atsakovė nurodo, kad esant nesutarimams tarp statinių savininkų ir priešiškam vienas kito atžvilgiu nusiteikimui, NŽT inicijavo naujo žemės sklypo dalių plano parengimą. Naują planą parengus MB „Žemės matavimų biuras“, NŽT priėmė ginčijamą 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą. Ieškovė su šiuo įsakymu taip pat nesutinka iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus, kad įsakymu išskirtos žemės sklypo dalys neužtikrina tinkamo nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimo. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimais (3.1.- 3.4 punktai) siekia, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymas būtų panaikintas atitinkamose dalyse bei būtų nustatytos (išskirtos) žemės sklypo dalys ieškovei bei bendram naudojimui pagal matininko M. K. 2018 m. sausio 30 d. parengtą planą;

9.2       teismas vertino, kad ieškovė iš esmės neturi teisės reikšti reikalavimų ta apimtimi, kuria ji prašo priskirti statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis pagal jos pateiktą planą. Priešingu atveju, tai reikštų viešojo administravimo subjekto funkcijų priskyrimą teismui;

9.3       kadangi tik valstybinės žemės patikėtinis administracine tvarka nustato priskiriamas žemės sklypo dalis pagal parengtus planus, todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovė, inicijuodama žemės sklypo dalių plano parengimą, viršijo savo kompetencijos ribas. Valstybinės žemės patikėtinis turi diskrecijos teisę vienašališkai nustatyti statinių eksploatacijai reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis, teisės aktuose nėra nustatyta pareiga suderinti ar gauti pritarimus iš suinteresuotų asmenų. Esant valstybinės žemės naudotojų ginčui dėl jiems naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo;

9.4       teismas pritarė trečiųjų asmenų UAB „HERMEDA“, UAB „EUROTRAKAS“, J. U. argumentams, kad net ir patenkinus ieškovės ieškinį, susiklostytų faktinė situacija, kai daliai žemės sklype esančių statinių būtų nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga juos eksploatuoti, o likusiems statiniams – ne, taigi toks teismo sprendimas negalėtų būti realiai vykdytinas. Teismo vertinimu, nustačius daliai žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingą sklypo dalį, bendram sklypo plotui nesikeičiant, gali kilti tikimybė, kad nebebus galimybės nustatyti likusiems pastatams reikalingą eksploatuoti žemės sklypo dalį, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Sprendė, kad situacija dėl žemės sklypo naudojimo turi būti sprendžiama kompleksiškai, o ne selektyviai nustatant tik daliai sklype esantiems statiniams reikalingą žemės sklypo dalį;

9.5       byloje nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai – gamybinis pastatas ir sandėlis. Ieškovė turi galimybę naudotis „A“ ir „B“ įvažiavimais. Ieškovė nurodo, kad šių pastatų naudojimui pagal paskirtį užtikrinti prie jų turi privažiuoti sunkiasvorės transporto priemonės, tačiau privažiavimas nėra saugus, ieškovė negali pasikrauti krovinių. Ieškovė teismui teikė E. J. parengtą Eismo judėjimo schemą, tačiau, teismo manymu, ši schema galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jeigu būtų tvirtinamas ieškovės siūlomas M. K. planas, nes schema yra parengta ant šio plano pagrindo. Šiuo atveju M. K. parengtas planas neturi jokios įtakos vertinant galiojančio plano sprendinius. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikta trečiojo asmens UAB „EVA KING“ darbo ataskaita, iš kurios matyti, kad buvo vertinami pravažiuojamumo rezultatai, tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar projektinė transporto priemonė, kurios bendras ilgis 16,5 m, o plotis – 2,55 m, galės privažiuoti prie ieškovei priklausančių statinių. Įvertinus ataskaitą, teismas nurodė, kad minėta ataskaita patvirtina, jog manevruojant gali kilti sunkumų, tačiau pravažiuojamumas užtikrinamas pagal abu planus. Kitų įrodymų, paneigiančių šios ataskaitos duomenis, byloje nėra. Sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad sunkiasvorės transporto priemonės negali privažiuoti prie ieškovės pastatų;

9.6       ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kad jai yra reikalinga būtent ne mažesnė kaip 25 m riba pietinėje pusėje, neįrodė, kad yra reikalinga 6 m rampa pasikrovimui, neįrodė, kad savo veiklai vykdyti yra naudojamasi 19 metrų vilkikais;

9.7       ieškovė teigė, kad sandėliavimo paskirties pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikalingi du privažiavimai, nes pastate sandėliuojamos cheminės medžiagos, be to, pastatas turi dvejus vartus iš skirtingų pusių, todėl prie kiekvieno iš jų būtinas atskiras privažiavimas. Teismo vertinimu, ieškovė byloje nekonkretizavo, kokios cheminės medžiagos pastate yra sandėliuojamos, nekonkretizavo teisės akto, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad sandėliuojant chemines medžiagas yra reikalavimas turėti būtent du privažiavimo kelius;

9.8       byloje kilo ginčas dėl „C“ įvažiavimo egzistavimo. Teismas pažymėjo, kad „C“ įvažiavimas pažymėtas žemės sklypo plane. Įvertinęs matininko R. M., trečiojo asmens J. U., taip pat UAB „EVA KING“ vadovo M. S. paaiškinimus, vertino, kad ieškovė naudojosi „C“ įvažiavimu, kurį savo iniciatyva užblokavo. Kelio egzistavimo faktą patvirtina ir 2020 m. balandžio 22 d. antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-20-1428 bei 2022 m. gegužės 6 d. antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog aplinkybės, kad kelias egzistuoja, nepaneigia ir ieškovės pateiktas antstolio Daliaus Traigio 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame pateiktos fotonuotraukos, nurodyta, kad apžiūrėtoje ginčo žemės sklypo teritorijoje pietinėje dalyje yra miško kelias be dangos. Teismo vertinimu, kelio būklė nepaneigia paties kelio egzistavimo fakto. Be kita ko, įvažiavimo kelias yra pažymėtas ir gretimo miškų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 9 d. suderintame plane;

9.9       sprendė, kad ieškovė, siekdama ginčijamų įsakymų panaikinimo, neįrodė savo teisių ir interesų pažeidimo, neįrodė, kad ginčijamų įsakymų pagrindu patvirtintais žemės sklypo planais ji negali statinių naudoti pagal paskirtį. Ieškovės lūkesčiai naudotis visais be išimties įvažiavimais ir privažiavimais prie statinių bei naudotis išskirtinėmis, maksimaliai patogiomis sąlygomis neatitinka lygiateisiškumo ir proporcingumo principų.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Asepas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

10.1                      teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės patikėtinis turi diskrecijos teisę vienašališkai nustatyti statinių eksploatacijai reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis teisės aktuose nėra nustatyta pareiga suderinti ar gauti pritarimus iš suinteresuotų asmenų;

10.2                      nurodytos CK 2.36 straipsnio 1 dalies teisės normos ir teismų praktikos pagrindu, ieškinio reikalavimų tenkinimas, pripažįstant ir nustatant UAB „Asepas“ teises į valstybinio žemės sklypo dalį, reikalingą jos statiniams pagal paskirtį naudoti, nereiškia ir negali reikšti viešojo administravimo subjekto funkcijų priskyrimo teismui;

10.3                      pastatų naudojimui pagal paskirtį yra reikalinga žemės sklypo dalis. Realizuodama savo nuosavybės teisę, UAB „Asepas“ prašo teismo nustatyti jos nuosavybės teise turimų statinių pagal paskirtį naudojimui reikalingas Žemės sklypo dalis, kai to neteisėtai nepadarė Nacionalinė žemės tarnyba. UAB „Asepas“, būdama dviejų pastatų valstybiniame žemės sklype savininke, turi teisę į jos pastatų naudojimui pagal paskirtį reikalingą Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jos statiniams eksploatuoti;

10.4                      teismo išvados apie UAB „Asepas“ neturėjimą teisės reikšti reikalavimų priskirti jos statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, niekaip nedera su CPK 2 straipsnyje nustatytu civilinio proceso tikslu;

10.5                      nurodo, jog byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, kaip precedentu;

10.6                      pažymi, kad šiuo atveju valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys nėra sudarytos. Ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymų, kuriais nustatytos valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti;

10.7                      teismas nenurodo jokių savo argumentų, nei kodėl sutinka su trečiųjų asmenų byloje pateiktais paaiškinimai, nei kodėl pagal UAB „Asepas“ reikalavimus priimtas teismo sprendimas negalėtų būti realiai vykdytinas. Teismas taip pat nenustatinėjo, kokio ploto reikia kitiems statiniams ir nenustatė, kad jiems likusio ploto neužtektų;

10.8                      MB „Žemės matavimų biuras“ pagal E. K. nurodymus pakeistą žemės sklypo planą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui ir šio plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius priėmė šioje byloje ginčijamą 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą. Teigia, jog įsakymas yra priimtas ne statinių savininkų pateikto plano ir ne nepriklausomo matininko parengto plano, bet Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojo parengto plano pagrindu;

10.9                      byloje esantys įrodymai, t. y. 2006 m. vasario 15 d. subnuomos sutartis, kuri buvo įregistruota viešajame registre ir žemės sklypo savininko sutikimas, patvirtina, kad UAB „Asepas“ nuo 2006 m. vasario 15 d. su žemės sklypo savininko ir kitų Žemės sklype esančių statinių savininkų sutikimu naudoja šiam jos gamybiniam pastatui eksploatuoti reikalingą 2400 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Tačiau ginčijamais 2018 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymais ir ši UAB „Asepas“ gamybinio pastato naudojimui skirta Žemės sklypo dalis yra daugiau nei dvigubai sumažinta, jos dalį (MB „Žemės matavimų biuras“ parengtame Žemės sklypo plane apibrėžta taškais 1-2-81-83) priskiriant bendram naudojimui. Nurodytų aplinkybių teismas sprendime nepaneigė;

10.10                      pažymi, kad esminis galimybės naudotis statiniais pagal jų paskirtį nustatymo kriterijus yra transporto priemonių, reikalingų statiniui aptarnauti, privažiavimas. Priešingai nei nurodo teismas, specialisto E. J. parengta Eismo judėjimo schema tinka vertinti ne tik MB „Žemės matavimų biuras“, bet ir matininko M. P. 2017 m. lapkričio 28 d. parengto žemės sklypo plano sprendinius bei jų atitiktį Taisyklių 8 punkto reikalavimams;

10.11                      specialisto E. J. parengtos Eismo judėjimo schemos 7-8 lapuose esančiuose brėžiniuose yra pavaizduotas vilkiko su puspriekabe privažiavimo prie UAB „Asepas“ pastato-sandėlio šiaurinių vartų manevras ir nuvažiavimo nuo jų manevras, kuris, kaip matyti, dėl statinių išsidėstymo yra itin sudėtingas. Sugretinus šiuos brėžinius su MB „Žemės matavimų biuras“ parengtu žemės sklypo planu, kurio pagrindu priimtas ginčijamas 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymas, yra matyti, kad juose nustatytos žemės sklypo dalių, skirtų statiniams naudoti ir bendro naudojimo dalių ribos yra iš esmės tokios pat. Taigi šie specialisto E. J. parengtos Eismo judėjimo schemos brėžiniai patvirtina, kad šioje dalyje 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu UAB „Asepas“ pastato-sandėlio naudojimui reikalinga dalis ir bendro naudojimo dalis „C“ nustatyta pagrįstai ir teisingai, pakeičiant nepagrįstus ir neteisėtus 2018 m. balandžio 26 d. įsakyme nustatytus šios žemės sklypo dalies sprendinius;

10.12                      nurodo, kad E. P. 2021 m. gruodžio 8 d. plano pagrindu ne tik nėra reiškiami jokie reikalavimai byloje, bet tokio dokumento iš viso byloje nėra; 

10.13                      UAB „Asepas“ byloje 2023 m. sausio 3 d. pateikė teismui specialisto E. Č. licencijuota kompiuterine programa Autodesk Civil 3D 2021 pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus parengtą modeliavimą „Transporto priemonių judėjimas teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo UAB „Asepas“ būtent ir paneigė UAB „Eva King“ pateiktos darbo ataskaitoje nurodytus „pravažiuojamumo modeliavimo rezultatus“;

10.14                      UAB „Asepas“ niekada neteigė ir niekur nenurodė, kad prie kiekvienų jos pastato-sandėlio vartų yra būtinas atskiras privažiavimas. UAB „Asepas“ teigė ir įrodinėjo, kad šis pastatas turi dvejus vartus – šiaurinėje ir pietinėje sienoje, kurie yra nurodyti ir MB „Žemės matavimų biuras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų apie statinius pagrindu parengtame plane, kurio pagrindu priimtas ginčijamas 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymas, prie kurių turi privažiuoti sunkiasvorės transporto priemonės – vilkikai su puspriekabėmis. Taip pat teigė, kad nepakanka naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu „B“, nes vilkikas su puspriekabe, važiuojantis UAB „Asepas“ pastato – sandėlio kryptimi, tarp pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negali pasukti į dešinę dėl per siauro pravažiavimo, esančio tarp šių pastatų;

10.15                      byloje nebuvo ginčo dėl to, kad UAB „Asepas“ sandėlyje yra sandėliuojamos cheminės medžiagos ir jų gaminiai. Nurodo, kad cheminės medžiagos ir gaminiai pagal technologinius ir saugumo reikalavimus negali būti sandėliuojami kartu. Visuotinai žinoma, kad rūgštys negali susisiekti su šarmais ar metalais, nes iš karto vyks cheminės reakcijos. Cheminių medžiagų ir gaminių technologiniai srautai negali susisiekti, nes tai kelia pavojų žmonių ir turto saugumui. UAB „Asepas“ privalo užtikrinti ir aplinkos apsaugą ir savo darbuotojų sveikatos apsaugą. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė byloje nekonkretizavo, kokios cheminės medžiagos pastate yra sandėliuojamos; 

10.16                      teismas nenustatė, kokiu pagrindu žemės sklypo dalis priskirta bendro naudojimo plotui ir UAB „Eva King“ naudojimui. Tuo tarpu UAB „Asepas“ byloje pateiktas rašytinis įrodymas – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-841 patvirtina, kad tarp UAB „Asepas“ naudojamos sklypo dalies ir UAB „Eva King“ naudojamos žemės sklypo dalies UAB „Eva King“ yra pastatęs tvorą. Tai reiškia, kad ši žemės sklypo dalis UAB „Eva King“ pastato eksploatavimui nėra reikalinga, įmonė nuo jos net yra atsiribojusi tvora;

10.17                      pagal viešojo registro duomenis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du įvažiavimus, abu iš (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šio Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo plano, jokių kitų įvažiavimų į šį žemės sklypą nėra.

11.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

11.1                      ieškovės nurodyti teiginiai, jog parengtas Žemės sklypo planas ir jo pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas yra pažeidžiantis ieškovės teises ar tuo labiau neatitinkantis proporcingumo principo, nepagrįsti;

11.2                      nurodo, kad Žemės sklypo plane dalys yra išskiriamos kiekvienam Nekilnojamojo turto registre ir kadastre registruotam statiniui ar įrenginiui, tuo buvo siekta, kad išskiriamos dalys būtų racionalios, maksimaliai taisyklingos formos (įvertinant jau minėtą aplinkinę sklypo ribą, statinių išsidėstymą ribos ir vienas kito atžvilgiu), vientisos, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu. O dalys išskirtos tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtas Ginčijamas įsakymas ir Žemės sklypo planas, vadovaujantis kuriuo yra priimtas šis įsakymas, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ar Žemės sklypo naudotojų interesų: Žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, taip pat įvertintas Žemės sklype esančių statinių atitikimas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, jų išsidėstymas, todėl negalima teigti, kad paminėtas planas ir jo pagrindu priimtas Ginčijamas įsakymas per se yra ydingi;

11.3                      būtent matininkas, parengęs žemės sklypo planą, atsako už jame esančių duomenų tikslumą ir už parengto plano kokybę. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Vilniaus miesto skyriaus patvirtintas Žemės sklypo planas ir jo pagrindu priimtas Ginčijamas įsakymas atitinka Taisyklių 8 punkto ir 33 punkto nuostatas, taip pat ir žemės teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia kitų savininkų teisių ar teisėtų interesų tinkamai eksploatuoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį.

12.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Eurotrakas“, UAB „Hermeda“ ir J. U. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

12.1                      apeliantė teisi, nurodydama, kad aukščiau paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-380-611/2019 pateikti išaiškinimai, kuriais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, pateikti valstybinės žemės nuomininkų ginče. Tačiau tai savaime nereiškia, kad jie neaktualūs ir šioje byloje, nes šioje byloje taip pat sprendžiama dėl teisės naudoti valstybinę žemę pagal privataus subjekto (apeliantės) norus, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra bendro pobūdžio valstybinės žemės valdymo, naudojimo, disponavimo aspektais ir taikytini ne tik valstybinės žemės nuomos ginčuose, bet apskirtai visuose ginčuose, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su valstybinės žemės disponavimu;

12.2                      teismas nenustatė ir pati apeliantė nenurodo jokio teisės akto, kuris numatytų apeliantės siekiamo valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo pagrindą ir būdą – tiesiog nustatyti statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis, nesudarant nuomos sutarties, kitų sandorių ar esant kitiems pagrindams. Taigi apeliantės teisė, kurią ji siekia ginti (pripažinti), tiesiog neegzistuoja. Nesant teisės, nėra ir civilinių teisių gynimo objekto;

12.3                      UAB „Asepas“ ieškinio dalykas (3.1–3.3 p.), siekiant nustatyti atitinkamiems žemės sklype savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, savo esme reiškia viešojo administravimo subjekto (NŽT) funkcijų priskyrimą teismui. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl šiuo aspektu apeliantės reikalavimai yra ydingai suformuluoti;

12.4                      tenkinus apeliantės ieškinį, iš esmės susiklostytų faktinė ir teisinė situacija, kai daliai valstybinės žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingos dalys būtų nustatytos, o likusiems statiniams – ne. Akivaizdu, kad tokia situacija iš esmės pažeistų kitų ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkų – trečiųjų asmenų ir UAB „EVA King“, kurie yra tokie pat lygiateisiai žemės sklypo naudotojai, teises ir teisėtus interesus;

12.5                      selektyviai įvertinti ir nustatyti tik daliai žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams reikalingą žemės sklypo dalį, nepažeidžiant minėtose Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, iš esmės neįmanoma;

12.6                      ginčijamų NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymų pagrįstumo klausimas privalo būti sprendžiamas, vertinant kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, o ne tik išimtinai apeliantės statiniams priskirtiną. Tik nustačius visiems žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, galima įvertinti skirtingų subjektų statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo (ne)pagrįstumą, t. y. spręsti dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. ir 2020 m. įsakymų teisėtumo (dėl žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo);

12.7                      dalinis NŽT sprendimų (įsakymų) panaikinimas, pakeitimas, kaip to reikalauja UAB „Asepas“, iš esmės negalimas, nes šie sprendimai priimti kompleksiškai dėl visų žemės sklype esančių statinių (jiems eksploatuoti reikalingų dalių), juos vertinant neatsietai vieno nuo kito;

12.8                      apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad, lyginant su kitais žemės sklype esančių pastatų savininkais, ginčijamais atsakovės sprendimais kaip nors būtų pažeistos UAB „Asepas“ teisės ar teisėti interesai nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas statiniui eksploatuoti, kad yra pažeistos kokios nors teisės normos;

12.9                      apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su pačiam didžiausiam sunkiasvoriui transportui reikalingu pravažiuojamu plotu prie jai priklausančių statinių, daiktų (produkcijos ir kt.) pakrovimo, iškrovimo tariamais apribojimais, poreikiu turėti maksimalius privažiavimus prie statinio abiejų pusių, nes jame sandėliuojamos cheminės medžiagos ir pan. iš esmės neturi teisinės reikmės, nes teisės aktai nenumato jokių su tuo susijusių išimčių, privilegijų. Tokių išimčių negalėjo nurodyti ir apeliantės atstovė bylos nagrinėjimo metu atsakydama į klausimus, net nevertinant aplinkybės, kad veiklos organizavimas, įskaitant transportą (jo dydį), yra apeliantės pasirinkimas, bet ne būtinybė, tuo labiau – ne teisės aktais garantuojama teisė;

12.10                      byloje nėra jokių įrodymų nei apie konkrečias chemines medžiagas, nei apie tai, kad su jomis susijusi veikla yra reglamentuojama būtent taip, kaip teigia apeliantė, pvz., kad privalomi dveji vartai. Netgi nėra įrodymų, kad cheminių medžiagų sandėliavimo, krovimo, laikymo ar kitokia su tuo susijusi tvarka nustatyta apeliantės vidiniuose teisės aktuose, ir kad ji atitinka apeliantės deklaruojamus faktus byloje. Pažymi, kad apeliantės verslo veikla nėra prioritetas kitų valstybinės žemės naudotojų atžvilgiu. UAB „Asepas“ žemės sklype priklauso tik 2 statiniai, kai tuo tarpu tretiesiems asmenims priklauso net 10 statinių.

13.       Trečiasis asmuo UAB ,,Eva King“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

13.1                      NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) priimtas UAB „EVA KING“, UAB „HERMEDA“, UAB „EUROTRAKAS“ ir J. U. 2018 m. vasario 5 d. prašymo pagrindu. Ieškovės ginčijamu įsakymu patvirtintas Žemės sklypo naudotojų (visų išskyrus UAB ,,Asepas“) suderintas matininko E. P. 2017 m. lapkričio 28 d. parengtas Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, žemės sklypo planas (toliau – E. P. parengtas planas);

13.2                      Įsakymu UAB ,,Asepas“ priklausantiems pastatams išskirtos tokios dalys: 1) Pastato 19P2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai išskirta 1314 kv. m Žemės sklypo dalis; 2) Pastato 8F1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai išskirta 1321 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. E. P. plane prie šio pastato numatyti du privažiavimai (B ir C), tačiau vieno privažiavimo kelio egzistavimą UAB ,,Asepas“ ginčija, t. y. ginčija tiek Žemės sklypo naudotojų teisę naudotis gretimame miškų paskirties žemės sklype esančiu miško keliu, tiek paties miško kelio egzistavimo faktą. Nepaisant ieškovės byloje keliamo ginčo dėl miško kelio (C įvažiavimo), prie minėto pastato E. P. plane yra numatytas dar vienas privažiavimo kelias B, dėl kurio egzistavimo ginčo nėra;

13.3                      ieškovė reikalavimą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.49VĮ-552-(14.49.2.) panaikinimo argumentavo deklaratyviais teiginiais, kad įsakymu nustatytos Žemės sklypo dalys, ieškovės funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, neva pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tačiau ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto ir jame nustatyto reikalavimo, kuris būtų pažeistas priimant šį įsakymą;

13.4                      ieškovė teigia, kad įsakymas negalėjo būti priimtas, nes atsakovė prieš tai neatsakė į UAB „Asepas“ NŽT Vilniaus miesto skyriui 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. spalio 27 d. pateiktus prašymus išnuomoti Žemės sklypą. Tačiau atsakovė ne kartą informavo visus Žemės sklypo naudotojus, kad Žemės sklypo nuomos sutartys gali būti sudaromos tik tuomet, kai yra patvirtintas Taisyklių 8 punkte minimas planas ir nustatytos atskirų statinių naudojimui reikalingos žemės sklypo dalys;

13.5                      kadangi valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas, kuris skirtas viešiesiems poreikiams tenkinti, valstybinės žemės perleidimo reglamentavimu yra siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Taigi ieškovės siūloma tvarka neatitiktų ne kitų žemės sklypo naudotojų, bet ir viešųjų interesų;

13.6                      nurodo, kad ieškovės ginčijamu 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu bendro naudojimo teritorija E buvo proporcingai priskirta su šia teritorija besiribojančių pastatų 8F1/p ir 17P1/p bendram naudojimui, nes UAB ,,Geologai“ neturi Žemės sklype jokių statinių ir atitinkamai negali pretenduoti į valstybinio Žemės sklypo nuomą ar pardavimą;

13.7                      pagal Žemės įstatymo 9 straipsnyje ir Taisyklių 8 punkte nustatytą Žemės sklypo dalies nustatymo kriterijų – statinių naudojimui pagal paskirtį, ieškovė turėtų įrodyti, kad ginčijamais įsakymais nustatytos žemės sklypo dalys neatitinka statybos techniniame reglamente STR 2.03.02:2005 ,,Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ nustatytų minimalių žemės sklypo ploto ir ribų reikalavimų. Paminėtas reglamentas nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis. Taigi jeigu pagal dabar galiojančias teisės normas - naujai projektuojamiems gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatams - apskaičiuotas žemės sklypo plotas yra lygus ar mažesnis nei ginčijamuose įsakymuose ieškovės statinių naudojimui apskaičiuota Žemės sklypo dalis, tuomet ieškovė neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad nustatyta Žemės sklypo dalis yra nepakankama jos statinių naudojimui pagal paskirtį. Tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde šis reglamentas net nėra paminėtas;

13.8                      ieškovė nesirėmė ir atitinkamai neįrodė nei STR 2.03.02:2005 ,,Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, nei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIII skyriaus „Automobilių stovėjimo reglamentas“, nei Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje nustatytų teisės normų, kurios reglamentuoja gamybos ir sandėliavimo paskirties statinių naudojimui pagal paskirtį reikalingos žemės ploto nustatymą, pažeidimo, priimant abu ieškovės ginčijamus įsakymus;

13.9                      kadangi ieškovė ginčijo ne visą įsakymą, bet jo dalį, kuria nustatytos atitinkamos Žemės sklypo dalys ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių naudojimui, ir šis reikalavimas buvo susietas su ieškovės reikalavimu nustatyti kitokias Žemės sklypo dalis pagal ieškovės užsakymu M. K. parengtą Žemės sklypo planą, teismas teisingai pažymėjo, kad tokia reikalavimo formuluotė yra netinkama;

13.10                      patikslinto ieškinio 2-5 reikalavimų dalys, ta apimtimi, kuria teismo prašoma nustatyti statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypo dalis pagal M. K. parengtą žemės sklypo planą, yra pareikštos tokios reikalavimo teisės neturinčio asmens;

13.11                      aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypo nuomos sutartys nėra sudarytos, nepaneigia šios taisyklės taikymo nagrinėjamu atveju, nes jeigu jau valstybinio Žemės sklypo nuomininkai, anot kasacinio teismo, neturi teisės sudaryti tokio susitarimo ir atitinkamai reikšti tokio reikalavimo teismui, tai tokios teisės juo labiau neturi valstybinio žemės sklypo nuomos teisės neturintys asmenys;

13.12                      UAB ,,Asepas“ pagal M. K. parengtą žemės sklypo planą bendrovei priklausančių statinių eksploatacijai siekia gauti neproporcingai didelį žemės sklypo plotą, kas neatitinka jokio objektyvaus kriterijaus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16.       Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl papildomų paaiškinimų (ne)prijungimo

17.       Vilniaus apygardos teisme 2023 m. lapkričio 8 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 yra svarbus apeliantės apeliacinio skundo išnagrinėjimui.

18.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo sprendimas nėra naujas įrodymas ar naujai paaiškėjusi aplinkybė, taip pat į tai, jog teismas gali vadovautis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir juos vertinti.

19.       Pažymėtina, kad taip pat nepriimtinas ir nevertintinas gautas į bylą atsiliepimas į rašytinius paaiškinimus.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

20.       Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

21.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

22.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

23.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog 2,4147 ha Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise perduotas NŽT. Žemės sklypo teritorijoje yra atitinkami statiniai ir įrenginiai. Minėtų statinių ir įrenginių yra septyniolika, iš jų ieškovui UAB „Asepas“ nuosavybės teise priklauso du, t. y. pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantės ginčijamu daliniu teismo sprendimu išspręstas ginčas, kilęs dėl UAB ,,Asepas“ priklausantiems pastatams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių, kurios užtikrintų statinių eksploatavimą pagal tiesioginę statinio paskirtį, nustatymo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymuose.

24.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ji iš esmės neturi teisės reikšti reikalavimų ta apimtimi, kuria prašo paskirstyti statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pagal pateiktą planą. Apeliantės teigimu, ji, kaip ginčo valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkė, turi teisę į žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti, todėl ieškinio dalykas yra tinkamas, pagrįstas. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-380-611/2019 pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. 

25.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju Žemės sklypo nuomos sutartys nėra sudarytos, nepaneigia teismų praktikoje suformuotos taisyklės taikymo nagrinėjamu atveju. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 išaiškinimai pateikti valstybinės žemės nuomininkų ginče, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie neaktualūs nagrinėjamoje byloje ir, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtais išaiškinimais. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad minėtoje nutartyje išaiškinimai taikytini ne tik valstybinės žemės nuomos ginčuose, bet, apskirtai, visuose ginčuose, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su valstybinės žemės disponavimu.

26.       Pagal Taisyklių 32 punktą kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-380-611/2019).

27.       Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

28.       Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Nei CK, nei kiti įstatymai, nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nenurodė teisės akto, kuris numatytų apeliantės siekiamą valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo pagrindą ir būdą.

29.       Taisyklių 7 punkte reglamentuojama valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai tam tikras statinys ar įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai; tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį. Taisyklių 8 punkte reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai); tokiu atveju šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams parduodamos ar išnuomojamos žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą.

30.       Byloje nustatyta, kad atsakovė informavo visus Žemės sklypo naudotojus, kad Žemės sklypo nuomos sutartys gali būti sudaromos tik tuomet, kai yra patvirtintas Taisyklių 8 punkte minimas planas ir nustatytos atskirų statinių naudojimui reikalingos žemės sklypo dalys.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad situacija dėl žemės sklypo naudojimo turi būti sprendžiama kompleksiškai, o ne selektyviai nustatant tik daliai žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nustačius tik daliai sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį, bendram žemės sklypo plotui nesikeičiant, gali susiklostyti situacija, kad nebebus galimybės, be kita ko, nustatyti likusiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies, atitinkančios teisės aktų reikalavimus, lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo principus.

32.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) priimtas UAB „EVA KING“, UAB „HERMEDA“, UAB „EUROTRAKAS“ ir J. U. 2018 m. vasario 5 d. prašymo pagrindu. Ieškovės ginčijamu įsakymu patvirtintas Žemės sklypo naudotojų (išskyrus UAB ,,Asepas“) suderintas matininko E. P. 2017 m. lapkričio 28 d. parengtas Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, žemės sklypo planas. Minėtu Įsakymu UAB ,,Asepas“ priklausantiems pastatams išskirtos tokios dalys: 1) Pastato 19P2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai išskirta 1314 kv. m Žemės sklypo dalis. Analizuojant E. P. planą matyti, kad pastatas yra ties (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavimas į Žemės sklypą pažymėtas indeksu A. 2) Pastato 8F1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai išskirta 1321 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. E. P. plane prie šio pastato numatyti du privažiavimai (B ir C). Byloje apeliantė ginčijo miško kelio (C įvažiavimo), egzistavimą. Išanalizavus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, vertintina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelias egzistuoja, yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo dėl to, kad įsakymu priskirtos žemės sklypo dalys būtų netinkamos ieškovės statinių naudojimui pagal paskirtį, o atsakovė turi diskrecijos teisę vienašališkai nustatyti statinių eksploatacijai reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir teisės aktuose nėra nustatyta atsakovės pareiga suderinti ar gauti pritarimus iš suinteresuotų asmenų.

33.       Apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad, lyginant su kitais pastatų žemės sklype esančiais savininkais, ginčijamais atsakovės sprendimais kaip nors būtų pažeistos UAB „Asepas“ teisės ar teisėti interesai, nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas statiniui eksploatuoti, kad yra pažeistos teisės normos (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog įsakymu nustatytos Žemės sklypo dalys, ieškovės funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, pažeidė teisės aktų reikalavimus, deklaratyvūs ir neįrodyti.

34.       Apeliantė nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2003 m. lapkričio 3 d. subnuomos sutartis, kuri buvo įregistruota ir viešajame registre, ir žemės sklypo savininko sutikimas subnuomai, patvirtina, kad UAB „Asepas“ nuo 2003 m. lapkričio 3 d. su žemės sklypo savininko ir kitų Žemės sklype esančių statinių savininkų sutikimu naudoja šiam jo sandėliui eksploatuoti reikalingą 2500 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, kuri tęsiasi iki Žemės sklypo pietinės ribos. Tačiau ginčijamais 2018 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymais ši UAB „Asepas“ gamybinio pastato naudojimui skirta Žemės sklypo dalis yra daugiau nei dvigubai sumažinta, jos dalį (MB „Žemės matavimų biuras“ parengtame Žemės sklypo plane apibrėžta taškais 1-2-81-83) priskiriant bendram naudojimui, o nurodytų aplinkybių, pasak apeliantės, teismas sprendime nepaneigė. Apeliantė taip pat teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2006 m. vasario 15 d. subnuomos sutartis, kuri buvo įregistruota viešajame registre ir žemės sklypo savininko sutikimas patvirtina, kad UAB „Asepas“ nuo 2006 m. vasario 15 d. su žemės sklypo savininko ir kitų Žemės sklype esančių statinių savininkų sutikimu naudoja šiam jo gamybiniam pastatui eksploatuoti reikalingą 2400 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

35.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,Hermeda“ subnuomos sutartys buvo sudarytos (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, o nutrauktos (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-571-(14.49.2.) pagrindu. UAB ,,Hermeda“ neturėjo teisės nustatinėti ir nuomoti valstybiniame žemės sklype esančių statinių savininkams atitinkamų Žemės sklypo dalių, kurias apskaičiavo ir sutartyse įrašė UAB ,,Hermeda“. Sutiktina su trečiojo asmens UAB ,,Eva King“ argumentais, jog pasibaigusios subnuomos sutartys jokių teisių ir teisėtų lūkesčių jų nuomininkams nesukelia, jos taip pat nesukuria jokių pareigų valstybinio žemės sklypo patikėtiniui. Pažymėtina, kad subnuomos sutarčių dalykas buvo Žemės sklypo dalys, kurios Žemės sklypo plane apskritai nebuvo identifikuotos. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog subnuomos sutartis buvo sudaryta ne su UAB ,,Asepas“, bet su UAB ,,Retrorega“. Nesant duomenų, jog UAB ,,Retrorega“ būtų perleidusi UAB ,,Asepas“ kokias nors teises iš subnuomos sutarties, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36.       Į bylą pateikta 2002 m. vasario 15 d. subnuomos sutartis su UAB ,,Geologai“, kuri naudojosi 928 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi. Liudytoju apklaustas UAB ,,Hermeda“ savininkas ir vadovas M. U. nurodė, kad UAB „Geologai“ apie 14-15 metų naudojo 9 arus Žemės sklypo, prie „C“ įvažiavimo; ten stovi 1 ar 2 mašinos, yra įvesta atskira elektros linija. Kaip ieškovė užėmė tą teritorijos dalį, liudytojas nežino, spėja, kad gal tai buvo padaryta bendru sutarimu.

37.       Vertintina, jog Žemės sklypo dalį, kurią ieškovė įvardija kaip ,,sandėliui eksploatuoti reikalingą 2500 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, kuri tęsiasi iki Žemės sklypo pietinės ribos“, kuri pagal matininko E. P. planą apimtų 8F1/p ir E teritorijas naudojo: 8F1/p teritorija - UAB ,,Retrorega“, E teritorija - UAB ,,Geologai“. Ginčijamu 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu teritorija E buvo proporcingai priskirta su šia teritorija besiribojančių pastatų 8F1/p ir 17P1/p bendram naudojimui.

38.       Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog ginčijamais įsakymais UAB „Asepas“ gamybinio pastato naudojimui skirta Žemės sklypo dalis yra daugiau nei dvigubai sumažinta, jos dalį (MB „Žemės matavimų biuras“ parengtame Žemės sklypo plane apibrėžta taškais 1-2-81-83) priskiriant bendram naudojimui. Analizuojant UAB ,,Hermeda” sudarytos Žemės sklypo subnuomos sutartį matyti, kad sutartyje nebuvo nustatyta konkreti Žemės sklypo dalis. 2006 m. vasario 15 d. subnuomos sutarties 1 punkte yra išnuomota žemės sklypo dalis UAB ,,Retrorega“, sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomojama žemė yra aplink UAB ,,Retrorega“ priklausančią patalpą. Duomenų, jog egzistuoja ryšys tarp minėtos nuomojamos žemės ir UAB ,,Asepas“ byloje nėra, apeliantė niekaip nepagrindė savo teiginių.

39.       Apeliantė vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo paneigti, kad 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu UAB „Asepas“ sandėliui ir gamybiniam pastatui eksploatuoti nustatytos dalys neatitinka šių pastatų naudojimui reikalingų Žemės sklypo dalių plotų, t. y. 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu nustatytos dalys yra neteisėtai per mažos ir dėl to UAB „Asepas“ negalėtų savo pastatais naudotis pagal jų Nekilnojamojo turto kadastre nustatytą paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

40.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

41.       Priešingai nei nurodo apeliantė, įrodyti, kad ginčijamais įsakymais jos statiniams naudoti Žemės sklypo dalys nustatytos pažeidžiant kokius nors teisės aktų reikalavimus, kad jos turėtų būti kitokio ploto ir ribų, turėjo pati ieškovė.

42.       Apeliantė įrodinėja, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su sunkiasvoriam transportui reikalingu pravažiuojamu plotu prie jai priklausančių statinių, produkcijos pakrovimo, iškrovimo apribojimais, poreikiu turėti privažiavimus prie statinio, nes jame sandėliuojamos cheminės medžiagos.

43.       Pirmosios instancijos teismas vertino E. J. parengtą Eismo judėjimo schemą ir pagrįstai nurodė, kad parengtoje Eismo judėjimo schemoje yra analizuojamos ne ieškovės ginčijamais įsakymais patvirtintų Žemės sklypų dalys ir privažiavimai prie jų, bet ieškovės prašomo patvirtinti M. K. parengto žemės sklypo sprendiniai. Pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymėtina, jog šis įrodymas niekaip nepagrindžia apeliantės nurodomos aplinkybės, kad nustatytos Žemės sklypo dalys yra netinkamos statinių naudojimui pagal paskirtį.

44.       Apeliantės argumentai apie jos veikloje naudojamas chemines medžiagas nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog visuotinai žinoma, kad cheminės medžiagos ir gaminiai pagal technologinius ir saugumo reikalavimus negali būti sandėliuojami kartu. Apeliantė neteikė duomenų nei apie konkrečias chemines medžiagas, nei apie tai, kad su jomis susijusi veikla yra reglamentuojama būtent taip, jog yra privalomi dveji atskiri privažiavimai bei atskiri vartai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovei neteikiant duomenų, kokios cheminės medžiagos pastate yra sandėliuojamos, nekonkretizavus teisės akto, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad sandėliuojant chemines medžiagas yra reikalavimas turėti būtent du privažiavimo kelius, pagrįstai ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

45.       Nors apeliantė akcentuoja, kad specialisto E. J. parengtos Eismo judėjimo schemos yra nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto, formos, koordinačių ir jame esančių statinių ploto, išsidėstymo ir koordinačių pagrindu ir argumentuoja, kad šie duomenys – žemės sklypo plotas, forma, jame esantys statiniai, jų plotas ir išsidėstymas bei koordinatės yra ir privalo būti vienodi visuose ir bet kokiuose šio žemės sklypo planuose, nes tai yra ne tik faktiniai duomenys, bet ir duomenys užregistruoti viešajame registre, šie duomenys matininko M. K. parengtame žemės sklypo plane nėra kitokie, nei parengtame MB „Žemės matavimų biuras“ ar matininko E. P., kurių pagrindu yra priimti byloje ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsakymai. Todėl vertina, kad Eismo judėjimo schemos tinka vertinti 2018 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsakymais nustatytų žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau tokie argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų, jog ši schema galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jeigu būtų tvirtinamas ieškovo siūlomas M. K. planas, nes schema yra parengta šio plano pagrindo. Apeliantės išdėstyti argumentai taip pat nepatvirtina, jog minėta schema tiktų dabar galiojančiam planui.

46.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nenurodo jokių argumentų, nei kodėl sutinka su trečiųjų asmenų byloje pateiktais paaiškinimai, nei kodėl pagal UAB „Asepas“ reikalavimus priimtas teismo sprendimas negalėtų būti realiai vykdytinas, todėl sprendimas dalyje yra nemotyvuotas ir egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

47.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, atsakė į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisinę reikšmę turinčias aplinkybes nustatė netinkamai, todėl nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog skundžiamo sprendimo motyvai dėl ieškovės ieškinio atmetimo, apeliantės teigimu,  nėra išsamūs, nesudaro pagrindo panaikinti šio teismo sprendimo, nes bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį, taigi net ir esant nepakankamam teismo motyvavimui (ko šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė) tai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

49.       Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Hermeda“, UAB „Eurotrakas“ ir J. U. kelia ieškinio senaties klausimą, teigdami, kad ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, kurio neprašė atnaujinti.

50.       Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį – dešimties metų ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus atskirų rūšių reikalavimas pareikšti (CK 1.125 straipsnis).  Administraciniams aktams ginčyti yra nustatytas 1 mėnesio terminas (LR ABTĮ 33 str. 1 d.).  Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

51.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

52.       Nagrinėjamu atveju UAB ,,Asepas“ reiškia reikalavimus tik dėl NŽT priimtų administracinių aktų panaikinimo ir pakeitimo. Vertintina, kad UAB ,,Asepas“ ieškinio reikalavimams taikytinas apskundimo terminas nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. UAB ,,Asepas“ ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-552-(14.49.2.) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1697-(14.49.2.), praleidusi terminą šiems administraciniams aktams apskųsti bei nenurodė tokio termino praleidimo priežasčių.

53.       Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Hermeda“, UAB „Eurotrakas“ ir J. U. kelia klausimą dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjamo tvarkos. Teigia, jog apeliantė nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

54.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

55.       NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės nustato, kad teritorinių padalinių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui (1 punktas). Tai reiškia, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimams dėl žemės nuomos nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo procedūra. NŽT įsakymas, kuriuo yra nustatomi valstybinės žemės sklypo dalių dydžiai, skirti sklype esantiems statiniams eksploatuoti, yra sudedamoji valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (pakeitimo) procedūros dalis. Suinteresuoti asmenys, kaip, nagrinėjamu atveju, valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkai, turi teisę skųsti tokį įsakymą teismui. Tai, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai gali būti skundžiami NŽT direktoriui, sudaro galimybes bendra administracine tvarka ištirti, ar nebuvo pažeista skundžiamo sprendimo priėmimo tvarka, ar buvo tinkamai ištirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės skundžiamam sprendimui priimti, tačiau tai nėra privaloma išankstinė ginčo dėl valstybinės žemės nuomos objekto – žemės sklypo dalies dydžio – nagrinėjimo procedūra.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir vertinant, jog nors ieškovės patikslintame ieškinyje dėl ieškinio dalyko pakeitimo pareikšti nauji reikalavimai nebuvo nagrinėti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad byla jau buvo nagrinėjama teisme, todėl dėl nepasinaudojimo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka nenagrinėti ieškovės patikslintų reikalavimų būtų neproporcinga priemonė, paneigianti teisę į teisminę gynybą.

57.       Iš esmės tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir juos atitinkantys paaiškinimai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas byloje įrodymų vertinimas paremtas tinkamu ir visapusišku įrodymų dėl faktinės situacijos įvertinimu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, jog apeliantė, keldama apeliacinės instancijos teisme klausimą dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, nepagrindė ir nenurodė, kurie byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 178 straipsnis).

58.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

59.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

60.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63.       Trečiasis asmuo UAB „EVA KING“ prašė priteisti jo patirtas 2 395,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Trečiasis asmuo UAB „HERMEDA“ prašė priteisti jo patirtas 2 470,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

64.       Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės trečiųjų asmenų naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asepas“, į. k. 302736915, trečiajam asmeniui UAB „EVA KING“, į. k. 123960117, 2 395,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asepas“, į. k. 302736915, trečiajam asmeniui UAB „HERMEDA“, į. k. 221914150, 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Donata Kravčenkienė
	Margarita Stambrauskaitė
	Eglė Surgailienė