Civilinė byla Nr. e2-235-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01419-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.4.4.5.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas įtraukti pareiškėją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „INFINA“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Linksmas“ (toliau – ir atsakovė) iškėlimo.

2.       2025 m. sausio 3 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „Argentina“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Linksmas“ bankroto byloje. Pareiškėja nurodė, kad klausimo dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Linksmas“ iškėlimo išsprendimas turės įtakos UAB „Argentina“ teisėms ir pareigoms, kadangi pareiškėjai iš atsakovės UAB „Linksmas“ teismų sprendimais yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių atsakovė nėra atlyginusi, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32074-868/2024 pareiškėjai iš atsakovės priteistos 1 670 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-445-661/2024 pareiškėjai iš atsakovės priteistos 4 353,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja teigė, kad civiliniai teisiniai ginčai, kuriuose pareiškėja dalyvauja kaip atsakovės UAB „Linksmas“ kreditorės UAB „Sopranai“ kreditorė įrodo suinteresuotumą dalyvauti atsakovės bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi netekino pareiškėjos UAB „Argentina“ prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.       Teismas nustatė, kad teismų procesiniai sprendimai, kuriais pareiškėjai iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, nėra įsiteisėję, o kitų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo teisę į atsakovę, pareiškėja nepateikė.

5.       Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėja UAB „Argentina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti UAB „Argentina“ į atsakovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-66-854/2025 priteisti pareiškėjai iš atsakovės UAB Linksmas 1 305 Eur. Ši skola nėra sumokėta pareiškėjai.

6.2.                      Pareiškėjai 1 305 Eur skolos mokėjimą į jos banko sąskaitą atliko ne atsakovė, o mažoji bendrija (toliau – MB) „Aktus“. Kadangi pareiškėja nėra sutikusi su tokiu atsakovės prievolės įvykdymo būdu, gautas pinigines lėšas pareiškėja grąžino MB „Antus“.

6.3.                      Teisme nagrinėjami civiliniai teisiniai ginčai, kuriuose pareiškėja dalyvauja kaip atsakovės UAB „Linksmas“ kreditorės UAB „Sopranai“ kreditorė, įrodo pareiškėjos suinteresuotumą dalyvauti atsakovės bankroto byloje, kadangi, iškėlus bankroto bylą atsakovei, pareiškėjos skolininkės UAB „Sopranai“ galimybė realizuoti savo reikalavimo teisę į atsakovę pasikeis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į atsakovės bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

10.       Pareiškėja UAB „Argentina“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2025 m. sausio 22 d. atlikto mokėjimo nurodymo MB „Antus“ kopiją.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

13.       Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir aktyvų teismo vaidmenį, į tai, kad pateiktas naujas rašytinis įrodymas yra susijęs su ginčo dalyku, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria pateiktą įrodymą priimti ir vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis). Aptariamo naujo rašytinio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeidžia kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių.

Dėl (ne)įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į juridinio asmens bankroto bylą

15.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ją įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-66-854/2025 pareiškėjai iš atsakovės UAB „Linksmas“ priteistos 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi, t. y. apeliantė, kaip atsakovės kreditorė, yra suinteresuota bankroto bylos eiga.

16.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 4 dalis numato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021).

18.       Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas. Kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-407/2023).

19.       Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-972-798/2023).

20.       Taigi, minėtu teisiniu reguliavimu kreditoriams yra suteikta teisė dalyvauti nemokumo byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-66-854/2025 pareiškėjai iš atsakovės UAB „Linksmas“ priteistos 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ji yra atsakovės kreditorė ir turi suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens statusu. 

Dėl skolininko teisės įvykdyti sprendimą gera valia

21.       Asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu patenkinti piniginį reikalavimą, siekia vienintelio tikslo – atgauti pinigus. Įsiteisėjus teismo sprendimui jis gali būti vykdomas. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje skiriamos trys teismo sprendimų realizavimo formos: civilinė teisinė, administracinė ir procesinė. Civiline teisine sprendimų realizavimo forma teismo sprendimai įvykdomi gera valia ir sprendimų įvykdymas procesiškai nereglamentuotas. Tokiu atveju skolininkas sprendimą įvykdo laikydamasis bendrųjų teisės principų, siekdamas civilinio proceso tikslo, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir tinkamai įvykdytas.

22.       Teismo sprendimo įvykdymas gera valia yra prioritetinė sprendimų realizavimo forma. Visais atvejais turi būti siekiama, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas gera valia, netaikant priverstinio sprendimų vykdymo procedūrų (procesinės sprendimų realizavimo formos).

Dėl ginčo esmės

23.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-66-854/2025 priėmimo, kuria pareiškėjai iš atsakovės UAB „Linksmas“ priteistos 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidos, į pareiškėjos UAB „Argentina“ banko sąskaitą du kartus, t. y. 2025 m. sausio 22 d. ir 2025 m. sausio 23 d., buvo pervesta priteista iš atsakovės 1 305 Eur suma. Pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta, kad pinigines lėšas gavo, tačiau jas grąžino mokėjimo nurodymą atlikusiai MB „Antus“, kadangi nesutinka su tokiu teismo procesinio sprendimo įvykdymo būdu ir pageidauja dalyvauti skolininkės UAB „Linksmas“ bankroto procese.

24.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja (išieškotoja) atsisakė priimti priteistą pinigų sumą ir tokiu būdu nepagrįstai trukdo skolininkei UAB „Linksmas“ įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Piniginių lėšų mokėjimo nurodyme buvo nurodyta, kad jie skirti padengti įsiskolinimą pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Ta aplinkybė, kad pinigus pervedė ne pati skolininkė UAB „Linksmas“, o kitas asmuo – MB „Antus“, neturi teisinės reikšmės, kadangi vykdymo tikslas – visiškai įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjos atsisakymas priimti priteistą pinigų sumą yra nepagrįstas ir kliudo atsakovei (ar jos pavedimu kitam asmeniui) įvykdyti teismo sprendimą gera valia, be to, negali būti pripažįstamas patvirtinančiu pareiškėjos teisinį suinteresuotumą atgauti priteistą pinigų sumą dalyvaujant atsakovės bankroto byloje.

25.       Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad susiklosčiusioje situacijoje skolininkė UAB „Linksmas“ ar jos pavedimu kitas asmuo, gali pervesti priteistą 1 305 Eur sumą į teismo sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju nuo pinigų įskaitymo į teismo depozitinę sąskaitą momento, teismo sprendimas bus laikomas visiškai įvykdytu ir išieškotoja UAB „Argentina“ netektų teisės reikalauti įvykdyti teismo sprendimą priverstinai. Apie pinigų gavimą depozitinėje sąskaitoje teismas turi informuoti išieškotoją UAB „Argentina“ ir, jai pareiškus pageidavimą, išmokėti gautus pinigus. Jeigu per nustatytą sprendimo įvykdymo senaties terminą išieškotoja nepareikš pageidavimo gauti pinigus, jie turi būti pervesti į valstybės biudžetą.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatytas pareiškėjos teisinis suinteresuotumas dalyvauti atsakovės UAB „Linksmas“ bankroto byloje, kadangi pareiškėjos nepagrįstas atsisakymas priimti teismo sprendimo įvykdymą negali sudaryti pakankamo pagrindo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl atsakovės (ne)mokumo. Tačiau, jeigu per protingą terminą UAB „Linksmas“ neįvykdys teismo sprendimo gera valia, UAB „Argentina“ gali prašyti patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.

Dėl bylos procesinės baigties 

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė JANĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą įtraukti ją į UAB „Linksmas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.  Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                              Vigintas Višinskis