Civilinė byla Nr. e2A-857-777/2019
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00509-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1;
3.1.7.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. E. (V. E.) ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 5 215,73 Eur skolą, 1 016,24 Eur palūkanas; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2013 metų kovo mėnesį atsakovas paprašė ieškovo paskolinti pinigų čeburekų verslui. Kadangi ieškovas atsakovą pažinojo jau keletą metų, todėl paskolino atsakovui 1 737,72 Eur (6 000 Lt). Nurodė, kad atsakovas turėjo atiduoti pinigus sezono pradžioje, birželio mėnesį, ir žadėjo kažkokį papildomą procentą, tačiau nurodytu laiku skolos negrąžino. Teigia, jog 2013 m. liepos 22 d. nuvykus pas atsakovą jis tvirtino, kad labai gerai užsidirbo, todėl sezonui įpusėjus nori atidaryti dar vieną kioską, taip uždirbtų dar didesnį pelną.
2.2. Atsakovas nusivedė ieškovą į planuojamą nuomotis vietą, išdėstė verslo planą ir paprašė papildomai paskolinti 2 461,77 Eur (8 500 Lt). Teigia, jog abejonių atsakovo planu ieškovui nekilo, todėl jis paskolino papildomą pinigų sumą ir atsakovas pasirašė neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo skolą grąžinti iki 2014 m. sausio 1 d. Nurodė, kad ieškovas kelis kartus bandė susisiekti su atsakovu ir prašė grąžinti skolą, tačiau atsakovas skolos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo R. V. 5 215,73 Eur skolą, 1 016,24 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 231,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 267 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. E..
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu – rašytiniu įrodymu, galinčiu pagrįsti skolininko pareigą atsiskaityti su kreditoriumi. Teigia, jog atsižvelgiant į CPK 178 straipsnio bei CPK 185 straipsnio nuostatas būtent paskolos gavėjui, šiuo atveju atsakovui, tenka pareiga įrodyti, jog jis grąžino pinigus, atsiskaitė pagal paskolos raštelius.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių parodymus, paskolos raštelio turinį, abejoja atsakovo teiginiu, jog tarp šalių buvo susiklostę automobilių nuvežimo ir pardavimo santykiai – ieškovas buvo nupirkęs automobilį, kurį atsakovas nuvežė į Ukrainą parduoti. Teigia, jog pagrįstų abejonių kelia atsakovo nurodytos aplinkybės, iš kurių galima spręsti, jog pinigų už parduotą automobilį atsakovas neturėjo, todėl ir nebūtų galėjęs jų grąžinti ieškovui. Pažymėjo, kad tokie santykiai, kaip pinigų, gautų už parduotą automobilį, perdavimas ieškovui, savo esme nelaikomi paskolos teisiniais santykiais, nes pinigai nėra įgyjami juos perduodančio asmens naudai.
4.3. Nurodė, kad šiuo atveju 2013 m. liepos 22 d. paprastasis vekselis prarado savo kaip vertybinio popieriaus statusą, todėl Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos, numatančios vekselio negaliojimą dėl jo formalių trūkumų, netaikomos. Teigia, kad 2013 m. liepos 22 d. paprastasis vekselis turi tokią pačią įrodomąją galią byloje, kaip ir 2013 m. paskolos raštelis, o šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
4.4. Nurodė, kad atsakovas iš pradžių prašė teismo skirti rašysenos (parašo) ekspertizę byloje, tačiau atsakovui pripažinus, kad vekselyje gali būti jo parašas, teismas ekspertizės neskyrė. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat nurodė, jog tam tikri jo pakviesti liudytojai galėtų paliudyti svarbias bylai aplinkybes, tačiau teise prašyti teismo apklausti šiuos liudytojus nepasinaudojo. Nurodė, kad iš liudytojo M. I. parodymų nustatyta, jog vekselis buvo pasirašytas tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė ieškovas, ieškovas atsakovui davė pinigus grynaisiais ir atsakovas pasirašė vekselyje. Darė išvadą, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisinių santykių ir jis vekselio nepasirašė, yra daugiau niekuo nepagrįsta atsakovo versija, pateikta siekiant išvengti civilinės atsakomybės.
4.5. Nurodė, kad ieškovas pagal 2013 m. kovo mėn. surašytą paskolos raštelį ir 2013 m. liepos 22 d. paprastąjį vekselį nuo paskolintų sumų (atitinkamai 1 737,72 Eur (6 000 Lt) ir 2 461,77 Eur (8 500 Lt)) apskaičiavo atsakovui mokėti 1 016,24 Eur palūkanų už prievolės neįvykdymą, taikydamas 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą ir skaičiuodamas palūkanas už penkerius metus (CK 1.125 straipsnio 9 punktas). Palūkanos apskaičiuotos už laikotarpius: nuo 2013 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 21 d. už 1 826 dienas (1 737,72 Eur x 5 procentai / 100 = 86,88 Eur / 365 d. = 0,24 Eur x 1 826 dienos = 438,24 Eur) pagal paskolos raštelį; nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. už 1 700 dienų (2 461,77 Eur x 5 procentai / 100 = 123,10 Eur / 365 d. = 0,34 Eur x l 700 dienos = 578 Eur). Darė išvadą, jog palūkanų skaičiavimas yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismas neišsamiai ir vienpusiškai pasirėmė vienos iš šalių – ieškovo pateiktais įrodymais ir visiškai ignoravo atsakovo paaiškinimus, kad jis nėra skolingas ieškovui ir yra įsitikinęs, kad skolos rašteliai suklastoti. Teigia, jog vekselio surašymo metu jis net negalėjo būti Palangoje, nes buvo išvykęs į užsienį, ir tą aplinkybę patvirtina jo paso išrašas su žymomis, kuris buvo pateiktos teismui. Darė išvadą, kad jei atsakovas negalėjo būti vekselio surašymo metu nurodytoje vietoje, vadinasi, vekselio turinys neatitinka tikrovės ir jo tekstas galėjo būti surašytas bet kada, nurodant norimą priteisti pinigų sumą, ir šios aplinkybės atitinka oficialaus dokumento klastojimo požymius.
6.2. Nurodė, kad atsakovas R. V. siekė įrodyti, kad paskoliniai jo ir ieškovo santykiai yra apsimestiniai ir ieškovas nepagrįstai siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Teigia, jog jeigu byloje būtų buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, būtų buvę galima paskirti teismo rašysenos ir parašo ekspertizes ir nustatyti, ar ginčo rašteliuose tikrai yra atsakovo R. V. ranka pasirašyti parašai ir kiti rankraštiniai įrašai, kurie atlikti pirmajame pagal datas paskolos raštelyje, taip pat nustatyti, ar ant antrojo paskolos raštelio (paprastojo vekselio) R. V. ranka pasirašytas parašas yra pasirašytas vienu ir tuo pačiu metu, kai buvo atspausdintas tekstas, ar vėliau arba anksčiau. Nurodė, kad, teismui padarius prielaidą, kad galbūt ieškovas V. E. galėjo turėti tuščią popieriaus lapą su jo parašu, todėl tekstą galėjo surašyti vėliau ir nurodyti pinigų sumą, apie kurią R. V. galėjo ir nežinoti, toks tyrimas buvo būtinas.
6.3. Teigia, kad iš teismo proceso šioje byloje aplinkybių, atsakovo R. V. paaiškinimų ir veiksmų bylos proceso metu teismui turėjo būti akivaizdu, kad šioje byloje yra būtina atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir bylos nagrinėjimą atidėti. Teigia, kad jis tokį pageidavimą teismui teikė, bet jam tokia teisė nebuvo suteikta ir, pats sau tinkamai atstovauti nesugebėdamas, atstovo, kuris galėtų tinkamai atstovauti jo interesams šioje byloje, pasikviesti neturėjo galimybės.
6.4. Apelianto vertinimu, reikšminga aplinkybė ir tai, kad teismas nesudarė galimybių tinkamai atsakovui teikti įrodymus. Mano, kad tai buvo galima padaryti dėl anksčiau nurodytos aplinkybės, tinkamo atsakovo atstovavimo. Teigia, kad atsakovas buvo pasiruošęs prašyti, jog byloje būtų apklausti jo liudytojai apie ieškinyje minėtas skolos V. E. aplinkybes, tai yra D. S., R. K., D. V. (apie pirmąjį skolos epizodą).
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas beveik po mėnesio laiko nuo procesinių dokumentų atsakovui įteikimo paskyrė parengiamąjį posėdį, kuris įvyko 2018 m. spalio 25 d. Teigia, jog sutikrinus 2018 m. spalio 25 d. parengiamojo posėdžio garso protokolo laiką matyti, kad nuo 3.52 iki 4.20 min. atsakovas, atvykęs į parengiamąjį posėdį, pareiškia, kad jis nori pasinaudoti teise turėti advokatą, todėl pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą tenkino, atidėjo bylos nagrinėjimą ir kitą posėdį paskyrė 2018 m. gruodžio 13 d. (protokolo garso įrašo 15.10–16.15 min.). Pažymėjo, kad iš garso įrašo girdėti, jog teismas pabrėžė, kad turėti advokatą yra atsakovo teisė, o ne pareiga, be to, teismas pasakė, kad pageidaudamas jis galės atsivesti liudytojų.
8.2. Nurodė, kad tiek parengiamojo posėdžio metu, tiek vėliau atsakovas teigė, jog su vekseliu sutinka, bet neva neprisimena pasirašinėjęs ant skolos lapo, tačiau iš prie apeliacinio skundo pateikto pranešimo ir skundo prokuratūrai matyti, kad atsakovas mini tik vekselį, o dėl skolos rašto aiškintis neprašė. Mano, jog atsakovas piktnaudžiaudamas savo teise, klaidina tiek teismą, tiek prokurorą pateikdamas skirtingas skolos atsiradimo versijas. Darė išvadą, kad toks atsakovo elgesys yra siekis išvengti prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus.
8.3. Ieškovo teigimu, apeliacinio skundo 5 punkte nurodyta, kad atsakovas pateikė teismui paso kopiją su žyma, neva patvirtinančia aplinkybę, kad atsakovas tą dieną buvo užsienyje. Pabrėžė, kad atsakovas nėra pateikęs teismui jokių paso kopijų, kurias pridėjo prie apeliacinio skundo kaip įrodymą. Mano, kad atsakovas galėjo ankstesnėje proceso stadijoje teikti teismui šį neva įrodymą. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį prieš įstatymą visi lygus, todėl pirmosios instancijos teismui suteikus atsakovui visas LR CPK turimas galimybes turėti atstovą, teikti įrodymus ir kt. mano, kad nurodytų įrodymų pateikimas su apeliaciniu skundu aiškintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis.
8.4. Teigia, jog apeliacinio skundo 12 punkte apeliantas mini, kad atsakovas buvo „pasiruošęs prašyti teismo“, kad byloje būtų apklausti jo liudytojai apie ieškovo paskolos suteikimo aplinkybes. Mini D. S., R. K., D. V.. Teigia, jog yra neaišku, ką minimi atsakovo liudytojai galėtų paaiškinti, nes paskolos suteikimo momentu nedalyvavo, jokių aplinkybių paliudyti negalėtų, kadangi jie tiesiogiai nematė jokių patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista 5 215,73 Eur skola bei 1 016,24 Eur palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d. R. V. pranešimą apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 3 d. prokuroro R. G. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. gruodžio 7 d. skundą dėl prokuroro nutarimo bei Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas turėjo teisę ir galimybę teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme iki 2018 m. gruodžio 13 d., kadangi minėtą dieną vyko paskutinis teismo posėdis, po kurio įrodymų tyrimas buvo baigtas ir nauji įrodymai į bylą nebepriimami. Išanalizavusi prašomus pridėti naujus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, jog Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (atsakovo) skundo. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog prašomas pridėti įrodymas (2018 m. gruodžio 17 d. nutartis) gautas jau po įrodymų tyrimo pabaigos, laikytina, kad būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado vėliau. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kiti prašomi pridėti įrodymai yra glaudžiai susiję su 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi, todėl konstatavusi, jog yra pagrindas pridėti minėtą įrodymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir kitų įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria 2018 m. lapkričio 20 d. R. V. pranešimą apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 3 d. prokuroro R. G. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. gruodžio 7 d. skundą dėl prokuroro nutarimo bei Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį pridėti prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; kt.).
15. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2013 m. kovo mėn. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis (raštelis). Paskolos raštelyje nurodyta, kad atsakovas skolinasi iš ieškovo 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumą, kurią įsipareigoja grąžinti per tris mėnesius iki 2013 m. birželio 21 d. 2013 m. liepos 22 d. pasirašytas 8 500 Lt (2 461,77 Eur) sumos paprastasis vekselis. Kaip vekselio davėjas nurodytas atsakovas, o vekselio gavėjas – ieškovas. Vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2014 m. sausio 1 d..
16. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai pasirėmė vienos iš šalių – ieškovo pateiktais įrodymais ir visiškai ignoravo atsakovo paaiškinimus, kad jis nėra skolingas ieškovui, o yra įsitikinęs, kad skolos rašteliai suklastoti. Šias aplinkybes atsakovas grindžia tuo, jog paprastojo vekselio surašymo metu jis net negalėjo būti Palangoje, nes buvo išvykęs į užsienį, ir tą aplinkybę patvirtina išrašas iš jo paso. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2013 m. liepos 22 d. atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, kuriuo įsipareigojo sumokėti 8 500 Lt (2 461,77 Eur) iki 2014 m. sausio 1 d. Šis vekselis buvo išduotas Palangos mieste. Taip pat į bylą buvo pateikta atsakovo paso kopija, iš kurios matyti, jog atsakovas 2013 m. liepos 22 d. buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką, iš kurios grįžo 2013 m. liepos 23 d. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovo išsakyta pozicija, jog jis paskolino atsakovui 8 500 Lt (2 461,77 Eur). Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad nei paprastajame neprotestuotiname vekselyje, nei atsakovo pase atliktoje žymoje apie sienos kirtimą nėra nurodytas konkretus šių veiksmų atlikimo laikas. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, jog nuo Palangos miesto iki Medininkų pasienio posto, skiriančio Lietuvos bei Baltarusijos Respublikas, yra 359 km. Taip pat nurodyta, jog šį atstumą automobiliu galima įveikti per 3 valandas ir 35 minutes. Tai reiškia, jog atsakovas turėjo visas galimybes 2013 m. liepos 22 d. būdamas Palangoje pasiskolinti nurodytą pinigų sumą iš ieškovo ir tą pačią dieną išvykti į Baltarusijos Respubliką, todėl, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo pasiskolinti pinigų, nes buvo išvykęs į užsienį, laikytini nepagrįstais.
17. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad byloje buvo būtina atlikti teismo rašysenos ir parašo ekspertizes, siekiant nustatyti, ar ginčo rašteliuose tikrai yra atsakovo R. V. ranka pasirašyti parašai ir kiti rankraštiniai įrašai, kurie atlikti pirmajame pagal datas paskolos raštelyje, taip pat nustatyti, ar ant antrojo paskolos raštelio (paprastojo vekselio) R. V. ranka pasirašytas parašas yra pasirašytas vienu ir tuo pačiu metu, kai buvo atspausdintas tekstas, ar vėliau arba anksčiau. Pažymėtina, jog, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Teisėjų kolegija, išklausiusi 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad nors atsakovas prašė ištirti parašus (garso įrašas nuo 3.19 min. iki 3.25 min.), tačiau vėliau, atsakinėdamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad ant 2013 m. kovo mėnesio skolos raštelio esantis parašas yra jo (garso įrašas nuo 3.30 min. iki 3.35 min.). Taip pat atsakinėdamas į teisėjos klausimus atsakovas nurodė, kad ant paprastojo neprotestuotino vekselio esantis parašas yra panašus į jo ir jis galėjo pasirašyti (garso įrašas nuo 4.29 min. iki 4.37 min.; nuo 4.42 min. iki 4.54 min.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė teismo rašysenos ir parašo ekspertizės, kadangi pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog tiek skolos raštelis, tiek paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas jo paties, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė jo procesinę teisę turėti atstovą. Teigia, jog iš teismo proceso šioje byloje aplinkybių, atsakovo R. V. paaiškinimų ir veiksmų bylos proceso metu teismui turėjo būti akivaizdu, kad šioje byloje yra būtina atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir bylos nagrinėjimą atidėti. Nurodė, kad jis tokį pageidavimą teismui teikė, bet jam tokia teisė nebuvo suteikta ir jis atstovo, kuris galėtų tinkamai atstovauti jo interesams, šioje byloje pasikviesti neturėjo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmasis parengiamasis teismo posėdis įvyko 2018 m. spalio 25 d. Šio teismo posėdžio metu atsakovas prašė atidėti teismo posėdį, kadangi jis nori susirasti atstovą, kuris atstovautų jam šiame procese (garso įrašas nuo 3.50 min. iki 3.57 min.). Bylą nagrinėjanti teisėja nutarė sudaryti sąlygas atsakovui susirasti atstovą, pasikviesti liudytojus bei pasiruošti tinkamam bylos nagrinėjimui. Taip pat paaiškino, kad atsakovas turi teisę, tačiau ne pareigą turėti atstovą (garso įrašas nuo 15.29 min. iki 15.41 min.). 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdis atidėtas iki 2018 m. gruodžio 13 d., tačiau į 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį atsakovas atvyko be atsakovo, teismo posėdžio atidėti neprašė, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad reikalingas papildomas laikas atstovui susirasti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovui buvo sudarytos visos galimybės susirasti atstovą, tačiau atsakovas šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas pats nepasirūpino tinkamu jo atstovavimu, negali būti priežastis naikinti priimtą sprendimą, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta galimybė susirasti atstovą, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės atsakovui teikti įrodymus ir neapklausė liudytojų. Šios nutarties 18 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo prašymą bei atidėdamas 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdį nurodė, kad posėdis atidedamas tam, kad atsakovas galėtų susirasti atstovą ir į kitą teismo posėdį pasikviesti prašomus apklausti liudytojus D. S., R. K. bei D. V.. Taip pat bylą nagrinėjanti teisėja išaiškino atsakovui, kad jis turi teisę teikti įrodymus. Pažymėtina, jog atsakovas, atvykęs į 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį, nereiškė jokių prašymų, susijusių su liudytojų apklausa bei naujų įrodymų pridėjimu prie bylos, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų tenkinęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinkantis nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 800 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. vasario 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 6 bei 2018 m. vasario 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1034306, kuriuo sumokėjo advokatei 800 Eur už teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. E. (V. E.) iš atsakovo R. V. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Dobrovolskis
Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė