Administracinė byla Nr. eP-52-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01756-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-153-556/2025 pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo M. R.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SKP-7 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo iš pareiškėjo susigrąžinama išmokėta 32 000 Eur paramos suma, 8 000 Eur parama neišmokama bei skiriama papildoma sankcija – neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir sekančius kalendorinius metus; 2) įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. mokėjimo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) vertinimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – ir Priemonė) veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles. Tačiau NMA skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas sąmoningai kūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą, iš kito paramos gavėjo – ūkininko M. R., kuris jau yra gavęs paramą pagal tą pačią Priemonės veiklos sritį.
3. Pareiškėjas nurodė, kad išvada, jog pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, yra nepagrįsta. NMA taip pat netinkamai vertino, kad paramos gavėjai vykdo tą pačią veiklą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl projektų ekonominio ryšio. NMA tyrimo metu nerinko ginčui aktualių duomenų, rėmėsi prielaidomis.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad NMA nepagrįstai vertino paramos gavėjų komercinius santykius kaip pareiškėjo funkcinį nesavarankiškumą. Atsakovas nenurodė duomenų, kad paramos gavėjų vykdomos veiklos gamybos ar techniniai procesai būtų kaip nors susiję. Tarp pareiškėjo ir kito ūkininko buvo sudaryti keli skirtingi sandoriai, kurie neturi įtakos pareiškėjo projekto savarankiškumui. Pareiškėjas taip pat nesutiko su išvada, kad pareiškėjo ir minėto ūkininko investicijos papildo viena kitą. Pareiškėjas akcentavo, kad Projektą vykdė savarankiškai.
5. Pareiškėjas nurodė, kad NMA nepagrįstai nustatė egzistuojant geografinį ryšį tarp projektų. Be to, rizikos kriterijų (net visų trijų) nustatymas savaime nėra pagrindas konstatuoti dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. NMA taip pat nepagrįstai sprendė, kad nebus pasiekti paramos tikslai – skatinti žemės ūkio konkurencingumą (objektyvusis elementas). Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
6. Pareiškėjo įsitikinimu, NMA nubaudė jį už tai, kad jis, įgyvendindamas projektą, neturėjo nuosavos žemės ir infrastruktūros gyvulių laikymui ne ganiavos metu, nors teisės aktai tokio reikalavimo nenustato. Pareiškėjas vertino, kad NMA tyrimas bei jo išvados yra nenuoseklios, neaiškios ir nelogiškos. Nenustačiusi visų teisės aktuose bei teismų praktikoje apibrėžtų požymių, siekiant konstatuoti dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimą, NMA nepagrįstai priėmė Sprendimą.
7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad NMA pareiškėjui pagal paraišką išmokėjo 32 000 Eur paramą ir beveik trečdalis šios sumos buvo skirtas kitam ūkininkui. NMA pagrįstai sprendė, kad visas pareiškėjo projekto vykdymas grindžiamas tik kito ūkininko veiksmais ir ištekliais, o už tai šis ūkininkas gauna pajamas.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti, nurodė, kad yra ūkininkas, yra pažįstamas su pareiškėju, tačiau NMA ginčo išvados yra nepagrįstos ir klaidinančios.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA Sprendimą.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylai aktualias faktines aplinkybes, konstatavo, kad Sprendime nurodyta išvada dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ tenkinimo nėra motyvuota konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, atsakovas plečiamai aiškino šį rizikos kriterijų, jį taikė nutolusiems per kelis kilometrus sklypams (sklypai neturi bendro jungties taško, nesiriboja). Teismas nurodė, kad NMA nepaneigė pareiškėjo paaiškinimų apie jo gyvulių laikymą kitame sklype tik ne ganiavos metu (5 mėn. per kalendorinius metus) pagal gyvulių priežiūros sutartį. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo projektinė veikla apėmė materialaus konkretaus turto įsigijimą, tačiau Sprendime daugiausia susikoncentruota į pareiškėjo gyvulius ir jų laikymo vietą. Byloje buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas pareiškėjo turtas buvo saugomas kitoje vietoje pagal su kitu asmeniu sudarytą komercinę sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nenustatė savarankiško pažeidimo, t. y. nekonstatuota, kad pareiškėjas keitė projekto įgyvendinimo vietą ir sąlygas iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, nederinant su NMA.
12. Teismas nurodė, kad Sprendimo išvada dėl rizikos kriterijaus „ekonominis ryšys“ tenkinimo nėra motyvuota teisės aktų nuostatomis, o teiginys, jog sutampa vykdoma veikla – mėsinė galvijininkystė – nėra pagrindžiamas išsamiais ir teisingai nustatytais duomenimis. Teismo vertinimu, ši Sprendimo dalis grindžiama faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra išsamiai nustatytos, ištirtos ir patikrintos, be to, nėra aiškus šių faktinių aplinkybių sąryšis su išvada, jog sutampa vykdoma veikla.
13. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens, su kurio projektais ir vykdoma veikla buvo lyginta pareiškėjo veikla, paaiškinimai ir įrodymai (jie pateikti tik teismui), todėl ir dėl to pažeidimo tyrimas neatliktas tinkamai. Be to, šiuo aspektu Sprendime neįvertinti pareiškėjo paaiškinimai.
14. Teismo įsitikinimu, Sprendime pateikta paviršutiniška išvada dėl rizikos kriterijaus „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ tenkinimo nėra motyvuota teisės aktų nuostatomis, nėra nurodyti konkretūs pažeidimo tyrimo metu nustatyti kriterijaus požymiai, faktinės aplinkybės nėra susietos su konkrečiais teisės aktuose išskirtais požymiais.
15. Teismas pripažino, kad Sprendime nepaneigti pareiškėjo paaiškinimai ir įrodymai apie įprastus ir leistinus žemės ūkio veikloje komercinių sandorių sudarymus bei kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą, nepateiktas šių sandorių / veiklų atskyrimas nuo „funkcinio nesavarankiškumo“, nes nemotyvuota vienos veiklos įtaka kitai veiklai. Teismas pabrėžė, kad nustatant šį rizikos kriterijų, buvo būtinas abiejų lyginamųjų ūkių ir veiklų ar subjektų tyrimas bei paaiškinimų gavimas.
16. Teismas nurodė, kad atsakovui tinkamai nepagrindus nei vieno (geografinio, ekonominio ar funkcinio ryšio) rizikos kriterijaus, nebuvo teisinio pagrindo pagrindiniam rizikos kriterijui nustatyti, todėl Sprendimo išvada dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą bei dėl pareiškėjui taikytinų poveikio priemonių yra tinkamai nepagrįsta ir nemotyvuota, padaryta skubotai, neatlikus objektyviai išsamaus tyrimo. Teismo įsitikinimu, pasisakant dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavyje vykdytų mokėjimų, nebuvo ištirtos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodomos faktinės aplinkybės (be kita ko, dėl bendros pareiškėjo pajamų ir išlaidų struktūros ir kt.).
III.
17. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Sprendimą.
18. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nepagrindimo, yra nepagrįsta. Teismas nesivadovavo Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta neaktualia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (tolau – ir Metodika) vertindamas, kas turėtų būti laikoma gretimais / šalia esančiais / kaimyniniais sklypais, o šiuo aspektu Sprendimas yra motyvuotas. NMA Sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad visas veiklos vykdymas yra paremtas išskirtinai kito paramos gavėjo – kito ūkininko veikla, t. y. pareiškėjas imituoja savarankiškai vykdantis žemės ūkio veiklą.
19. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tarp pareiškėjo bei kito ūkininko sudarytos 2021 m. gruodžio 1 d. gyvulių priežiūros sutarties, jos turinio ir tikrojo šalių tikslo. Teisme pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir aiškino, kad iš tiesų sutartis buvo sudaryta ne dėl gyvulių priežiūros, o dėl stacionaraus aptvaro naudojimo. Sprendime NMA įvertino šią sutartį ir konstatavo, kad sutartis įrodo ūkio nesavarankiškumą. Nors sutartimi buvo apibrėžtas jos dalykas – priežiūra ir šėrimas, liko neaišku, kodėl pareiškėjas, jei norėjo sudaryti elektrinio piemens nuomos sutartį, to aiškiai nenurodė susitarime, šių niuansų teismas neįvertino. Šiuo atveju matomas ir teisinis ryšys, nes galvijų priežiūros paslaugos, kaip ir patys galvijai, buvo pirkti iš to paties asmens, todėl buvo gauta dviguba nauda (iš pradžių gautos pajamos už gyvulius, o vėliau – už jų priežiūrą). Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino argumentus.
20. Atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo NMA teiktų paaiškinimų apie Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdyje 2022 m. lapkričio 21 d. pateiktus pareiškėjo paaiškinimus dėl gyvulių priežiūros sutarties, dėl kito ūkininko veiksmų vertinimo, leidžiant pareiškėjui naudotis aptvaru, kuriam buvo gautas finansavimas. Teismas taip pat nevertino Metodikos 2 lentelės dėl gretimų žemės sklypų, nevertinta gyvulių priežiūros sutarties esmė, bet ir nepasisakyta dėl kitų aplinkybių, kurios patvirtina, kad pareiškėjas savo ūkio veikimą grindė tik kito ūkininko veiksmais ir ištekliais, taip pat duomenų dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra visiškai nepasiruošęs savarankiškai ūkininkauti, tačiau teigia, kad nėra susijęs su kitu ūkininku.
21. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo projektas apėmė konkretaus turto įsigijimą. Pareiškėjas siekė vykdyti gyvulininkystės veiklą, o tai ir yra projekto esmė. NMA, priimdama Sprendimą, iš esmės ir vertino gyvulininkystės veiklą bei apie tai išsamiai pasisakė Sprendime. Ginčo atveju nėra pasiekiami priemonės tikslai.
22. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo projektas nėra įgyvendinamas numatytoje įgyvendinimo vietoje, patikros metu projekto įgyvendinimo vietoje rastas sulaužytas viešinimo stendas, tačiau nerasti nei gyvuliai, nei investicijos. Todėl NMA nustatė pažeidimą – sukurtas dirbtines sąlygas, kurios apėmė ir vertinimą dėl projekto įgyvendinimo vietos. Teismas negrįstai neįžvelgė pažeidimo, kad pareiškėjas gyvulius gano kito ūkininko ganyklose ganiavos metu.
23. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad NMA neįrodė (nemotyvavo) ekonominio ryšio, kadangi šis ryšis matomas per gyvulininkystės veiklą ir per galvijų judėjimą tarp paramos gavėjų. Be to, teismas nevertino, kad skunde pareiškėjas pateikė daug ir tikslios informacijos apie kitą ūkininką. Be to, teismo sprendime nesivadovauta Metodikos 2 lentelės nuostata, kad pareiškėjus ir (arba) paramos gavėjus sieja komercinė veikla, išskirtinai vykdo veiklą kitam asmeniui ar kitam paramos gavėjui ir (arba) pareiškėjui. Šiuo atveju asmenis siejo sutartis, kai kitas ūkininkas teikė paslaugas pareiškėjui, pareiškėjas iš jo pirko galvijus, nuomojosi žemę, sėklino karves jo buliumi.
24. Dėl funkcinio nesavarankiškumo NMA pažymėjo, kad neginčijo, jog kitas NMA Sprendime nurodytas ūkininkas keitė investicijas ir pripažino, kad jos nurodytos netiksliai. Tačiau tai nepaneigia fakto dėl NMA nustatyto pažeidimo. Pareiškėjo projekto tikslas – ne vien investicijų įsigijimas, bet gyvulininkystės veiklos vykdymas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo veiklos funkcinis nesavarankiškumas liko neatskleistas, neaptartas materialusis turtas ir pan. Atsakovas akcentavo, kad visas pareiškėjo ūkio sukūrimas yra grindžiamas tik kito asmens ūkininkavimu, o surinkti įrodymai patvirtina dirbtinių sąlygų sukūrimą.
25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo – NMA prielaida, kad paramos gavėjai sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti, yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismą palikti nepakeistą.
IV.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-153-556/2025 atsakovo NMA apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sprendimu iš pareiškėjo susigrąžinama išmokėta 32 000 Eur paramos suma, 8 000 Eur parama neišmokama bei skiriama papildoma sankcija – neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ už kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir sekančius kalendorinius metu, konstatuota, kad „Įvertinus pažeidimo tyrimo metu surinktas aplinkybes, nustatytas pažeidimas – Paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą“. Taigi, buvo nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti ginčo paramą, tam sukūrė dirbtines (apsimestines) sąlygas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo ir turėjo būti patikrinta.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 2 ir 16.6 punktų nuostatas, nurodė, kad parama gali būti paneigta, jei nustatoma, jog pareiškėjas arba paramos gavėjas galbūt neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tai nustatant vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų metodika.
30. Apeliacinės instancijos teismas, aptaręs Metodikos (5.2 p., III skyriaus (13 p.), 16 p.,) nuostatas, nurodė, kad tam, jog būtų atliekamas pažeidimo tyrimas, pirma, projektas turi atitikti ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus, kurie yra išdėstyti Metodikos 2 priede. Tuo atveju, jei jau projektas atitiks ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus, turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte – NMA, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.
31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo atveju buvo konstatuoti trys pagrindiniai rizikos kriterijai: 1. „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ – (toliau – ir 1K), 2. „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ – (toliau – ir 2K), 4. „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ – (toliau – ir 4K). Pirmosios instancijos teismas iš pradžių turėjo įvertinti / patikrinti, ar šie pagrindiniai rizikos kriterijai atsakovo buvo nustatyti pagrįstai.
32. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą dėl 1K, darė išvadą, kad kriterijus „(geografinis ryšys)“ nustatytas nepagrįstai. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 1 priedo 1 lentelės analize ir įvertinęs ginčo sklypų buvimo vietas, nurodė, kad nepaneigtina galimybė dėl 1K egzistavimo, bet aptariamo rizikos kriterijaus vertinimo poreikį ir situaciją keičia Sprendimo metu įsigaliojęs kitoks teisinis reguliavimas, kuriame nebeliko papildančio elemento, leidžiančio teigti, kad sklypai nutolę vienas nuo kito 1,8 km ar
2,2 km atstumu gali būti laikomi gretimi / šalia esantys.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. gruodžio 24 d., atsakovo Sprendimo priėmimo metu, Metodika jau buvo pasikeitusi. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-856 buvo patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Nauja metodika), kurioje nebeliko nuostatos dėl 3 km atstumo, leidusio sklypus nutolusius tokiu atstumu laikyti šalia esančiais žemės sklypais. Teismo vertinimu, kai žemės sklypai nutolę vienas nuo kito 1,8 km ar 2,2 km atstumu, jie (žemės sklypai) nebeturi būti laikomi kaip greta esantys, todėl pasikeitęs teisinis reguliavimas paneigė vieną iš rizikos kriterijų – „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“, kurį pašalinus nebeliko reikalaujamo rizikos kriterijų skaičiaus pažeidimo tyrimui pradėti bei paneigė teisinę galimybę galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymui. Teismas pažymėjo, kad, kadangi Nauja metodika sušvelnino pareiškėjo padėtį sprendžiant 1K pagrįstumo klausimą, nebeužtenkant rizikos kriterijų skaičiaus, reikalauto siekiant nustatyti sukurtas galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas galioti. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalintini motyvai dėl administracinės procedūros neužbaigimo – administracinė procedūra, pradėta dėl Sprendime nurodyto konkretaus pažeidimo konkrečiu laikotarpiu, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pripažintina užbaigta.
V.
34. Atsakovas NMA prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje eA-153-556/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi
(toliau – ir Nutartis), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.
35. NMA nurodo, kad pareiškėjas veiklą iš esmės imitavo, o Sprendime (ir apeliaciniame skunde) buvo aprašyti visi aktualūs rizikos kriterijai, taip pat ir subjektyvusis ir objektyvusis elementai, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neišnagrinėjo. NMA nustatė, kad atitinka tiek projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys), tiek teisinis / asmeninis bei funkcinis ryšys. Nutartimi pasirenkant selektyviai nagrinėti tik geografinio ryšio rizikos kriterijų ir ignoruojant surinktų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. NMA vertinimu, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo rizikos kriterijų „geografinis ryšys“ laikė vienu iš pagrindinių, jį siaurinamai aiškindamas (dėl kitų rizikos kriterijų pasisakyta nebuvo). NMA vertinimu, vadovaujantis Nutartimi, NMA galėtų nustatyti minimą kriterijų tik jei žemės sklypai būtų besiribojantys. Toks vertinimas yra nepagrįstas, nes Naujoje metodikoje nustatytas tik rizikos kriterijaus „geografinis ryšys“ pavyzdinių požymių sąrašas.
36. NMA pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino Metodikos redakcijas. Nutartyje teismas nenustatė skirtumo tarp „pagrindinių“ rizikos kriterijų ir nuo 2022 m. gruodžio 24 d. Metodikos redakcijoje (Nauja metodika) nurodytų tiesiog vieno iš daugelio „rizikos kriterijų“. Tai lemia, kad Nutartimi nevertinta, kad iš esmės pasikeitė metodinės nuostatos dėl rizikos kriterijus detalizuojančių požymių vertinimo, t. y. kad Metodikos priede liko tik 1 priedas, kuris nustatė tik „pavyzdinius“ išvardintų rizikos kriterijų detalizuojančius požymius, kurie negali būti vertinami kaip baigtinis tokių detalizuojančių požymių sąrašas. Be to, priešingai, nei teigiama Nutartyje, net vieno rizikos kriterijaus eliminavimas nepaneigia teisinės galimybės pažeidimo tyrimui pradėti, o tą patvirtina NMA atlikti tyrimai bei priimti sprendimai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
37. Atsakovas, nesutikdamas su Nutartyje padarytomis išvadomis, nurodo, kad jokie teisės aktai nedraudžia pradėti pažeidimo tyrimo esant bent vienam rizikos kriterijui, esant trims rizikos kriterijams jau yra privaloma inicijuoti pažeidimo tyrimą. Be to, šiuo atveju pažeidimo tyrimas buvo pradėtas ne dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo, o dėl kitų pažeidimų ir tik vėliau, gavus naujus faktinius duomenis, buvo atliktas dirbtinių sąlygų pažeidimo tyrimas. Todėl Nutartyje yra padaryta fakto klaida, nes tyrimas buvo pradėtas ne dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo, o dėl su mokėjimo prašyme pateiktos informacijos ir su tuo susijusių klausimų ir tik vėliau atliktas tyrimas kvalifikuojant dirbtines sąlygas Europos Sąjungos paramai gauti.
38. NMA vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir kitų NMA nustatytų rizikos kriterijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vertinant pažeidimus yra remiamasi surinktų aplinkybių visuma, o šiuo atveju Nutartimi apsiribota tik vieno rizikos kriterijaus siaurinamu vertinimu ir neanalizuota surinktų aplinkybių visuma.
39. Dėl esminių materialiosios teisės normų pažeidimų (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.) atsakovas nurodo, kad Nutartimi, vertinant rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ vadovautasi Metodika, galiojusia nuo 2022 m. gruodžio 24 d., tačiau vertinant rizikos kriterijų skaičių, vadovautasi Metodika, galiojusia nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d.
40. Nutarties aiškinimu rizikos kriterijaus „(geografinis ryšys)“ analizė gali būti atlikta tik kai žemės sklypai yra besiribojantys ir juos sieja sąsaja. Tačiau tai prieštarauja Naujos metodikos esmei. Naujos metodikos redakcija pakeitė geografinio ryšio vertinimą – nebeliko nuostatos ne tik dėl 3 km atstumo, bet ir dėl šalia esančių žemės sklypų bei dėl sklypų priklausomybės tiems patiems asmenims. Priešingai, nei nurodyta Nutartyje, Naujos metodikos reguliavimas ne švelnino pareiškėjo padėtį, o suteikė daugiau vertinimo galimybių pažeidimo tyrimo atveju NMA. Nutartyje neįsigilinta į Metodikos keitimo kontekstą, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik abstrakčiu aiškinimu „Pagrindinė gretimojo reiškinio prasmė yra artumas, šalia stovėjimas arba sąsaja“, kuris neatitinka Metodikos keitimo redakcijose esmės. Be to, požymiai „artumas“, „šalia“ ir „sąsaja“ yra skirtingi terminai, o Nutartyje jie naudoti kaip identiški, atskiriant juos kableliu. Taip pat Nutarties aiškinimas, kad požymis „greta“ yra lygiavertis požymiui „besiribojantis“, yra nepagrįstas.
41. NMA pažymi, kad pavyzdinis požymių sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, priešingai, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas. Iki 2022 m. gruodžio 24 d. „geografinio ryšio“ rizikos kriterijus buvo laikomas vienas iš keturių pagrindinių kriterijų, toks jo detalus aprašymas buvo prasmingas, o nuo 2022 m. gruodžio 24 d. šis rizikos požymis nebeteko savo išskirtinumo, todėl jo aprašymas apsiribojo tik pavyzdinių požymių sąrašu. Tokiu būdu ginčo teisės norma tapo abstraktesnio pobūdžio, ji gali būti pritaikoma didesniam atvejų skaičiui. Be to, NMA teisė pradėti pažeidimo tyrimą dėl dirbtinių sąlygų net ir nesant bent trims rizikos kriterijams patvirtinta teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1296-815/2021, 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1039-442/2021).
42. NMA atkreipia dėmesį, kad, tarp Metodikos redakcijų egzistuoja esminis skirtumas – naujoje nebeliko konkretaus atstumo nuostatos, o vertinimas buvo pakeistas į analizę dėl buvimo greta. Jei įstatymų leidėjas būtų laikęs, kad sklypai turi būti besiribojantys, taip ir būtų nurodyta teisės aktuose.
43. Nutartyje taip pat vertinta, kad tam, jog būtų atliekamas pažeidimo tyrimas, projektas turi atitikti ne mažiau 3 rizikos kriterijus. Tačiau NMA pabrėžia, kad nuo 2024 m. gruodžio 24 d. nebeliko „minimalaus“ kriterijų skaičiaus, kuriam esant būtinai turi būti atliekamas pažeidimo tyrimas. NMA nurodo, kad Nutartyje vadovautasi atskiromis nuostatomis iš atskirų Metodikos redakcijų.
44. Atsakovo vertinimu, Nutartimi padarytas pažeidimas yra akivaizdus – negalima vienodai vertinti požymių „besiribojantis“ ir „greta“, nes siekiant neapsiriboti tik 3 km atstumu ar besiribojančiomis sklypų kraštinėmis buvo pakeista Metodikos redakcija tam, kad NMA galėtų plačiau vertinti rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“. Suvienodinus požymių „besiribojantis“ ir „greta“ reikšmę iškreipiamas Metodikos taikymas. Be to, pagal teismų praktiką Nutartyje pateiktas aiškinimas yra ne tik neteisingas, šis esminis pažeidimas turėjo įtakos nepagrįstoms išvadoms Nutartyje, be kita ko, kad „Pagrindinė gretimojo reiškinio prasmė yra artumas, šalia stovėjimas arba sąsaja“.
45. Dėl būtinumo užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą
(ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.) atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjamas dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą vertinimas pagal rizikos kriterijus, kurių vienas ir yra projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų suformuotos praktikos bylose
Nr. eA-312-629/2025, Nr. eA-1428-622/2023, Nr. eA-191-492/2024. Šiose bylose geografinio ryšio kriterijus nebuvo aiškinamas taip, kaip nurodyta Nutartyje, nurodytais atvejais nebuvo nei objektų tarpusavio sąsajų, nei stovėjimo besiribojančiuose objektuose / sklypuose. NMA vertinimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos praktikos ir ją keisti teisiškai ydinga Nutartimi. Priešingu atveju gali atsirasti rizika, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo paramai gauti, kai nustatomas geografinio ryšio kriterijus, vadovausis Nutartimi ir siaurinamai bei netinkamai aiškins geografinio ryšio kriterijaus nustatymą. Be to, pareiškėjai, žinodami, kad NMA gali nustatyti geografinio ryšio kriterijų tik jei objektai ar sklypai bus besiribojantys ar stovintys / esantys vienas prie kito, gali sąmoningai siekti kurti dirbtines sąlygas žinodami, kad už kilometro esantis statinys ar sklypas negalės būti traktuojamas kaip atitinkantis geografinio ryšio kriterijų. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad tiek iki Nutarties, tiek po jos administraciniai teismai ir toliau formuoja praktiką, jog nustatant geografinio ryšių kriterijų, sklypai ar objektai nebūtinai turi būti besiribojantys ar turintys bendras kraštines.
46. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra patvirtinęs NMA sprendimus, kai NMA nustatė dirbtines sąlygas net ir nesant rizikų kriterijų visumos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1296-815/2021). Tai patvirtina, kad Nutartyje ne tik netinkamai taikytos Metodikos redakcijos, bet ir paneigiama suformuota praktika dėl to, jog turi būti vertinama aplinkybių visuma, iš kurių matoma, kad reikalavimai tik formaliai gali būti laikomi atitinkančiais teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020), o Nutartimi, vadovaujantis neaktualia Metodikos redakcija ir jos 16 punktu, nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, kad nenustačius geografinio ryšio kriterijaus kiti aspektai nebenagrinėjami. Taip pat teismų praktikoje nurodyta, kad nors aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, tačiau jos turi būti vertinamos kartu, t. y. neatsiejamai viena nuo kitos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020). Nuo šios teismų praktikos buvo nukrypta, nes Nutartimi kitų NMA nustatytų rizikos kriterijų teismas neanalizavo.
47. Pareiškėjas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
48. Pareiškėjas nurodo, kad net ir vertinant, jog atsakovo argumentai dėl materialinės teisės normų taikymo yra pagrįsti, tai nesudarytų pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje. NMA kvestionuoja teismų materialinių teisės normų aiškinimą ir taikymą, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad teismams atlikus kitokį materialinės teisės aiškinimą ir taikymą byloje būtų priimtas kitoks galutinis teismo sprendimas, t. y. kad materialinės teisės pažeidimai yra esminiai bei sudaro pagrindą protingai abejoti paties sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Vien abstraktus nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų atliktu vertinimu nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
49. Pareiškėjo vertinimu, bylą nagrinėję teismai atliko išsamią ginčo situacijai taikytinų teisės normų analizę, atskleidė jų turinį ir tinkamai taikė teisės normas. Atsakovas neįrodė, kad teismas padarė akivaizdžių ir esminių materialinės teisės normų pažeidimų. Bylą nagrinėję teismai, pasitelkdami lingvistinį, sisteminį, istorinį ir loginį teisės aiškinimo metodus, padarė išvadą, kad geografinis ryšys tarp projektus įgyvendinančių asmenų gali būti nustatytas tuo atveju, kai žemės sklypai, kuriose įgyvendinami projektai, yra kaimyniniai, besiribojantys, esantys šalia. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad per 1,8 km ar 2,2 km (priklausomai nuo skaičiavimo) nutolę, atskirti didelio pagrindinio kelio ir kaimo keliukų, gamtinių kliūčių sklypai, nėra laikytini greta esančiais ir nesudaro pagrindo konstatuoti geografinio ryšio tarp projektų buvimo. Be to, NMA, dėl nesuprantamų priežasčių, vertindama geografinį kriterijų, vertino asmens, kuris nelaikytinas „jaunuoju ūkininku“, duomenis, tikėtina dėl to, kad šio asmens projektas yra arčiau pareiškėjo įgyvendinamo projekto. Pareiškėjas pažymi, kad vien tai, jog kitose bylose, kuriose faktinės aplinkybės net ir nebuvo tapačios ginčo situacijai, nustatytas geografinio ryšio egzistavimas (faktinė aplinkybė), nereiškia, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialinės teisės normos pažeidimą, juo labiau, lėmusį neteisėtos nutarties priėmimą.
50. NMA, pareiškėjo teigimu, neteisingai interpretuoja minimose bylose pateiktas teismo išvadas ir tokiu būdu klaidina teismą. NMA nurodytose bylose teismas neteikė „gretimų sklypų“ sąvokos, nuo kurios aiškinimo, kaip teigia atsakovas, nukrypo šią bylą nagrinėję teismai.
51. Pareiškėjas pažymi, kad Nutartyje vadovautasi tinkamų Metodikos redakcijų nuostatomis, tačiau, net jei būtų konstatuota priešingai, tai neturėtų įtakos Nutarčiai. Pareiškėjas šiuo aspektu nurodo, kad ginčo NMA tyrimas buvo pradėtas dar galiojant 2017 m. liepos 20 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d. Metodikos redakcijai, kurios 16 punkte buvo įtvirtinta, kad būtina sąlyga pažeidimo tyrimui pradėti – mažiausiai trijų rizikos veiksnių nustatymas. Todėl Nutartyje pagrįstai konstatuota, kad tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Taip pat, pareiškėjo įsitikinimu, aiškindamas geografinį ryšį detalizuojantį požymį „projektai įgyvendinami greta esančiose sklypuose“, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Metodikos, įsigaliojusios NMA Sprendimo priėmimo metu, nuostatas, kadangi jose patikslinti kriterijų detalizuojantys požymiai, atsisakant iki to laiko galiojusio, atstumu grįsto požymio aiškinimo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog NMA nepagrindė nei rizikos kriterijų (geografinio, funkcinio, ekonominio) egzistavimo, nei objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų visumos, todėl, net jeigu bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis kitos redakcijos Metodikos nuostatomis, tai neturėtų esminės reikšmės priimant Nutartį.
52. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimu inkriminuotas pažeidimas buvo įvertintas atsižvelgus į visų reikšmingų elementų visumą (pirmosios instancijos teisme įvertinti ekonominis, funkcinis ryšiai, objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų visuma). Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas Nutartį, neprivalėjo iš naujo ar kitaip motyvuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, su jomis sutikdamas. Priešingi NMA argumentai yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI.
53. Nagrinėjamu atveju atsakovas NMA siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. eA-153-556/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio
2 d. nutartimi (Nutartis), ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
55. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.).
56. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.). Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
57. Pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
58. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
59. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir 3) toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015).
60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-67-502/2023).
61. Atsakovas nurodo, kad buvo pažeistos Metodikos nuostatos, kadangi apeliacinės instancijos teismas Nutartyje netinkamai (nepagrįstai siaurai) vertino rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ ir jo įtaką galutinei ginčo baigčiai (konstatavus, kad pareiškėjo projektas neatitinka minimo rizikos kriterijaus, pripažinta, kad pažeidimo tyrimas net negalėjo būti pradėtas).
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Nutarties matyti, jog apeliacinės instancijos teismas vadovavosi dviejų Metodikos redakcijų nuostatomis, t. y. tiek ankstesne (galiojusia 2017 m. liepos 20 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d.) (toliau – ir Ankstesnė metodika), tiek naujesne (galiojusia nuo
2022 m. gruodžio 24 d.) (Nauja metodika).
63. Vertindamas kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal ankstesnį Metodikos redakcijos reguliavimą ir ginčo sklypų buvimo vietas, nepaneigtina galimybė dėl šio kriterijaus egzistavimo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamo rizikos kriterijaus vertinimo poreikį ir situaciją keičia Sprendimo metu įsigaliojęs kitoks teisinis reguliavimas, kuriame nebeliko papildančio elemento (keli juridinių ir (arba) fizinių asmenų projektai planuojami įgyvendinti arba įgyvendinami šalia esančiuose (3 km atstumu) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus, kai priklauso Lietuvos Respublikai), leidžiančio teigti, kad sklypai nutolę vienas nuo kito 1,8 km ar 2,2 km atstumu gali būti laikomi gretimi / šalia esantys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindinė gretimojo reiškinio prasmė yra artumas, šalia stovėjimas arba sąsaja, kai žemės sklypai nutolę vienas nuo kito 1,8 km ar 2,2 km atstumu, jie (žemės sklypai) nebeturi būti laikomi kaip greta esantys žemės sklypai, todėl pasikeitęs teisinis reguliavimas paneigė rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“.
64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Naujos metodikos (redakcija nuo 2022 m. gruodžio 24 d.) 1 priedo 1 punkte yra įtvirtinti aptariamą rizikos kriterijų detalizuojantys pavyzdiniai požymiai: „1. Keli fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus ir (arba) vykdo veiklą tuose pačiuose ar gretimuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose/gretimuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais). 2. Kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų ar jų vykdomos veiklos registracijos vieta, projektų įgyvendinimo ar vykdomos veiklos vieta yra ta pati. 3. Ta pati fizinių ir (arba) juridinių asmenų investicijų, įrangos, įrengimų, medžiagų saugojimo, gyvulių laikymo vieta.“.
65. Ankstesnėje metodikoje (1 priedo 2 lentelė), vertinant pagrindinius rizikos kriterijus papildančius elementus (susijusius su geografiniu ryšiu), buvo nurodyta: „Keli juridinių ir (arba) fizinių asmenų projektai planuojami įgyvendinti arba įgyvendinami šalia esančiuose (3 km atstumu) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus, kai priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis).“.
66. Išdėstytų nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad Naujoje metodikoje aptariamas geografinis rizikos kriterijus nėra aiškinamas siaurai, t. y. joje neliko nuostatos, kad šis rizikos veiksnys nustatomas esantiems šalia (3 km atstumu) projektams. Nauja metodika išplėtė aptariamo rizikos kriterijaus vertinimo galimybes, o ne, kaip nurodyta Nutartyje, iš esmės, apsiribojo tik sąvokomis „artumas, šalia stovėjimas arba sąsaja“. Šios sąvokos, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali būti laikomos tapačiomis. Vien tai, kad sklypai nėra itin nutolę (1,8 km ar 2,2 km atstumu), kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal Naują metodiką, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ negali būti nustatomas.
67. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad konstatavęs, jog pasikeitęs teisinis reguliavimas paneigė minėtą rizikos kriterijų, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nebeliko reikalaujamo rizikos kriterijų skaičiaus pažeidimo tyrimui pradėti bei kad buvo paneigta teisinė galimybė nustatyti galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti.
68. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad Naujos metodikos (kuria ir vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, Nutartyje padarydamas minėtą išvadą), 7 punkte įtvirtinta, jog nustatydama, ar sąlygos paramai gauti buvo dirbtinai sukurtos, NMA gali remtis ne vien kriterijais, nusakančiais geografinius, ekonominius, funkcinius ir teisinius ir (arba) asmeninius ryšius, bet ir kitais požymiais, rodančiais, kad būta sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo. Nustačius sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo požymių, nepriklausomai nuo rizikos kriterijų skaičiaus, atliekamas išsamus vertinimas kaip nurodyta Metodikos 8 punkte. Taip pat Naujos metodikos 14 punkte nustatyta, kad minimalus rizikos kriterijų skaičius tyrimui dėl dirbtinai sukurtų sąlygų pradėti ir vykdyti nenustatomas. Jei vertinimo metu nustatoma, kad projektas (arba projektai) atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) Metodikos priede pateiktus rizikos kriterijus, turi būti atliktas papildomas patikrinimas dėl galimai sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą, kaip nurodyta Metodikos 7 punkte. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad, net ir paneigus vieną rizikos kriterijų, nelieka rizikos kriterijų skaičiaus pažeidimo tyrimui pradėti, kadangi tokio (minimalaus rizikos kriterijų skaičiaus), siekiant inicijuoti tyrimą dėl dirbtinai sukurtų sąlygų, Naujoje metodikoje nenustatyta.
69. Išdėstytos aplinkybės ir išvados sudaro pagrindą vertinti, kad Nutartimi buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, ir tai turėjo įtakos priimti neteisėtą teismo procesinį dokumentą.
70. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-153-556/2025 aptartu proceso atnaujinimo pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
71. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
72. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).
73. Prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Nutartyje pateikti argumentai ir priimtas procesinis sprendimas prieštarauja tiek iki, tiek po Nutarties priėmimo suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-312-629/2025, 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-191-492/2024, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1428-622/2023, 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1296-815/2021, Nr. eA-1039-442/2021, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4159-968/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai, be to, šiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eksplicitiškai nepateikė nagrinėjamam ginčui aktualaus aiškinimo dėl geografinio rizikos kriterijaus vertinimo, priešingai, nei buvo nagrinėjamu atveju. Pastebėtina, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo aspektu yra, iš esmės, įrodinėjama, kad Nutartimi buvo netinkamai vertinamas geografinis kriterijus (siaurai), tačiau šis aspektas buvo įvertintas pirmiau, pripažinus, kad Nutartyje pateiktas vertinamas neatitinka Naujos metodikos.
74. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, tačiau įrodė egzistuojant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą.
75. Pagal ABTĮ 163 straipsnio 1 dalį teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami. Pagal ABTĮ 164 straipsnio 2 dalį atnaujinus procesą, jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka. ABTĮ 164 straipsnio 3 dalis numato, jog vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
76. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju galbūt padarytas esminis materialiųjų teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą Nutartį, atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkinamas ir procesas administracinėje byloje Nr. eA-153-556/2025 atnaujinamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, o byla perduotina nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.
77. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau šis klausimas spręstinas nagrinėjant bylą iš naujo (ABTĮ 165 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-153-556/2025 tenkinti.
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-153-556/2025 pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo M. R.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinę bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė