Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-69-222/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01473-2015-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato Andriejaus Melkovo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimu T. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalį 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir medžioklinio šautuvo „Browning X-Bolt Hunt LH“ su spyna ir dėtuve, duslintuvo, optinio taikiklio „Hawke“ ir vieno šovinio 223 REM konfiskavimu.

2. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato A. Melkovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimas pakeistas: T. B. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir medžioklinio šautuvo „Browning X-Bolt Hunt LH“ su spyna ir dėtuve, duslintuvo, vieno šovinio 223 REM konfiskavimu. Optinis taikiklis „Hawke“ grąžintas T. B..

Kita nutarimo dalis nepakeista.

3. T. B. nubaustas už tai, kad, būdamas medžiotojas, 2015 m. liepos 30 d., 00.00 val., Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kajackų miške, medžiotojų klubo „Studentas“ medžioklės plotų vienete „Agurkiškės“, 2015 m. liepos 29 d. medžiodamas pagal išduotą medžioklės lapą Nr. 0020, medžioklės metu naudojo draudžiamą priemonę – duslintuvą, kuris buvo sumontuotas ant medžioklinio šautuvo „Browning X-Bolt Hunt LH“, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10.1.1 punktą.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo: panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą T. B. nutraukti arba juos pakeisti – panaikinti paskirtas papildomas nuobaudas – specialiosios teisės medžioti atėmimą ir medžioklinio šautuvo „Browning X-Bolt Hunt LH“ su spyna ir dėtuve, optinio taikiklio „Hawke“, vieno šovinio 223 REM konfiskavimą.

4.1. Pareiškime nurodomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnio „Senaties terminų ir teisenos taikymas“ nuostatos. Tuo remdamasis pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo teisena T. B. atveju, kuri pradėta ir vyko iki 2017 m. sausio 1 d., šiuo metu nėra pasibaigusi, galioja paskirtos specialiosios teisės atėmimas, todėl mano, kad tolesnis procesas byloje vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

4.2. Pareiškėjo manymu, teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės (ATPK 248, 257, 284 straipsnių) pažeidimus, sprendimuose padarytos išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, įrodymų vertinimas nėra pagrįstas visų aplinkybių išnagrinėjimu, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.

4.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas T. B. nubaudė pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį už medžioklės metu draudžiamos priemonės – duslintuvo – panaudojimą, remdamasis 2016 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad iš T. B. paimtas įtaisas yra „Hausken Lyddemper AS“ fabrikinės gamybos šaunamojo ginklo duslintuvas, tačiau tik 2016 m. gruodžio 5 d. ekspertų komisijos protokoliniame sprendime Nr. 5GF-13 buvo apibrėžta duslintuvo sąvoka, t. y. juo laikomas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis mažinti šūvio garsą. Šis teisės aktas paskelbtas po minėto ekspertizės akto, kuriuo nagrinėjamoje byloje rėmėsi teismai. Be to, pareiškime pažymima, kad iš byloje esančio oficialaus Norvegijos ginklų gamintojo „Hausken Lyddemper“ atsakymo matyti, jog pagrindinė aptariamo įrankio paskirtis yra mažinti ginklo atatranką 50–70 proc., jis nėra karinės paskirties.

4.4. Pareiškėjo nuomone, 2016 m. sausio 18 d. ekspertizės aktas savo turiniu ir forma neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų 55, 56 punktuose ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje. Ekspertas E. V. neatliko reikiamo ekspertinio tyrimo, nes tyrimui panaudojo tik vizualųjį metodą ir palygino jį su gamintojo aprašymu, tačiau duslintuvo neišrinko, neatliko jokių fizikinių tyrimų, nenaudojo jokių metodų ir priemonių (garso matuoklių) tam, kad moksliškai pagrįstų, ar ir iš tiesų tiriamas įtaisas slopina garsą, ar atitinka gamintojo nurodomus parametrus, ar juo apskritai mažinamas garsas ir kiek, kai naudojami skirtingo gamintojo šoviniai. Pareiškime remiamasi ir tuo, kad Lietuvoje UAB „Oksalis“ gamina garso slopintuvus, analogiškus T. B. turimam garso slopintuvui, o išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ekspertas J. B. (turintis didesnę patirtį nei E. V.) nurodė, kad tirti pateiktas objektas skirtas šūvio metu iš ginklo vamzdžio besiveržiančių parako dujų slėgiui bei temperatūrai sumažinti ir neturėtų būti laikomas duslintuvu.

4.5. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažeidė asmens teisę į gynybą, rungimosi principą (BPK 7 straipsnis) bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pasak jo, abejojant eksperto E. V. kompetencija ir jo pateikto ekspertizės akto patikimumu bei siekiant pašalinti neaiškumus buvo prašoma į teismo posėdį kviesti ekspertą, kad šis atsakytų į 23 klausimus, iš kurių ypač svarbūs: kokiais matavimo prietaisais buvo išmatuotas tiriamo objekto (duslintuvo) mažinamas garsas, kaip buvo patikrinta tiriamo objekto atitiktis gamintojo deklaruojamiems parametrams dėl garso slopinimo, kodėl nebuvo atlikta jokių fizikinių tyrimų, nepanaudoti specialūs prietaisai patikrinti, ar iš tikrųjų tiriamas prietaisas atitinka gamintojo deklaruojamus parametrus, kiek procentų atatrankos sumažina tiriamas objektas, kiek procentų garso (decibelais) mažino tiriamas objektas. Atsakant į šiuos klausimus būtina metrologiniu prietaisu atlikti akustinį triukšmo matavimą, tačiau to nebuvo padaryta, todėl atliktas tyrimas neišsamus, juo neatsakyta į esminius klausimus.

4.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad T. B. kaltė grindžiama ir jo paties parodymais dėl įtaiso paskirties. Tačiau T. B. paaiškino, kodėl jį pavadino duslintuvu, o ne kompensatoriumi, nurodydamas, kad atatrankos amortizatorius medžiotojų kalboje reiškia „duslintuvą“. Pasak pareiškėjo, įstatymas nedraudžia keisti ir gerinti ginklo savybių (pavyzdžiui, „minkštinti“ ginklo nuleistuką, dėti specialius buožių padus atatrankai mažinti ir kt.). Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pas T. B. rastas priedas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje A kategorijos ginklams skirtas duslintuvas, niekas netyrė, kokio tipo šaudmuo buvo rastas pas T. B., ar šaunant tokio tipo šaudmenimi iš T. B. turėto ginklo ir naudojant jo turėtą atatrankos amortizatorių bus pasiektas duslintuvo efektas.

4.7. Konstitucinis nekaltumo principas reiškia, kad negalima remtis prielaidomis, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pasak pareiškėjo, šioje byloje nepakanka duomenų, leidžiančių kategoriškai tvirtinti, kad T. B. suvokė, jog naudoja draudžiamą priemonę – duslintuvą, priešingai – jis nuo pat pradžių teigė legaliai įsigijęs medžioklei skirtą priemonę – atatrankos amortizatorių, jis neturėjo jokios tyčios naudoti medžioklėje duslintuvą.

4.8. Pareiškėjas pažymi, kad T. B. naudota priemonė, kuri įvardyta kaip duslintuvas, nėra pažeidimo padarymo įrankis, nes šautuvo atatrankos mažinimo prietaisu (amortizatoriumi) negalima nei sužeisti, nei nušauti žvėries, o sumažinus atatranką, galima tikėtis tikslesnio šūvio. Medžioklės taisyklės neįvardija medžioklei skirtų priemonių, tokių kaip tolimatis, kuprinė, medžioklinė apranga ir kt., kaip leistinų priemonių medžioklei. Taigi įstatymo saugomos vertybių apsaugos kontekste svarbu nustatyti, ar priemonė tiesiogiai naudojama kėsinantis į įstatymo saugomą objektą.

4.9. Be to, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. B. nuo pat pradžių neneigė paties fakto, pateikė išsamius paaiškinimus, tačiau savaip teisiškai vertino pažeidimo įrankį. Be to, T. B. nuoširdžiai gailėjosi, jei iš tiesų pažeidė teisės aktus, jis nėra piktybinis pažeidėjas (tai patvirtina byloje esanti charakteristika).

4.10. Pareiškėjo nuomone, T. B. pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį nepagrįstai paskirta papildoma bausmė, nes šiuo atveju jis nubaustas ne už tai, kad neteisėtai medžiojo gyvūną, bet už tai, kad turėjo draudžiamą priemonę – duslintuvą. Vadinasi, jo pažeidimo padarymo įrankis buvo ne medžioklinis šautuvas, o tik duslintuvas, kuris skundžiamu nutarimu ir taip konfiskuotas. Tokio teisės aiškinimo laikomasi analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-495-530/2015).

4.11. Pareiškime išdėstomos ATPK 301 straipsnio nuostatos, teigiama, kad abiejų instancijų teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl bausmės skyrimo ir proporcingumo principo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014, 2AT-18/2014 ir kt.). Pasak pareiškėjo, turi būti atsižvelgta į tai, kad T. B. pažeidė medžioklės taisykles dėl neatsargumo, neatlikęs medžiojimo veiksmų, nesumedžiojęs žvėries, taigi visuomenei ir gamtai jokia žala nepadaryta. Medžioklėje T. B. turėjo visus reikiamus medžioklės dokumentus (medžiotojo bilietą, medžioklės lapą), medžioklė teisės aktų nustatyta tvarka buvo užregistruota, t. y. vyko teisėtai, be to, medžioklės metu T. B. buvo blaivus. Taip pat turi būti atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę ir jo turtinę padėtį (anksčiau neteistas, administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas, kitų galiojančių nuobaudų neturi, augina penkis vaikus). į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, kuriame įtvirtinti nuobaudų tikslai, teisingumo, protingumo kriterijais, T. B. paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams bei medžioklinio šautuvo, optikos konfiskavimu – dėl savo griežtumo nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Panašiais atvejais, kai nepadaryta žala gamtai, taisyklės pažeistos dėl neatsargumo, teismai netaiko papildomų nuobaudų ir neskiria specialiosios teisės medžioti atėmimo ir konfiskavimo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-495-530/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-276-300/2015).

5. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

5.1. Pareiškime nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nustatė, jog T. B. padarė ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai patvirtina bylos įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, patikrinimo aktas, tarnybinis pranešimas, poėmio protokolas, įvykio vietos schema, medžioklės lapas, ekspertizės aktas Nr. 11-35(16). Priešingai negu teigiama pareiškime, ekspertizės aktas savo turiniu ir forma atitinka ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, ekspertizę atliko Lietuvos ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, fizinių mokslų daktaras E. V., turintis balistikos ir šūvio aplinkybių teismo eksperto kvalifikaciją ir 23 metų ekspertinio darbo stažą.

5.2. Abiejų instancijų teismai nepažeidė T. B. teisės į gynybą, rungtyniškumo principo, nes buvo kreiptasi į Lietuvos ekspertizių centrą ir išsiaiškinta, ar pateiktas įtaisas, kuris buvo sumontuotas ant T. B. medžioklės metu turėto šautuvo, yra duslintuvas. Tai, kad ekspertizės akto išvados nepateisino pažeidėjo lūkesčių ir yra jam nepalankios, nesuteikia teismui pagrindo jomis abejoti ir nesivadovauti ekspertizės aktu, kaip vienu iš bylos įrodymų. Įrodymų rinkimas, vertinimas, proceso dalyvio prašymų tenkinimas ar netenkinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, prerogatyva. Teismų sprendimai šiais klausimais buvo motyvuoti ir pagrįsti, jų priėmimą lėmė ne įrodinėjimo apimtis, o įrodymų pakankamumas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos teisingų sprendimų priėmimui. Skirdami T. B. nuobaudą, teismai atsižvelgė į nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, jam paskirta nuobauda ne per griežta, proporcinga padarytam pažeidimui, tuo tarpu pareiškime nurodytos aplinkybės nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus, kaip to prašo pareiškėjas.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato A. Melkovo prašymas atmestinas.

7. Pareiškėjas teigia, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog medžiodamas T. B. naudojo draudžiamą priemonę – duslintuvą, esą tai buvo kitos paskirties priemonė – šūvio atatrankos amortizatorius. Pareiškėjo manymu, nustatydami šį faktą teismai rėmėsi ekspertizės aktu, kuris neatitinka reikalavimų, jo išvados nepatikimos, taip pažeistos įrodinėjimo taisyklės, teisė į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat – rungimosi principas, o apeliacinės instancijos teismas ir neatsakė į T. B. atstovo apeliacinio skundo argumentus. Šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) turiniui.

7.1. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytą aplinkybę, t. y. tai, jog T. B. medžiojo naudodamas prie medžioklinio šautuvo pritvirtintą (sumontuotą) duslintuvą (garso slopintuvą), teismai nustatė remdamiesi bylos įrodymais, iš jų – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. sausio 18 d. aktu Nr. 11-35(16). Šio įrodymo patikimumą įvertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Nustatyta, kad ekspertizę atliko kompetentingas ekspertas – fizinių mokslų daktaras, turintis balistikos ir šūvio aplinkybių teismo eksperto kvalifikaciją, 23 metų ekspertinio darbo stažą; atliktas tyrimas (vizualiai, atliekant eksperimentinius šaudymus ir kt.) ir jo rezultatai (išvados) surašyti ekspertizės akte, kuriame nurodyta, kad tirtas įtaisas yra šaunamojo ginklo duslintuvas (garso slopintuvas), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių, draudžiamų civilinėje apyvartoje. Pareiškėjo nuomonė, esą ekspertizės aktas neatitinka reikalavimų ir jo išvados nepagrįstos reikiamais tyrimo metodais, teismų sprendimuose paneigta argumentuotomis išvadomis dėl šio ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo, jame pateiktų išvadų patikimumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai pasisakė dėl jo skunde minimų 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvadų, kurios gautos ištyrus UAB „Oksalis“ išduotą ginklo priedėlį Nr. 1504-086 (panašų į naudotą T. B.), įrodomosios vertės, taip pat įvertino kitus bylos įrodymus, kurių pagrindu nustatytos šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnis). Įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Atitinkami esminiai įrodinėjimą reglamentuojantys reikalavimai įtvirtinti ANK 569 straipsnyje.

7.2. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų priimtus nutarimą ir nutartį, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, konstatuoja, kad teismai laikėsi pirmiau nurodytų ATPK (ir atitinkamų ANK) reikalavimų, t. y., remdamiesi įstatymų nustatyta tvarka surinktų faktinių duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visetu (administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu, jau minėtu ekspertizės aktu ir kt.), nustatė bylai svarbias aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą T. B. atstovo apeliacinį skundą, dar kartą įvertino bylos įrodymus ir priimtoje nutartyje išnagrinėtais klausimais padarė motyvuotas išvadas. Tai, kad šios išvados netenkina pareiškėjo, savaime nereiškia teisės pažeidimo, tačiau šis pareiškime pakartoja tuos pačius esminius argumentus, kartu deklaratyviai teigia apie teisės į gynybą ar rungtyniškumo principo pažeidimą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių įrodytumo.

7.3. Pagal byloje nustatytas ir teismų priimtuose nutarime bei nutartyje nurodytas aplinkybes T. B. padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), nes medžiojo naudodamas draudžiamą priemonę duslintuvą (garso slopintuvą), sumontuotą ant medžioklinio šautuvo, kai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse išsamiai išvardyta, kokius įrankius ir priemones leidžiama naudoti medžiojant (10 punktas). Be to, kaip nustatė teismai, T. B. naudotas duslintuvas yra apskritai draudžiama naudoti civilinėje apyvartoje priemonė (A kategorijos ginklo priedėlis). Pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas ATPK 85 straipsnio 7 dalies sankcijoje (atitinkamai ANK 290 straipsnio 5, 10 dalys) numatyta kaip privaloma taikyti papildoma nuobauda, kuri ir buvo skirta atitinkamą teisės pažeidimą padariusiam T. B.. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir aiškiai argumentavo, kodėl nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį ir neskirti T. B. papildomos nuobaudos, tačiau pareiškime T. B. atstovas, be kita ko, teigia, kad T. B. pažeidimą padarė dėl neatsargumo, kad nenaudojo duslintuvo (t. y. neigia teismų nustatytų aplinkybių buvimą), bei nenurodo naujų aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadų teisingumą ir pagrįstumą.

7.4. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepadarė esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pagal T. B. atstovo pareiškime nurodytus argumentus tenkinti jo prašymus (nutraukti bylą arba panaikinti taikytas papildomas nuobaudas), pirmosios instancijos teismo nutarimas (su apeliacinės instancijos teismo padarytais pakeitimais) ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria T. B. sumažintas paskirtos baudos dydis ir grąžintas optinis taikiklis, paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą su Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi padarytais pakeitimais nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Rima Ažubalytė

Pranas Kuconis

Dalia Bajerčiūtė