Nuorašas                                                                                                      

Adm. byla Nr. AN2-104-211/2018

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03134-2017-2                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta šešiasdešimties eurų dydžio bauda.

n u s t a t ė :

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei Astai Aušvicaitei atliekant A. N. operatyvų patikrinimą (pagal 2017 m. balandžio 25 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR 1043-2551), kurio metu 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 28 d. A. N. buvo įteikti (t. y. perskaityti per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalą e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“) 2017 m. birželio 21 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) FR0706-6174 ir 2017 m. liepos 27 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) FR0706-7866, kuriais buvo nurodyta atitinkamai iki 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikti dokumentus ir paaiškinimus dėl 963-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (į. k. 126288265) 2007 m. kovo 15 d. pervestos 1 165 000 Lt sumos, kuri buvo panaudota A. ir D. N. su Ž. ir Ž. P. kreditų iš AB „DNB bankui“ padengimui, A. N. minėtų mokesčių administratoriaus nurodymų neįvykdė, prašomų dokumentų ir informacijos operatyviam patikrinimui iki nustatyto termino nepateikė, taip pat nepranešė mokesčių administratoriui apie objektyvias mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo priežastis.

2017 m. lapkričio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausioji specialistė R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMIANPAN-127806319-17, kuriuo A. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. nutarimu A. N. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė šešiasdešimties eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apelianto teigimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodymai dėl dokumentų ir informacijos pateikimo apie 2007 m. kovo 15 d. pervestą 1165000 Lt sumą yra nepagrįsti ir neteisėti.

Jis asmeniškai neatliko jokių veiksmų ir negavo jokių dokumentų, susijusių su 2007 m. kovo 15 d. pervesta 1165000 Lt suma.

Protokole nurodytų mokesčių administratoriaus nurodymų reikalavimo pateikti informaciją teisinis pagrindas yra nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnis. Tarp mokesčių administratoriaus naudojimosi savo teisėmis (gauti formaciją - MAĮ 33 str. 1 d.) iš esmės turi būti tiesioginis ryšys su konkrečių jam pavestų funkcijų vykdymu. VMI nenurodė jokio ryšio tarp teisės gauti informaciją ir atliekamų funkcijų (kokioms funkcijoms atlikti reikalinga informacija). Kyla pagrįsta abejonė, ar VMI reikalinga ši informacija mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti? Jei informacija apie 2007 m. kovo 15 d. pervestą 1165000 Lt sumą yra reikalinga, tai kokioms VMI funkcijoms atlikti? Į šiuos klausimus VMI neatsakė. Akivaizdu, kad jo operatyvaus patikrinimo tikslas - patikrinti mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose bei kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojo, t. y, A. N., pareigų vykdymą.

MAĮ 68 str. 1 d. nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Operatyvaus patikrinimo pavedimas išrašytas 2017 m. balandžio 25 d. Akivaizdu, kad VMI turi teisę nustatyti, kaip ji  (mokesčių mokėtojas) 2012 - 2016 m. ir einamaisiais 2017 metais vykdė įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, mokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju bei kitose srityse.

Apeliantas pažymi, jog jis operatyvaus patikrinimo metu pateikė VMI nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, paaiškinimus ir kitus dokumentus.

Nei mokesčių mokėtojas neturi teisės tikslinti pateiktų deklaracijų (iki 2012 m. imtinai), nei VMI negali apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčius dėl 2007 m. kovo 15 d. pervestos 1165000 Lt sumos.

VMI prašoma pateikti informacija apie 2007 m. kovo 15 d. operaciją visiškai nesusijusi su VMI atliekamomis funkcijomis, todėl ji neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti šios informacijos.

Apelianto teigimu, jis nedisponuoja informacija apie 2007 m. kovo 15 d. operaciją. 963 GNSB, vykdydama kredito sutartį su DNB banku, pervedė 2007 m. kovo 15 d. aukščiau nurodytą sumą. Jis dėl šios operacijos negavo jokių apskaitos dokumentų. Informaciją apie 2007 m. kovo 15 d. operaciją, t.y. banko sąskaitos išrašus ir kredito sutartis, pasirašytas tarp 963 GNSB ir DNB banko, VMI turi.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamame 2018 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad jis buvo 963 GNSB pirmininkas. Tačiau VMI atstovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad 963 GNSB pirmininku jis tapo tik nuo 2013 m. sausio 9 d.

Joks teisės aktas nenumato jam pareigos vesti apskaitą bei saugoti banko sąskaitos išrašus dešimt metų. Pažymi, jog ūkinė operacija įvyko 2007 m. kovo 15 d., o terminas saugoti dokumentus dėl šios ūkinės operacijos baigėsi 2017 m. kovo 16 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. N. skundo netenkinti.

Inspekcijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą apelianto atžvilgiu, rėmėsi visais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Iš prie bylos prijungto VMI duomenų bazės išrašo matyti, kad nurodymai apeliantui buvo įteikti 2017-06-22 ir 2017-07-28 (t. y. perskaityti per VMI portalą e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“). Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2017-11-09. Darytina išvada, jog A. N. turėjo pakankamą terminą įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus, tačiau piktybiškai jų neįvykdė.

Skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. N. apeliaciniu skundu tvirtina, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, kadangi VMI neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pateikti dokumentus ir paaiškinimus dėl 963-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos 2007 m. kovo 15 d. pervestos 1 165 000 Lt sumos, nes turi teisę gauti informaciją tik už penkerius metus, t. y. nuo 2012 metų iki 2017 metų, be to, jis neturėjo pareigos saugoti aukščiau nurodytą ūkinę informaciją pagrindžiančių dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog mokesčių administravimo procedūroje mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas, nustatytas MAĮ ir, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, susijusias ne vien tik su teisingu mokesčių apskaičiavimu, mokesčių administratorius privalo kontroliuoti, ar mokesčių mokėtojas šias pareigas vykdo tinkamai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, tačiau pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju A. N. operatyvaus patikrinimo tikslas buvo patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (b. l. 18), o ne apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokesčius. Taigi, VMI turi teisę reikalauti A. N. pateikti informaciją bei dokumentus , kurių saugojimo trukmė  iki 10 metų.

Vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, o taip pat Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, už tai  atsakingas asmuo  turi pareigą  10 metų saugoti ūkinę informaciją pagrindžiančius dokumentus.

Vienok , šiuo nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad   sandoris,  kurį patvirtinančių  dokumentų  reikalavo  Valstybinė mokesčių inspekcija,  įvyko  2007 m.  kovo 15d., todėl   šių dokumentų saugojimo terminas  baigėsi 2017 m. kovo  15d.  Valstybinė mokesčių inspekcija    reikalavimus dėl   minėtų dokumentų pateikimo  pareiškė  tik  2017 m. birželio 22d., po to pakartotinai  2017 m. liepos 28d. ,  t. y. tada kai  A. N. nebeturėjo pareigos    tokius dokumentus saugoti, o  išnykus  saugojimo pagrindui,  nebėra prievolės    aptariamus dokumentus pateikti  Valstybinei mokesčių inspekcijai. Apylinkės teismas , tinkamai  įvertinęs įstatymo reikalavimus dėl  Valstybinės mokesčių inspekcijos  teisių ,  atsakingo asmens  prievolės  saugoti 10 metų   ūkines operacijas patvirtinančius  dokumentus ,  nepagrįstai  pripažino, kad A. N. nurodytą prievolę  turėjo  ir mokesčių inspekcijos  reikalavimų  metu ir jį nubaudė  pagal Lietuvos Respublikos ANK  505 str. 1d.

Toks apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas , jis naikinamas, nutraukiant administracinio pažeidimo teiseną.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimą panaikinti , administracinę bylą  prieš A. N. nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                (parašas)                                                                                                          Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras :

Teisėja                                                                                                                                            Laureta Ulbienė