Administracinė byla Nr. eA-3145-756/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02519-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.5; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant pareiškėjo A. P. atstovams advokatams Alvydui Kraujeliui ir Evai Karsten,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A1-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, jog Administracijos direktorius Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Tarnybinė nuobauda skirta galimai šiurkščiai pažeidus VTĮ 30 straipsnį bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) II skyriaus normas. Administracijos 2016 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. (6.26)1S-314 buvo surašytas ir pasirašytas direktoriaus pavaduotojo A. Č., nors tokį pranešimą turėjo surašyti ir pasirašyti Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudaryta komisija, todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas pažeidžiant Taisyklių 7 punkto reikalavimą.
3. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkis Nr. V1-15 „Dėl komisijos sudarymo“, jam nebuvo žinomas šios komisijos 2016 m. vasario 29 d. parengtos pažymos Nr. (4.23)A4-254 turinys, taip pat faktas, kad pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 buvo sudaryta dar viena komisija. Atsakovas pažeidė Taisyklių 7 punkte nustatytą įpareigojimą bei užkirto galimybę visapusiškai įvertinti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises, naudotis nušalinimo teise, nesilaikė tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo, teisėtumo kriterijų.
4. Pareiškėjas teigė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia yra 2016 m. kovo 3 d., kuomet Administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė Adutiškio seniūnijos seniūno A. P. ir seniūno pavaduotojos A. M. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija). Administracijos 2016 m. balandžio 6 d. išvada dėl A. P. tarnybinių nusižengimų Nr. (6.26)A4-403 (toliau – ir Išvada) Administracijos direktoriui turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 5 d., todėl buvo praleistas Taisyklių 13 punkte nustatytas terminas. Išvadoje nėra nurodyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, nesiūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
5. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dieną, tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 6 d. Įsakymas priimtas tik 2016 m. gegužės 17 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą. Vertinant tai, jog Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos atliktas Adutiškio seniūnijos veiklos patikrinimas buvo baigtas 2016 m. vasario 29 d. surašant pažymą Nr. (4.23)A4-254, tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 29 d. Taigi Įsakymas priimtas žymiai praleidus ir kitą imperatyvų VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą. Nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti skiriama.
6. Pareiškėjo nuomone, Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos atliktas Adutiškio seniūnijos veiklos patikrinimas negali būti vertinamas kaip kompetentingos institucijos atliktas patikrinimas, todėl negali būti taikomas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-42 skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo bei Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-62 skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos pareiškėjas yra pateikęs skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-7135-208/2016 ir administracinė byla Nr. eI-7843-968/2016).
7. Pareiškėjo nuomone, teismui pripažinus, kad jis šiuo atveju padarė tarnybinį nusižengimą, skirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų.
8. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į pareigas Adutiškio seniūnijoje specialiste socialiniam darbui 0,5 etato priėmė savo sutuoktinę ir su ja sudarė darbo sutartį, nuo pat darbo pradžios ji buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. Adutiškio seniūnijoje socialinio darbuotojo pareigybė nėra numatyta, remiantis Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos l d. įsakymu Nr. 415 ir juo patvirtintu pareigybių sąrašu. Be to, pareiškėjo sutuoktinė neturėjo reikiamo išsilavinimo pareigybei užimti. Pareiškėjas buvo įpareigotas nusišalinti nuo susijusių su savo sutuoktine sprendimų priėmimo, tačiau to nedarė.
10. Švenčionių rajono savivaldybės meras iniciavo komisijos sudarymą dėl Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklos tyrimo atlikimo. Remiantis atliktu tyrimu, Administracijos direktorius sudarė komisiją atlikti Adutiškio seniūnijos seniūno (A. P.) ir seniūno pavaduotojos galimų tarnybinių nusižengimų tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal pareiškėjo veiksmų (neveikimo) pobūdį buvo vykdomas dvejomis kryptimis: dėl to, kad seniūnas aplaidžiai vykdė savo pareigas ir dėl nusižengimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybinėje tarnyboje, todėl buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK). VTEK tyrimą baigė ir įformino 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5), po to Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 17 d. priėmė Įsakymą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.
11. Atsakovo teigimu, Įsakymui priimti ir pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą šiuo atveju taikytinas ne bendrasis šešių, o specialusis trejų metų tarnybinės nuobaudos senaties terminas (laikas skaičiuojamas nuo jos padarymo). Įsakymo priėmimo metu trejų metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai paskirti nebuvo praleistas, t. y. pareiškėjo sutuoktinė pareigas Adutiškio seniūnijoje pradėjo eiti nuo 2014 m. liepos 1 d., o Įsakymas priimtas 2016 m. gegužės 17 d. (nepraėjus nei dvejiems metams). VTEK tyrimą dėl pareiškėjo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimų baigė surašydama 2016 m. gegužės 5 d. raštą Nr. S-766-(2.5), todėl, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio nuostatomis, atsakovas skundžiamą Įsakymą turėjo priimti per du mėnesius nuo tyrimo pabaigos.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.
13. Teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas, būdamas Administracijos Adutiškio seniūnijos seniūnas, 2014 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį su sutuoktine, priimdamas ją į specialisto (socialiniam darbui, 0,5 etato) pareigas. Pareiškėjo sutuoktinė yra tiesiogiai pavaldi seniūnui, kuris Administracijos direktoriaus apie interesų konfliktą neinformavo bei nenusišalino. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, (toliau – ir Etikos taisyklės) 4.3 papunkčio reikalavimus.
14. Teismas išdėstė Taisyklių 7 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad 2016 m. kovo 3 d. pranešimą Nr. (6.26)1S-314 apie tarnybinį nusižengimą, skirtą pareiškėjui, pasirašė Komisijos pirmininkas, o ne visi Komisijos nariai. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad tokiu būdu buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, tačiau vertino, kad toks pažeidimas yra formalus, todėl nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Teismas vertino, jog iš pranešimo pareiškėjui turėjo būti aišku, kokiais veiksmais jis, tikėtina, įtariamas padaręs tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimą, todėl teismas nesutiko, kad jam buvo užkirsta galimybė visapusiškai įvertinti inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises. Be to, teisės aktai nenustato privalomo supažindinimo su tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtimi, byloje nėra duomenų, kad Komisijos sudėtis ar kitos tarnybinio tyrimo aplinkybės buvo slepiamos nuo pareiškėjo, kad jam rūpima informacija nebuvo suteikta, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmesti.
15. Ginčo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2016 m. kovo 3 d. – Komisijos sudarymo data. Remiantis Taisyklių 13 punkte įtvirtintu terminu, motyvuota išvada į pareigas priėmusiam asmeniui apie tyrimo rezultatus turėjo būti pateikta ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 5 d. Šiuo atveju pataisyta tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pateikta 2016 m. balandžio 6 d., t. y. 1 darbo diena pažeidus įtvirtintą terminą. Toks mažareikšmis termino pažeidimas nesudaro pagrindo teismui Įsakymą pripažinti neteisėtu. Išvadoje Komisija tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė jo įvykdymo aplinkybes, tačiau, siūlydama Administracijos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Etikos taisyklių 4.3 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą, nenurodė tarnybinę atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, nepasiūlė konkrečios pareiškėjui skirtinos tarnybinės nuobaudos. Kita vertus, Išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui nėra privalomas. Ginčo atveju Administracijos direktorius, Įsakymu skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, įvertino pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes (tai, kad A. P. per pastaruosius vienerius metus paskirtos ir galioja trys tarnybinės nuobaudos), todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
16. Teismas vertino, jog į VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus patenka ir VTEK tyrimo atlikimas. Nors šiuo atveju VTEK savarankiško tyrimo neatliko, tačiau vertino pareiškėjo veiksmų atitikimą VPIDVTĮ keliamiems reikalavimams, atsakovui teikė pastabas dėl tokio vertinimo, o galiausiai sutiko su Komisijos atliktu vertinimu. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į VTEK kompetencijos ribas, kreipėsi į šią instituciją. Pripažinti, kad konkrečioje asmens veikoje yra VPIDVTĮ nuostatų pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą (toliau – ir VTEKĮ) yra kompetentinga VTEK, todėl šios institucijos atliktas vertinimas prilygintinas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje minimam kompetentingos institucijos patikrinimui.
17. Atsižvelgus į tai, kad VTEK galutinį vertinimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms pateikė 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5), atsakovas turėjo per du mėnesius nuo šios datos pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2016 m. gegužės 17 d., t. y. nepraleidus 2 mėnesių termino. Dėl šios priežasties atsirado ir įstatyminės sąlygos pareiškėjui taikyti ilgesnės trukmės – 3 metų – terminą tarnybinei nuobaudai skirti, kuris nebuvo pasibaigęs, nes tarnybinis nusižengimas padarytas 2014 m. birželio 30 d., kai pareiškėjas sudarė darbo sutartį su sutuoktine, o tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2016 m. gegužės 17 d. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų pažeidimo.
18. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, Komisija visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, VTEK pritarė atliktam vertinimui, todėl Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas.
III.
19. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Teismui nusprendus, jog nepakanka pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pakeisti skundžiamą sprendimą, paskiriant pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą.
20. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, jog teismui pripažinus, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pasirašytas Komisijos pirmininko, o ne visų Komisijos narių, tai vertintina kaip formalus pažeidimas; taip pat, kad nustačius, jog Išvada pateikta praleidus Taisyklėse nurodytą terminą, tai vertintina kaip mažareikšmis pažeidimas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog nebuvo praleistas dviejų mėnesių terminas nuobaudai skirti ir jog dalyvaujant VTEK atsirado įstatyminės sąlygos taikyti ilgesnės trukmės – trejų metų terminą nuobaudai skirti. Pareiškėjas pažymi, jog pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už tarnybinį pažeidimą dėl sutuoktinės įdarbinimo atsakovui buvo žinomas ir jis nepaaiškėjo VTEK tyrimo metu, todėl nėra pagrindo netaikyti 6 mėnesių naikinamojo termino tarnybinei nuobaudai skirti ir taikyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalies išimtis. Pareiškėjo nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, yra mažareikšmis, formalus. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo švelnesne, todėl šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme.
21. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsakovo vertinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pareikšto skundo argumentus, kuriuos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, objektyviai ištyrė ir įvertino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia administracinę bylą nagrinėti iš naujo – visas apeliacinis skundas yra neargumentuota, neobjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl ginčijamo sprendimo, t. y. pareiškėjas išdėsto savo įsivaizduojamą įvykių versiją ir kelia aiškiai nepagrįstus reikalavimus bei sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas net nekvestionuoja tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo jo veiksmuose. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesu, apeliaciniam teismui teikdamas apeliacinį skundą dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas jam paskirtos nuobaudos nepagrįstumą kvestionuoja nurodydamas, jog neva buvo padaryti VTĮ ir Taisyklių procedūriniai pažeidimai. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, nepažeidė esminių procedūrinių tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A1-71, kuriuo pareiškėjui A. P. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas Adutiškio seniūnijos seniūnas, 2014 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį su sutuoktine, priimdamas ją į specialisto (socialiniam darbui, 0,5 etato) pareigas, neinformavo Administracijos direktoriaus apie esamą interesų konfliktą, nepareiškė nusišalinimo nuo darbo sutarties pasirašymo, kuris sukelia interesų konfliktą dėl artimojo asmens privačių interesų, tokiu būdu pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto (valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą) ir 2 dalies (prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą) bei Etikos taisyklių 4.3 papunkčio (vadovaudamasis nesavanaudiškumo principu, valstybės tarnautojas privalo neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas) reikalavimus.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir ginčijamą Įsakymą pripažino teisėtu bei, be kita ko, konstatavo, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai yra nepraleisti, kadangi VTEK atliktas vertinimas prilygintinas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje minimam kompetentingos institucijos patikrinimui, kas sudarė pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti, dėl to tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta per du mėnesius nuo VTEK tyrimo užbaigimo.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir, be kita ko, nurodo, jog buvo praleisti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai.
27. Atsižvelgdama į šiuo atveju kylančius klausimus, išplėstinė teisėjų kolegija vertins, ar byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių, inter alia reikalavimų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų.
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo padarymo
28. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, informacija apie pareiškėjo, tikėtina, padarytus tarnybinius nusižengimus buvo pateikta Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos 2016 m. vasario 29 d. Nr. (4.23)A4-254 pažymoje ,,Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Adutiškio ir Svirkių seniūnijų veiklos vertinimo“, kurioje nurodyta, kad nuo 2014 m. birželio 30 d. Adutiškio seniūnijos specialistė A. P. dirba 0,5 etato. Pažymoje komisija siūlė Administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą Adutiškio seniūnijos seniūnui A. P. ir įvertinti atsakomybę dėl nustatytų veiklos trūkumų (I t., b. l. 10–14). Atsižvelgdamas į šią pažymą, Administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė A. P. (ir seniūno pavaduotojos) galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją (I t., b. l. 15). Komisija 2016 m. kovo 17 d. priėmė išvadą dėl A. P. tarnybinių nusižengimų Nr. (6.26)A4-354. Administracija Komisijos išvadą išsiuntė VTEK ir paprašė pateikti jos įvertinimą. VTEK 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. S-571-(2.5) informavo Administracijos direktorių, kad sutinka su išvadoje nurodytais motyvais, susijusiais su pareiškėjo veiksmų – darbo sutarties su sutuoktine pasirašymo – vertinimu, tačiau pripažino, kad atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo elgesio – duomenų apie sutuoktinę Privačių interesų deklaracijos „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ nenurodymo – įvertinimas neatitinka VPIDVTĮ nuostatų, ir pavedė patikslinti tyrimo išvadą (I t., b. l. 85–86). Komisija, atsižvelgusi į VTEK pastabas, 2016 m. balandžio 6 d. išvadoje dėl A. P. tarnybinių nusižengimų Nr. (6.26)A4-403, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pasiūlė Administracijos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Etikos taisyklių 4.3 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 88–90). VTEK, susipažinusi su Išvada, 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5) informavo Administracijos direktorių, kad pateiktoje išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti (I t., b. l. 65). Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą, į tai, kad pareiškėjui per pastaruosius vienerius metus paskirtos ir galioja trys tarnybinės nuobaudos, Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
29. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas (pareiškėjas, Adutiškio seniūnijos seniūnas, neinformavo Administracijos direktoriaus apie esamą interesų konfliktą – savo sutuoktinės priėmimą į darbą – ir nepareiškė nusišalinimo nuo darbo sutarties su ja pasirašymo, kuris sukėlė interesų konfliktą) iš esmės yra susijęs su reikalavimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybinėje taryboje, pažeidimu, t. y. pareiškėjas nesiėmė VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, taip pat nevykdė VTĮ numatytų pareigų, be kita ko, susijusių su įpareigojimu vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto (15 str. 1 d. 5 p.) bei nepaisė iš nesavanaudiškumo principo išplaukiančių įpareigojimų (Etikos taisyklių 4.3 p.).
30. VPIDVTĮ yra siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalyje (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcija) numatyta, jog tai, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (1 p.); atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai (2 p.); kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka (3 p.). Taigi byloje nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, (VSĮ 29 str. 2 d.) laikytinas subjektu, kontroliuojančiu, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo VPIDVTĮ nuostatas.
31. Pagal VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalį, gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu gali atlikti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Pastebėtina, jog VTEK, vykdydama asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, priežiūrą (VTEKĮ 2 str. 1 d.), atlikusi tyrimą, gali priimti VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą, be kita ko, pripažinti, kad asmuo pažeidė VPIDVTĮ nuostatas (VTEKĮ 29 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamų valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai, pagal VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą įgalioti kontroliuoti VPIDVTĮ nuostatų vykdymą, valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veiklos tyrimą paprastai atlieka taikydami tarnybinės atsakomybės institutą, inter alia tarnybines nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261–3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–1392/2013, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.).
32. Valstybės tarnybos įstatymas yra bendrasis teisės aktas, reglamentuojantis tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojams tvarką. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
33. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nėra aptariama, koks tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas yra taikomas, kai nustatomas VPIDVTĮ reikalavimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybinėje taryboje, pažeidimas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog VPIDVTĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas patraukimo atsakomybėn už VPIDVTĮ pažeidimus terminų klausimas (žr. 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1339/2014). VPIDVTĮ 22 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) numatyta, jog asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimui šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo. Taigi pagal VPIDVTĮ įtvirtintas nuostatas, minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos kontrolės institucijos ir pareigūnai asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, veiklos tyrimą gali atlikti per trejus metus nuo VPIDVTĮ pažeidžiančios veikos galimo padarymo.
34. Byloje susiklosčiusi situacija suponuoja, kad bendrosios nuostatos, reglamentuojančios tarnybinės atsakomybės taikymo terminus, (VTĮ 30 str. 1 d.) konkuruoja su specialiojo įstatymo nuostatomis dėl atsakomybės taikymo (VPIDVTĮ 22 str. 4 d.). Tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat legi generali (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį; specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Taikant bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles (esant situacijai, kai tie patys visuomeniniai santykiai patenka tiek į bendrosios, tiek specialiosios teisės normos reguliavimo sritį), pirmenybė visuomet turi būti teikiama specialiajai teisės normai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1122/2013).
35. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, taikant principą lex specialis derogat legi generali, tarnybinės atsakomybės taikymo, inter alia tarnybinės nuobaudos už VPIDVTĮ nuostatų pažeidimą skyrimo terminai turi būti skaičiuojami pagal specialųjį įstatymą, t. y. pagal VPIDVTĮ, o VPIDVTĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostata iš esmės turi būti suprantama kaip įgalinanti minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės institucijas ir pareigūnus per trejus metus nuo VPIDVTĮ pažeidžiančios veikos galimo padarymo atlikti valstybės tarnyboje dirbančio asmens veiklos tyrimą ir paskirti jam tarnybinę nuobaudą dėl VPIDVTĮ pažeidimo. Taigi byloje nagrinėjamu atveju pagal VPIDVTĮ įtvirtintas nuostatas, Administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas ir VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės pareigūnas, asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, šiuo atveju – seniūno, dirbančio biudžetinės įstaigos filiale Adutiškio seniūnijoje ir esančio tiesiogiai pavaldžiam ir atskaitingam Administracijos direktoriui (VSĮ 31 str. 3 d. 11 p.), veiklos tyrimą galėjo atlikti ir tarnybinę nuobaudą paskirti per trejus metus nuo VPIDVTĮ pažeidžiančios veikos padarymo.
36. Pastebėtina, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančioje VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Taigi nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančiame VTĮ yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, pažeidus VPIDVTĮ nuostatas.
37. Byloje tiriamu atveju pareiškėjo nusižengimas, t. y. VPIDVTĮ pažeidžiančios veikos galimas padarymas, įvykdytas 2014 m. birželio 30 d., sudarius su sutuoktine darbo sutartį, o tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. gegužės 17 d. ginčijamu Administracijos direktoriaus Įsakymu. Anksčiau išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės bei faktiniai bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog VPIDVTĮ 22 straipsnio 4 dalyje numatytas trejų metų nuo VPIDVTĮ pažeidžiančios veikos galimo padarymo tyrimo atlikimo ir atsakomybės taikymo terminas nebuvo praleistas, dėl to pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.
Dėl vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nuo nusižengimo paaiškėjimo
38. Pareiškėjo teigimu, Komisijai 2016 m. balandžio 6 d. patvirtinus Išvadą ir tarnybinę nuobaudą paskyrus 2016 m. gegužės 17 d., buvo žymiai praleistas imperatyvus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau, aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248–803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019 ir kt.).
40. Taigi paprastai tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi būti skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta per ilgesnį nei vieno mėnesio terminą nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo Administracijos direktoriui. Šiuo atveju tarnybinės nuobaudos paskyrimas nuo Išvados pateikimo Administracijos direktoriui užtruko ilgiau nei vieną mėnesį dėl to, jog, norėdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už VPIDVTĮ pažeidimą, atsakovas kreipėsi į VTEK dėl pareiškėjo nusižengimą įvertinančio sprendimo. Byloje susiklosčius šioms aplinkybėms išplėstinė teisėjų kolegija vertins, ar pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą buvo praleistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas.
41. VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija) numatyta, kad jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, jog asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog VPIDVTĮ yra nustatyta, kad paaiškėjus, jog asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, institucija turi pareigą inicijuoti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau, remiantis VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, privalo apie patikrinimo rezultatus informuoti VTEK, ir tik VTEK gali vertinti atlikto patikrinimo išvadą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ, bei priimti vieną iš sprendimų, numatytų VTEKĮ 29 straipsnyje, arba, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, VTEK, nesutikdama su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. VTEK kompetencija, vykdant VPIDVTĮ vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo (pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-607/2013).
43. Taigi įstatymų leidėjas numatė, jog valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija VPIDVTĮ nuostatų nevykdymo atveju ir savo iniciatyva gali atlikti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau kiekvienu atveju apie tyrimo rezultatus turi būti informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka VPIDVTĮ nuostatas (VPIDVTĮ 22 str. 3 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip ir yra akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pareiga informuoti VTEK apie tyrimo rezultatus yra imperatyvi ir tik VTEK sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė nuobauda dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo. Taigi byloje nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius, norėdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už VPIDVTĮ nuostatų pažeidimą, turėjo VTEK informuoti apie pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus ir gauti VTEK sprendimą dėl VPIDVTĮ normų pažeidimo vertinimo.
44. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad tai, per kiek laiko valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija turi kreiptis į VTEK dėl sprendimo, ar yra padarytas VPIDVTĮ nuostatų pažeidimas, ir per kiek laiko VTEK turi pateikti sprendimą dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo kiekvienu konkrečiu atveju – nei VTEKĮ, nei VPIDVTĮ nėra detalizuojama. Kalbant apie procedūrą institucijai kreipiantis į VTEK dėl sprendimo, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, pažymėtina, kad VTEK gali pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą (VTEKĮ 29 str. 6 d. 2 p.), kaip ir buvo padaryta byloje nagrinėjamu atveju. Taigi šios procedūros trukmė nepriklauso nuo besikreipiančio asmens valios, ir dėl įvairių aplinkybių – poreikio atlikti tyrimą pakartotinai arba jį patikslinti, dėl VTEK vidinių darbo organizavimo ypatumų ar resursų stokos, didelio užimtumo, darbo krūvio – gali užtrukti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į šios aptariamos specialios procedūros ypatumus (į tai, jog VTEK sprendimo priėmimas yra privaloma sąlyga sprendimui dėl asmens veikos priimti, bei į kitas aplinkybes), yra pagrindas vertinti, jog tokiu atveju, kada valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija kreipiasi į VTEK dėl sprendimo, ar yra padarytas VPIDVTĮ nuostatų pažeidimas, padaryto pažeidimo paaiškėjimo momentas turi būti siejamas su VTEK galutinio sprendimo dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo priėmimu. Dėl to yra pagrindas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą pradėti skaičiuoti ne nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, bet nuo galutinio VTEK sprendimo dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Reikia pastebėti, kad tokiu atveju taip pat yra būtina atsižvelgti ir įvertinti kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip, pavyzdžiui, ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per protingą ir operatyvų terminą informavo VTEK apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, ėmėsi pagrįstų ir reikalingų priemonių, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas laiku, ar asmens, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, interesai nebuvo nepagrįstai pažeisti ir pan.
45. Byloje nagrinėjamu atveju pirma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo priimta 2016 m. kovo 17 d. ir VTEK nedelsiant buvo informuota dėl tyrimo rezultatų. VTEK iš esmės taip pat gan operatyviai 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. S-571-(2.5) informavo Administracijos direktorių, kad sutinka su išvadoje nurodytais motyvais, susijusiais su pareiškėjo veiksmų – darbo sutarties su sutuoktine pasirašymo – vertinimu, tačiau pripažino, kad atlikto tyrimo išvadoje pareiškėjo elgesio – duomenų apie sutuoktinę Privačių interesų deklaracijos „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ nenurodymo – įvertinimas neatitinka VPIDVTĮ nuostatų, ir pavedė patikslinti tyrimo išvadą (I t., b. l. 85–86). Tuomet taip pat gan operatyviai 2016 m. balandžio 6 d. buvo priimta nauja tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada. VTEK sprendimas, jog pateiktoje išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka įstatymo nuostatas, buvo priimtas ir Administraciją bei Administracijos direktorių pasiekė 2016 m. gegužės 5 d. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju tarnybinės nuobaudos paskyrimo ne vėliau kaip vieną mėnesį terminą yra pagrindas pradėti skaičiuoti nuo galutinio VTEK sprendimo dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, t. y. nuo 2016 m. gegužės 5 d. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir faktinę tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą bei atsakovo atliktus veiksmus, yra pagrindas vertinti, jog atsakovas ėmėsi pagrįstų ir reikalingų priemonių, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas laiku, per protingą ir operatyvų terminą informavo VTEK apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, taip pat pareiškėjo interesai nebuvo nepagrįstai pažeisti. Dėl to konstatuotina, jog atsakovas, 2016 m. gegužės 17 d. ginčijamu Įsakymu skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nepraleido.
46. Nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai pareiškėjo atveju nebuvo praleisti, vadovavosi kitais motyvais nei išplėstinė teisėjų kolegija, iš esmės priėjo prie teisingos išvados dėl Įsakymo teisėtumo tarnybinės nuobaudos terminų skyrimo aspektais, dėl to pareiškėjo argumentai, kuriais jis kvestionavo tarnybinės nuobaudos paskyrimą neva praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, pagrįstai atmesti. Vis tik pastebėtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvados ir motyvai dėl VTEK kaip kitos kompetentingos institucijos, atlikusios patikrinimą, nėra aktualūs.
Dėl pažeidimo esmės, kitų procedūrinių pažeidimų ir tarnybinės nuobaudos griežtumo
47. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, savo padaryto tarnybinio nusižengimo iš esmės nekvestionuoja, todėl išplėstinė teisėjų kolegija plačiau dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo nepasisako.
48. Tai, jog Išvadoje nepateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, nėra nurodytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, tai, jog patikslinta tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pateikta 2016 m. balandžio 6 d., t. y. 1 darbo diena pažeidus Taisyklių 13 punkte įtvirtintą terminą, tai, jog 2016 m. kovo 3 d. pranešimą Nr. (6.26)1S-314 apie tarnybinį nusižengimą, skirtą pareiškėjui, pasirašė Komisijos pirmininkas, o ne visi Komisijos nariai, laikytini mažareikšmiais ir neesminiais procedūriniais pažeidimais, nesudarančiais pagrindo teismui skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu. Nėra pagrindo vertinti, jog šie procedūrinio pobūdžio pažeidimai apsunkino pareiškėjo teisę tinkamai ginti savo teises ir pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Išplėstinė teisėjų kolegija šiais aspektais sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja.
49. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirtas griežtas papeikimas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui buvo paskirtos ir galiojo trys tarnybinės nuobaudos: 2 papeikimai (Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. A1-214 ir 2016 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-24) ir pastaba (2016 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-62). Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1307-552/2019 A. P. skundas buvo tenkintas ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-62 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ buvo panaikintas. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pareiškėjui viena anksčiau paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo panaikinta, nesudaro pagrindo keisti pareiškėjui parinktą tarnybinę nuobaudą ir skirti švelnesnę. Paskiriant pareiškėjui šią tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą) galiojo anksčiau paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos – papeikimai, o pareiškėjo padaryto pažeidimo – reikalavimų, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybinėje taryboje, nevykdymo – nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmio ar formalaus. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl paskirtos tarnybinės nuobaudos keitimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų tarnybinės nuobaudos veiksmingumo ir tikslingumo. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos ar per griežtos tarnybinės nuobaudos, dėl to, netgi ir nustačius tai, jog viena pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) buvo panaikinta, nėra pagrindo ją pakeisti švelnesne.
Dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesu
50. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, padaręs tarnybinį nusižengimą piktnaudžiauja apeliaciniu procesu, teikia apeliacinį skundą, kvestionuodamas ginčijamo sprendimo teisėtumą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra pagrindas jam skirti baudą.
51. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog asmeniui, kuris nesąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą, įstatymas numato galimybę skirti baudas. Vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tai reiškia, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2012, Nr. 23, p. 542–877).
52. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinamu atveju vien apeliacinio skundo pateikimas ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Priešingu atveju toks aiškinimas reikštų teisės į apeliaciją ribojimą. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Dėl teismo išlaidų atlyginimo
53. Pareiškėjas A. P. pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo – priteisti 421,50 Eur iš Administracijos (II t., b. l. 4–5). Kadangi byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nėra tenkinamas, t. y. galutinis teismo sprendimas yra priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo nėra pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
54. Atsakovas Administracija taip pat pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš pareiškėjo 2 644,96 Eur teismo išlaidų, patirtų dėl ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (II t., b. l. 11–12).
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018).
56. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė, teismų praktikos paieška ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (II t., b. l. 11–15).
57. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp Administracijos ir pareiškėjo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad byla buvo nesudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Tai, jog byloje sprendžiami teisiniai klausimai iš dalies buvo nauji, vis tik nesudaro pagrindo vertinti, kad jų sudėtingumas reikalavo išskirtinių specialių žinių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Be to, pastebėtina, kad bylos apimtis nėra didelė, o atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į skundą, jame, be kita ko, buvo plačiai išdėstoma ginčo tarp šalių pirmosios instancijos teisme esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
58. Pastebėtina, jog atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Remdamasi Švenčionių rajono savivaldybės interneto svetainės www.svencionys.lt duomenimis, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija turi Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, kuriame dirba keturi darbuotojai, iš jų – du (skyriaus vedėjas ir vyriausiasis specialistas) turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir į jų vykdomas funkcijas įeina Administracijos ieškinių, kitų pareiškimų, skundų (prašymų), atsiliepimų ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir teikimas teismams pagal jų įpareigojimus. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei atstovavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo, UAB „Ariril“ ir advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“. Atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018, kurioje buvo sprendžiamas teismo išlaidų atlyginimo klausimas atsakovui, teismui atmetus pareiškėjo A. P. skundą dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ panaikinimo.
59. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ir nors ginčui tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą reglamentuojančias teisės normas pritaikė nevisiškai tinkamai, išplėstinė teisėjų kolegija šį netikslumą ištaiso ir pakeičia pirmosios instancijos teismo motyvus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino ir jo skaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, o pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.
Pareiškėjo A. P. prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Romanas Klišauskas
Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė