VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Vitai Grušienei, Lolitai Mankevičiūtei,
šalims, trečiajam asmeniui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asuma“. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja R. J..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asuma“ (toliau – UAB „Asuma“), kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 9 994,60 Eur skolą, 449,07 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. gegužės 6 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė sudarė su ūkininku R. J. 2019 m. liepos 30 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK20190730, pagal kurią nupirko iš pradinio kreditoriaus 16,52 t kmynų bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir ją atsiuntė ūkininkui R. J.. Atsakovė pretenzijų dėl kmynų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2020 m. kovo 20 d. ieškovė ir ūkininkas R. J. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai ūkininkas R. J. perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota pranešimu.
2020 m. gegužės 7 d. teismas priėmė preliminarų sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 7 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašo panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad R. J. jai pateikta produkcija buvo nekokybiška, apie ką R. J. atsakovės vadybininko buvo nedelsiant informuotas, vos tik produkcija buvo pristatyta į sandėlį. Parduodant produkciją, nebuvo pateiktas kokybės sertifikatas, kmynai turi daug priemaišų. Su R. J. buvo sutarta, kad atsivežti kmynai, taupant transporto išlaidas, bus saugomi atsakovės sandėlyje. Šalys sutarė, kad atsiskaitoma už produkciją bus tuomet, kai ją nupirks kitas pirkėjas (faktiškai konsignacija). Vis dėlto, dėl kokybės trūkumų to padaryti nepavyko. Atsakovės vertinimu, R. J., žinodamas faktinę situaciją, perleido reikalavimo teisę ieškovei piktnaudžiaudamas tokia teise ir vengdamas to, kad pagal šalis siejusį susitarimą atsiskaitymas bus nukeltas. Tikėtina, kad R. J. pardavė reikalavimo teisę ir gavo už ją pinigus ieškovės net neinformavęs apie tai, kad realiai produkcija yra nekokybiška ir kad būtent dėl to su juo nėra atsiskaitoma – produkcija tebėra neparduota, todėl laikantis susitarimo nėra jokio pagrindo už ją mokėti. Atsakovės įsitikinimu, kadangi R. J. savo įsipareigojimų neįvykdė tinkamai, ji atsiskaityti neprivalėjo.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašo palikti 2020 m. gegužės 7 d. preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, atsakovės prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime ieškovė pažymėjo, kad byloje nėra jokio ginčo dėl reikalavimo perleidimo ir atsakovė sutinka, kad naujasis kreditorius yra ieškovė. Atsakovės argumentai, jog kmynai atsakovei buvo perduoti tik saugojimui yra niekuo nepagrįsti – nėra pateikta jokių įrodymų, jog pradinį kreditorių R. J. ir atsakovę būtų sieję kitokie nei pirkimo-pardavimo santykiai, be to, 2019 m. liepos 30 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK20190730 rengė atsakovė. Atsakovė pati prieštaravimuose patvirtina, jog tarp jos ir pradinio kreditoriaus R. J. susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai – atsakovė teigia, jog už parduotą neva netinkamos kokybės daiktą ji neturi mokėti, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie netinkamą jai parduotų kmynų kokybę. Ieškovė yra informuota, jog pradinis kreditorius R. J. iki sudarant sutartį atsakovės vadybininko S. K. prašymu 2019 m. liepos mėnesį išsiuntė jam kmynų mėginį, kad būtų galima įvertinti jų kokybę bei nustatyti jų kainą. Praėjus kelioms dienoms po kmynų mėginio išsiuntimo su pradiniu kreditoriumi R. J. susisiekė atsakovės vadybininkas ir pasiūlė ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, nes kmynai turėjo priemaišų ir reikės atlikti jų valymą. Atsakovės vadybininkas, įsivertinęs valymo išlaidas, pasiūlė 500 Eur/t sumą už esamos būklės produkciją. Pradiniam kreditoriui sutikus su pasiūlymu, 2019 m. liepos 30 d. atsakovės vadybininkas S. K. atvyko į ūkį, dar kartą apžiūrėjo turimą produkciją (kuris buvo 16,52 tonos) ir surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau atsakovės užsakymu atvyko transportas, kmynų produkcija pakrauta, pasverta, o iš UAB „Asuma“ vadybininko S. K. kaip ir buvo sutarta gauta elektroniniu paštu PVM sąskaita-faktūra už gautą produkciją. Tokiu būdu kmynų kokybė buvo įvertinta ir kaina sutarta iki Sutarties sudarymo. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl kmynų kokybės, nors Sutarties 3.3 punkte buvo nustatytas terminas, per kurį buvo galima reikšti pretenzijas dėl kokybės. Be to, ieškovės įsitikinimu, kadangi šalių sudarytoje Sutarties 5.7 punkte buvo nurodyta sąlyga „Kaina mokama be išskaičiavimų per 60 d. d.“, Sutartyje nustatyta kaina negali būti vėliau kvestionuojama. Ieškovės vertinimu, šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovės prieštaravimuose nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, neįrodo ieškinio nepagrįstumo bei vertintini tik kaip bandymas išvengti atsakomybės.
Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo R. J. patvirtino aplinkybę, kad 2020 m. kovo 20 d. jis su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai jis perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Asuma“, ieškovei taip pat buvo perleista reikalavimo teisė ir į reikalavimą dėl baudų, delspinigių ir palūkanų atsakovės atžvilgiu, reikalavimo perleidimo dienai reikalavimas į atsakovę buvo galiojantis ir neginčijamas skolininko. Trečiojo asmens teigimu, ieškinys yra visiškai pagrįstas jau vien dėl to, kad atsakovė iš esmės neginčija skolos fakto, neginčija aplinkybės, kad kmynus priėmė. Ginčas byloje kilo dėl teisinio santykio tarp atsakovės UAB „Asuma“ ir R. J., kuris pardavė kmynus. Trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovės prieštaravimuose nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, nes kmynai 2019 metais liepos mėnesį trečiojo asmens R. J. buvo nukulti ir buvo ieškoma kur juos realizuoti. Skelbimų portale www.skelbiu.lt buvo rastas skelbimas, kad UAB „Asuma“ superka kmynus. Susisiekus telefonu su UAB „Asuma“ vadybininku S. K., jis buvo informuotas, kad pirmiausia turi atsiųsti turimos produkcijos mėginį, kad būtų galima įvertinti produkcijos kokybę bei nustatyti produkcijos (kmynų) kainą. Kmynų mėginys per autobusų siuntas buvo išsiųstas į Panevėžio autobusų stotį vadybininkui S. K.. Po keletos dienų vadybininkas informavo, kad kmynuose yra šiukšlinių priemaišų ir už juos gali pasiūlyti tik ženkliai mažesnę nei rinkos kainą (tuo metu buvusi rinkos kaina siekė 800-1000 Eur/t), nes reikės atlikti jų valymą. UAB „Asuma“ vadybininkas, įsivertinęs valymo išlaidas, pasiūlė 500 Eur/t sumą už esamos būklės produkciją. Su pasiūlymu buvo sutikta. 2019 m. liepos 30 d. UAB „Asuma“ vadybininkas S. K. atvyko į ūkį, dar kartą apžiūrėjo turimą produkcija (tik jau visą kiekį, kuris buvo 16,52 tonos) ir surašė pirkimo pardavimo sutartį. Vėliau UAB „Asuma“ užsakymu buvo atsiųstas transportas, kmynų produkcija pakrauta, pasverta, už gautą produkciją nusiųsta elektroniniu paštu PVM sąskaita faktūra. Praėjus sutartyje nurodytam atsiskaitymo terminui ir nesulaukus pinigų buvo kreipiamasi į vadybininką apmokėti susidariusią skolą, o vėliau ir informuota, kad negrąžinant jos bus kreipiamasi dėl skolos išieškojimo. Po šio pareiškimo buvo gautas skambutis iš UAB „Asuma“ komercijos direktoriaus ir tartasi bent dalį skolos padengti azotinėmis trąšomis, tačiau po keleto pokalbių su komercijos direktoriumi bendravimas nutrūko. Trečiasis asmuo pakartotinai pabrėžė, kad kmynų kokybė buvo vertinama iki sutarties sudarymo bei Sutarties 5.7 punkte nurodant „be išskaičiavimų“, ko pasėkoje siūlant ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl kmynų kokybės nebuvo gauta, o trečiojo asmens išrašyta PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalteriją. Trečiojo asmens vertinimu, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir todėl turi būti patenkintas pilna apimtimi, tuo tarpu atsakovės atsiliepime pateikti argumentai vertintini kaip išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys ieškinio reikalavimų.
Į paskirtą teismo posėdį šalys/jų atstovai neatvyko. Iki paskirto teismo posėdžio ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teisme taip pat gautas atsakovės atstovo prašymas nagrinėti bylą teismo pasėdyje atsakovei nedalyvaujant, iškviesti į bylą liudytoju S. K., pripažinti trečiojo asmens R. J. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu bei atidėti bylos nagrinėjimą. Šis prašymas atsakovės atstovo advokato padėjėjo Vitalio Venckaus pasirašytas ir elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateiktas likus vienai valandai iki paskirto teismo posėdžio, o teismo darbuotojo užregistruotas byloje likus dvidešimčiai minučių iki posėdžio. Teismo vertinimu, prašymas dėl trečiojo asmens R. J. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, taip pat prašymas dėl S. K. kvietimo į posėdį liudytoju yra akivaizdžiai nesavalaikiai, tokie prašymai galėjo ir turėjo būti pateikti atsakovės teikiant prieštaravimus dėl 2020 m. gegužės 7 d. preliminaraus teismo sprendimo ar bent jau likus protingam terminui iki paskirto teismo posėdžio, tikslu užtikrinti operatyvų ir koncentruotą bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 430 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas, teismo posėdžio metu nenustatęs pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjo iš esmės nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims.
Preliminarus sprendimas keistinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi ūkininku R. J. sudarė 2019 m. liepos 30 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SK20190730 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo Sutartyje nurodytais terminais parduoti atsakovei atitinkamą grūdų kiekį, o atsakovė įsipareigojo nusipirkti grūdus bei už juos sumokėti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartyje šalys sulygo parduodamų grūdų pobūdį – kmynai, kiekį, kuris gali svyruoti +/- 5 procentai, – 15 tonų, ir jų kainą – 500 Eur/t be PVM (Sutarties 2.1, 2.2, 2.3 punktai). Apibrėždamos parduodamų grūdų kokybę, šalys Sutartyje numatė, kad atsakovė priima tik Sutarties 2.1 punkto lentelėje nurodytų standartų (LST), techninių sąlygų reikalavimus, Sutarties sąlygas bei atsakovės reikalavimus atitinkančius grūdus. Neatitinkantys standartų ar sutarties sąlygų reikalavimų grūdai atsakovės pasirinkimu grąžinami pradiniam kreditoriui arba superkami sąlygomis, numatytomis atskiru šaliu susitarimu, kurios įforminamos sutartimi arba priedu prie Sutarties (Sutarties 3.1, 3.2 punktai). Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad grūdus pasiima atsakovė savo transportu iš pradinio kreditoriaus sandėlio, o grūdų pristatymo data laikoma krovinio važtaraščio (priėmimo kvite) nurodyta data (Sutarties 2.1, 4.1, 4.2 punktai). Grūdų pirkimą pradinis kreditorius įformina išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą ar kitą grūdų pirkimą patvirtinantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka (Sutarties 4.5 punktas).
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius perdavė atsakovei 16,52 tonų kmynų, kuriuos, kaip numatyta Sutartyje, savo transportu iš pradinio kreditoriaus sandėlio pasiėmė atsakovė, ir išrašė atsakovei apmokėjimui 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKASPIR 0220190905 9 994,60 Eur sumai. Sutartimi šalys sulygo, kad atsakovė sumoka pradiniam kreditoriui už pristatytus grūdus šios Sutarties 2.1 punkte nurodytomis kainomis per 21 darbo dieną po PVM sąskaitos faktūros išrašymo (Sutarties 4.6, 4.7 punktai). Byloje nėra duomenų, kad per šį terminą ar vėliau atsakovė pradiniam kreditoriui būtų sumokėjusi minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 9 994,60 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai). 2020 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įsiskolinimo iš atsakovės pagal šią PVM sąskaitą faktūrą reikalavimo teisė pradinio kreditoriaus ūkininko R. J. buvo perleista naujam kreditoriui – ieškovei. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota 2020 m. kovo 30 d. pranešimu. Šiuo pranešimu, be kita ko, ieškovė pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2020 m. balandžio 6 d., tačiau duomenų, kad atsakovė būtų patenkinusi šį ieškovės reikalavimą ir atsiskaičiusi su ja, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsakovė prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo grindžia tuo, kad pagal Sutartį pradinio kreditoriaus atsakovei pristatyti grūdai – 16,5 t kmynų, neatitiko kokybės reikalavimų – jie turėjo daug priemaišų, apie ką atsakovė informavo pradinį kreditorių iš karto po produkcijos pristatymo į sandėlį, nebuvo pateiktas jų kokybės sertifikatas. Atsakovės teigimu, su pradiniu kreditoriumi buvo sutarta, kad atsakovės atsivežti grūdai, taupant transporto išlaidas, bus saugomi atsakovės sandėlyje, o atskaitoma su pradiniu kreditoriumi bus tuomet, kai ją nupirks kitas pirkėjas, kas neįvyko iki šiol. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad iš pradinio kreditoriaus atsakovės pasiimtų grūdų kokybė neatitiko Sutarties sąlygų. Sutartyje nėra jokių nuorodų apie konkretų standartą, kurį turi atitikti už 500 Eur/t be PVM pradinio kreditoriaus parduodami kmynai, taip pat Sutartyje nėra įtvirtinta pradinio kreditoriaus pareiga pateikti atsakovės minimą kokybės sertifikatą. Sutarties 2.1 punkte joks standartas neįvardintas, jo nenurodo prieštaravimuose, nepateikia ir pati atsakovė. Sutartyje, taip pat kituose į bylą pateiktuose įrodymuose nėra jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovė, sudarydama Sutartį su pradiniu kreditoriumi, kėlė konkrečius reikalavimus pradinio kreditoriaus parduodamiems kmynams, kiek tai susiję su priemaišomis juose, o pradinio kreditoriaus atsakovei Sutarties vykdymo metu pristatyti kmynai pastarųjų reikalavimų neatitiko. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad Sutarties 3.3 punkte šalys sulygo konkrečią grūdų kokybės rodiklių nustatymo procedūrą – patikrinimą grūdų priėmimo punkto laboratorijoje, o esant ginčui dėl laboratorinių bandinių – grūdų tyrimą Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Grūdų skyriaus Grūdų kokybės tyrimo poskyryje ar kitoje šalių susitarimu pasirinktoje kompetentingoje institucijoje. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pradinio kreditoriaus atsakovei Sutarties vykdymo metu pristatytų kmynų kokybė būtų buvusi tirta šia Sutartyje nustatyta tvarka ir šio tyrimo metu būtų nustatytas neatitikimas tarp Sutartyje sulygtos ir faktiškai gautos jų kokybės, kiek tai susiję su priemaišomis juose. Tai, be kita ko, leidžia tikėti trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvaujančio pradinio kreditoriaus teismui pateiktais nuosekliais rašytiniais paaiškinimais, kad jo pagal Sutartį parduodamų 2019 m. liepos mėn. nukultų grūdų kokybė atsakovės buvo tirta dar iki Sutarties sudarymo 2019 m. liepos 30 d., o atsižvelgiant į tyrimų rezultatus pačioje Sutartyje buvo sulygta jų galutinė kaina – 500 Eur/t, pradiniam kreditoriui kitose sąlygose įrašant, kad kaina mokama be išskaičiavimų (Sutarties 5.7 punktas).
Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo, kad neatitinkantys standartų ar Sutarties sąlygų reikalavimų grūdai atsakovės pasirinkimu bus grąžinami arba superkami sąlygomis, numatytomis atskiru šalių susitarimu, kurios įforminamos sutartimi arba priedu prie Sutarties. Byloje nėra leistinų įrodymų, kad po Sutarties sudarymo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SKASPIR 0220190905 išrašymo tarp šalių buvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas dėl pradinio kreditoriaus atsakovei perduotų 16,5 t kmynų pardavimo sąlygų ar rašytinis priedas prie Sutarties. Atsakovės argumentai, kad po 16,5 t kmynų perdavimo atsakovei pradinis kreditorius su atsakove sulygo dėl kitokio atsiskaitymo už juos nei nustatyta Sutartyje, grindžiami tik atsakovės rašytiniais paaiškinimais. Tuo tarpu Sutartimi šalys sulygo, kad Sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu (Sutarties 6.2 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti arba papildyti arba ją nutraukti gali tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitu būdu.
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei prekes, už kurias išrašė atsakovei apmokėjimui 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKASPIR 0220190905 9 994,60 Eur sumai. Pagal Sutarties 4.7 punktą atsakovė turėjo apmokėti šią 2019 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą per 21 darbo dieną, tačiau kaip atsiliepimuose išdėstytuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ieškovė, trečiasis asmuo, pasirašant Sutartį su atsakove, Sutartyje, jos 5.7 punkte, šalių sutarimu buvo įtvirtinta papildoma sąlyga, kuri iš dalies keitė Sutarties 4.7 punktą – kaina mokama be išskaičiavimų tačiau ne per 21 darbo dieną, o per 60 darbo dienų. Šios aplinkybės teismas neįvertino, priimdamas 2020 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą byloje, todėl ji nustatytina galutiniu sprendimu. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė per 60 darbo dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 29 d., imtinai ar vėliau atsiskaitė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi už parduotas prekes (CPK 178 straipsnis), todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, dėl ko teismas 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu pagrįstai ieškovės ieškinį nutarė tenkinti ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 9 994,60 Eur skolą (CK 6.38, 6.200, 6.305 straipsniai, 6.213 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikomas aukščiau nurodytas įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu pagrįstai buvo patenkintas, dėl jo prieštaravimų atsakovė nepareiškė.
Kadangi atsakovė praleido savo prievolės įvykdymo terminą, ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, nutarė priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės prašomas 449,07 Eur palūkanas, jos paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2019 m. spalio 5 d. už 205 dienas (9 994,60 Eur × 8% × 205 d./365 d.), bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 483,67 Eur (9 994,60 Eur + 40 Eur + 449,07 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Įvertinus byloje nustatytą naują aplinkybę, kad Sutarties 5.7 punktu šalys bendru sutarimu pakeitė Sutarties 4.7 punkte nustatytą atsiskaitymo už grūdus terminą – vietoj 21 darbo dienos, numatydamos 60 darbo dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, 2020 m. gegužės 7 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje keistinas, nes juo palūkanos už vėlavimą vykdyti piniginę prievolę nepagrįstai skaičiuotos nuo 2019 m. spalio 5 d., o ne nuo 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. 56 dienomis daugiau. Taigi, galutiniu sprendimu teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės ieškovės prašomų 449,07 Eur palūkanų dalį – 326,40 Eur, jas paskaičiuojant už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2019 m. lapkričio 30 d. už 149 dienas (9 994,60 Eur × 8% × 149 d./365 d.), bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 361 Eur (9 994,60 Eur + 40 Eur + 326,40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisė jos šioje byloje sumokėtą 118 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis) bei 600 Eur jos patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 718 Eur (118 Eur + 600 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutiniu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas 99,26/100 dalimi, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 712,69 Eur (718 Eur x 99,26/100). Be to, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, įvertinus tai, kad trečiasis asmuo yra įstojęs ieškovės pusėje, priteistinos trečiojo asmens patirtos advokato pagalbos išlaidos – 297,78 Eur (300 Eur x 99,26/100).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 428–429 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. preliminarų sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT (į. k. 303262509) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asuma“ (į. k. 133413954) 9 994,60 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 60 ct) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 326,40 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 40 ct) palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 361 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 712,69 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti.
Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asuma“ (į. k. 133413954) 297,78 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir