Administracinė byla Nr. A-276-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06734-2013-9

                                          Procesinio sprendimo kategorija 10.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acme Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acme Europe“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB „Acme Europe“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 3KM 19/46-0389S; panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1A-403, kuriuo nutarta netenkinti UAB „ACME Europe“ skundo; įpareigoti Muitinės departamentą priimti naują sprendimą – koreguoti bendrovės importo deklaracijose 2012 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 12LTKR1000IM039527, 2013 m. sausio 14 d. Nr. 13LTKR1000IM002683 ir 2013 m. balandžio 19 d. Nr. 13LTKR1000IM01AF96 importuoto popieriaus TARIC kodą į Nr. 4811 51 00 bei, atitinkamai, panaikinti prievolę sumokėti priskaičiuotą importo muitą, antidempingo muitą, pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) bei baudą ir delspinigius.

Skunde paaiškino, kad Kauno TM atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą, kurio metu patikrino bendrovės elektroninėmis importo deklaracijomis deklaruotų prekių klasifikavimo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Kauno TM, įvertinusi Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenis, ginčijamu sprendimu nusprendė bendrovės pateiktose importo deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20 ir apskaičiuoti bei įregistruoti 79 404 Lt (22 996,99 Eur) galutinio antidempingo muito, 35 160 Lt (10 183,04 Eur) galutinio kompensacinio muito, 14 078 Lt (4 077,27 Eur) PVM, 741 Lt (214,61 Eur) PVM delspinigių ir 13 863 Lt (4 015 Eur) baudos mokestines prievoles. Muitinės departamentas patvirtino Kauno TM sprendimą ir netenkino prašymo atleisti nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo. Kauno TM nepagrįstai priskyrė bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20. Pareiškėjas paaiškino, kad į Bendrijos muitų teritoriją iš Kinijos Liaudies Respublikoje registruotos įmonės ,,Fantac graph desig co. Ltd“ importavo foto popierių spausdintuvams, kurį deklaravo TARIC kodu Nr. 4823 90 40 00. Kodą nurodė remdamasi popieriaus gamintojo pateikta informacija. Muitinės laboratorijai pateikė informaciją, jog importuoto popieriaus 100 % pluoštų sudaro pluoštai, gauti cheminiu-mechaniniu būdu. Muitinės laboratorijos 2013 m. gegužės 23 d. tyrimo protokoluose Nr. 3T0866 ir Nr. 3T0865 nurodoma, kad popieriaus plaušienos kokybinė sudėtis: cheminiu būdu gauta medienos plaušiena, o prie papildomos informacijos nurodoma, kad popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiuliozės plaušienos. Analogišką prekę, kokią importavo bendrovė, kitoje ES valstybėje narėje (Didžiojoje Britanijoje) kompetentinga muitinės įstaiga priskyrė kitam TARIC kodui. t. y. Nr. 4811 51 00 00, kuriam nėra taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, kad Lietuvos muitinės laboratorija neteisingai įvertino ir priskyrė bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20. Patikrinimo metu tam, kad nustatyti tikrąjį importuoto popieriaus TARIC kodą, kreipėsi į Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) specialistus, kurie padarė išvadą, kad importuotas popierius atitinka Kombinuotoje nomenklatūroje TARIC kodui Nr. 4811 51 00 priskiriamam popieriui nurodytas savybes, kuriam, vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos Reglamentu (EK) Nr. 1789/2003, yra taikomas 0 procentų dydžio trečiųjų šalių muitas. Anksčiau šio TARIC kodo nenurodė, nes importuodama popierių vadovavosi popieriaus gamintojo informacija apie popieriaus priskyrimą TARIC kodui ir tik Kauno TM 2013 m. birželio 5 d. priėmus sprendimą dėl importuoto popieriaus priskyrimo kitam TARIC kodui, sužinojo, kad jis yra neteisingas bei atliko papildomus popieriaus tyrimus, kurie patvirtina, kad muitinės laboratorija nepagrįstai nusprendė priskirti bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Muitinės departamentas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atleisti bendrovę nuo baudos ir delspinigių mokėjimo. Mano, kad turėjo būti atleistas nuo baudos ir delspinigių mokėjimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bendrovė yra įvykdžiusi visas sprendimu apskaičiuotas mokestines prievoles, nėra kalta dėl mokestinės prievolės neįvykdymo, nes jai nebuvo žinoma, kad ginčo prekės neatitinka deklaruoto TARIC kodo, deklaruodama TARIC kodą, vadovavosi gamintojo pateikta informacija, mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus. Šios aplinkybės leidžia bendrovę atleisti nuo delspinigių ir baudos arba juos sumažinti.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės laboratorijos tyrimų išvadomis, savo teiginiams pagrįsti turėjo pateikti nešališkos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti popierių, išvadas, tačiau pateikė KTU Organinės technologijos katedros profesoriaus G. B. pasamprotavimus (gali būti laikoma, galima teigti, gali būti nežymi dalis priedų) apie KTU Organinės technologijos katedros Spektroskopijos laboratorijoje tirtą fotopopierių. Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas 152 mm x 102 mm dydžio baltos spalvos vienasluoksnis fotopopierius „Acme Photopaper Matte“ ir „Acme Photopaper Glossy“ yra pagamintas iš cheminiu būdu (ne mechaniniu ir ne cheminiu-mechaniniu) gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga – silicio dioksidu (SiO2). Pareiškėjas skunde savo teiginio, kad ginčo prekė yra pagaminta cheminiu-mechaniniu būdu, nepagrindė jokiais įrodymais. Didžiosios Britanijos PTI Nr. GB122268592, kuriuo, pareiškėjo nuomone, analogiškai prekei muitinės įstaiga priskyrė visai kitam TARIC kodui – 4811 51 00 00, išduotas plastikais ir silicio dioksidu padengtam fotopopieriui. Atsižvelgiant į tai, kad Muitinės laboratorija nenustatė, kad ginčo prekė yra padengta plastikais (plastikas yra organinė medžiaga), o pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad PTI Nr. GB122268592 nurodyta prekė yra analogiška ginčo prekėms, minėtas PTI, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomas. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, atleisti galima nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų), bet ne nuo sumokėtų delspinigių ar jų dalies. Pareiškėja įvykdė 741 Lt PVM delspinigių prievolę, todėl, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrindo atleisti nuo 741 Lt PVM delspinigių nėra. Vadovaujantis tiek MAĮ 141 straipsnio 1 dalimi, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pareiškėjo teiginiai, kad jis mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos. Šios aplinkybės yra aktualios tik sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio. Kauno TM į šias aplinkybes atsižvelgė ir pareiškėjui skyrė minimalią – 10 proc. dydžio baudą. Muitinės departamentas nenustatė priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės teisingai ir laiku deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti minėtų mokesčių. Pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į muitinę su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją. Kadangi byloje minėtos aplinkybės nenustatytos, pagrindo atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos sumokėjimo netenkintas.

Atsakovas papildomai paaiškino, kad sistemiškai analizuojant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, (toliau – ir Taisyklės) ir vadovaujantis LVAT praktika, viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo t. y. Muitinės laboratorijos išvadomis remiamasi nepriklausomai nuo jos akreditavimo, o kitų institucijų laboratorinėmis išvadomis remiamasi tik jei jos turi specialią teisę (yra akredituotos arba sertifikuotos). Pareiškėjo pateiktuose akreditavimo dokumentuose nenurodyta ar „SGS Multilab“ akredituota tirti popierių, ir ar gali tirti produktus, taikydama infraraudonųjų spindulių bei rentgenofluorescencinę (XRF) analizių metodus, nurodytus išvadose, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktos „SGS Multilab“ laboratorijos išvada neatitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimų, todėl ja remtis nustatant Kombinuotosios nomenklatūros kodą negalima. Iš KTU Organinės technologijos katedros ir „SGS Multilab“ laboratorijos išvadų matyti, kad šių institucijų laboratorinio tyrimo objektais buvo pareiškėjos pateikti prekių pavyzdžiai. Pateikiant šiuos pavyzdžius, muitinė nedalyvavo. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiose institucijose buvo tiriami būtent tokie pat prekių mėginiai, kokie buvo pateikti Muitinės laboratorijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė motyvus, nurodytus atsakovo atsiliepime.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 927/2012, I priede nustatytąja Kombinuotąja nomenklatūra, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punktu, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai, kad Muitinės laboratorija yra neakredituota tirti popierių ir dėl to jos išvadomis negalima vadovautis nustatant ginčo prekių TARIC kodą yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kombinuotosios nomenklatūros 4810 pozicijoje yra klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje yra klasifikuojamas minėtų charakteristikų vienasluoksnis popierius ir kartonas, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės, lakštais, kuriuos išklojus vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 435 mm, o kitos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 297 mm ir kurio kvadratinio metro masė ne mažesnė kaip 70 g, bet ne didesnė kaip 400 g, o baltumas didesnis kaip 84 proc. (matuojant pagal ISO 2470-1), naudojamas rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams. Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas 152 mm x 102 mm dydžio baltos spalvos vienasluoksnis fotopopierius „Acme Photopaper Matte“ ir „Acme Photopaper Glossy“ yra pagamintas iš cheminiu būdu (ne mechaniniu ir ne cheminiu-mechaniniu) gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga – silicio dioksidu (S1O2), todėl Kauno TM deklaruotą popierių pagrįstai klasifikavo 4810 14 00 20 TARIC kodu. Tuo tarpu pareiškėjas, remdamasis KTU Organinės technologijos katedros išvadomis, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios įstaigos akreditavimą ar sertifikavimą, todėl šios išvados neatitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimų ir jomis remtis nustatant Kombinuotosios nomenklatūros kodą negalima. Teismo vertinimu, „SGS Multilab“ laboratorijos išvada taip pat neatitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimų, kadangi kartu su išvada pateiktuose akreditacijos dokumentuose nurodyta, kad akredituota veikla ir galiojimas nurodytas kartu išduotame galiojančiame akreditacijos pažymėjime, tačiau jo pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo pateiktuose akreditavimo dokumentuose nenurodyta ar „SGS Multilab“ akredituota tirti popierių, ir ar gali tirti produktus taikydama infraraudonųjų spindulių bei rentgenofluorescencinę (XRF) analizių metodus, nurodytus išvadose. Be to, pateikiant pavyzdžius KTU, muitinė nedalyvavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šiose institucijose buvo tiriami būtent tokie pat prekių mėginiai, kokie buvo pateikti Muitinės laboratorijai.

Didžiosios Britanijos PTI Nr. GB122268592, kuriuo, pareiškėjo nuomone, analogišką prekę muitinės įstaiga priskyrė visai kitam TARIC kodui – 4811 51 00 00, išduotas plastikais ir silicio dioksidu padengtam fotopopieriui. Teismo nuomone, nesant įrodymų, kurie pagrįstų, kad PTI Nr. GB122268592 nurodyta prekė yra analogiška ginčo prekėms, minėtas PTI, netaikomas. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Kombinuotosios nomenklatūros 4810 pozicijoje klasifikuojamas tik popierius, padengtas 100 proc. koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, nes Kombinuotosios nomenklatūros 4810 pozicijos aprašyme nurodyta, kad popierius paviršius gali būti padengtas ne tik neorganinėmis medžiagomis, bet ir rišikliais. Tiek Muitinės laboratorija, tiek KTU Organinės technologijos katedra bei „SGS Multilab“ laboratorija nustatė, kad pagrindinę dalį popieriaus paviršiaus sudaro neorganinės medžiagos. Teismas padarė išvadą, kad Kauno TM pagristai nusprendė ginčo prekes klasifikuoti TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje.

Remdamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei nustatęs, jog pareiškėjas įvykdė 741 Lt PVM delspinigių prievolę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo 741 Lt PVM delspinigių. Pareiškėjo teiginiai, kad jis mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos. Šios aplinkybės yra aktualios tik sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu, MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bei įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į muitinę su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo paskirtos baudos sumokėjimo netenkintinas. Pareiškėjo prašymo skirti teismo ekspertizę Muitinės laboratorijos pateiktų išvadų įvertinimui teismas netenkino, kadangi teismui nekilo abejonių dėl Muitinės laboratorijos pateiktų išvadų.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Acme Europe“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno TM 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir Muitinės departamento 2013 m. spalio 16 d. sprendimą bei įpareigoti Muitinės departamentą priimti naują sprendimą – koreguoti pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d., 2013 m. sausio 14 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. importo deklaracijose importuoto popieriaus TARIC kodą į Nr. 4811 51 00 bei panaikinti prievolę sumokėti priskaičiuotą importo muitą, antidempingo muitą, PVM, PVM baudą ir delspinigius.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, paneigiančius Muitinės laboratorijos išvadas. Teismas įrodymus vertino netinkamai, be to, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai, motyvuodamas Taisyklių 6 punktu, didesnę įrodomąją galią suteikė Muitinės laboratorijos išvadoms. Apelianto nuomone, Taisyklių 6 punktas taikomas ikiteisminėje muitinės atliekamo patikrinimo stadijoje, tuo tarpu sprendžiant ginčą teisme, Muitinės laboratorijos išvada turėtų būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo argumentus, jog Muitinės laboratorija neturi akreditacijos tirti popieriaus. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjui galimybę paneigti Muitinės departamento išvadas, nes vienintelis galimas įrodymas būtų tik kitos šalies muitinės laboratorijos pateiktos išvados, kurias pateikti atsisakė 4 šalių (Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos) atitinkamos institucijos. Abejonių dėl Lietuvos Muitinės laboratorijos išvadų teisingumo išsklaidymui turėjo būti skirta teismo ekspertizė. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas suabejojo, ar SGS laboratorija atliko tyrimą su ginčo popieriumi, todėl pareiškėjo prašoma teismo ekspertizė būtų šią abejonę pašalinusi.

Taip pat apeliaciniame skunde UAB „Acme Europe“ išdėsto argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prašo UAB „Acme Europe“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodo, jog remiantis Taisyklių nuostatomis ir LVAT praktika, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo, t. y. Muitinės laboratorijos išvadomis remiamasi nepriklausomai nuo jos akreditavimo, o kitų institucijų laboratorinėmis išvadomis remiamasi tik jei jos turi specialią teisę. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo skirti teismo ekspertizės, kadangi tiek Muitinės laboratorijos išvados, tiek pareiškėjo pateiktų nesertifikuotų laboratorijų išvados pagrindžia, kad ginčo prekių paviršiaus pagrindinę dalį sudaro neorganinės medžiagos. Taip pat atsiliepime išdėsto panašius argumentus, kurie buvo nurodyti skundžiamame teismo sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto argumentus, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime bei pirmosios instancijos teismo sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 3KM 19/46-0389S, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotus importo muitą, antidempingo muitą, pridėtinės vertės mokestį bei baudą ir delspinigius, bei dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 1A-403, kuriuo nutarta netenkinti UAB „ACME Europe“ skundo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas Kauno teritorinė muitinė apskaičiavo dėl to, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu, įvertinusi Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenis, ginčijamu sprendimu nusprendė bendrovės pateiktose importo deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20.

Pareiškėjas nesutinka su Muitinės laboratorijos tyrimų duomenimis, kuriais remiantis buvo pakeistas TARIC kodas.

Pareiškėjas į Bendrijos muitų teritoriją iš Kinijos importavo foto popierių spausdintuvams, kurį deklaravo 4823 90 40 00 TARIC kodu.

Muitinės laboratorija, atlikusi pareiškėjo importuotų prekių tyrimą, nustatė, kad pareiškėjo importuotas popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiuliozės plaušienos, viena jo pusė padengta matine neorganinės kilmės medžiaga. Muitinės laboratorijos nuomone, popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiomis kitomis medžiagomis, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais, klasifikuojami 4810 pozicijoje. Muitinės laboratorija tyrimo protokoluose nurodė, kad pareiškėjo importuoto fotopopieriaus rekomenduojamas kodas – 4810 14 00 20 (1 t., b. l. 101-102).

Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Taigi Taisyklių 6 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių klasifikavimui pagal TARIC nomenklatūrą yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t.y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodo pagal TARIC nomenklatūrą nustatymui, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013).

Atsižvelgiant į paminėtą Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo pateiktomis alternatyviomis tyrimo išvadomis negalima remtis nustatant prekės Kombinuotosios nomenklatūros kodą, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių institucijų, pareiškėjo prašymu atlikusių tyrimą dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, akreditavimą (sertifikavimą). Byloje nėra jokių dokumentų apie tai, kad Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedra yra akredituota (sertifikuota) kaip tyrimų laboratorija. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog pateiktas dokumentas apie laboratorijos „SGS Multilab“ akreditaciją pagal ISO/IEC 17025 standartą nepatvirtina šios institucijos kompetencijos atlikti popieriaus tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo.

Tačiau vien dėl to, jog pareiškėjo pateikti popieriaus tyrimai buvo atlikti institucijų, neakredituotų (nesertifikuotų) atlikti tyrimus dėl prekių kodo nustatymo, nereiškia, jog pareiškėjo pateiktos tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamojoje byloje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateiktos tyrimų išvados atitinka formaliuosius procesiniame įstatyme įrodymams nustatytus kriterijus, todėl jos turėtų būti vertinamos pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Visų pirma, vertinant byloje surinktus įrodymus, turį būti patikrintas jų sąsajumas, leistinumas bei pakankamumas. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reguliuojančias procesinės teisės normas.

Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo pateiktas tyrimų išvadas sąsajumo prasme, turėtų būti patikrinta, ar Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedrai ir laboratorijai „SGS Multilab“ buvo pateiktos tos pačios prekės, kaip ir Muitinės laboratorijai.

Pirmosios instancijos teismas, net ir nesant Taisyklių 6 punkto kontekste teisiškai reikšmingų tyrimų, paneigiančių Muitinės laboratorijos atliktą pareiškėjo importuotų prekių tyrimą dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, privalėjo byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant Muitinės laboratorijos protokolus, turėjo būti patikrintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) bei leistinumas, bet turėjo būti įvertintas ir ištyrimo visapusiškumas, tyrimo duomenų atitikimas išvadai ir pan.

Pirmosios instancijos teismas išsamaus Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų vertinimo pagal įrodinėjimą reguliuojančias taisykles nagrinėjamu atveju neatliko.

Pareiškėjas pateikė akreditavimo pažymėjimą Nr. LA.01.076, išduotą 2011 m. lapkričio 16 d., kuriame nurodyta, jog Muitinės laboratorija akredituota atlikti maisto produktų, alkoholinių gėrimų, naftos produktų ir tekstilės medžiagų tyrimus (b. l. 162). Remdamasis šiuo pažymėjimu, pareiškėjas kelia abejonių dėl Muitinės laboratorijos galimybės atlikti popieriaus tyrimus dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jokių argumentų dėl minėtų aplinkybių nenurodė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar Muitinės laboratorijai, atliekant Taisyklių 6 punkte nurodytas funkcijas, būtinas akreditavimas (sertifikavimas). Nustačius, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais Muitinės laboratorijai reikalingas akreditavimas (sertifikavimas), pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar Muitinės laboratorija yra akredituota atlikti popieriaus tyrimus.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Acme Europe“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.