Civilinė byla Nr. e2A-654-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00109-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.3.2; 2.6.1.3.6; 3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-805-258/2022 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo G. P. priteisti 64 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo žodžiu buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui suteikia 64 000 Eur beprocentę paskolą (toliau – paskola) iki pareikalavimo, bet ne trumpiau, kaip vienerių metų terminui, o atsakovas įsipareigoja gražinti paskolą pagal ieškovo pareikalavimą, pasibaigus minimaliam sutarties terminui su galimybe grąžinti paskolą ir anksčiau minimalaus sutarties termino.

3.       Ieškovas tinkamai įvykdė sutartį ir sutartyje numatytą paskolą suteikė atsakovui sutarties sudarymo dieną, t. y. 2019 m. vasario 14 d. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, padarė bankinį pavedimą bei pervedė paskolą į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Deutsche Handelsbank AG.

4.       Pasibaigus sutarties minimaliam terminui, ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą, tačiau atsakovas pagal ieškovo pareikalavimą paskolos negrąžino.

5.       Ieškovas per antstolį 2021 m. sausio 4 d. atsakovui įteikė 2020 m. gruodžio 15 d. pretenziją dėl paskolos grąžinimo, kurioje nurodė 10 dienų terminą paskolai grąžinti, tačiau ir tada atsakovas paskolos negrąžino.

6.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo ir ieškovo niekada nesaistė paskolos teisiniai santykiai, o ieškinyje nurodomus 64 000 Eur iš ieškovo gavo kaip ieškovo partneris, su kuriuo ieškovas vystė bankinių mokėjimų programinės įrangos kūrimo projektą. Šie pinigai buvo ieškovo įnašas į bendrą veiklą su atsakovu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 64 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad tiek programuotojų, reikalingų bankinės sistemos programinės įrangos vystymui samdymas, tiek serverių nuoma paprastai vyksta sutarčių pagrindu. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie serverinių nuomą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovas ir atsakovas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. pavasario vystė bendrą veiklą, kad atsakovas ieškovui atliko kokias nors paslaugas, taip pat, jog ieškovo pervestus pinigus atsakovas naudojo bankinės sistemos programinio kodo kūrimui, serverių nuomai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo sukurta kokia nors bankinės programos, platinamos su kodu, nauja versija. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku nurodė, kokiose pozicijose 2019 m. gegužės–spalio mėn. ir vėliau bus reikalingi programuotojai, prašydamas rekomenduoti nurodytoms pozicijoms tinkamus kandidatus ir tai, jog atsakovas 2019 m. birželio 17 d. domėjosi serverių nuoma, nesudarė pagrindo pripažinti, kad atsakovo versija dėl programuotojų samdymo ir serverių nuomos ar bendro verslo kūrimo yra įrodyta.

9.       Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Nors atsakovas teigė, kad tarp jo ir ieškovo niekada nebuvo paskolos santykių ir atsakovo įsipareigojimo grąžinti paskolą, tačiau atsakovas kartu teigė, jog ieškovui sukūrė ir perdavė apie 100 000 Eur vertės programinę įrangą, skirtą komercinėms pinigų operacijoms vykdyti, taip pat tvirtino, jog 64 000 Eur paskolą yra grąžinęs.

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – banko sąskaitos išrašą apie perduotus atsakovo nuosavybėn pinigus. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai paskola pagal 2019 m. vasario 14 d. sutartį. Taip pat ieškovas pateikė duomenis apie siųstus atsakovui elektroninius laiškus ir pranešimą per antstolį dėl skolos grąžinimo, todėl, teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad atsakovas negrąžino jam 64 000 Eur paskolos, ir atsižvelgdamas į tai ieškinį tenkino.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apeliantas pabrėžia, kad nebuvo suteikta jokia paskola. Pinigai buvo pervesti bendro informacinių technologijų (toliau – IT) sprendimo kūrimui. Apie bendrą apelianto su ieškovu kuriamą IT projektą liudija prie bylos pridėti elektroniniai laiškai bei liudytojo (Investicinio fondo UAB „Landmark capital“ direktoriaus M. J.) parodymai. Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į liudytojo parodymus.

11.2.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apeliantas nėra programuotojas, todėl negalėjo sukurti programinio kodo, tačiau apelianto universitetinis išsilavinimas įrodo, jog jis yra kompetentingas atlikti programavimo darbus ar vadovauti programuotojų komandai atliekant darbus.

11.3.                      Apeliantas suteikė ieškovui galimybę perskaičiuoti grąžinamų pinigų sumą ir įsitikinti kupiūrų tikrumu, kaip prašė ieškovas, tačiau ieškovas vengė pasirašyti dokumentus patvirtinančius pinigų grąžinimą, kol galiausiai nustojo bendrauti.

11.4.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra kreipęsis į policiją ištirti dokumentų tikrumą, nes pagal elektroninių laiškų siuntimo datą yra visiškai kitokio turinio elektroniniai laiškai, o vieno iš jų apeliantas apskritai nėra gavęs. Antstolės siųstų dokumentų taip pat negavo.

11.5.                      Teismas paprašė SEB banko patvirtinimo, ar iš įmonės UAB „Big Plus“ sąskaitos ieškovas persivedė į savo asmeninę sąskaitą investicinio fondo suteiktą pinigų sumą, kurią suteikė investicinis fondas (135 000 Eur), nes akivaizdu, kad iš šios sumos buvo atliktas 64 000 Eur pavedimas į atsakovo sąskaitą. SEB bankas patvirtino, kad ieškovas persivedė šią pinigų sumą į savo asmeninę sąskaitą. Tai įrodo, kad 64 000 Eur suma buvo pervesta apeliantui programinio kodo vystymui, o ne kaip paskola.

11.6.                      Teismas nepaprašė pateikti ieškovo pajamų deklaracijos apie pajamas ar sąskaitos išrašo, kuriame matytųsi, kad ieškovas turėjo galimybę suteikti tokio dydžio paskolą, kaip jis teigia.

11.7.                      Ieškovo teismui pateiktuose dokumentuose, pagrindžiančiuose kaip ir kokiomis dalimis jis grąžino pinigus investiciniam fondui, yra pagrįsta ne visa pinigų suma. Iš to darytina išvada, kad iš apelianto gautus pinigus jis atidavė investiciniam fondui.

12.       Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Jeigu 64 000 Eur buvo skirti programuotojų, reikalingų tolimesniam programinės įrangos vystymui, samdymui bei IT serverių nuomai, kaip teigia atsakovas, tai šią deklaratyvią aplinkybę turėtų įrodyti sutartys ir bankiniai pavedimai nurodytiems programuotojams dėl jiems išmokėtų atlyginimų bei serverių nuomos sutartys, skirtos būtent šiems tikslams. Tokių įrodymų byloje nepateikta.

12.2.                      Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pinigai buvo pervedami kaip paskola ir šią aplinkybę suprato tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, priešingai nei jis teigia apeliaciniame skunde.

12.3.                      Bylos duomenys patvirtina, kad bendrauti nustojo atsakovas, o ne ieškovas, nes ieškovas pradėjo reikalauti grąžinti paskolą, o atsakovas tiesiog siekė išvengti savo prievolės ieškovui ir tik teismui 2021 m. balandžio 29 d. priėmus sprendimą už akių pradėjo elgtis byloje aktyviai.

12.4.                      Oficialaus valstybės pareigūno – antstolio pateiktą dokumentą atsakovas be pagrindo traktuoja kaip suklastotą ir teigia, kad niekada negavo pretenzijos ir ši jam nebuvo įteikta.

12.5.                      Pinigų pervedimas iš vienos ieškovo kontroliuojamos sąskaitos į kitą niekaip neįrodo to fakto, kad 64 000 Eur suma buvo pervesta atsakovui programinio kodo vystymui. Liudytoju apklaustas investicinio fondo vadovas M. J. aiškiai nurodė, kad projektą su fondu vykdė ieškovas, jis buvo atsakingas. Ieškovas grąžino ir paskolą fondui, taip pat išpirko įmonę iš fondo.

12.6.                      Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) diplomo kopiją apie įgytą informatikos inžinerijos magistro laipsnį, tačiau neprašo šio naujo įrodymo priimti, taip pat nenurodo, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę ir kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, todėl šio įrodymo prašo nepriimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir pabrėžia, kad ieškovas nebuvo suteikęs jam paskolos. Pasak apelianto, pinigai buvo pervesti bendro IT sprendimo kūrimui, šias aplinkybes patvirtina prie bylos pridėti elektroniniai laiškai bei liudytojo (Investicinio fondo UAB „Landmark capital“ direktoriaus M. J.) parodymai.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

16.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformavo teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

18.       Šioje byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėjo mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad jis į atsakovo banko sąskaitą 2019 m. vasario 14 d. pervedė 64 000 Eur, mokėjimo paskirties laukelyje nurodydamas „paskola pagal sutartį 2019-02-14“. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas ieškovas perdavė, o atsakovas jas gavo, tačiau, apelianto teigimu, jos buvo suteiktos ne kaip paskola, o buvo skirtos bendro IT sprendimo kūrimui.

19.       Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip paskola. Todėl ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Paties ieškovo mokėjimo nurodyme pažymėta mokėjimo paskirtis „paskola“, rodo ieškovo siekį ateityje perduotus pinigus susigrąžinti. Tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. 

20.       Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gavęs į savo sąskaitą pinigus su nuoroda mokėjimo paskirtyje ,,paskola“, būtų atsisakęs juos priimti, kreipęsis į ieškovą dėl jų tikrųjų tarpusavio sutartinių santykių įforminimo ar bent jau aiškiai išreiškęs ieškovui savo nesutikimą su tokiu mokėjimo paskirties nurodymu mokėjimo pavedime. Be paties atsakovo nenuoseklių paaiškinimų (žr. nutarties 21 punktą), byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodomą aplinkybę, kad aptariama pinigų suma jam buvo pervesta ne kaip paskola, o buvo skirta bendrai vystomam IT projektui įgyvendinti. Apelianto akcentuojami liudytojo M. J. parodymai, kad apeliantas buvo atsakingas už vystomos sistemos techninę IT dalį, galėtų būti vertinami kaip įrodymas, kad šalis siejo ir kiti santykiai (tikėtina – bendras verslo projektas), tačiau jie nepagrindžia atsakovo byloje įrodinėjamos aplinkybės, jog 64 000 Eur buvo skirti būtent bendro produkto su ieškovu kūrimui (tokių aplinkybių liudytojas nenurodė). Jei, kaip teigė atsakovas, 64 000 Eur buvo skirti programuotojų, reikalingų tolimesniam programinės įrangos vystymui, samdymui bei IT serverių nuomai, šias aplinkybes turėtų pagrįsti sutartys, sudarytos su tokiais darbuotojais, taip pat serverių nuomos sutartys, bankiniai pavedimai nurodytiems programuotojams dėl jiems išmokėtų atlyginimų, mokėjimai už serverių nuomą. Kadangi būtent atsakovas įrodinėja tokią gautų pinigų panaudojimo paskirtį, jis ir turėtų pateikti jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo pervesta pinigų suma buvo ne paskola, o ieškovo investicija į kartu su atsakovu vystytą bendrą verslo projektą.

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai pastebėjo, kad apelianto pozicija dėl gautų lėšų panaudojimo ir (ar) jų grąžinimo ieškovui bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringa, stokojanti nuoseklumo. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, atsakovas teigia, kad paskola jam nebuvo suteikta, kad gauti pinigai buvo panaudoti bankinės sistemos programinio kodo kūrimui, tačiau tuo pačiu nurodo ir tai, jog paskolą yra grąžinęs, o ieškovas vengė pasirašyti dokumentus, patvirtinančius pinigų grąžinimą. Pažymėtina, kad apelianto argumentai nenuoseklūs ne tik dėl gautų pinigų paskirties, jų panaudojimo būdo (kuriant programinę įrangą ar grąžinant ieškovui), bet ir dėl grąžinimo momento – ikiteisminio tyrimo metu atsakovas teigė, jog pinigus ieškovui grąžino 2019 metų pabaigoje, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad – 2020 metų pavasarį. Nors apeliantas skunde nurodo, kad siekė išvengti nesusipratimų ateityje, todėl grąžino visą 64 000 Eur sumą, tačiau jokių šią jo nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė: apelianto teigimu, ieškovas vengė jam išduoti patvirtinimą apie gautų pinigų grąžinimą. Tačiau atsakovas nepaaiškina, kodėl negrąžino pinigų tokiu pat būdu kaip buvo gavęs – pervesdamas į ieškovo sąskaitą banke arba kitu būdu, kuris nekeltų abejonių dėl tinkamo prievolės įvykdymo (pvz., sumokėdamas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Tokie nenuoseklūs apelianto argumentai, nesant jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimą, nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

22.       Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra kreipęsis į policiją, prašydamas ištirti ieškovo siųstų raginimų elektroniniais laiškais ir pranešimo per antstolį dėl skolos grąžinimo tikrumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes ji neįrodo, kad ieškovo reikalaujami 64 000 Eur buvo grąžinti arba panaudoti kitu apelianto nurodomu būdu ieškovo interesais (ji tik galėtų patvirtinti arba paneigti ieškovo nurodytą aplinkybę, kad buvo pareikalauta grąžinti paskolintus pinigus). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą šio atsakovo pareiškimo pagrindu.

23.       Apeliantas prie skundo pridėjo naują įrodymą – VGTU diplomo kopiją apie įgytą informatikos inžinerijos magistro laipsnį. Šis dokumentas, apelianto nuomone, įrodo, kad jis yra kompetentingas atlikti programavimo darbus ar vadovauti programuotojų komandai darbams atlikti. 

24.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

25.       Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nenustatyta, kad poreikis pateikti papildomą įrodymą – diplomo kopiją – atsirado vėliau. Be to, apeliantas, pateikdamas šį naują įrodymą, nesuformulavo prašymo jį pridėti prie bylos, nenurodė argumentų, dėl kurių turėtų būti taikoma išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią įrodinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą neturi (pats savaime atitinkamo išsilavinimo turėjimas negali lemti išvados, kad apeliantas kartu su ieškovu kūrė IT projektą ir perdavė jam 100 000 Eur vertės programinę įrangą, skirtą komercinėms pinigų operacijoms vykdyti), todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktą papildomą įrodymą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių bei įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

27.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš apelianto. Ieškovui pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau nepateikus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Rasa Gudžiūnienė 

                                                        Vigintas Višinskis