Administracinė byla Nr. eA-2194-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01422-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. R. (B. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. R. (B. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas B. R. (B. R.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 24S87948 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvą vien dėl to, kad jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas yra neproporcingas ir neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidžia pareiškėjo teises dirbti Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Pareiškėjas praeityje nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas riboja jo judėjimo laisvę, nesant tam pakankamo pagrindo. Skundžiamame Sprendime nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas konkretus draudimo laikotarpis, t. y. nėra aiškus jo pabaigos momentas. Atsakovas privalėjo aiškiai ir suprantamai išdėstyti visus motyvus bei nurodyti skundžiamą Sprendimą nulėmusius pagrindus ginčijamame akte tam, kad pareiškėjas galėtų juos suprasti, o su jais nesutikdamas – tokį aktą apskųsti nustatyta tvarka, išdėstydamas visus savo nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus. Sprendimas nėra aiškus, nes jame aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodyta draudimo galiojimo pabaigos data. Pareiškėjo manymu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Topesta“ (toliau – ir Bendrovė) ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad Bendrovė su pareiškėju darbo sutarties nesudarė. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S69645 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove, kurios pagrindu gavo leidimą laikinai gyventi ir pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, tokiu būdu pažeisdamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
5. Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas yra neproporcingas ir pažeidžia jo teisę dirbti Lietuvoje.
II.
6. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
7. Teismas nurodė, jog iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad draudimas atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamo Sprendimo, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo išduota nacionalinė viza. 2022 m. gruodžio 13 d. darbo Bendrovėje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. VSDFV duomenimis, pareiškėjas nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
8. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs tai, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje
9. Įvertinęs Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktų turinį, teismas nurodė, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą Migracijos departamentas atsižvelgė į priežastį, dėl kurios pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi skundžiamame Sprendime pažymėta, jog buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir darbo sutarties nesudarė. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
10. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė išnagrinėjęs ir įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija ir jo elgesiu susijusias aplinkybes. Teismo nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei įtrauktas į SIS perspėjimas būtų neproporcingi ir turėtų būti sutrumpinami arba panaikinami. Skundžiamas Sprendimas priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, todėl naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
11. Atsižvelgęs į tai, kad skundžiamame Sprendime konkrečiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad skundžiamame Sprendime nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas konkretus draudimo laikotarpis.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir tenkinti jo apeliacinį skundą.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pareiškėjui nepagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes nors ir vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi atsakovas turi tokią teisę, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas, panaikinęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, visais atvejais privalo priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą. Formalus įstatymo taikymas, nevertinant, ar yra būtinybė drausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, nesuderinamas su gero administravimo principu. Sprendimas yra administracinis aktas, kurį priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais.
13.2. Sprendimas yra neproporcingas ir neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidžia pareiškėjo teises dirbti Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Pareiškėjas praeityje nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl formali uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priežastis – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas, savaime nėra pakankama ne tik drausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir nustatyti tokį ilgą draudimo terminą, reikšmingai ribojantį pareiškėjo judėjimo laisvę, nesant tam pakankamo pagrindo.
13.3. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovas nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir abiejų sprendimų pagrįstumą. Sprendimas priimtas netinkamai įvertinus ir/ar iš viso nevertinus atitinkamų faktinių aplinkybių. Kadangi Sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjekto individualiam administravimo aktui keliamų reikalavimų, Sprendime taikytas ribojimas yra neproporcingas ir pagal esamas faktines aplinkybes pareiškėjo teises suvaržo labiau nei būtina, todėl pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė jį panaikinti
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ginčijamas Sprendimas priimtas atlikus individualų vertinimą ir nustačius, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, gavęs leidimą gyventi darbo UAB „Elifa“ pagrindu, šioje įmonėje taip pat ir nepradėjo dirbti, nors leidimą gyventi atsiėmė. Be to, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Todėl pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
15.2. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 24S87948, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad skundžiamas Sprendimas priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, be to, nustatytas proporcingas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei į SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus laikotarpis.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad atsakovas, panaikinęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, neprivalo visais atvejais priimti sprendimo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą, atsakovas formaliai taikė teisės aktus, Sprendimas yra neproporcingas ir neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidžia pareiškėjo teises dirbti Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Šioje byloje ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto pagrindu.
21. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (2022 m. sausio 11 d. statymo Nr. XIV-893 redakcija) nustatyta, kad Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta Migracijos departamento teisė uždrausti atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 24S69645 , be kita ko vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (išduotą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Topesta“), nustačius, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jo nurodyta Bendrove ir nedirba jokiose kitose Lietuvos įmonėse. Šiame sprendime, be kita ko, nustatyta, kad asmuo negauna jokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), todėl spręsta, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Konstatuota, kad asmuo kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Lietuvos teismų informacinės sistemoje (Liteko) nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs Migracijos departamento 2024 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 24S69645.
23. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvą trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Be kita ko, vadovaujantis šia dalimi, priimta Kriterijų vertinimo tvarka (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija), kurios 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) vertindamas aptarto reglamentavimo turinį, yra pažymėjęs, jog vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu tokiu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Aptartas reglamentavimas suteikia Migracijos departamentui diskreciją spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo. Ne tik užsieniečiui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvą trukmė, bet ir Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Atlikdamas šį vertinimą, Migracijos departamentas taip pat turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus, vadovaujantis ir laikantis konstitucinio atsakingo valdymo principo bei viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024).
25. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatęs, kad asmeniui 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo išduota nacionalinė viza, 2022 m. gruodžio 13 d. darbo Bendrovėje pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, bet VSDFV duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje niekada nedirbo, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Parinkdamas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį atsakovas Sprendime rėmėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu bei įvertino nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi: 2023 m. sausio 26 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Bendrovėje pagrindu, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
26. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiame Sprendime yra pateikti motyvai, kuriais grindžiamas draudimo atvykti į Lietuvą pagrįstumas bei šio draudimo laikotarpis. Papildomai pažymėtina, kad Migracijos departamento 2024 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 24S69645 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimtas be kita ko vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taigi, nagrinėjamu atveju tenkinama Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte įtvirtinta sąlyga dėl 3 metų draudimo atvykti laikotarpio nustatymo. Pareiškėjas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių Migracijos departamento atliktą nustatytų aplinkybių vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, kuriomis grindžiamas pareiškėjui pritaikytas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvą bei jo proporcingumas.
27. Skundžiamu Sprendimu taip pat nuspręsta į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB)Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu.
28. Taisyklių 15 punkte (2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 123 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
29. SIS reglamento 21 straipsnio „Proporcingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Prieš įvedant perspėjimą valstybės narės turi užtikrinti, kad bus surinkti minimalūs duomenys (SIS reglamento 22 str.), patikrinti perspėjimų suderinamumą (SIS reglamento 23 str.).
30. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).
31. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas perspėjimo įvedimą į SIS motyvavo tuo, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Remdamasis tuo, atsakovas padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinęs tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, atsakovas sprendė, kad asmens duomenys teiktini SIS.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvesti į SIS, nes, prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024 įvertinęs SIS II reglamento, galiojusio iki 2023 m. kovo 7 d., ir SIS reglamento 21 ir 24 straipsnių turinį, yra nurodęs, kad, nepaisant reglamentavimo skirtumų, tiek SIS II reglamente, tiek SIS reglamente nustatytas tas pats reikalavimas dėl proporcingumo ir individualaus vertinimo, todėl sprendžiant dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS pagal SIS reglamento nuostatas išlieka aktualūs LVAT išplėstinės kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 pateikti išaiškinimai, susiję su šiuo reikalavimu, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 išaiškino, kad prieš į SIS įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Atitinkamai teisėjų kolegija apibendrino, kad Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai.
34. Aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką įvertinusi šios teismo nutarties 31 punkte išdėstytų skundžiamo Sprendimo motyvų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS negali būti laikoma teisėta. Pirma, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Antra, skundžiamame Sprendime nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS.
35. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 24S87948 dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS yra neteisėta, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti. Dėl to Migracijos departamento Sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi yra naikinama (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
36. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, Migracijos departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 24S87948 sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS naikinant, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
37. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
38. Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde prašė priteisti jam iš Migracijos departamento už skundo padavimą sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir už apeliacinio skundo padavimą sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį ir pateikė šių sumų apmokėjimą patvirtinančių mokėjimo nurodymų Nr. 433 ir Nr. 494 kopijas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nurodydamas, kad dėl jų įrodymai bus pateikti vėliau, tačiau jų į bylą nepateikė, todėl įrodymais nepagrįstų išlaidų atlyginimas jam nepriteisiamas. Atsižvelgiant į galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkintą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį (50 proc.), pareiškėjui iš atsakovo priteistina pusė jo už skundo ir apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio, šią sumą suapvalinus iki eurų – 17 Eur ((22,50+11,25)/2).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo B. R. (B. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo B. R. (B. R.) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 24S87948 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui B. R. (B. R.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius