Civilinė byla Nr. 2-2254/2014 (S)
Proceso Nr. 2-58-3-00389-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.; 126.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalies, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “NEVĖŽIO VINGIS“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Ritava“, civilinėje byloje
Nr. B2-1101-210/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos vizija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NEVĖŽIO VINGIS“ dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Golden capital“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ir tretieji asmenys prašė teismo iškelti atsakovui UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ bankroto bylą. Ieškovas ir tretieji asmenys pasiūlė atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūras: ieškovas UAB „Statybos vizija“ – UAB „Bankrotas LT“, trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB – UAB „Ritava“, trečiasis asmuo UAB „Golden capital“ – UAB „JURCONSULT GROUP“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų siūlomoms bankroto administratorių kandidatūroms Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos prieštaravimų nepareiškė, pagal viešai skelbiamą Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos internetiniame tinklapyje informaciją siūlomų administratorių buveinės yra: UAB „Bankrotas LT“ – Panevėžyje, dirba 3 bankroto administratoriai, vykdantys 7 bankroto procedūras; UAB „Ritava“ – Šiauliuose, dirba 2 bankroto administratoriai, vykdantys 25 bankroto procedūras; UAB „JURCONSULT GROUP“ – Vilniuje, dirba 5 bankroto administratoriai, vykdantys 23 bankroto procedūras, todėl atsižvelgus į tai, kad UAB „Ritava“ buveinė yra kaip ir įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ir šiuo aspektu tikėtina, jog bankroto administratorių sąnaudos administruojant bankrutuojančią įmonę gali skirtis dėl administratoriaus buveinės vietos bei tai gali sąlygoti pigesnį atsakovo bankroto procesą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“. Taip pat teismas nurodė, jog pretenzijų dėl minėtų bankroto administratorių teismas neturi, jų kvalifikacija neabejoja, tačiau remdamasis diskrecijos teise parinkti bankroto administratorių, manė, kad tikslinga skirti bankroto administratoriumi UAB „Ritava“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Golden capital“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ritava“, ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „JURCONSULT Group“ arba „Administravimas“, UAB. Nurodo, kad skundžiama nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo yra nepagrįsta, neteisėta, priimta bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjus skubotai, neatsižvelgus į svarbias bylos faktines aplinkybes, neužtikrinus visiems proceso dalyviams teisės atsiliepti ir pareikšti savo pozicijas. Apeliantas pažymi, kad po pradinio UAB „Statybos vizija“ pareiškimo, teismui pateikto 2014-10-07, teismą pasiekė dar du pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, t. y. „Swedbank“, UAB ir UAB „Golden capital“. Teismas 2014-10-17 abi civilines bylas prijungė prie pradinės bylos, tačiau nesuteikė proceso dalyviams teisės pareikšti savo pozicijų dėl kitų pareiškimų ir taip buvo paneigta proceso dalyvių teisė būti išklausytam, taip pat nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, apelianto įsitikinimu, bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlė kreditoriumi nesantis asmuo ir teismas šią kandidatūrą paskyrė. Kad pareiškėjas „Swedbank lizingas“, UAB yra ne kreditorius, o atsakovo debitorius, patvirtina bylos medžiaga. Taip pat skundžiama nutartimi yra užprogramuotas aiškus interesų konfliktas tarp bankroto administratoriaus ir pačios bankrutuojančios įmonės, nes susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad tarp pareiškėjo „Swedbank lizingas“, UAB ir atsakovo šiuo metu vyksta daug civilinių bylų, kartu ir dėl turtinių reikalavimų, kilusių iš sudarytų lizingo sutarčių nutraukimo ir netinkamo atsiskaitymo, todėl bylų baigtis gali turėti įtakos atsakovo ir jo kreditorių interesams. Dėl to svarbu, kad teismo paskirtas bankroto administratorius būtų visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos. Jei bus palikta administruoti UAB „Ritava“, kurią pasiūlė „Swedbank lizingas“, UAB, ji atsidurs priešingoje pozicijoje nei ją pasiūlęs asmuo, nes civilinėse bylose UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ yra ieškovas, o „Swedbank lizingas“, UAB yra atsakovas. Taip pat apelianto nuomone, skirdamas administratorių teismas visiškai neatsižvelgė į esamą administratorių užimtumą, tokiu būdu pažeisdamas bankroto operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Teismas administratoriaus kandidatūros parinkimą motyvavo remiantis iš esmės vienu kriterijumi – administratoriaus veiklos vietos – ir pasirinko UAB „Ritava“ tik todėl, kad šio administratoriaus veiklos teritorija sutampa su atsakovo vieta ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo veiklos vieta, todėl, jei teismas veiklos vietos kriterijų pripažintų esminiu, apeliantas siūlo kito administratoriaus „Administravimas“, UAB kandidatūrą, nes šio juridinio asmens veiklos vieta yra taip pat Šiauliuose.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Statybos vizija“ nurodė, kad laikosi pozicijos, jog atsakovas yra nemokus, todėl teismas visiškai pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą, tačiau parinkdamas ne ieškovo siūlomą bankroto administratorių, netinkamai įvertino duomenis apie ieškovo pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Bankrotas LT“, nes šio administratoriaus buveinė yra netoli Šiaulių, t. y. Pakruojo rajone, ir šio asmens užimtumas yra pats mažiausias.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo vertinimu, byla nebuvo išnagrinėta skubotai ar pažeidžiant įstatymo nuostatas, teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą turi bet kuris suinteresuotas asmuo, o suinteresuotumą patvirtinančius duomenis pareiškėjas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikęs, teismas teisėtai ir pagrįstai parinko atsakovo administratorių atsižvelgdamas į bankroto administratorių veiklos vietą, nes administratorius, kurio buveinė yra tame pačiame mieste, kaip ir jo administruojama bendrovė, visas procedūras gali atlikti efektyviau ir pigiau. Be to, nesutiktina su apelianto pateiktais duomenimis apie siūlytų teismui bankroto administratorių užimtumą, nes turi būti įvertintas juridinio asmens darbuotojų, dirbančių ir kitose įmonėse, teikiančiose bankroto administravimo paslaugas, užimtumas bei darbo patirtis, o, remiantis duomenimis iš Įmonių bankroto departamento, UAB „JURCONSULT GROUP“ darbuotojai yra susiję su kitomis įmonėmis ir turi didesnį darbo krūvį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog bankroto administratoriumi yra paskiriamas asmuo, kurį siūlo įmonės bankroto bylos iškėlimą inicijuojantys jos vadovai ar akcininkai, dažniausiai vertinama neigiamai, nes bankroto procese gali sukelti abejonių dėl galimos šališkos ir suinteresuotos tokio asmens veiklos ir ateityje bereikalingai komplikuoti bankroto procedūras. Pareiškėjo duomenimis, apeliantas yra vienas iš atsakovo akcininkų, o apelianto direktorius yra asmeniškai laidavęs už atsakovo prievolių įvykdymą, todėl šio asmens siūlomi administratoriai, atsižvelgiant į teismų praktiką, turėtų būti vertinami neigiamai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas pažymi, kad bankroto administratoriaus kandidatūros sprendimą palieką teismo nuožiūra, tačiau nurodo, kad „Swedbank lizingas“ , UAB yra buvęs atsakovo kreditorius, nes jam yra grąžintas visas anksčiau lizinguotas turtas ir šiuo metu atsakovas šiam asmeniui nėra skolingas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „NĖVEŽIO VINGIS“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Ritava“, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Tiek įstatymas (ĮBĮ 9 str. 6 d.) , tiek Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika nurodo kuo operatyvesnį bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimą, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas anksčiau negu per vieną mėnesį nuo pradinio ieškovo pareiškimo teismui pateikimo dienos išnagrinėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog nutartis yra neteisėta. Aplinkybės, jog dėl trečiųjų asmenų pateiktų pareiškimų negalėjo pasisakyti kiti bylos dalyviai, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog nutartis yra neteisėta. Byloje buvo sprendžiamas iš esmės atsakovo nemokumo klausimas ir niekas neginčija, kad atsakovas dėl nemokumo aplinkybių nebuvo išklausytas, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovo nemokumo faktą bei dėl to iškėlė atsakovui bankroto bylą. Šiuo atveju apeliantas sieja teismo neteisėtus veiksmus su aplinkybe, jog pareiškėjas „Swedbank lizingas“, UAB nėra atsakovo kreditorius, todėl negalėjo siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros. Dėl to ir šio asmens pasiūlyta bei teismo parinkta administratoriaus kandidatūra yra paskirta neteisėtai. Nesutiktina su tokia apelianto pozicija. Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jei pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas. Iš bylos medžiagos (t. 1, b. l. 35) matyti, kad „Swedbank lizingas“, UAB 2014-10-14 stojo į prasidėjusią civilinę bylą su atskiru pareiškimu dėl įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs šį pareiškimą, be pagrindo iškėlė atskirą civilinę bylą, taip pažeisdamas aukščiau nurodytą teisės normą, tačiau, gavęs ir apelianto analogišką pareiškimą ir jį taip pat išsprendęs, vėliau civilines bylas sujungė, taip ištaisydamas procesinius pažeidimus ir bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsdamas pagal pradinio ieškovo ir trečiųjų asmenų pareiškimus. Nesutiktina su apelianto nuomone, jog buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų dėl teisės būti išklausytam teismo. Kaip jau buvo minėta, bankroto bylos iškėlimo klausimas yra susijęs su nemokumo nustatymu, todėl šiuo klausimu šalys buvo išklausytos. Šiuo atveju apeliantas kelia ginčą dėl teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo klausimą, motyvuodamas tuo, kad „Swedbank lizingas“, UAB nėra atsakovo kreditorius, ir tai atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina atsakovas. Tačiau su tokiais argumentais sutikti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad „Swedbank lizingas“, UAB stojo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu ne reikalaudamas kelti bankroto bylą, o tik siūlydamas bankroto administratoriaus kandidatūrą kaip kreditorius, nurodydamas, jog 2014-10-14 yra atsakovo kreditorius su 1 798 542,01 Lt finansiniu reikalavimu bei pridėdamas tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Vadinasi, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė duomenis, jog yra potencialus kreditorius, todėl teismui nebuvo net formalaus pagrindo šio asmens pareiškimo nepriimti bei nevertinti jo siūlomo bankroto administratoriaus. Ar pagrįstas finansinis reikalavimas, esant ginčui, nustatoma išnagrinėjus ginčą kreditorių reikalavimų tvirtinimo momentu, o ne pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje, todėl nėra jokio pagrindo padaryti išvados, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė ne atsakovo kreditorius ar asmuo, turintis teisę pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pareiga paskirti įmonės administratorių po to, kai priimama nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, tenka teismui. Spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, teismas yra ribojamas ĮBĮ 11 straipsnio numatytų administratoriui keliamų reikalavimų.
Byloje neginčijama aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje pasiūlytos administratorių kandidatūros atitinka šiuos formalius reikalavimus. Apeliacijos objektas yra bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo kaip tinkamiausios pagrindimo aplinkybės.
Dėl byloje pasiūlytų bei teisės aktų nustatyta tvarka suderintų bankroto administratoriaus kandidatūrų įvertinimo kaip tinkamiausios
Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad motyvuoti konkrečios administratoriaus kandidatūros parinkimą ypač svarbu tais atvejais, kai buvo pasiūlytos kelios administratoriaus kandidatūros. Tokiu atveju teismas, skirdamas bankroto administratorių, turi pasisakyti, kodėl skiria būtent šią ir kodėl atmeta kitas pasiūlytas bankroto administratoriaus kandidatūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700/2010; 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2102/2011, kt.). Galiojantys teisės aktai nepateikia kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą. Teismų praktikoje dažniausiai vertinami šie bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai: bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, buveinės vieta, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Nė vienas iš šių kriterijų nėra absoliutus ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, rodančias, kurio konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimas sudarytų maksimalias prielaidas pasiekti tikslą kuo sklandžiau ir operatyviau vykdyti bankroto procedūras.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo administratoriumi buvo siūlomos teisės aktų nustatyta tvarka suderintos bankroto administratorių kandidatūros. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ritava“, motyvuodamas tuo, kad pagal Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos viešai skelbiamus duomenis pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros faktiškai yra tinkamos administruoti atsakovą, tačiau pagal teismų praktikoje nusistovėjusį bankroto administratoriaus kandidatūrų parinkimo kriterijų – užimtumą bei administratoriaus veiklos vietą, padarė išvadą, kad UAB „Ritava“ administratoriaus kandidatūra yra tinkamiausia vykdyti atsakovo bankroto procedūrą, nes šis juridinis asmuo, veikiantis vietovėje, kurioje yra bankrutuojanti įmonė, galėtų pigiau ir operatyviau atlikti atsakovo bankroto procedūrą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl bankroto administratoriaus parinkimo taikant įmonės ir administratoriaus veiklos vietos kriterijų yra iš esmės motyvuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, todėl padaryti priešingą išvadą nėra pagrindo (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas kandidatūrą, vertino kiekvienos kandidatūros veiklos buveinės vietą bei užimtumą, atsižvelgdamas tik į įmonių, kuriose vykdomos bankroto procedūros, skaičių, buvusį nutarties priėmimo metu, todėl sutiktina su teismo išvada, kad UAB „Ritava“ kaip juridinis asmuo, teikiantis bankroto paslaugas, skundžiamosios nutarties priėmimo metu formaliai turėjo pranašumą prieš kitus siūlomus bankroto administratorius. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog teismas tinkamai neįvertino reikšmingų aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į siūlomų bankroto administratorių darbuotojų bei į jiems tenkančių įmonių skaičių bei į siūlomų administratorių patirtį (iš esmės užimtumą), todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jo pasiūlytos kandidatūros, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tiek reikšminga, kad sudarytų pagrindą teismo išvadą pripažinti nepagrįsta. Kaip jau buvo minėta, parinkti bankroto administratoriaus kandidatūrą yra teismo prerogatyva, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įmonių bankroto teisės normų reikalavimus, tinkamai kandidatūrai parinkti taikęs įmonės ir bankroto administratoriaus veiklos vietos kriterijų. Be to, atsižvelgus į „Swedbank lizingas“, UAB pateiktus duomenis, jog apeliantas ar jo vadovas su atsakovu tiesiogiai susijęs ne tik kaip atsakovo dalyvis, bet ir galbūt prievoliniais santykiais, pripažintina, jog šie duomenys vertintini kaip objektyviai egzistuojančios prielaidos, jog gali atsirasti kreditorių nepasitikėjimas tokiu administratoriumi, kurį pasiūlė ar siūlo apeliantas, kai administratorius privalės vykdyti atitinkamas pareigas, siekiant užtikrinti įmonės kreditorių interesų gynimą (patikrinti sandorius, juos ginčyti ir kt.). Taip pat apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybės, jog UAB „Ritava“ administruoja atsakovo debitoriaus bankroto bylą ir atsakovas yra iškėlęs trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB civilinių bylų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo paskirtasis administratorius yra suinteresuotas šia bankroto byla ar tik vieno kreditoriaus interesų apsauga, tokių duomenų apie bankroto administratorių nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo administratoriaus paskyrimo klausimą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, o apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų dėl teismo paskirto administratoriaus galimo netinkamumo (nepajėgumo ar neprofesionalumo) deramai vykdyti atsakovo bankroto procedūrą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys dėl paskirtojo administratoriaus teismo nutarties neskundė, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
n u t a r i a :
palikti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NEVĖŽIO VINGIS“, juridinio asmens kodas 147688939, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Ritava“, nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė