Pranešeja Regina Pociene              Baudžiamoji byla Nr. 1A-1119/2007 m.

Teisejas Audrius Cininas               Procesinio sprendimo kategorija:

              1.1.5.1., 2.1.6.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2008 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teiseju Alvyros Onos Kvaraciejutes, Stasio Punio,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, Pauliui Voleikai,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

nuteistojo gynejui adv. Kestuciui Stungiui,

nuteistajam A. C.,

nukentejusiesiems A. B., T. D.,

teismo medicinos ekspertams Viaceslavui Kolomiec, J.M.Paliuliui,

vertejai Ninai Švec,

              teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. C. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 6 menesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 1 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

              Iš A. C. priteista: A. B. naudai 442, 01 Lt turtines žalos, 10000 Lt neturtines žalos ir 1000 Lt išlaidu, susijusiu su atstovo pagalbos teisme apmokejimu, atlyginimo; Valstybines ligoniu kasos naudai 2015 Lt išlaidu, susijusiu su nukentejusiojo stacionariu gydymu, atlyginimo.

Išnagrinejusi byla, kolegija

n u s t a t e:

A. C. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 23 d.  apie 23.00 val. už kiosku, esanciu prie (duomenys neskelbtini )parduotuves, esancios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sudave smugi durianciu-pjaunanciu irankiu T. D. i kairiji žasta, tuo padarydamas durtine-pjautine žaizda kairiame žaste, tokiu budu nežymiai sužalodamas T. D.. Po to, toje pacioje vietoje, sudave smugi durianciu irankiu A. B. i pilva, tuo padarydamas kiaurymine žaizda pilve su kepenu pažeidimu, kraujavimu i pilvo ertme, tokiu budu sunkiai sužalojo A. B., ir taip ji suluošino.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. C. prašo atnaujinti irodymu tyrima, panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendi ir perduoti byla prokurorui. Tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas neišsamiai ir šališkai, kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimu ir tai trukde teismui nagrineti byla. Mano, jog ikiteisminis tyrimas buvo palankus A. B. ir J. T., kaip bendroves (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojams, bei T. D., todel tendencingai nebuvo renkami pagrindiniai duomenys – nenustatyti irankiai, kuriais galejo buti padaryti sužalojimai A. B. ir T. D., nepaimti, neapžiureti ir neištirti ju drabužiai, netirta ivykio vieta, nepaimta, neapžiureta ir specialisto neivertinta automobilio padanga, nenustatyti ir neapklausti prie parduotuves ivykio metu buve žmones, taip pat nenustatytas ir asmuo, vežes nukentejusiuosius i ligonine. Kaltinamajame akte nera BPK 219 str. 1 d. 4 p. reikalaujamu pagrindiniu duomenu, kuriais grindžiamas kaltinimas, viseto. Šis procesinis dokumentas surašytas ir teisminio nagrinejimo ribos apibrežtos vien tik sužalojimu (pasekmiu) dirbtinio inkriminavimo jam – A. C. – pagrindu ir motyvuotas ji bei jo drauge užpuolusiu asmenu, suinteresuotu slepti savo nusikalstamus veiksmus (BK 284 str.) bei gauti materialines naudos, parodymais. Tuo tarpu tycia ir priežastinis ryšys kaltinamuoju aktu neidentifikuoti, vienareikšmiu duomenu, kad butent jis – A. C. – sužalojo T. D. bei A. B., kad jis turejo tokius tikslus ir motyvus, bei kad jis ir jo drauge nebuvo užpulti ir nesigyne, nera.

Nuteistasis teigia, jog teismo nuosprendis taip pat grindžiamas vien tik suinteresuotu asmenu – draugu A. B., T. D. ir J. T. – parodymais, kurie yra nenuoseklus ir prieštaringi, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, taigi, nepatikimi. Štai A. B. pirmos apklausos metu nurode, kad ivykio metu buvo vienas ir už metaliniu prekybos paviljonu (kiosku) ejo nusišlapinti. Už paviljono stovintis nepažistamas vyriškis nieko nesakes dure jam kažkokiu plonu apie 40 cm ilgio metaliniu daiktu (tikrai ne peiliu) i pilvo sriti. Nukentejusiojo aiškinimas teisme, jog pirmos apklausos metu jis buvo šoke ir apsvaiges nuo narkozes, apelianto nuomone, turi buti vertinamas kritiškai, nes iš specialisto išvados matyti, kad A. B. buvo operuotas viena karta prieš dvi dienas iki apklausos, o po operacijos gydytas chirurgijos skyriuje. Nenuoseklus ir prieštaringi nukentejusiuju parodymai del irankio, kuriuo jie buvo sužaloti. A. B. iš pradžiu teige, jog buvo sužalotas plonu apie 40 cm ilgio metaliniu daiktu (tikrai ne peiliu), po to – apie 30 cm ilgio metaliniu strypu, veliau – geležiniu daiktu, o teisme aiškino, kad A. C. rankose buvo ar tai peilis, ar tai durklas, apie 30 cm ilgio, plonas, metalo spalvos. T. D. iš pradžiu aiškino, jog nemate, kokiu daiktu gavo smugi, taciau aštriu, nes bego kraujas, o A. B. gavo smugi lyg tai metaliniu strypu. Akistatos metu nukentejusysis jau kategoriškai nurode mates A. C. rankoje peili, o teisme – durkla, peili ar durtuva ir tamsa jam netrukde to ižiureti. Nukentejusiuju parodymus apie tai, kad L. M. nesišauke pagalbos, objektyviai paneigia liudytojo P. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. C. teigimu, abejoniu tiek del realios ivykio situacijos, tiek del padangos pradurimo realumo kelia ir A. B. parodymai apie tai, kokiu atstumu jis su T. D. ir J. T. stovejo nuo automobilio tuo metu, kai buvo pradurta padanga. Vienos iš apklausu metu jis nurode, kad atstumas buvo apie 5 metrus, tuo tarpu teisme aiškino, jog atstumas buvo apie 20 metru.

Apeliantas taip pat atkreipia demesi i tai, kad nukentejusieji 2007-04-05 be ikiteisminio tyrimo pareigunu pagalbos negalejo žinoti jo – A. C. – pavardes. Tai, nuteistojo nuomone, akivaizdžiai parodo teisesaugos instituciju pareigunu solidaruma su apsaugos darbuotojais A. B. ir J. T. bei T. D..

Nuteistasis taip pat teigia, jog nebuvo išsamiai ivertintos specialistu išvados Nr. G 2284/07(01) ir Nr. G 1914/07(01), neivertinta specialisto išvada Nr. G 1774/07(01), netirtas sužalojimu mechanizmas pagal A. B., T. D. parodymus ir faktine padeti. Nurodo, jog specialisto išvadoje Nr. G1914/07(01) del T. D. sužalojimo yra esminiu trukumu, trukdanciu nustatyti sužalojimu mechanizma. Tiriamojoje išvados dalyje fiksuojamas isidurimas i tvoros strypa, nurodytas medicininiuose dokumentuose, surašytuose T. D. pristacius i ligonine. Tuo tarpu išvadose nurodytas sužalojimo nebudingumas griuvimui neparemtas nei specialiais tyrimais, nei specialisto argumentacija. Be to ši specialisto išvada kelia pagristu abejoniu del jos teisingumo, nes išvados tiriamojoje dalyje aprašyti 2007-03-24 T. D. medicininiuose dokumentuose fiksuoti dešinio žasto sužalojimai, o 2007-04-06 apžiuros metu specialistas apžiurejo kairio žasto išorini paviršiu, ten rado randa su siuliu žymemis ir išvadoje konstatavo, kad galimai šis sužalojimas padarytas 2007-03-23, paveikus durianciu-pjaunanciu daiktu ar irankiu. Šie prieštaravimai nepašalinti. Del A. B. sužalojimo mechanizmo ir  specialisto išvados Nr. G 1774/07(01) teismas nuosprendyje nepasisake ir šiu duomenu neivertino. Minetoje išvadoje be kita ko nurodyta, kad A. B. padaryta durtine kiaurymine žaizda pilve su kepenu pažeidimu, kraujavimu i pilvo ertme, veikiant durianciu savybiu turinciu daiktu. Durianciu savybiu turintis daiktas nera tapati savoka durianciam-pjaunanciam daiktui. Abu specialistai išvadose kategoriškai nurode, kad jie negali nurodyti nei irankiu formos, nei dydžiu, nukentejusieji savo parodymuose apie irankius nurode skirtingas aplinkybes. Tuo tarpu teismas nepagristai atmete jo – A. C. – nurodyta galima A. B. ir T. D. sužalojimo mechanizma, bei, remdamasis tikimybinio pobudžio specialistu išvadomis del sužalojimu padarymo laiko ir budo, konstatavo nustates sužalojimo padarymo mechanizma ir tai, jog irankis buvo vienas.

Nuteistasis pabrežia, kad objektyviai negali buti patvirtintas ir padangos pradurimo faktas, nes nei padangos, nei kokio tai irankio nera.

A. C. nesutinka su valstybinio kaltintojo teisme išsakyta pozicija, jog jis ir jo drauge L. M. nesikreipe i policija, siekdami išvengti kokios tai atsakomybes. Teigia, jog jis ir jo drauge turejo pakankama pagrinda bijoti kreiptis i policija, nes bijojo juos užpuolusiu jaunuoliu, šaukesi pagalbos, taciau aplinkiniu pagalbos nesulauke. Be to jie yra vietos gyventojai, jiems dažnai tenka grižti namo tamsiu paros metu, todel, siekiant išvengti, ju manymu, neabejotino keršto, nusprende nesikreipti i policija.

  Apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad A. B. ir T. D. po ivykusio konflikto policijos taip pat nekviete. Policijai apie šiu asmenu atvykima i ligonine praneše slaugytoja, kuri nebuvo apklausta. A. B. ir T. D. neblaivumo duomenys iš ju ligos istorijos ikiteisminio tyrimo metu neišreikalauti, ju nera ir specialistu išvadose, nes tokie klausimai specialistams nebuvo pateikti.

Apeliantas tvirtina, jog teismo išvada, kad jo – A. C. – veiksmai negali buti vertinami kaip butinoji gintis, nepagristas. Be to nurodo, jog specialisto apžiurai jis buvo pasiustas praejus 31 dienai po ivykio, todel buvo sudetinga nustatyti, ar dantis jam buvo nuskeltas 2007-03-23, bei konstatuoti kitus jam padarytus sužalojimus. Teigia, jog dantis jam buvo nuskeltas pirmojo konflikto metu prie parduotuves, suduodant kojomis smugius i galva. Pargriuves jis buvo už kiosku, o ne begdamas nuo kiosku, už tvoreles neužkliuvo ir i ja nesusižalojo. T. D. už kiosku iš viso nebuvo. Mano, jog kaltintojas privalejo inicijuoti grubaus viešosios tvarkos pažeidimo, pasireiškusio ižuliais veiksmais, patyciomis jo – A. C. – bei jo drauges atžvilgiu, suduodant jiems gulintiems smugius kojomis, tyrima.

Apelianto teigimu, neivertinta ir tai, kad patys kioskai buvo apjuosti metaliniais strypais (b.l. 33-34). Abu nukentejusieji buvo stipriai neblaivus, T. D. ligos istorijoje nurodyta, kad jis pats isidure i tvoros strypa. Jokie irankiai ar daiktai, kuriais, pasak specialistu išvadu, buvo padaryti sužalojimai nukentejusiesiems, nenustatyti, ivykio vieta netirta. A. B. ir T. D. parodymuose prieštaravimai del irankiu formos bei ilgio akivaizdus, o liudytojas J. T. parode, kad iš viso nemate jokio irankio. Automobilio padangos, drabužiu, kuriuose butu like pažeidimu pedsaku, nera. Nebuvo tikrinta ir ivertinta jo – A. C. – nurodyta tikroji ivykio situacija, nesurinkti tai patvirtinantys objektyvus duomenys. Išvardintu duomenu nebuvimas kaltinamajame akte, A. C. nuomone, sutrukde teismui priimti teisinga nuosprendi.

Teismo posedyje nuteistasis A. C. ir jo gynejas prašo tenkinti apeliacini skunda.

Nukentejusieji A. B. ir T. D. prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo prašymas panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 28 d. nuosprendi ir perduoti byla prokurorui atmestinas kaip nepagristas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., apeliacines instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir perduoda byla prokurorui, jei ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 straipsnio reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrineti byla. Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte išdestyti visi BPK 219 straipsnio reikalaujami duomenys, tame tarpe ikiteisminio tyrimo metu nustatytos nusikalstamu veiku, numatytu BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., padarymo aplinkybes bei pagrindiniai duomenys, kuriais  remdamasis prokuroras mane, jog itariamasis A. C. turetu buti pripažintas kaltu del šiu nusikalstamu veiku padarymo. Ta aplinkybe, kad kaltinamajame akte išdestyti duomenys nebuvo palankus A. C., nera pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant istatymo reikalavimus. Tuo tarpu duomenu pripažinimas irodymais, o taip pat irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva.

Apylinkes teismas ištyre šioje byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo A. C. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 135 str. 1 d. 

Nuteistasis A. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino ir teige, kad 2007-03-23 vakare apie 23 val. kartu su L. M. stovejo prie parduotuves (duomenys neskelbtini) naktinio skyriaus langelio ir kalbejosi su pardaveja. Prie ju priejo du vaikinai – A. B. ir J. T., kurie keikesi necenzuriniais žodžiais, užgauliojo, liepe dingti. Jam paklausus, ar tie žodžiai skirti jiems, vienas iš vaikinu norejo ji pulti, taciau L. M. atsistojus tarp ju, pastume pastaraja, ir jis kartu su L. M. parkrito. Jam gulint vaikinai kelis kartus spyre koja. Atvažiavus visuomeniniam transportui ir pasirodžius praeiviams, vaikinai pabego. Po kiek laiko, eidamas kartu su L. M. namo, pamate automobili, kuriuo atvažiavo vaikinai, ir bande užsirašyti jo valstybini numeri bei paskambinti i policija. Išlipe vaikinai pagrasino, kad i policija neskambintu, o veliau, pastebeje, kad jis užsirašineja automobilio valstybini numeri, dviese eme vytis (b.l. 65-67, 84-86, 141-152). Pirmines apklausos metu A. C. teige, jog prie kiosku ji pasivijo du vaikinai ir tarp ju kilo muštynes, jis gavo nemažai smugiu, po to kažka pastume ir nubego (b.l. 65-67, 84-86). Akistatos su A. B. metu nuteistasis tvirtino, jog už kiosku ji pasivijo A. B. ir bande suduoti, todel jis ji pastume ir nubego (b.l. 77-80). Teisiamojo posedžio metu A. C. tvirtino, jog prie kiosku ji pasivijo A. B. ir užgriuvo. Jis nukrito, taciau po to išsilaisvino ir nubego link namu laiptines. Pamate atbegancia L. M., o vaikinai jo jau nebesivijo. Nei A. B., nei T. D. jis nesužalojo, ten kur vyko grumtynes, ant žemes metesi armatura, gelžgaliai, i kuriuos nukentejusieji galejo patys susižaloti (b.l. 141-152).

Taigi nuteistasis, aiškindamas, jog jis nuo nukentejusiuju gynesi, tvirtina, kad nei vienam iš nukentejusiuju nei peiliu, nei durklu jokiu smugiu nesudave ir jiems sužalojimu nepadare.

Nukentejusieji A. B. ir T. D. neige prie naktines parduotuves A. C. ar jo drauges atžvilgiu vartoje smurtinius veiksmus ir tvirtino, jog tarp A. C., A. B. ir J. T. ivyko tik žodinis konfliktas, po kurio visi išsiskirste.

Nukentejusysis T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, jog praejus 10-15 minuciu po pirmojo konflikto su A. C. išgirdo iš automobilio padangos leidžiamo oro garsa ir pamate, kad prie J. T. priklausancio automobilio kaires puses galinio rato tupi A. C., kuri jis kartu su A. B. nusivijo link prekybos kiosku. Jam užbegus už kiosko, A. C. sudave smugi i kaire ranka virš alkunes. Jis dar sušuko A. B., kad nebegtu, taciau pastarasis nespejo sureaguoti ir gavo nuo A. C. smugi i pilva. Daugiau jokiu žmoniu toje vietoje nebuvo (b.l. 75-76, 141-152).

Nukentejusysis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat tvirtino, jog praejus 10-15 minuciu po pirmojo konflikto su A. C., T. D. išgirdo iš automobilio padangos leidžiamo oro garsa. Pasisukes i J. T. priklausancio automobilio puse, pamate prie automobilio kaires puses galinio rato tupinti A. C. ir nusivijo ji. Pirmasis bego T. D., o jis jam iš paskos. A. C. užbego už prie parduotuves esanciu prekybos paviljonu. Praejus kelioms sekundems po to, kai ir T. D. užbego už prekybos paviljonu, išgirdo pastaraji šaukiant jam, kad nebegtu, taciau nespejo sureaguoti i perspejima. Užbegus už kiosku, A. C. dure jam i pilva. Toje vietoje jokiu kitu žmoniu nebuvo (b.l. 77-80, 141-152).

Kaip matyti iš nukentejusiuju A. B., T. D., nuteistojo A. C. ir liudytojos L. M. parodymu, del ju atžvilgiu panaudoto smurto nei nukentejusieji, nei L. M. su kaltinamuoju policijos pareigunams nepraneše. Nors L. M. ir A. C. tvirtino, jog to nedare, nes bijojo nukentejusiuju, kolegijos manymu, toks ju aiškinimas prieštarauja A. C. ir jo drauges tolimesniems veiksmams, pasibaigus pirmajam konfliktui. Jie nepasišalino iš ivykio vietos, o A. C. emesi aktyviu veiksmu A. B., T. D. ir J. T. atžvilgiu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje A. B. nurode, jog jis pirmoje apklausoje nepaaiškino su jo sužalojimu susijusiu tikruju ivykio aplinkybiu, nes dirbo bendroveje (duomenys neskelbtini), todel nenorejo, jog iškiltu i viešuma, kad budamas neblaivus isivele i konflikta viešoje vietoje.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas, vertindamas kaltinamojo ir nukentejusiuju parodymus bei nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagristai pastaruju parodymais remesi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

A. C. aiškinima, kad kilus pirmam konfliktui prie naktines parduotuves, jo ir L. M. atžvilgiu nukentejusysis A. B. ir liudytojas J. T. naudojo smurtinius veiksmus, patvirtino liudytoja L. M.. Ji nurode, kad pastarieji juos parstume ant žemes ir kelis kartus spyre koja. Šias aplinkybes apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtino liudytoju apklaustas troleibuso vairuotojas Z. Š.. Jis parode, jog 2007-03-23 vairavo (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusa ir apie 23.10 val. pajudejo iš (duomenys neskelbtini) stoteles miesto link. Pravažiuodamas (duomenys neskelbtini)gatveje esancia (duomenys neskelbtini) parduotuve, mate ten vykusi konflikta – jauni vaikinai spyre prie laiptu gulinciai moteriai, kiek atokiau gulejo vyriškis. Šie irodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, jog nukentejusysis A. B. ir liudytojas J. T. sukele pirma konflikta ir smurtavo A. C. atžvilgiu.

Nors A. C. tvirtino, kad šio konflikto metu jam buvo nuskeltas priekinis viršutinis dantis, jis iš karto po ivykio i medikus nesikreipe. Tiek pats nuteistasis, tiek liudytoja L. M. teige, jog buvo nuskeltas priekinis dantis, taciau kitu sužalojimu apie burna padaryta nebuvo, kraujas nebego. Nuteistaji apžiurejusi specialiste nustate, kad lužusi dešines puses viršutinio 2-o danties vainiko dalis. Šio sužalojimo padarymo laiko, nesant pakankamai objektyviu duomenu, specialiste nustatyti negalejo, taciau nurode, kad lužio kraštai pajuode, o dantenose ir lupu gleivineje sužalojimu nera. Kitu sužalojimu nenustatyta, ju nenurode ir pats tiriamasis A. C. (b.l. 74). Todel apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad nepakanka objektyviu duomenu konstatuoti, jog ivykio metu A. C. buvo padaryti kokie nors kuno sužalojimai.

Visi apklausti asmenys, t.y. nuteistasis, nukentejusieji ir liudytojai J. T. bei L. M., nuosekliai tvirtino, kad, atvažiavus troleibusui, A. B. ir J. T. nutrauke savo veiksmus ir visi išsiskirste. Taigi, kolegija konstatuoja, kad teismas, vertindamas šias faktines aplinkybes, kurias patvirtina aptarti faktiniai duomenys, padare pagrista išvada, kad A. C. ir jo drauges L. M. užpuolimas pasibaige.

Kaip matyti iš nukentejusiuju A. B., T. D., liudytojo J. T. parodymu, po šio konflikto praejus ne mažiau kaip 15 minuciu, A. C. pradure J. T. priklausancio automobilio padanga ir, užbeges už netoliese stovejusiu kiosku, smoge durianciu-pjaunanciu daiktu ji besivejantiems T. D. i kaires rankos žasta, o A. B. i pilvo sriti.

Kad pirmasis konfliktas jau buvo pasibaiges ir nuo jo buvo praeje jau ne mažiau 15 minuciu laiko, per kuri jokio smurto A. C. atžvilgiu niekas nenaudojo, patvirtina ir liudytoju Z. Š. bei P. N. parodymai. Iš ju matyti, kad Z. Š. mate ant žemes parkritusia L. M. 23.10 val. t.y. pirmo konflikto metu, o P. N. 23.45 val., t.y. po puses valandos, taigi antro konflikto metu – begancia. Iš to seka, jog A. C. per ši laika niekieno nepuolamas galejo elgtis kaip tinkamas. Todel apylinkes teismas jo veiksmus praduriant automobilio padanga ir smugiuojant T. D. bei  A. B. durianciu-pjaunanciu savybiu turinciu irankiu, pagristai ivertino kaip kerštavima už pirmo konflikto metu jo atžvilgiu panaudota smurta.

Nors A. C. aiškino, jog prie automobilio buvo priejes, noredamas tik užsirašyti jo numeri, ir jokios padangos nepradure, nukentejusiuju nesužalojo, ši jo aiškinima paneigia kiti byloje esantys irodymai.

Liudytojas J. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, kad, praejus 10-15 min. po pirmojo ju konflikto su A. C., T. D. pasake, jog pradurta jo – J. T. – automobilio padanga, ir kartu su A. B. nusivijo A. C. Pirmas bego T. D., jam iš paskos – A. B. Jis pats A. C. nesivijo, liko prie automobilio. Kaip buvo pradurta padanga, jis nemate, taciau priejes pastebejo, jog pradurtas kaires puses galinis ratas. Netrukus išgirdo T. D. sakant A. B. sustoti, o po kiek laiko prie jo griže T. D. ir A. B. pasisake esantys sužaloti (b.l. 141-152).

Taigi, nors J. T. priklausancio automobilio padanga nebuvo paimta ir apžiureta, jos pradurimo fakta patvirtina nuoseklus nukentejusiuju A. B., T. D. ir liudytojo J. T. parodymai, o taip pat ir ta ju nurodyta aplinkybe, jog sužalotus nukentejusiuosius i ligonine veže ne J. T., o kitas, nukentejusiuju tik iš matymo pažistamas asmuo.

Iš specialisto išvados Nr. G 1914/07(01) matyti, kad T. D. padaryta durtine-pjautine žaizda kairiame žaste, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2007-03-23), paveikus durianciu-pjaunanciu daiktu ar irankiu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nebudingas griuvimui. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 42).

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V.Kolomiec patvirtino savo išvada ir papildomai paaiškino, jog atlikdamas nukentejusiojo tyrima, jis apžiurejo visa T. D. kuna. Randas buvo tik kairiajame žaste. Ekspertas taip pat paaiškino, jog T. D. padarytas sužalojimas nebudingas griuvimui ir atsitrenkimui i durianti-pjaunanti daikta, nes yra padarytas vidineje žasto puseje. Šiuo konkreciu atveju sužalojimas padarytas paveikus durianciu-pjaunanciu daiktu ar irankiu, panašiu i peili, nes randas buvo lanko formos. Jei sužalojimas butu padarytas paveikus metaliniu strypu, randas turetu buti neaiškios formos, panašus i pleštine žaizda.

Ekspertas V.Kolomiec patvirtino, jog medicinos dokumentuose buvo nurodyta, kad sužalojimas buvo padarytas dešiniame žaste, taciau, vertinant objektyvius duomenis, po nukentejusiojo kuno apžiuros, buvo konstatuota, jog sužalojimas ivykio metu padarytas kairiame žaste. Eksperto nuomone, gydytojas, stovedamas priešais pacienta, supainiojo kaire su dešine puse. Šia eksperto išvada patvirtina kiti nuosprendyje aptarti irodymai. Todel teismas neturejo pagrindo abejoti, kad T. D. sužalojimas buvo padarytas kairiame, o ne dešiniame žaste.

Iš specialisto išvados Nr. G 1774/07(01) matyti, kad A. B. padaryta durtine kiaurymine žaizda pilve su kepenu pažeidimu, kraujavimu i pilvo ertme, veikiant durianciu savybiu turinciu daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku ir budu – 2007-03-23 apie 23.40 val. aštriu metaliniu daiktu i pilvo sriti sužalojo (idure) nepažistamas vyriškis. Sužalojimas nebudingas saves žalojimui ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu del kiauryminio pilvo sužalojimo, kepenu pažeidimo. Sužalojimu, budingu kovai, savigynai, specialistas A. B. kune nenustate (b.l. 25-26).

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas ekspertas J.M.Paliulis, susipažines su byloje esanciomis specialistu išvadomis bei A. B. gydymo stacionare ligos istorija, paaiškino, jog tiek nukentejusysis A. B., tiek nukentejusysis T. D. buvo sužaloti panašiu – durianciu-pjaunanciu – savybiu turinciu irankiu ir tas irankis galejo buti peilis ar durklas, bet ne strypas, kuris butu palikes pleštine žaizda. Tai, kad specialisto išvadoje del A. B. padaryto sužalojimo nurodoma, jog nukentejusiajam padaryta durtine kiaurymine žaizda veikiant durianciu savybiu turinciu daiktu, paaiškinama tuo, jog šia išvada daves ekspertas vadovavosi vien tik medicininiais dokumentais. Tuo tarpu šiuos dokumentus suraše chirurgai, kurie pagal kvalifikacija nera teismo medicinos ekspertai, durianciu ir durianciu-pjaunanciu irankiu paliktus sužalojimus ne visuomet gali tiksliai identifikuoti. 

Aukšciau aptartu irodymu visuma paneigia A. C. aiškinima, jog nukentejusieji griudami galejo susižaloti i už kiosku išmetytas statybines atliekas, ir leidžia daryti pagrista išvada, jog butent jis 2007-03-23 apie 23.00 val. už kiosku, esanciu prie (duomenys neskelbtini) parduotuves, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sudave smugi durianciu-pjaunanciu irankiu T. D. i kairiji žasta, o A. B. – i pilva. Šie jo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis – nežymiu T. D. sveikatos sutrikdymu ir sunkiu A. B. sveikatos sutrikdymu.

Nepagristas apelianto argumentas, jog nukentejusiuju parodymai del nusikaltimo irankio iš esmes skiriasi. Kaip matyti iš A. B. ir T. D. apklausos protokolu, nusikaltimo iranki jie ivardijo kaip plona aštru metalini daikta, peili, durkla, nurodydami, jog šis daiktas buvo apie 30 cm ilgio. Kolegijos manymu, atsižvelgiant i aplinkybes, jog ivykis buvo nakti, viskas ivyko per labai trumpa laika, tokie nukentejusiuju parodymai rodo, jog pastarieji isidemejo tik bendrus nusikaltimo irankio požymius: jo apytiksli ilgi, tai, kad jis buvo metalinis ir panašus i peili ar durkla. Todel nera pagrindo tvirtinti, jog nukentejusiuju parodymai prieštaringi. Tuo labiau, kad ekspertai patvirtino, jog kuno sužalojimai buvo padaryti durianciu-pjaunanciu savybiu turinciu daiktu, ir neatmestina, kad abiems tuo paciu. Tai neprieštarauja T. D. aiškinimui apeliacines instancijos teismo posedyje, jog po jam suduoto smugio nuteistasis jokio kito irankio nepasieme, o dure A. B. tuo paciu irankiu.

Kaip matyti iš bylos duomenu, abu nukentejusieji ir liudytojas J. T. A. C. anksciau nepažinojo, todel neturejo jokio pagrindo ji apkalbeti. Tiek nukentejusieji, tiek liudytojas nurode tik tuos A. C. veiksmus, kuriuos kiekvienas ju betarpiškai mate. Be to A. B. jau pirmineje apklausoje nurode, jog ji sužalojo vyras su barzda ir usais, o tai atitiko A. C. požymius. Taigi apylinkes teismas neturejo pagrindo abejoti šiais nukentejusiuju A. B. ir T. D. bei liudytojo J. T. parodymais, kuriuos patvirtina ir specialistu išvados del nukentejusiesiems padarytu sužalojimu.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad grumtyniu tarp A. B. ir A. C., vykusiu už prekybos paviljonu, fakto neneige ir pats nuteistasis bei kartu su juo ivykio vietoje buvusi liudytoja L. M.. Pastaroji aiškino, kad A. C. buvo priejes prie J. T. automobilio užsirašyti jo valstybinio numerio. Po to, jai pastebejus, kad A. C. vejasi du vaikinai, kartu su juo bego link kiosku. Ten išsiskyre ir už kiosku  abu bego iš skirtingu pusiu. Pasislepusi už toje vietoje stovejusiu automobiliu ji mate, kad už kiosku A. C. buvo užgules viena iš vaikinu, po to pasitrauke nuo jo ir nubego link namu. Ji taip pat nubego namo. Apeliacines instancijos teisme liudytoja teige, jog mate, kad A. C. pasivijo nukentejusysis A. B. ir jie abu nukrito, taciau kas ka buvo užgules, ji nemate. Taigi pastaroji nepatvirtino, kad nukentejusieji butu grasine kokiais nors irankiais ar smurtautu A. C. atžvilgiu. Tiek A. C., tiek L. M. tvirtino, jog, kai nuteistasis išejo iš už kiosko, nei vienas iš nukentejusiuju jo jau nebesivijo. Ši aplinkybe neprieštarauja tam, jog pastaruosius A. C. jau buvo sužalojes.

Apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiureta sugadinta automobilio padanga, drabužiai ir nusikaltimo irankis, neapžiureta ivykio vieta, yra pagristi. Be to, nors kaltinamasis pirmose apklausose pripažino, kad ivykio metu rankineje turejo peili (b.l. 65-67, 84-86), taciau peilis taip pat nebuvo išimtas ir apžiuretas. Kolegija konstatuoja, jog šiu procesiniu veiksmu neatlikimas apsunkino bylos tyrima, taciau nesutrukde apylinkes teismui, vadovaujantis kitu byloje esanciu irodymu pagrindu, priimti pagrista ir teiseta nuosprendi.

Apeliantas A. C. teigia, jog jis nukentejusiuju nesužalojo, taciau aiškina, jog nuo ju gynesi. Kita vertus, nuteistasis nenurodo, kokiais veiksmais ir kodel tai dare.

Butinaja gintimi BK 28 straipsnio 2 dalies prasme laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo istatymo ginamiems interesams žala padaroma, ginant save ar kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, kuris atitinka baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius, t.y., kai kesinamasi i asmens gyvybe, sveikata, nuosavybe ir pan. Kaip matyti iš byloje nustatytu aplinkybiu, tarp A. C. ir nukentejusiuju ivyko du konfliktai. Pirmasis konfliktas ivyko prie parduotuves (duomenys neskelbtini) naktinio skyriaus langelio, taciau, kaip teigia ir pats nuteistasis A. C., atvažiavus visuomeniniam transportui ir pasirodžius praeiviams, šis konfliktas baigesi, nes ji ir jo drauge puole vaikinai pabego. Byloje nera faktiniu duomenu, kurie tvirtintu, jog užpuolikai A. C. butu toliau persekioje, jam grasine, naudoje ar nešiojesi kokius nors kunui žaloti pritaikytus irankius. Priešingai, tiek kaltinamasis A. C., tiek liudytoja L. M., nukentejusieji A. B., T. D. ir liudytojas J. T. nuosekliai tvirtino, jog konfliktas prie parduotuves baigesi, kai atvažiavo troleibusas, nes visi išsiskirste. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad nukentejusiojo A. B. ir liudytojo J. T. pradetas pavojingas kesinimasis prieš A. C. ir jo drauge baigesi, o tuo paciu ir pirmo konflikto metu kilusi ginties situacija.

Kaip rodo bylos faktiniai duomenys: liudytoju Z. Š., P. N., nukentejusiuju parodymai, kaltinamasis A. C., pasibaigus pirmajam konfliktui, apie 15-30 minuciu laikotarpyje, budamas atokiau nuo nukentejusiuju, nejo namo, neiškviete policijos pareigunu, pranešdamas apie ivyki, nors turejo mobiliojo ryšio telefona ir galejo tai padaryti. Jis pats, kerštaudamas už prieš tai jo atžvilgiu pavartotus smurtinius veiksmus, pradure J. T. automobilio padanga ir taip pats išprovokavo antra konflikta, kurio metu nuteistasis nukentejusiuosius sužalojo durianciu-pjaunanciu irankiu. Nors A. B. ir T. D., suprate, kad A. C. sugadino padanga, pradejo ji vytis, taciau jie jam negrasino, jokiu irankiu neturejo. A. C. gi užbego už kiosko ir turetu durianciu-pjaunanciu irankiu smoge pirmam atbegusiam T. D. i žasta, o po to – paskui T. D. atbegusiam A. B. i pilva, taip ji sunkiai sužalodamas. Tik po to A. C. iš ivykio vietos pasišalino. Šios aplinkybes rodo, kad nuteistasis, net neprasidejus grumtynems, nekilus ginties situacijai, pats pirmas emesi žalojimo veiksmu: smoge vienam nukentejusiajam, o po to, kai pribego antrasis, smoge antram. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog nuteistasis pats buvo antrojo konflikto iniciatorius ir nebuvo susiklosciusi situacija, kurioje A. C. gyvybei ar sveikatai butu greses realus pavojus. Todel teigti, jog inkriminuotus veiksmus A. C. atliko butinosios ginties situacijoje, nera pagrindo. Nesant butinosios ginties situacijos nera pagrindo jo veiksmu vertinti butinosios ginties ribu peržengimo požiuriu. Taciau, esant šioms aplinkybems, spresdamas nuteistojo atsakomybes klausima apylinkes teismas ivertino tai, jog tarp A. C. ir nukentejusiuju jau buvo ivykes pirmasis konfliktas, kuri savo elgesiu buvo išprovokave patys nukentejusieji. Todel, kolegijos manymu, pagristai konstatavo, kad A. C. nusikalstamas veikas padare del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiuju ir kartu su jais buvusiu asmenu veiksmai prie parduotuves (duomenys neskelbtini) naktinio skyriaus langelio. Tai teismas pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Skirdamas bausme nuteistajam A. C. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

A. C. padare nesunku ir sunku smurtinius nusikaltimus. Jis praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiuju ir kartu su jais buvusiu asmenu veiksmai. A. C. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. C. paskirtos bausmes, nežymiai viršijancios BK 140 str. 1 d. nustatyta laisves apribojimo bausmes bei BK 135 str. 1 d. sankcijoje nustatyta laisves atemimo bausmes minimuma, atitinka padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni, del ju atsiradusias pasekmes bei kaltininko asmenybe. 

Nukentejusiojo A. B. civilinis ieškinys dalyje del turtines žalos pagristas dokumentais, todel turejo buti priteistas. Pareikšdamas civilini ieškini del neturtines žalos, nukentejusysis A. B. nurode, kad del nusikalstamu A. C. veiksmu patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybiu sumažejima, taigi, neturtine žala, kuria ivertino 10 000 Lt. Kolegijai nekyla abejoniu, jog del patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo A. B. patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei bendravimo galimybiu sumažejima.  Ivertinusi ir tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas A. B. padarytas tyciniais A. C. veiksmais, kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismo nustatytas neturtines žalos dydis A. B. yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosciusia teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo.

Esant šioms aplinkybems, keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r e:

nuteistojo A. C. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke                                                                                                   Regina Pociene

Teisejai                                                                                                                Alvyra Ona Kvaraciejute

                                                                                                                Stasys Punys