Civilinė byla Nr. 2-42067-595/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35209-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2017 m. spalio 23 d.

                                                                          Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Bretus“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovo 2896,20 eurų piniginių lėšų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad BUAB „Bretus“ 2016-08-23 nutartimi yra iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“  patikrinęs finansinius dokumentus nustatė, kad  įmonė buvo įsteigta 2014-01-23 ir jau 2015-12-31 buvo nemoki. Per 2014 finansinius metus įmonė  sumažino vienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus 56 098 eurų suma. Tuo pat metu padidėjo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 56 098 eurų suma. Įmonė per šiuo metus nevykdė įsipareigojimų ir  prarado išsimokėtinai pirktą turtą. Per 2015 metus  bendrovės per vienerius metus mokėtinos skolos sumos sudarė 41 858 eurų sumą, įmonė ilgalaikio turto neturėjo, visas įmonės turtas buvo trumpalaikis turtas, kurio vertė  712 eurų. Tokiu būdu 2015-12-31 UAB „Bretus“ mokėtinos sumos turto vertę viršijo 58,8 karto. Tačiau nei bendrovės akcininkas, nei valdymo organai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Bankroto administratorius patikrinęs įmonės finansinius dokumentus nustatė, kad  2014-06-09 UAB „Bretus“ pirko iš UAB „Gaudi“ lengvąjį automobilį AUDI S8, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) už 21 431,88 eurų (74 000 Lt) sumą, ir už mėnesio 2014-07-07 jį pardavė L. O. KB  už 18 535,81 eurų (64 000 Lt) sumą, tuo padarydamas 2896,20 eurų (10 000 Lt) žalą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis laikotarpiu nuo 2014-06-19 iki 2016-09-13 vadovu buvo R. Ž.. Taigi, remiantis rašytiniais įrodymais atsakovas įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais  įvykdė sandorį, prieštaraujantį įmonės tikslams, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 2896,20 eurų dydžio žalą. Todėl buvęs vadovas R. Ž. privalo atlyginti padarytą žalą. Prašo ieškinį tenkinti, priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti CPK 122 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-08-23 nutartimi UAB „Bretus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai.LT“. Bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ patikrinęs BUAB „Bretus“ finansinius dokumentus nustatė, kad įmonė buvo įsteigta 2014-01-23 ir jau 2015-12-31 buvo nemoki. Balanso duomenimis per 2014 finansinius metus įmonė sumažino vienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus 56 098 eurų suma. Tuo pat metu padidėjo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai  56 098 eurų suma.  Įmonė per šiuos metus nevykdė įsipareigojimų ir prarado išsimokėtinai pirktą turtą. Balanso duomenimis per 2015 metus bendrovės per vienerius metus mokėtinos skolos sumos sudarė 41 858 eurų sumą, įmonė ilgalaikio turto neturėjo, visas įmonės turtas buvo trumpalaikis turtas, kurio vertė 712 eurų. Tokiu būdu 2015-12-31 UAB „Bretus“ mokėtinos sumos turto vertę viršijo 58,8 karto. Tačiau nei bendrovės akcininkai, nei valdymo organai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Taip pat nustatyta, kad bankroto administratorius patikrinęs BUAB „Bretus“ finansinius dokumentus nustatė, kad 2014-06-09 UAB „Bretus“ pirko  iš UAB „Gaudi“ lengvąjį automobilį AUDI S8, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) už 21 431,88 eurų (74 000 Lt) sumą, ir už mėnesio 2014-07-07 jį pardavė L. O. KB už 18 535,81 eurų (64 000 Lt) sumą, tuo padarydamas 2896,20 eurų žalą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis laikotarpiu nuo 2014-06-19 iki 2016-09-13 BUAB „Bretus“ vadovu buvo R. Ž..

Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 str. 14 p. administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais nesilaikant įstatyme įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. CK 2.87 str. įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Nevykdant įstatymuose  ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant,  juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). 

Taigi, remiantis rašytiniais įrodymais atsakovas R. Ž. įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, įvykdė sandorį, prieštaraujantį įmonės tikslams, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 2896,20 eurų dydžio žalą. Šiuo atveju atsakovo, kaip buvusio  UAB „Bretus“ valdymo organo, neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Atsakovas veikė priešingai vadovaujamos bendrovės ir jos kreditorių interesams, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis  rūpestingai, perleidžiant bendrovei priklausantį ilgalaikį turtą žemesne beveik 9 proc. kaina mėnesio laikotarpiu nuo jo įsigijimo. Todėl buvęs vadovas R. Ž. privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 6-14). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į jam reiškiamą reikalavimą, žalos pagrįstumo ir jos dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.). Todėl remiantis CK 6.246 str. – 6.249 str., 6.251 str., 2.87 str. 7 d. iš atsakovo priteistina ieškovui 2896,20 eurų žalos atlyginimo.

            Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2896,20 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Remiantis LR CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p. iš atsakovo priteistina 87 eurai žyminio mokesčio valstybės naudai.

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285-286 str. str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 2896,20 eurų žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2896,20 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos  - 2017-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Bretus“, į.k. 303227383, naudai.

  Priteisti iš atsakovo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 87 eurus žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

              Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Vita Valeckaitė