Civilinė byla Nr. 2S-935-324/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos
teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo skolininkės V. L. atskirąjį skundą dėl
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. L2-9388-375/2008 pagal kreditorės L. V. pareiškimą
skolininkei V. L. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
kreditorė
prašė priteisti iš skolininkės 4290 Lt skolai grąžinti, penkių procentų dydžio
metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki
teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo
užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei
priklausančio 4522,18 Lt vertės turto areštą. Nurodė, kad skolininkė vengia
atsiskaityti ir, siekdama vilkinti atsiskaitymą, asmeninėje sąskaitoje esančias
lėšas gali panaudoti kitiems tikslams, turimą turtą perleisti tretiesiems
asmenims, jį įkeisti.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių iš dalies patenkino. Areštavo skolininkės kilnojamuosius
daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir
esančias pas skolininkę arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant pakankamai –
nekilnojamuosius 4290 Lt vertės daiktus, uždraudžiant disponuoti lėšomis.
Atskiruoju
skundu skolininkė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nutartis
prieštarauja CPK 663 straipsniui, nes išieškoma suma yra mažesnė nei 7000 Lt,
todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į vienintelį skolininkei priklausantį
būstą.
Kilnojamieji
daiktai nebuvo areštuoti, nors teismas nutarė, kad nekilnojamojo turto areštas
ir disponavimo lėšomis uždraudimas taikytini tik nesant pakankamai kilnojamųjų
daiktų.
Skolininkė yra
netekusi 60 procentų darbingumo, invalidumo pensija yra vienintelės jos
gaunamos pajamos, todėl uždraudus disponuoti lėšomis jos sąskaitoje, skolininkė
ir jos nepilnametis sūnus liks be pragyvenimo šaltinio.
Skolininkė iš
kreditorės pinigų niekada nesiskolino, šios reikalavimas nesąžiningas, todėl
pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja civilinio proceso normoms.
Prašo
panaikinti nutarties dalį dėl nekilnojamųjų daiktų arešto ir draudimo
disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje.
Atskirasis
skundas iš dalies tenkintinas.
Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip
įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti
nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias
apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių,
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 straipsnio 2
dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos
vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko,
reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos
priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo (galimo) teismo sprendimo
įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia
nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad teisingumo
principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y.
laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė
vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių
daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti
būsimo teismo sprendimo įvykdymą,
turėjo pagrindą taikyti įstatymo
nustatytus laikinus ribojimus, tačiau dėl netinkamo šį procesą
reglamentuojančių normų taikymo parinktos laikinosios apsaugos priemonės yra
neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Skolininkės teises šios
priemonės suvaržo labiau, nei būtina. 4290 Lt reikalavimui užtikrinti teismas
taikė kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei
ir esančių pas skolininkę arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant pakankamai
– 4290 Lt vertės nekilnojamųjų daiktų areštą, uždraudžiant disponuoti lėšomis.
Skolininkė pateikė duomenis apie neįgalumą bei būtinumą išlaikyti nepilnametį
vaiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų
pusiausvyros principą. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą. Jų
areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių,
tad esant pakankamai areštuotino skolininko turto, piniginių lėšų areštas
netaikytinas. Reikalavimo suma nėra tokia didelė, kad jo įvykdymo užtikrinimui
neužtektų skolininkės turimų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, todėl piniginių
lėšų areštas nėra būtinas.
Teisėjų
kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumento apie išieškojimo
nenukreipimą į vienintelį skolininkei priklausantį būstą. Skolos išieškojimo
klausimai, spręstini ne šioje proceso stadijoje, o vykdymo proceso metu.
Klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo eiliškumo taip pat turi būti sprendžiami šios
nutarties vykdymo procese. Skolininkė, nesutikdama su antstolio veiksmais,
atliktais vykdant teismo nutartį, turi teisę juos apskųsti CPK nustatyta
tvarka.
Teisėjų
kolegija nepasisako ir dėl skundo argumentų apie skolos kreditorei nebuvimą.
Šis argumentas susijęs su ieškinio reikalavimo pagrįstumu. Spręsdamas klausimą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių,
netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o
tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą,
nebūtų kliūčių teismo sprendimą įvykdyti. Atskirajame skunde nurodytos
aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimu,
nėra reikšmingos teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Vadovaujantis
išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis iš dalies pakeistina
( CPK 338 str., 329 straipsnio pirmoji dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,
337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl skolininkės piniginių lėšų arešto ir draudimo
jomis disponuoti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Gudynienė
Kolegijos teisėjai Antanas
Burdulis
Neringa
Venckienė