Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-209-460/2010
Teisėja Jūratė Lukšienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
34.1.;34.2.; 34.3.; 34.4.10.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. balandžio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Martynui Šimkevičiui, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Stefanijai Taluntienei, atsakovo atstovams advokatui Raimondui Lignugariui, R. B., trečiajam asmeniui B. M., trečiojo asmens atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir trečiojo asmens B. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-714/2009 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui P. V., tretiesiems asmenims notarei N. B., notarei A. B., O. B., L. T., S. V. ir B. M. dėl 2003-11-20 pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, dėl teisės priimti palikimą, dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais B. M. ieškinį dėl termino pratęsimo palikimui priimti ir paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovas pateikė prašymą pripažinti negaliojančiu jo motinos S. P. pasirašytą 2003-11-20 pareiškimą, patvirtintą notarės A. B. Palangos miesto notarų biure, registro Nr. 2-5689, kuriuo S. P. atsisakė nuo priklausančios jai paveldėjimo žemės sklypo dalies, nes pareiškimą pasirašė būdama sunkios sveikatos būklės, pripažinti S. P. teisę priimti mirusios motinos S. V. palikimą, tai yra 1/6 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi pati S. P. terminą priimti palikimą praleido ir palikimo nepriėmė dėl sunkios sveikatos būklės, taip pat panaikinti Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure 2004-01-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr. NB-2-30, dalį dėl 1/6 dalies turto paveldėjimo ir įpareigoti notarą išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais pareiškė reikalavimą atnaujinti jai terminą priimti palikimą po S. V. mirties, panaikinti 2004-01-20 paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure dalį ir įpareigoti notarą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį S. V. priklausiusio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-09-02 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. P. V. naudai 1 500 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Priteisė iš trečiojo asmens B. M. P. V. naudai 1 500 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Priteisė iš ieškovo A. P. valstybės naudai 151,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimui. Nurodė, kad kai 1995-06-18 mirė ieškovo močiutė S. V., jo motina S. P. buvo gyva, ir pats ieškovas jokios teisės pretenduoti į savo senelės palikimą neturėjo. Tuo tarpu jo motina S. P., gimusi 1928-07-01, ir tuo metu ėjusi šešiasdešimt septintuosius metus, į notarų biurą per šešis mėnesius (Lietuvos Respublikos CK (1964 m. red.) 573str., 587str.) nesikreipė, pretenzijų broliui P. V. nereiškė, jų santykiai iki pat S. P. mirties buvo geri. Jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. P. tuo metu nebūtų galėjusi įgyvendinti savo teisių į palikimą dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių, nėra. Pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo asmens B. M. reikalavimų bei nurodė, kad 1995-06-18 mirus S. V. galiojo Lietuvos Respublikos CK (1964 m. red.) pakeitimai pagal Lietuvos Respublikos 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459. Laikotarpiu nuo 1994 metų birželio mėnesio iki įsigaliojant dabar veikiančiam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, Lietuvos Respublikos CK (1964 m. red.) 573str. 4 dalies nuostatos nereiškė, kad trečiasis asmuo B. M. galėtų paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais po savo motinos mirties, kaip galėjo būti traktuojama pagal anksčiau galiojusią atitinkamo Civilinio kodekso redakciją arba pagal šiuo metu galiojančio CK 5.12 straipsnį (civ. byla 3K-3-713/2001). Antrosios eilės įpėdiniai buvo šaukiami paveldėti tik tuo atveju, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba šie nepriėmė palikimo arba jo atsisakė. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad S. V. pirmosios eilės įpėdinis P. V., iki motinos mirties daugelį metų gyvenęs kartu, iš esmės buvo priėmęs motinos palikimą, nes ir po jos mirties naudojosi tuo pačiu turtu, namų apyvokos reikmenimis, o tai, kad teismas vėliau atnaujino jam terminą palikimui priimti, kad jis galėtų susitvarkyti turto paveldėjimo dokumentus notarų biure, nekeičia faktinių aplinkybių, kurių iš esmės niekas neginčija.
Apeliaciniu skundu A. P. prašo teismo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-02 sprendimą ir priimti naują: 1) pripažinti negaliojančiu S. P. pasirašytą 2003-11-20 pareiškimą, patvirtintą Palangos m. notarų biuro registro Nr. 2-5689, kuriuo ji atsisako nuo priklausančios jai paveldėjimo žemės sklypo dalies; 2) pripažinti, kad S. P. nepraleido termino priimti mirusios motinos S. V. palikimą: 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2004-01-20 išduotą paveldėjimo teisės liudijimo 1/6 dalį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusios S. V. turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 9,8700 ha paveldėjo P. V., ir įpareigoti Klaipėdos 2-ąjį notarų biurą išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios S. V. 1,645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad močiutei mirus niekas į notarinę kontorą paveldėti žemės sklypą per 6 mėnesius iš vaikų nesikreipė, kadangi nebuvo atkurta jos vardu žemės nuosavybė, bei atsakovo V. V. aiškinimas, kad po močiutės mirties jis susitarė su visais įpėdiniais, kad jam atitenka žemės sklypas, nepagrįstas. V. V. buvo prižadėjęs, kad kai bus atkurta žemės nuosavybė, jis sutvarkys vienas visus paveldėjimo dokumentus ir tik po to susitars dėl pasidalijimo. Dėl to ieškovo motina ir nesirūpino palikimu bei vėliau susirgo sunkia liga. Atsakovas V. V. surašęs raštelį, kad ieškovo motina atsisako nuo palikimo, tuo metu, kai ji labai sirgo, bei nepagrįstas teismo sprendimas, kad nėra įrodymų, kad tuo metu S. P. dėl sveikatos būklės negalėjusi įgyvendinti savo teisių. S. P. po motinos S. V. mirties palikimą priėmė ir valdė pinigus savo nuožiūra, todėl atsisakyti nuo jai priklausančios dalies palikimo į žemę ji negalėjo bei kadangi paveldėjo mamos pinigus, tai laikytina, kad S. P. nepraleido termino palikimui priimti.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-09-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos reikalavimus: 1) atnaujinti terminą palikimo priėmimui į 1995-06-18 mirusios S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto dalį, kurią turėjo paveldėti jos motina L. P. (V.), S. V. dukra; 2) panaikinti 2004-01-20 Klaipėdos r. 2-ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo 1/6 dalį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusios S. V. turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini) 9,8700 ha paveldėjo P. V., ir įpareigoti Klaipėdos 2-ąjį notarų biurą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios S. V. 1,645 ha žemės sklypą, kurio vertė – 26019 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. S. V. mirė 1995-06-18 nepalikusi testamento, o tuo metu buvo gyvi keturi jos vaikai: P. V., O. B., S. P., S. V.. Dvi dukros: B. R. ir B. M. mama L. P. (V.) buvo mirusios. L. P. mirė 1959-07-16 ir iki 2007 m. rudens B. M. nieko nežinojo apie savo motinos mirtį ir nežinojo, kad J. P. nėra jos tikroji motina. Giminės iš motinos pusės su ja nebendravo ir laikė ją mirusia. Mirusios dukros B. R. vaikus teismas sprendime įvardijo kaip atsisakiusius paveldėjimo teisių į jų motinai tenkančią palikimo dalį, bet nevertino fakto, kad tokio atsisakymo iš B. M. niekas nereikalavo. Dėl to teismas padarė klaidingą išvadą, kad ji pati galėjo suprasti savo giminystės ryšius ir laiku įgyvendinti savo teises bei interesus. Pirmosios eilės gyvi įpėdiniai nepriėmė palikimo per 6 mėn. po S. V. mirties ir tai patvirtina B. M. atsiradusią subjektinę teisę priimti S. V. palikimo dalį, jeigu teismas pripažintų jos teisę priimti paveldėjimą antrosios eilės įpėdinio teisėmis. Teismas nepasisakė, kodėl neatnaujina jai termino palikimui priimti ir taip pat nepasisakė, kodėl P. V. atnaujintas terminas palikimui priimti pašalina jos teises palikimui priimti.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, jog atsakovo sesuo S. P. 2003-11-20 Palangoje notarų biure atsisakė nuo savo paveldėjimo dalies. Jai susirgus vėžiu, pradžioje ji pati važinėdavo autobusu į Klaipėdą chemoterapijai, vėliau nuveždavo atsakovas. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl S. P. psichinės būklės neatitinka tikrovės ir yra niekuo nepagrįstos. Ieškovas paveldėjimo teisę grindžia 2004-02-23 S. P. surašytu testamentu, kurio neginčija. Jeigu S. P. nesuvokė savo veiksmų reikšmės pasirašydama pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, tai ir pasirašydama testamentą ji taip pat negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Vadovaujantis CK 5.8 str., ieškovas nenurodo, kada sužinojo apie palikimo atsiradimą. Faktiškai apie žemės nuosavybės atkūrimą S. V. ieškovas žinojo dar motinai S. P. gyvai esant ir taip pat priimdamas palikimą po motinos mirties, tačiau po motinos mirties ieškovas neginčijo palikimo priėmimo. B. M. nepalaikė giminystės ir netgi nebuvo S. V. laidotuvėse, nepagrįstas trečiojo asmens prašymas atnaujinti senaties terminą.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad S. V. mirė 1995-06-18. Nuosavybės teisės į žemę S. V. buvo atkurtos jau po mirties Klaipėdos apskrities viršininko 2001-11-30 sprendimu Nr. 55/7952 (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 8). Jos vardu įregistruotas 9,87 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 9). Po S. V. mirties į Klaipėdos rajono I-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 8). Nagrinėjant bylą 2003-09-10 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal P. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotieji asmenys S. V., O. B., S. P. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau apie posėdžio vietą, datą ir laiką S. P. buvo informuota (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 3, 13). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-724-02/2009 buvo pripažinta, kad P. V. terminą palikimui priimti, atsiradusį po motinos S. V. mirties 1995-06-18, praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsė tą terminą trims mėnesiams (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 19).
Byloje ginčijamas S. P. 2003-11-20 pasirašytas pareiškimas (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 85). 2004-01-20 notarė N. B. išdavė P. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. NB2-30, į 9,87 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 72).
Taip pat nustatyta, kad 1995-06-18 mirus S. V. gyvi buvo keturi jos vaikai: P. V., O. B., S. P. ir S. V. (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 91–96). Mirusios B. R. vaikai L.T., R. R. ir P. R. pasirašė pareiškimus, kad po savo motinos B. R. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė ir pretenzijų nereiškia (civ. b. Nr. 2-724-02/2003, b. l. 87–89).
Ieškovas A. P. yra S. V. dukters S. P. sūnus ir įpėdinis (t. 1, b. l. 21). 1995-06-18, kai mirė S. V., jo motina S. P. buvo gyva, ir pats ieškovas jokios teisės pretenduoti į savo senelės palikimą neturėjo. Tuo tarpu jo motina S. P., gimusi 1928-07-01, ir tuo metu ėjusi šešiasdešimt septintuosius metus, į notarų biurą per šešis mėnesius (Lietuvos Respublikos CK (1964 m. red.) 573 str., 587 str.) nesikreipė, pretenzijų broliui P. V. nereiškė, jų santykiai iki pat S. P. mirties buvo geri. Jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. P. tuo metu nebūtų galėjusi įgyvendinti savo teisių į palikimą dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių, nėra. Tretieji asmenys O. B., S. V., liudytojos S. V., R. V. patvirtino, kad toks buvo šeimos narių susitarimas. Iš civilinės bylos Nr. 2-724-02/2003 medžiagos, taip pat šalių šioje byloje paaiškinimų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog S. P. buvo žinoma ir apie nagrinėjamą bylą dėl termino atnaujinimo, jos namuose, ieškovo teigimu, buvo rasti dokumentai, susiję su ta byla. Niekas iš S. V. įpėdinių, iš jų ir S. P., pretenzijų P. V. nebuvo pareiškęs.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo nurodymu, jog atsakovas V. V. surašęs raštelį, kad ieškovo motina atsisako nuo palikimo, tuo metu, kai ji labai sirgo bei nepagrįstas teismo sprendimas, kad nėra įrodymų, kad tuo metu S. P. dėl sveikatos būklės negalėjusi įgyvendinti savo teisių. Dalyvaujantys byloje asmenys ir liudytojai parodė, kad 2003 metų pabaigoje jos būklė pradėjo blogėti, o 2004-03-07 S. P. mirė, tačiau ji 2004-02-23 Palangos notarų biure pasirašė testamentą, registro Nr. 603, kurio pagrindu ieškovui A. P. 2004-06-21 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, registro Nr. 2143 (t. 1, b. l. 21). Iki 2003 metų pabaigos ji buvo gydoma VšĮ Klaipėdos ligoninėje nuo vėžinio susirgimo planine tvarka, kur nuvykdavo savo jėgomis arba su giminaičių pagalba ir tik 2003 metų gruodžio mėnesį Palangos ligoninėje jai buvo diagnozuotos ūmus kraujotakos susirgimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. P. išreiškė savo valią dėl motinos palikimo, ir nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jos sudarytas sandoris turėtų būti naikinamas. Be to, atmetus ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, pagrįstai atmetė ir reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo B. M. teigia, jog iki 2007 m. rudens ji nieko nežinojo apie savo motinos mirtį ir nežinojo, kad J. P. nėra jos tikroji motina, ir teismas nepagrįstai neatnaujino termino palikimo priėmimui į 1995-06-18 mirusios S. V. priklausančio turto dalį, kurią turėjo paveldėti jos motina L. P., bei turėjo įpareigoti Klaipėdos 2-ąjį notarų biurą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios S. V. 1,645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, jog B. P.–M. gimė 1958-12-28, jos gimimo akto įraše tėvai įrašyti P. K., K., ir L. P., P. (t. 1, b. l. 133–134). L. P. mirė 1959-07-16 (t. 1, b. l. 130). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių ir liudytojų paaiškinimai yra labai prieštaringi bei padarė išvadą, kad vaikystėje ji tikrai galėjo nežinoti ar nesuprasti, kad J. P. nėra jos motina, tačiau vėliau, atsižvelgiant į tai, kad jos pačios gimimo dokumentuose motina įrašyta L. P., jai turėjo kilti abejonių, jai turėjo būti žinoma K. ir J. P. santuokos data ir kitos aplinkybės, o atsižvelgiant į tai, kad giminaičiai gyvena netoli, B. M. galėjo suprasti savo giminystės ryšius ir laiku įgyvendinti savo teises bei interesus. Byloje nustatyta, jog S. V. mirė 1995-06-18, tai yra, galiojant Lietuvos Respublikos CK (1964 m. red.) pakeitimams pagal Lietuvos Respublikos 1994 05 17 įstatymo Nr. I-459 bei pagal CPK 573 straipsnio nuostatas B. M. negalėjo paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais po savo motinos mirties. Antrosios eilės įpėdiniai buvo šaukiami paveldėti, tik tuo atveju, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba šie nepriėmė palikimo, arba jo atsisakė. Dėl to atmestini apeliantės nurodymai, jog ji galėjo paveldėti po J. P. mirties, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiojo asmens reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Almantas Padvelskis