Civilinė byla Nr. eA2-1507-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.4.2.2

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2022 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Č. dėl baudos priteisimo,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas R. D. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo A. Č. 2 000 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimą grindė šalių 2014 m. gruodžio 15 d. sudaryta Demir Holding OU (toliau – Holdingas) dalių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punktu, numatančiu ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo 2 000 000 Eur baudos.

2.       Atsakovas A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovas niekuomet nebuvo ieškovo verslo partneris, priešingai, atsakovui ieškovas grasino ir naudojo psichologinį spaudimą. Tik todėl tarp šalių susiklostė santykiai, susiję su atsakovo verslu, tačiau jie jokiu būdu nėra verslo, o yra nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš atsakovą, padarinys.

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui R. D. iš atsakovo A. Č. 500 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 6 164 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovui A. Č. iš ieškovo R. D. 2 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš atsakovo – 6,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021).

5.       Pareiškėjas A. Č. 2022 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus šio prašymo apimtyje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. D. ieškinį atsakovui A. Č. atmesti visa apimtimi; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių; taikyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą bei įpareigoti ieškovą R. D. grąžinti atsakovui A. Č. viską, ką ieškovas yra gavęs iš atsakovo vykdant minėtą sprendimą, t. y. 500 000 Eur baudą, nuo šios sumos priskaičiuotas 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, kurios sudaro 75 475,98 Eur, bei 6 164 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 581 639,98 Eur sumą; priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimo vykdymo atgręžimo sumos nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą su šiuo prašymu dienos iki visiško teismo sprendimo, priimto šioje byloje dėl proceso atnaujinimo, įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

6.       Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                       Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 ieškovas R. D., reikšdamas reikalavimą dėl netesybų priteisimo, rėmėsi šalių 2014 m. gruodžio 15 d. sudaryta preliminariąja Estijos Respublikoje įregistruotos bendrovės „Demir Holding OU“ (toliau - Holdingo bendrovė) akcinio kapitalo dalių pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau - Preliminarioji sutartis), kuria atsakovas A. Č. įsipareigojo parduoti ieškovui 715 vnt. Holdingo bendrovės akcinio kapitalo dalių, o ieškovas – nupirkti šios bendrovės dalis už 45 000 Eur. Preliminariosios sutarties 4.5 punkte buvo numatyta, kad nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas A. Č. turi mokėti ieškovui R. D. 2 mln. eurų baudą.

6.2.                       Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas iškėlė civilinę bylą Nr. e2-663-264/2019 ir pareikalavo priteisti iš atsakovo Preliminariosios sutarties 4.5 punkte nustatytą baudą. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nustatė, kad atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nepagrįstas, tačiau pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas ateityje patirtų didelių nuostolių dėl atsakovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl sumažino prašomų priteisti netesybų sumą iki 500 000 Eur. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, atsakovas jį įvykdė.

6.3.                       Nepavykus prisiteisti 2 mln. eurų netesybų, ieškovas R. D. teisme inicijavo kitą civilinę bylą Nr. e2-1142-254/2021, kurioje, remdamasis iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 1 455 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Būtent šioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo tariamai patirtų nuostolių dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo fakto ir dydžio klausimas, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo iš atsakovo pusės ieškovas nuostolių išvis nepatyrė. Todėl Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-497-567/2022, minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

7.       Atsiliepime į atsakovo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas R. D. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir paskirti pareiškėjui A. Č. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5000 Eur baudą, priteisti iš jo 3000 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsiliepime nurodoma, kad nėra jokių prielaidų daryti išvadą, kad teismo sprendimas civilinėje byloje galėtų būti kitoks, nes net ir atnaujinus procesą minėtoje byloje, ieškovas neturėtų pareigos įrodinėti savo patirtų nuostolių (tiesioginių ar kitokio pobūdžio netiesioginių nuostolių, kurie nebuvo įrodinėjami nuostolių atlyginimo byloje), o priteistų netesybų dydis jau buvo įvertintas. Pateiktu prašymu ne tik piktnaudžiaujama procesu, bet ir siekiama paneigti iki šiol suformuotą teismų praktiką bei nustatyti pareigą dėl sutarties pažeidimo nukentėjusiam asmeniui įrodinėti patirtus nuostolius. Tokiu būdu bandoma paneigti netesybų instituto tikslus bei sutarties šalių laisvę susitarti dėl netesybų taikymo bei jų dydžio.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas

9.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

10.       Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą,  konstatuotos tokios aplinkybės:

10.1.                      Atsakovas A. Č. yra Demir Holding OU dalininkas, kuriam priklauso visas Demir Holding OU akcinis kapitalas, t. y. 2 500 vienetų Demir Holding OU akcinio kapitalo dalių.

10.2.                       2014 m. gruodžio 15 d. atsakovas A. Č. ir ieškovas R. D. sudarė akcinio kapitalo dalių preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. Č. (pardavėjas) įsipareigojo nuo 2017 m. gruodžio 5 d iki 20 d. parduoti ir perduoti nuosavybėn R. D. (pirkėjui) 715 vienetų Demir Holding OU (toliau sprendime – Holdingo) akcinio kapitalo dalių, o R. D. įgijo teisę nupirkti ir priimti nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. Sutartyje nurodytas Holdingo dalis už 45 000 Eur sumą (Sutarties 2.1, 3.1 punktai).

10.3.                      Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 20 d. po Sutarties kainos įskaitymo į A. Č. sąskaitą banke, Estijos notarų biure pasirašys Holdingo dalių pardavimo–perdavimo dokumentus, kuriuose privalo būti sąlyga, įpareigojanti A. Č. atpirkti dalis už 1 500 000 Eur, jeigu R. D. pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą.

10.4.                      Sutarties 4.5 punkte buvo numatyta, kad jei nuo 2018 m, gegužės 20 d. Estijos notarų biure dalių pardavimo–perdavimo dokumentai nebus pasirašyti, arba 2017 m. gruodžio 20 d. ženkliai sumažės Holdingo rinkos vertė, pardavėjas (A. Č.) įsipareigoja sumokėti pirkėjui (R. D.) 2 000 000 Eur dydžio baudą.

10.5.                      Atsakovas gavo ieškovo pranešimą apie siekį įsigyti 715 vnt. kontroliuojančiosios bendrovės akcinio kapitalo dalių už Preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. 

10.6.                      Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad Preliminarioji sutartis buvo pradėta vykdyti, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 str.).

10.7.                       Įvertinęs sandorio vertę, taip pat aplinkybes, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam derybų dėl Preliminariosios sutarties sąlygų sudarymo metu atstovavo profesionalūs teisininkai, ir nenustatęs, kad ieškovas ateityje galėtų patirti didelius nuostolius dėl atsakovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, teismas sprendė, kad Preliminariosios sutarties 4.5 punkte nustatytas netesybų dydis (2 000 000 Eur), lyginant su šioje sutartyje nustatyta kaina (45 000 Eur), yra aiškiai per didelis, todėl sutartyje nustatytas netesybas sumažino iki 500 000 Eur.

11.       Taigi, civilinėje byloje ieškovo R. D. reikalavimas atsakovui dėl 2 000 000 Eur baudos (netesybų) priteisimo buvo kildinamas iš minėtos abiejų šalių 2014 m. gruodžio 15 d. pasirašytos sutarties, kuria, kaip nustatė teismas 2019 m. kovo 16 d. sprendime, buvo pasirašyta laisva valia, šalis atstovavo profesionalūs teisininkai, visos sutarties sąlygos buvo aptartos, sutarties šalims gerai suprantamos.

12.       Prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas (atsakovas) grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), kadangi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021, kurioje ieškovas R. D. prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 1 455 000 Eur žalos atlyginimą, savo reikalavimą jis kildino iš tos pačios 2014 m. gruodžio 15 d. Preliminarios sutarties, kurioje įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Pareiškėjas nurodo, jog būtent minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021 buvo sprendžiamas ieškovo tariamai patirtų nuostolių dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo fakto ir dydžio klausimas ir joje paaiškėjo nauja aplinkybė, kad atsakovui pažeidus Preliminariąją sutartį, ieškovas jokių nuostolių nepatyrė. Dėl to pareiškėjas ir prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019, o procesą atnaujinus – bylą išnagrinėti iš esmės ir ieškovo R. D. ieškinį atmesti.

13.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Akcentuotina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto taikymo tikslus, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų.

14.       Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021 yra nustatyta nauja aplinkybė, jog ieškovas dėl Preliminarios sutarties pažeidimo nuostolių iš viso nepatyrė.

15.       Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovui pažeidus preliminarios sutarties sąlygas. Minėtos civilinės bylos ginčo dalyku buvo netesybos už sutartinės sąlygos pažeidimą.

16.       Antra, minėta, kad Preliminarią sutartį atsakovas su ieškovu pasirašė laisva valia, kurios 4.5 p. įtraukta sąlyga dėl baudos (netesybų) mokėjimo, jeigu nebus sudaryta pagrindinė sutartis. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017, kurioje pareiškėjas A. Č. ginčijo 2014 m. gruodžio 15 d. preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, konstatuota, jog Preliminari sutartis sudaryta teisėtai, abiejų šalių susitarimas buvo pasiektas dėl visų sutarties sąlygų, Sutartis neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Tai reiškia, kad atsakovas, pasirašęs minėtą sutartį, prisiėmė ir atsakomybę už jos pažeidimą. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo (pareiškėjo) kaltės. 

17.       Trečia, teismas prašomą iš atsakovo A. Č. priteisti baudą (netesybas) sumažino nuo 2 000 000 Eur iki 500 000 Eur, nes tokia teismo diskrecijos teisė numatyta įstatymu (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2021, išnagrinėjęs ieškovo R. D. ir atsakovo A. Č. kasacinius skundus, konstatavo, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad netesybų mažinimas yra įstatyme įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismui tokia teisė suteikta, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų įgyvendinimą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei pašalinti galimybę bet kuriai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Todėl teismams nustačius, kad šalių sutartyje nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, o ieškiniu neprašoma atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ir tokie nuostoliai neįrodinėjami ar neįrodomi, netesybų mažinimas nereiškia sutarties privalomumo principo pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios mažinti netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių.

18.       Taigi, civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, ieškovas R. D. ieškiniu neprašė atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o savo reikalavimą grindė Preliminarios sutarties 4.5 punkto nuostata, numatančia sankciją (baudą) sutartį pažeidusiai šaliai už pagrindinės sutarties nesudarymą.

19.       Tuo tarpu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021 ieškovo reikalavimas nors ir buvo kildinamas iš tos pačios Preliminarios sutarties, tačiau ieškinio pagrindas ir dalykas buvo skirtingas, t. y. ieškovas R. D. reikalavo ne 2 mln. eurų nuostolių atlyginimo, o tos nuostolių dalies (1 455 000 Eur), kuri nebuvo atlyginta  2017 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017, t. y. civilinėje byloje, kurioje ir prašoma atnaujinti procesą. 

20.       Tai reiškia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1142-254/2021, teismo padaryta išvada, jog dėl preliminarios sutarties neįvykdymo ieškovas R. D. iš viso nepatyrė jokių nuostolių, nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019.

21.       Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes jokių naujai paaiškėjusiu aplinkybių, kurios egzistavo priimant Kauno apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019, tačiau pareiškėjui nebuvo žinomos, nenustatyta. Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (CPK 370 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

22.       Ieškovas R. D. nurodo, kad pareiškėjo A. Č. piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tuo, jog jis ginčijo Preliminarią sutartį dėl prieštaravimo imperatyviosioms Lietuvos teisės normoms, dėl ko jau pasisakė visų trijų instancijų teismai. Pareiškėjas iškėlė naują bylą dėl Preliminariosios sutarties prieštaravimo Estijos imperatyviosioms teisės normoms (2022 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-547-343/2022 Pareiškėjo ieškinys atmestas, šiuo metu sprendimas yra apskųstas ir civilinė byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme). Be to, pareiškėjas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta apgaule, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šiuo atveju pareiškėjas inicijuoja dar vieną procesą, bandydamas klaidinti teismą. Nuolatinis bylų kėlimas gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu, juo labiau, kad pareiškėjas kelia bylas dėl tos pačios Preliminariosios sutarties.

23.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

24.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

25.       Nagrinėjamu atveju tenkinti ieškovo prašymą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, kadangi nenustatytas sąmoningas sąžiningo elgesio standartų pažeidimo faktas, t. y. pareiškėjo neteisingas suvokimas apie neva esantį proceso atnaujinimo pagrindą ir šiuo pagrindu inicijuotas teisminis procesas negali būti vertinimas kaip sąmoningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

27.       Teismui atmetus pareiškėjo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovas R. D. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas prašo priteisti iš pareiškėjo 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susidedantį iš atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą. Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą.

28.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

29.       Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už 2022 m. lapkričio 16 d. advokato parengtą atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo yra 712,20 Eur = 1780,50 Eur bruto × 0,4 (8.16 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos akivaizdžiai viršija minėtų Rekomendacijų 7, 8.16 punktuose nustatytus maksimalius jų dydžius, šios išlaidos mažintinos iki 712,20 Eur turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 370 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-663-264/2019 atmesti.

Priteisti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Gintautas Koriaginas