Civilinė byla Nr. e2A-895-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00070-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės  24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos statyba“ dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys individuali įmonė „Gamona“, uždaroji akcinė bendrovė „Polimaris“, uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvūs projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ekspertizė“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 92 554,32 Eur išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad ji – daugiabučio namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir daugiabutis gyvenamasis namas, pastatas) bendrosios nuosavybės objektų administratorė. Ieškovė organizavo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Progresyvūs projektai“ 2014 metais parengė techninį darbo projektą pagal ieškovės užsakymą. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. kovo 31 d. sudarė statybos rangos sutartį. Statybos rangos sutartimi atsakovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus šioje sutartyje numatytus atvejus, atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir perduoti ieškovei (užsakovei) priede Nr. 1 nurodytus darbus nustatytais terminais. Ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei statybos aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (sutarties 2.1 papunktis). Daugiabučio namo modernizavimo techninės priežiūros darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“. Statybos rangos sutarties 15.2 papunktyje įtvirtintas šalių susitarimas, kad garantinis laikotarpis skaičiuojamas nuo atnaujinto (modernizuoto) pastato priėmimo naudoti akto, kurį išduoda priėmimo komisija, pasirašymo dienos. Daugiabutis namas 2016 m. kovo 22 d. aktu pripažintas tinkamu naudoti.

3.       Ieškovė, 2020 m. spalio mėn. vykdydama namo nuolatinę priežiūrą, pastebėjo, kad prie namo antros laiptinės atsirado nuogrindos plytelių įgriuva, hidroizoliacinė stogo danga ištrupėjusi, atplyšusi, nesandari. Ieškovė 2020 m. spalio 9 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, kurioje pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 6 d. sutvarkyti plyteles ir apsauginę stogo hidroizoliacinę dangą. Atsakovė neįvykdė reikalavimo. Nepriklausomas ekspertas V. R. ir ieškovės atstovas 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūrėjo daugiabutį gyvenamąjį namą ir surašė apžiūros aktą. Apžiūros akte užfiksuoti tokie statybos darbų trūkumai: 1) pastato išorinių sienų žaliavimas iš pagrindinio fasado pusės. Keliose vietose fasadas pradėjęs žaliuoti; 2) išsikraipiusi šaligatvio danga ir nuogrinda apie pastatą neužtikrina lietaus vandens nubėgimo nuo pastato; 3) daugelyje vietų pažeista stogo teptinė hidroizoliacinė danga. Ji praradusi savo mechanines savybės – tamprumą ir elastingumą, suskilinėjusi ir lupasi. Teptinė hidroizoliacija nebeatlieka savo funkcijos. Po parapetais esančios skiedrų plokštės (toliau – OSB, OSB plokštės) veikiamos lietaus vandens visiškai pažeistos ir sudūliję. Apžiūros akte pateikta išvada, t. y.: reikia nuplauti žaliuoti pradėjusio fasadą fungicidiniais skysčiais; perkloti sukritusias šaligatvio dangos ir nuogrindos plyteles; kuo skubiau atkurti stogo hidroizoliacinę dangą. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl atsiradusių statybos darbų defektų ir pareikalavo iki 2021 m. sausio 8 d. nurodyti terminą, per kurį bus pašalinti apžiūros akte užfiksuoti trūkumai. Atsakovė nustatytų trūkumų nepašalino.

4.       Ieškovė organizavo apklausą dėl 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatytų statybos darbų trūkumų (defektų) pašalinimo. UAB „Parama“ pateikė pasiūlymą atlikti stogo trūkumų pašalinimo ir remonto darbus už 92 554,32 Eur, UAB „Rangova“ – už 134 826,75 Eur; UAB „Norvila“ – 123 312,16 Eur. Ieškovė teigė, kad ji įvykdė rangos sutartį, sumokėjo už statybos darbus. Ieškovė, garantinio laikotarpio metu nustačiusi atsakovės atliktų darbų trūkumus, turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų darbų trūkumų šalinimo išlaidas (trūkumų ištaisymo kainą). Nustatyti per garantinį laikotarpį statybos darbų trūkumai neakivaizdūs. Atsakovė jų nepašalino.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies – priteisė: 1) ieškovei iš atsakovės – 9 867,55 Eur išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimą, 177,43 Eur žyminio mokesčio ir 345,84 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą; 2) atsakovei iš ieškovės – 4 844,27 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) trečiajam asmeniui UAB „Progresyvūs projektai“ iš atsakovės – 66 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) trečiajam asmeniui individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Gamona“ iš ieškovės 2 153,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) trečiajam asmeniui UAB „Polimaris“ iš ieškovės – 391,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) valstybei iš ieškovės – 34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nurodė, kad taikytinas CK 6.698 straipsnis, pagal kurį atsakovė (rangovė) už objekto defektus atsako, jeigu jie buvo nustatyti per penkerius metus. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus pateikimo dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į atsakovę dėl statybos rangos darbų defektų, pašalinimo 2021 m. kovo 19 d. pateikė teismui ieškinį, todėl nepraleido ieškinio senaties termino.

7.       Aplinkybę, kad pažeista daugiabučio gyvenamojo namo stogo teptinė hidroizoliacinė danga ir po parapetais esančios OSB plokštės, pagrindžia gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros akte užfiksuoti duomenys ir 2021 m. spalio 22 d. teismo ekspertizės akto išvados. Teismo ekspertas nustatė dvi daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbų trūkumų rūšis: 1) trūkumai, kurie atsirado dėl projektinės dokumentacijos ar normatyvinių statybos techninių dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, įrengiant dviejų sluoksnių hidroizoliacinę poliuretaninę stogo dangą; 2) trūkumai, kurie atsirado dėl mechaninių poliuretaninės stogo dangos pažeidimų (tai nėra nekokybiškai atliktų statybos darbų padariniai, tokie trūkumai atsiranda dėl paukščių mechaninio poveikio).

8.       Pagrindinė OSB detalių (parapeto) suirimo priežastis – drėgmės patekimas ant OSB per neapsaugotas nuo nepalankių atmosferos sąlygų vietas. Dėl drėgmės deformavosi parapetų OSB plokštės, suminkštėjo medžiagos. Pasikartojantys brinkimo ir džiūvimo ciklai ardo kristalinę medžiagos struktūrą. Teismas padarė išvadą, kad stogo apsauginės tvorelės tvirtinimas prie parapetų atliktas ne pagal projektą, sandarumą prarado dėl drėgmės. Drėgmė – pagrindinė OSB detalių (parapeto) suirimo priežastis. Šis trūkumas nėra akivaizdus (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

9.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė stogo remonto darbų, atliktų pagal statybos rangos sutartį, trūkumus (CPK 178, 185 straipsniai).

10.       Ieškovė neįrodė, kad pastato išorinių sienų žaliavimas – rangos darbų trūkumas. Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad gyvenamojo namo išorinių sienų žaliavimą lemia ne rangovo padarytos klaidos atliekant namo modernizavimo darbus, bet konkretaus namo aplinkos specifika.

11.       Teismo ekspertas 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė išvadą, kad šaligatvio danga ir nuogrinda aplink pastatą išsikraipė dėl dviejų priežasčių: a) 1 kv. m nuogrindos prie šiaurės–vakarų fasado išsikraipė dėl netinkamai paruoštų pagrindų (blogai sutankintų pagrindų) po betoninėmis plytelėmis; b) 4,5 kv. m šaligatvio plytelių išsikraipė prie antros laiptinės techninės patalpos (kur buvo šiukšlių konteineris) durų dėl graužikų (labiausiai tikėtina – žiurkių) grunte, po betoninėmis plytelėmis, iškastų urvų, dėl kurių atsirado grunto bei atskirų šaligatvių plytelių nusėdimas. Ieškovė įrodė 1 kv. m nuogrindos įrengimo darbų trūkumus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas nenustatė, kad 4,5 kv. m plytelių šaligatvis įrengtas nekokybiškai, todėl jų išsikraipymo priežasčių nevertino kaip rangos darbų trūkumų (CK 6.695 straipsnio 1 dalis, 6.697 straipsnio 3 dalis).

12.       Techninio darbo projekto bendrosios dalies Techninės specifikacijos dalies „Bendrieji reikalavimai“ 3 dalyje, kurioje nustatyti bendrieji darbų vykdymo ir medžiagų nurodymai, įtvirtinta, kad darbai vykdomi pagal gamintojų nustatytas instrukcijas darbui su medžiagomis, gaminiais bei įrengimais. Techninės specifikacijos dalies „Bendrieji reikalavimai“ 9.1.2 papunktyje „Montavimo metodai ir darbo sąlygos“ nustatyta, kad visi darbai turi būti atlikti pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas, taikant tinkamus darbo metodus ir pagal naudingą gamybinę patirtį. Darbo sąlygos ir kiti faktoriai, turintys įtakos darbų vykdymui, turi būti numatyti iš anksto. Teismas konstatavo, kad rangovė, atlikdama darbus, turėjo remtis gamintojų nustatytomis instrukcijomis darbui su medžiagomis, darbus atlikti pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas (CK 6.684 straipsnio 1 dalis).

13.       Pagal techninį darbo projektą stogo paviršiuje turėjo būti įrengta dviejų sluoksnių vienkomponentė hidroizoliacinė poliuretaninė stogo danga, naujai įrengti parapetai apskardinti cinkuota skarda. Stogo hidroizoliacija turėjo būti įrengta iš vienkomponentės poliuretaninės dangos „Mariseal 250“ arba analogiškos ne prastesnių savybių. Subrangovė IĮ „Gamona“ hidroizoliacinę medžiagą „Mariseal 250“ įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Polimaris“. Nurodyto produkto eksploatacinės savybės atitiko deklaruotas eksploatacines savybes.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ paaiškino, kad konkreti stogo danga parinkta dėl efektyvumo ir paprastumo ją naudoti, esant sudėtingoms konfigūracijoms. Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad projekto sprendinys stogo remontui panaudoti teptinę poliuretaninę hidroizoliacinę dangą – tinkamas tik teoriškai. Atsižvelgiant į konkretaus stogo geometriją bei aplinkos ir klimato specifiką, tokios dangos tarnavimo laikas sunkiai prognozuojamas; stogo elementų tarnavimo laiką taip pat smarkiai sumažina paukščių ardomas poliuretanas bei OSB. Teismas nustatė, kad, įrengiant dviejų sluoksnių hidroizoliacinę poliuretaninę stogo dangą buvo pažeidimų, lėmusių stogo defektus.

15.       Teismas nustatė, kad, vykdant stogo remonto darbus, pagrindinė klaida – būtinų atlikti stogo dengimo darbų technologinės sekos pažeidimas, dėl kurių vėliau atsiranda trūkumų. Technologinei darbų sekai užtikrinti būtina organizuoti kontrolę. Be to, jeigu projektas neišsamus, statybos rangovas, apsiimdamas atlikti tokius darbus, kilus neaiškumams bet kada gali kreiptis į projektuotoją ar remtis gamintojo rekomendacijomis. Nors projekto sprendinio dėl stogo dangos medžiagos ilgaamžiškumas sunkiai prognozuojamas, stogo remonto darbų trūkumus nulėmė rangovės netinkamas darbų organizavimas ir darbų atlikimo kokybės neužtikrinimas. Rangovės nepakankamas darbų organizavimas ir kontroliavimas apribojo statybos darbų techninio prižiūrėtojo galimybę tinkamai kontroliuoti statybos darbų kokybę.

16.       Statybos darbų trūkumai nustatyti per garantinį terminą. Įstatyme nustatyta rangovės pareiga per visą garantinį laiką užtikrinti, kad statybos objektas atitinktų normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius, būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių stogo darbų trūkumų, taip pat 1 kv. m nuogrindos įrengimo darbų trūkumų atsiradimo priežasčių (CPK 178, 185 straipsniai).

17.       Teismas įvertino teismo eksperto Sergejaus Zverevo išvadą, kad stogo remonto darbų trūkumai gali būti šalinami dviem būdais. Pirma, stogo dalyje su teptine poliuretanine danga nuimti (demontuoti) visas stogo parapetų OSB plokštes (orientuotų skiedrų plokštes), nuimant stogo tvorelę (ir po visų darbų atlikimo sumontuojant ją atgal), atlikti g/b parapetų horizontalios dalies gruntavimą bitumine mastika, sumontuoti naujus parapeto laikiklius bei aptaisyti parapetus ištisai 0,6 mm storio apverstos „U“ formos skarda (ne „L“ formos skarda ir OSB plokštėmis, kaip buvo numatyta projekte), t y. stogo dalyje su teptine poliuretanine danga pakeisti visų parapetų apskardinimą (aptaisymą), paliekant netaisytą likusį stogo plotą, nes ta stogo dalis yra be apšiltinimo (nes yra nešildoma pastogė, kurios grindys apšiltintos) iš vandeniui nelaidaus gelžbetonio, todėl jam hidroizoliacinė stogo danga nereikalinga ir tai būtų tik stogo estetinio vaizdo pagerinimas. Stogo trūkumų ištaisymo nurodytu būdu skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) –9 847,60 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM). Antra, norint stogo defektus ištaisyti taip, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų projekto sprendinius, reiktų papildomai atnaujinti visą stogo poliuretaninę dangą. Stogo trūkumų ištaisymo antruoju būdu skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina – 52 944,06 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM). Teismas nusprendė, kad visos stogo poliuretaninės dangos atnaujinimo sprendimas nenaudingas nei ekonomine, nei technine prasme. Tam, kad stogas atliktų funkciją užtikrinti pastato ir jo patalpų sandarumą, pakanka atlikti darbų už 9 847,60 Eur.

18.       Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad nuogrindos prie šiaurės–vakarų fasado dėl netinkamai paruoštų pagrindų (blogai sutankintų pagrindų) po betoninėmis plytelėmis remonto darbų skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina (įskaitant visas išlaidas ir mokesčius) – 19,95 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM). Nurodytą sumą teismas priteisė iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, susiję su rangos darbų trūkumais, pagrįsti, bet neteisingai nustatė išlaidų trūkumams pašalinti dydį.

19.2.                      Teismas sprendimą motyvavo remdamasis vieninteliu įrodymu – teismo eksperto S. Zverevo išvadomis, bet neįvertino įrodymų visumos. Dėl to nepagrįsta teismo  išvada, kad visos stogo dangos atnaujinimas ekonomiškai ir techniškai neprasmingas.

19.3.                      Teismas vadovavosi CK nuostatomis, kuriose įtvirtinta rangovo pareiga užtikrinti sutarties ir užduoties vykdymą, bet nustatęs, kad stogo danga neatitinka užsakovės suformuluoto rezultato, nusprendė, jog pakanka pašalinti ne visus, bet tik dalį trūkumų.

19.4.                      Teismas nustatė, kad atsakovė sudarė statybos darbų rangos sutartį susipažinusi su užsakovės reikalavimais, techniniu darbo projektu ir kirais dokumentais, kuriuose nurodyti aiškūs reikalavimai ir užsakovės laukiamas rezultatas. Atsakovė sutiko su tokiais reikalavimais ir įsipareigojo juos tinkamai įvykdyti bei užtikrinti, kad darbai atitiks juos visą garantinį terminą, už tokius darbus gavo atlyginimą. Vis dėlto teismas nusprendė priešingai negu nustatyta įstatyme, t. y. kad rangovė neprivalo ištaisyti netinkamai ir nekokybiškai, ne pagal projektą atliktų darbų, nes užsakovės pasamdytų specialistų–projektuotojų, projektą vertinusių ekspertų suprojektuoti darbai ir jų rezultatas neturi nei ekonominės, nei techninės prasmės.

19.5.                      Ekspertas S. Zverevas teisme paaiškino, kad darbai turi būti atlikti, jeigu jie buvo numatyti projekte. Nors sprendinys neekonomiškas, bet ilgiau išliktų stogo hidroizoliacinės savybės. Teismas neįvertino kitų rašytinių įrodymų: techninės priežiūros žurnale 2020 m. spalio mėn. užfiksuotų defektų, kad daug kur praplyšusi stogo danga; 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros akte užfiksuota, kad hidroizoliacinė danga praradusi savo mechanines savybes – tamprumą ir elastingumą, suskilinėjusi ir lupasi; teptinė hidroizoliacija nebeatlieka hidroizoliacijai nustatytos funkcijos.

19.6.                      Teismas nustatė, kad dviejų sluoksnių hidroizoliacinė vienkomponentė poliuretaninė „Mariseal 250“ stogo danga įrengta netinkamai ir neatitinka projektinių sprendinių. Išlaidos šiam defektui ištaisyti, kad jis atitiktų projektinius sprendinius, t. y. darbų rezultatas atitiktų sutartį ir projektą (užsakovo užsakytą ir siekiamą rezultatą), yra daug didesnės negu priteista suma.

19.7.                      Teismas teisingai nurodė CK normas, kuriose nustatytas įpareigojimas rangovui atlikti darbus pagal sutarties ir norminių projektinių dokumentų reikalavimus (kai tam tikri darbai suprojektuoti netinkamai, rangovas privalo informuoti apie tai užsakovą ir sustabdyti darbus). CK nustatyta užsakovo teisė reikalauti atlikti darbus pagal aukštesnius standartus, jei tai neprieštarauja statybos normoms, bet teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo atsakomybės dėl įsipareigojimų neįvykdymo, motyvuodamas, kad pašalinti defektus būtų neekonomiška.

19.8.                      Atsakovė nekėlė klausimų dėl projektinių stogo sprendinių, nematė jokių netikslumų, neaiškumų, neefektyvių stogo sprendinių ir sutiko atlikti darbus. Teismas neįvertino šių aplinkybių ir atleido atsakovę nuo atsakomybės už darbų trūkumus. Ieškovė, faktiškai laimėjusi bylą, tapo pralaimėtoja, nes teismo sprendimas užkirto bet kokią galimybę užtikrinti, kad atsakovės padaryti defektai būtų ištaisyti ir darbų rezultatas atitiktų projektinius sprendinius.

19.9.                      Teismas neįvertino ieškovės pateiktų sąmatų bei situacijos statybų rinkoje. Teismo ekspertas patvirtino, kad rinkos kainos didesnės negu jo apskaičiuotos. Ekspertizės akte nurodyti du trūkumų pašalinimo variantai. Pirma, kai netaisoma neapšiltinta stogo dalis (nešildoma pastogė, kurios grindys apšiltintos) iš vandeniui nelaidaus gelžbetonio, kuriam nereikalinga hidroizoliacinė danga. Antra, kai stogo defektai būtų ištaisyti taip, kad jų galutinis darbų rezultatas atitiktų projekto sprendinius. Optimalus defektų šalinimo būdas neatitinka statybų rangos esmės. Jeigu užsakovė užsakė pagal projektą padengti stogą specialia danga ne tik tam, kad ji ilgiau tarnautų ir nepraleistų vandens, bet taip pat ir pagerintų stogo išvaizdą (o teismo ekspertas tokį faktą patvirtino), toks jos reikalavimas privalomas rangovei. Nepasiekus nurodyto rezultato, atsakomybė tenka rangovei ir ji privalo pašalinti defektus taip, kad darbai atitiktų projektinius sprendinius.

20.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Ieškovė, prašydama priteisti 92 554,32 Eur išlaidų trūkumams pašalinti, rėmėsi tik UAB „Parama“ komerciniu pasiūlymu. Ieškovė faktiškai jų nepatyrė.

20.2.                      Ieškovė neįrodė, kodėl teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis teismo ekspertizės aktu, nepaneigė eksperto išvadų ir neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Teismo ekspertizės turinys neprieštaringas, atliktas išsamus tyrimas, pateiktos išvados. Ekspertizės aktas neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

20.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai vadovavosi ekspertizės aktu, nes nusprendė priteisti sumą, reikalingą ne visai stogo hidroizoliacinei (poliuretaninei) dangai atnaujinti, bet tik konkretiems stogo dangos defektams ištaisyti.

20.4.                      Trūkumų atsirado ne tik dėl rangovės atliktų darbų, bet taip pat ir dėl kitų veiksnių (paukščių mechaninio poveikio).

20.5.                      Ieškovė neįrodė, kad teismo eksperto siūlomas optimalus daugiabučio namo stogo dangos defektų šalinimo būdas būtų netinkamas, ydingas, neįgyvendinamas ar pan. Taip pat ieškovė neįrodė, kad visą stogo dangos hidroizoliacinę medžiagą būtina pakeisti nauja.

20.6.                      Ieškovė nepagrindė, kad atsakovė galbūt panaudojo netinkamą ar nekokybišką stogo hidroizoliacinę dangą. Teismas teisingai konstatavo, kad nustatytiems stogo dangos trūkumams pašalinti būtų racionaliausia pasirinkti pirmąjį (optimalų) teismo eksperto nurodytą remonto būdą, t. y. pašalinant tik konkrečius nustatytos stogo dangos defektus, nes viso stogo poliuretaninės dangos pakeitimas nauja iš esmės būtų skirtas tik estetiniam vaizdui ir nėra būtinas ginčo stogo sandarumui užtikrinti, nes daugiabučio namo stogas yra iš vandeniui nelaidaus betono.

20.7.                      Ieškovė siekia įsirengti naują daugiabučio namo stogo hidroizoliacinę plėvelę neatlygintinai po šešerių metų eksploatacijos.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys IĮ „Gamona“ ir UAB „Polimaris“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Teismas konstatavo, kad būtina pašalinti trūkumus, nustatytus ekspertizės akte. Ieškovė nepagrįstai remiasi V. R. ekspertize, kuri atlikta pagal jos užsakymą ir suformuotą užduotį.

21.2.                      Teismo ekspertas nustatė tikslią trūkumų apimtį, todėl nebūtina remontuoti visą stogą. Ieškovė nepaneigė eksperto išvadų dėl trūkumų apimties.

21.3.                      Ieškovė neįrodė, kad panaudota ne ta hidroizoliacinė medžiaga. Ekspertizės akte nenustatyta, kad visa hidroizoliacinė plėvelė netinkamai įrengta. „Mariseal 250“ danga pažeista tik keliose vietose, ypač parapeto zonoje, o kitur atitinka reikalavimus. Teismo ekspertas paaiškino, kad gelžbetonyje integruota hidroizoliacija, todėl nebūtina tepti „Mariseal 250“ medžiaga.

21.4.                      Teismo ekspertas nustatė dviejų rūšių trūkumus: 1) dėl neįrengto armavimo probleminėse vietose ir per plonos dangos; 2) mechaninių pažeidimų ir aplinkos poveikio. Ekspertas nustatė priežastis, dėl kurių pažeista hidroizoliacinė plėvelė: mechaniniai pažeidimai ir aplinkos poveikis (laukiniai paukščiai ir kt.), ištisinio armavimo nenumatymas projekte; hidroizoliacinės plėvelės dažymo apsauginiais dažais nenumatymas projekte (kad plėvelė nedūlytų ir tarnautų ilgiau); hidroizoliacinės plėvelės pradūrimas apsauginės tvorelės tvirtinimo elementais ir tų vietų neužsandarinimas; netinkami, neracionalūs ir rizikingi techninio projekto sprendiniai, nes ant tokių paviršių, esant betoninėje konstrukcijoje integruotai hidroizoliacijai, netikslinga teptinė hidroizoliacinė plėvelė; netinkama techninė priežiūra; tam tikrose vietose nepakankamas paviršių paruošimas ir netinkamas nuolydžių įrengimas, t. y. netinkamas rangovės darbo organizavimas. Ieškovė neįrodė kitų priežasčių.

21.5.                      Dangos „Mariseal 250“  eksploatacijos savybių pokytis savaime nereiškia trūkumų. Ieškovė neįrodė medžiagos trūkumų. Ekspertizės išvada, kad įrengta danga per plona, nepagrįsta. Teismo ekspertas nustatė, kad įrengta dviejų sluoksnių stogo hidroizoliacinė danga. Poliuretaninės dangos sluoksnis negali viršyti 0,6 mm. Trūkumų atsirado ne dėl „Mariseal 250“  plėvelės storio, bet mechaninių pažeidimų.

21.6.                      Ekspertas ekspertizės akto 47 puslapio paskutinėje pastraipoje nurodė, kad projektuotojo sprendimas daliai stogo taikyti dviejų sluoksnių teptinę hidroizoliaciją yra netobulas ir kruopščiai neapgalvotas, o sprendiniai yra tinkami tik teoriškai, bet praktiškai tokios dangos ilgaamžiškumas yra sunkiai įgyvendinamas. Ekspertizės akto 54 puslapyje konstatuoti projekto trūkumai, t. y. tam, kad stogo poliuretaninė danga būtų patikimesnė ir ilgaamžiškesnė, reikėjo problemines vietas sutvirtinti specialiu audiniu (armavimas), o tam kad paviršius nedūlytų ir būtų ilgaamžiškesnis – padengti 2 sluoksnių apsauginių poliuretaninių dažų danga. Šia išvada ekspertas iš esmės paneigia savo išvadas dėl armavimo nebuvimo, nes jis pats nustatė, kad tokių sprendinių projekte nebuvo ir tokios medžiagos specifikacijoje nenumatytos (užsakovės ir projektuotojos atsakomybė). Taip pat ekspertas paneigė ieškovės abejones, jog danga turėjo tarnauti ilgiau. Ekspertas konstatavo, kad projekte nenumatyti dangos nedūlijimą ir ilgaamžiškumą užtikrinantys sprendiniai (hidroizoliacinės dangos padengimas poliuretaniniais dažais). Užsakovės projektas ydingas.

21.7.                      Tai, kad atsakovės veiksmai galėjo apsunkinti techninio prižiūrėtojo darbą, nepaneigia techninio prižiūrėtojo atsakomybės. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju defektų atsiradimo priežastis sieti su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais, t. y. su ieškovės, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veiksmais. Tretieji asmenys neatsako už atsiradusius trūkumus.

21.8.                      „Mariseal 250“ plėvelė galėjo būti apgadinta taip pat ir dėl kilusio gaisro – degė namo stogas. Atsakovė taisė perduotą jai darbų rezultatą, todėl pati atsakinga už atliktus darbus.

21.9.                      Ieškovė nepagrindė prašomų priteisti trūkumų šalinimo išlaidų. Atliktų darbų akte užfiksuota visos stogo darbų su medžiagomis suma – 15 454,80 Eur. 2015 m. liepos 27 d. ir 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta 8 004,05 Eur (be PVM) hidroizoliacinės medžiagos visam stogui kaina. Ekspertizės akte nustatyti tik dalies stogo trūkumai.

21.10.                      Apdailos darbams (dangai) taikomas būtent dvejų metų garantinis laikotarpis. Ieškovė, projektuodama stogo dangą virš laiptinių, suvokė, kad likusiai stogo daliai numatomas iš esmės pigesnis ir primityvesnis teptinės hidroizoliacinės dangos sprendinys tarnaus žymiai trumpiau.

21.11.                      Jeigu būtų tinkamai vykdyta pastato priežiūra, mechaniniai pažeidimai būtų pastebėti nedelsiant. Dėl nereguliarios ir netinkamos priežiūros kalta ieškovė, kuri nevykdė priežiūros ketverius metus (CK 6.259 straipsnis).

21.12.                      Ieškovė klaidingai nurodo, kad visas stogas turi trūkumų. Ieškovė neįrodė, kad optimalus trūkumų taisymo variantas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Šalių ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant atliktų statybos darbų trūkumų ir jų pašalinimo masto ir išlaidų atlyginimo dydžio.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23.       Apeliantė – daugiabučio namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratorė.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ 2014 metais parengė techninį darbo projektą statiniui atnaujinti – „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 14.02.91-TDP“ (toliau – projektas).

25.       UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2015 m. sausio 26 d. projekto bendrosios ekspertizės akte nurodė, kad projektas pataisytas ir papildytas pagal bendrosios ekspertizės privalomas pastabas, atitinka esminius statinio, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus; jį galima tvirtinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. vasario 17 d. leido statytojai (apeliantei) atnaujinti (modernizuoti) pastatą pagal projektą.

26.       Apeliantė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2015 m. kovo 31 d. sudarė statybos rangos sutartį. Statybos rangos sutartyje rangovė įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovės užsakymu sukurtą pastato atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą ir kitą projektinę dokumentaciją, juos perduoti užsakovei per nustatytus terminus. Užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei statybos aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (statybos rangos sutarties 1.1.13, 2.1 papunkčiai). 

27.       Trečiasis asmuo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko daugiabučio namo modernizavimo techninės priežiūros darbus.

28.       Atsakovė (rangovė) ir trečiasis asmuo IĮ „Gamona“ (subrangovė) 2015 m. liepos 15 d. sudarė subrangos sutartį. Subrangovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo rūsio patalpų lubų plovimo nuo suodžių darbus, rūsio lubų ir namo balkonų šiltinimo izoputomis darbus. Atsakovė įsipareigojo apmokėti ir priimti darbus (subrangos sutarties 1 punktas ir jos priedas Nr. 1). Subrangos sutarties priede Nr. 2 rangovė ir subrangovė susitarė užpildyti (sandarinti) stogo kūgio formos konstrukcijas izoputomis. Taip pat pridėta darbų ir medžiagų sąmata. Priede Nr. 3 rangovė ir subrangovė susitarė dėl vertikalių ir horizontalių paviršių gruntavimo, stogo hidroizoliacijos, naudojant „Mariseal 250“ (tepant paviršių dviem sluoksniais), darbų bei medžiagų sąmatos.

29.       Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 22 d. statybos užbaigimo akte užfiksuota, kad statyba užbaigta, pastatas atnaujintas, projektiniai statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius.

30.       Užsakovės, techninės priežiūros atstovės UAB „Pastatų diagnostika ir tyrimai“, rangovės atstovai 2016 m. kovo 23 d. pasirašė galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Akte nustatyta, kad pagal rangos sutartį darbai atlikti kokybiškai ir priduoti laiku. Užsakovė neturėjo pretenzijų dėl atliktų darbų termino, kiekių ir kokybės.

31.       Apeliantė 2020 m. spalio 9 d. rašte atsakovei nurodė, kad 2020 m. spalio mėn., vykdydama namo nuolatinę priežiūrą, pastebėjo, jog prie namo antros laiptinės atsirado nuogrindos plytelių įgriuva. Patikrinus apsauginę hidroizoliacinę stogo dangą (stogo plotas 1012 kv. m), nustatyta, kad stogo danga ištrupėjusi, atplyšusi, nesandari. Apeliantė pareikalavo, kad atsakovė iki 2020 m. lapkričio 6 d. sutvarkytų plyteles ir apsauginę stogo hidroizoliacinę dangą.

32.       Trečiasis asmuo IĮ „Gamona“ 2020 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. apžiūrėjo pastebėtus defektus objekte Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad pagal savo kompetenciją negali įvardyti priežasties, kodėl atsirado trūkumų, ir negali nurodyti tinkamos šalinimo technologijos. Įmonė atliko darbus pagal techniniame projekte patvirtintą hidroizoliacinį sprendinį, naudojo nurodytas medžiagas, pirktas iš gamintojo atstovo Lietuvoje, laikėsi gamintojo nurodytos darbų technologijos. Tai užfiksuota statybos darbų žurnale ir baigiamuosiuose atliktų darbų aktuose. Trečiasis asmuo pasiūlė sudaryti kompetentingų asmenų komisiją, kuri nustatytų trūkumų atsiradimo priežastis.

33.       Atsakovė 2020 m. spalio 29 d. rašte apeliantei nurodė, kad nuogrindos plytelių įgriuva nėra statybos darbų trūkumas. Rangovė galėtų sutvarkyti nuogrindą pagal suderintą sąmatą po to, kai bus išnaikinti graužikai. Atsakovė taip pat nurodė, kad apžiūrėjo atsiradusius stogo hidroizoliacinės dangos pažeidimus (trūkumus), bet negali įvardinti jų atsiradimo priežasties ir tinkamos šalinimo technologijos. Darbai atlikti pagal projektą. Atsakovė pasiūlė sudaryti komisiją, kad ši nustatytų trūkumų atsiradimo priežastis ir padėtų išspręsti jų šalinimo klausimą.

34.       Nepriklausomas ekspertas V. R. ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovas M. P. (ieškovės atstovas) apžiūrėjo pastatą. 2020 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo apžiūros akte užfiksuota, kad nustatyti atsiradę statybos trūkumai: 1) pastato išorinių sienų žaliavimas iš pagrindinio fasado pusės; keliose vietose pradėjo žaliuoti fasadas; 2) išsikraipiusi šaligatvio danga ir nuogrinda apie pastatą neužtikrina lietaus vandens nubėgimo nuo pastato; 3) daug kur pažeista stogo teptinė hidroizoliacinė danga; hidroizoliacinė danga prarado savo mechanines savybes – tamprumą ir elastingumą, yra suskilinėjusi ir lupinėjasi; teptinė hidroizoliacija nebeatlieka hidroizoliacijos funkcijos; po parapetais esamas OSB, veikiamas lietaus vandens, pažeistas ir sudūlijęs. Apžiūros akte padaryta išvada, kad reikia nuplauti žaliuoti pradėjusį fasadą fungicidiniais skysčiais; perkloti sukritusias šaligatvio ir nuogrindos plyteles; kuo skubiau atkurti stogo hidroizoliacinę dangą, atkūrimo darbų technologiją ir metodiką suderinti su užsakove, sutrūnijusias parapeto OSB plokštes keisti naujomis.

35.       Apeliantės atstovas advokatas G. G. 2021 m. sausio 6 d. pretenzija dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo kreipėsi į atsakovę, prašydamas nedelsiant pašalinti 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros akte nustatytus trūkumus ir iki 2021 m. sausio 8 d. nurodyti terminą, per kurį bus atlikti trūkumų šalinimo darbai.

36.        Atsakovė 2021 m. sausio 8 d. rašte apeliantės atstovui nurodė, kad fasadas pažaliavo dėl jo paviršiuje atsiradusių mikroorganizmų. Mikroorganizmai atsirado ne dėl rangovės atliktų darbų. Tai  – ne statybos darbų trūkumas. Rangovė neturėjo įtakos projektavimo darbų eigai ir medžiagų parinkimui pagal statinio eksploatavimo sąlygas, atliko darbus pagal projekto sprendinius. Plytelės sukrito dėl po jomis graužikų išraustų urvų, praėjimo takų. Pastato nuogrinda sukrito ne dėl rangovės atliktų statybos darbų trūkumų. Subrangovė IĮ „Gamona“ stogo įrengimo darbus (šiltinimą – sandarinimą izoputomis bei stogo hidroizoliaciją teptine hidroizoliacine danga „Mariseal 250“) atliko ir medžiagas panaudojo pagal projektą. Siekiant nustatyti teptinės stogo dangos hidroizoliacijos pažeidimų ir trūkumų atsiradimo priežastis, būtina užsakyti statinio ekspertizę. Atsakovė nurodė klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti ekspertas.

37.       Apeliantė organizavo apklausą dėl 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros metu nustatytų statybos darbų trūkumų pašalinimo. UAB „Parama“ pasiūlė ištaisyti trūkumus už 92 554,32 Eur; UAB „Rangova“ – 134 826,75 Eur; UAB „Norvila“ – 123 312,16 Eur.

38.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui S. Zverevui. Jis pateikė 2021 m. spalio 22 d. teismo ekspertizės aktą.

Dėl rangos darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų

39.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartyje nenustatyta tokios užsakovo pareigos (CK 6.686 straipsnio 1 dalis).

40.       Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, bet neatsako už smulkius nukrypimus, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys).

41.       Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį, per visą garantinį laiką rangovui kyla pareiga užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta rangovo, projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už defektus, nustatytus per penkerių metų garantinį terminą (dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų, dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų), jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).

43.       Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).

44.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trūkumų pašalinimo išlaidų, vadovavosi vieninteliu įrodymu – teismo ekspertizės aktu, kuris prieštarauja kitiems byloje esantiems raštiniams įrodymams, neatsižvelgė į apeliantės pateiktą 2020 m. lapkričio 11 d. apžiūros aktą, UAB „Parama“, UAB „Rangova“, UAB „Norvila“ pasiūlymuose (sąmatose) nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas.

45.       Įrodymai, įrodinėjimas ir jų vertinimas pirmosios instancijos teisme reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XIII skyriuje. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, taip pat vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis)

46.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

47.        Jei byloje kilo klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuriais remdamasis teismas nustato faktinius duomenis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

48.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

49.       Apeliantė, siekdama įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trūkumų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, turėjo pagrįsti, kodėl jos pateikti rašytiniai įrodymai yra patikimesni, o ekspertizės akte nurodyti duomenys nepagrįsti.

50.       Teismo ekspertizės įžanginėje dalyje nurodyti ekspertui pateikti duomenys ir informacijos šaltiniai, kuriais jis rėmėsi, atlikdamas tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tiriant objektą, dalyvavo ne tik atsakovės ir trečiųjų asmenų, bet taip pat ir apeliantės atstovai (P. B. – apeliantės statinių techninės priežiūros vadovas, S. M. – apeliantės atstovas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą), kurie galėjo atkreipti eksperto dėmesį į pastato trūkumus. 

51.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. daugiabučio namo apžiūros akte užfiksuoti tokie trūkumai: 1) pastato sienų žaliavimas; 2) išsikraipęs šaligatvis ir nuogrinda aplink pastatą; 3) pažeista teptinė stogo hidroizoliacinė danga, pažeistos ir sudūlėjusios OSB plokštės, esančios po parapetais. Nurodyti trūkumai taip pat nufotografuoti ir aptarti teismo ekspertizės akte.

52.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad stogo danga neatitinka apeliantės užsakyto rezultato, padarė neteisingą išvadą, jog pakanka pašalinti ne visus, bet tik dalį trūkumų.

53.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

54.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad, pagal projektą, be kitų namo atnaujinimo darbų stogo dalis, esanti virš laiptinių, turėjo būti apšiltinta polistireniniu putplasčiu EPS 100 (?=200 mm) ir akmens vata (?=40 mm) po 1m į šoną nuo laiptinės ir lifto šachtų sienų, apšiltinus ir suformavus nuolydžius į įlajas, įrengta dvisluoksnė ruloninė danga. Parapetai – apšiltinti polistireniniu putplasčiu (?=50 mm) ir akmens vata (?=40 mm), aptaisyti rulonine stogo danga ir apskardinti. Apskardinimui turėjo būti naudojama cinkuota skarda (?=0,6 mm). Naujai įrengta dviejų sluoksnių ruloninė danga užleistina ant parapetų. Likusioje stogo dalyje turėjo būti įrengta dviejų sluoksnių hidroizoliacinė poliuretaninė stogo danga, OSB plokštės naujai apskardintos cinkuota skarda (?=0,6 mm). Be to, žemesniems stogo parapetams 60 cm aukštyje virš stogo paviršiaus įrengtina apsauginė tvorelė. Parapetai iš vidinės stogo pusės neapšiltinami, išskyrus vietas, virš įėjimų į laiptines.  

55.       Rangos darbų trūkumai atsirado stogo dalyje, kurioje įrengta dviejų sluoksnių hidroizoliacinė vienkomponentė poliuretaninė „Mariseal 250“ danga. Teptinė poliuretaninė danga suiro, atsisluoksniavo nuo pagrindo ir stogo parapetų, OSB plokštės išsipūtė, išsisluoksniavo ir pradėjo pūti.

56.       Akcentuotina tai, kad rangovė turėjo atlikti darbus pagal projekto sprendinius, jų kokybė turėjo atitikti projekte ir statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintus reikalavimus. Projekto aiškinamojo rašo sprendiniuose nurodyti tokie stogo dangos paruošiamieji darbai: stogo dangos nuvalymas, judančių atskirų gelžbetoninių elementų sutvirtinimas, injektuojant cementiniu skiediniu į plyšius, sujungimų sandarinimas; nereikalingų metalinių elementų ir kabinimo kilpų nuo stogo nupjaustymas bei paviršių paruošimas hidroizoliacijos įrengimui; nenaudojamų antenų ir atotampų ant stogo demontavimas. 

57.       Pagal poliuretaninės hidroizoliacijos įrengimo techninę specifikaciją stogo hidroizoliacija turėjo būti įrengta iš vienkomponentės dangos „Mariseal 250“ arba analogiškos ne prastesnių savybių. Techninėje specifikacijoje nustatyta darbų, kuriuos turėjo atlikti rangovė, eiga: 1) nuvalyti paviršius nuo apnašų ir nešvarumų; 2) nupjaustyti metalines kilpas ir pašalinti kitas konstrukcijos, nepaliekant aštrų elementų; 3) sutvirtinti judančius gelžbetoninius elementus; įdubas ir įkritimus po surenkamais elementais užpurkšti poliuretano putomis, suformuojant ir paruošiant paviršių hidroizoliacijai įrengti. Nupjaustyti putų perteklių; 4) gruntuoti paviršių gruntu „Mariseal Aqua Primer“; 5) įtrūkimus ir sujungimus užtaisyti poliuretano hermetiku „Tecseal“; 6) sudūrimus prie nubėgimo trapų, kaminėlių, kitų stogo konstrukcijų užtaisyti „Mariseal Fabric“ geotekstile; 7) padengti paviršius poliuretano danga „Mariseal 250“ dviem sluoksniais. Statybos darbų žurnale, atliktų darbų aktuose užfiksuotų duomenų nepakanka konstatuoti, kad rangovė laikėsi poliuretaninės hidroizoliacijos įrengimo techninėje specifikacijoje nustatytos darbų eigos.

58.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo ekspertizės metu nustatyta, jog stogo, padengto poliuretanine danga, dalyje, rangovė ne visur įrengė 3o nuolydį į stogo pusę: kai kur jo nėra, kai kur jis mažesnis – 2,4o, 1,4o. Pagal projektą, skarda turėjo būti tvirtinama plienine juosta. Rangovė įrengė parapetų apskardinimo tvirtinimo mazgą ne pagal projektą – OSB plokštės galas iš apačios nepadengtas hidroizoliacija, skarda pradurta iš viršaus tvirtinimo elementais (sraigtais). Be to, parapetas neturi tinkamo nuolydžio. Stogo apsauginė tvorelė taip pat įrengta ne pagal projektą. Dėl supuvusios OSB plokštės iš jos padarytas pagrindas nebeužtikrina reikiamo mechaninio atsparumo ir pastovumo, kad tvorelė nejudėtų. Tvorelės tvirtinimo vieta nepadengta šalta bitumine mastika, nors tai nustatyta projekte. Ekspertizės akte užfiksuota, kad vietomis poliuretaninės stogo dangos storis yra 0,2 mm, t. y. rangovė neužtikrino sausos dangos reikiamo storio (0,9–1,2 mm). 

59.       Tretieji asmenys IĮ „Gamona“ ir UAB „Polimaris“ teigia, kad teismo eksperto išvada, jog įrengta danga tam tikrose vietose per plona, nepagrįsta, nes poliuretaninės dangos sluoksnis negali viršyti 0,6 mm. Tretieji asmenys nepagrindė, kad sausos dvisluoksnės poliuretaninės dangos storis gali būti plonesnis, t. y. 0,2 mm, t. y. ne 0,9–1,2 mm storio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad hidroizoliacinė poliuretaninė danga suplonėjo ne dėl netinkamai atliktų rangos darbų, bet tik dėl patirto mechaninio poveikio (paukščių padaryti pažeidimai).

60.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ant pastato stogo kilęs gaisras nešalina atsakovės atsakomybės, nes gaisras vyko 2015 metais, kai objekto statybos aikštelė buvo perduota rangovei (atsakovei), kuri užbaigtus statybos darbus perdavė ieškovei 2016 m. (CK 6.682 straipsnio 1 dalis).

61.       Ekspertas, įvertinęs stogo hidroizoliacijos darbų eigą padarė išvadą, kad rangovė nesugebėjo tinkamai organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti atliekamų darbų, užtikrinti darbų (paruošiant paviršius ir padengiant juos reikiamo storio poliuretano danga, armuojant problemines vietas specialiu audiniu (geotekstile)) atlikimo kokybės bei profesionalumo. Be to, rangovė neparengė ir nepatvirtino tokio tipo dangos įrengimo taisyklių. Ekspertas nustatė, kad stogo dangos trūkumai: 1) atsirado dėl projektinės dokumentacijos ir (ar) norminių statybos techninių dokumentų pažeidimo, įrengiant dviejų sluoksnių hidroizoliacinę poliuretano dangą; 2) galėjo atsirasti dėl mechaninių pažeidimų, kurie nėra atliktų darbų padariniai (paukščių).

62.       Teismo ekspertizės akte taip pat įvertintas stogo remontui panaudotų medžiagų tinkamumas, jų techniniai duomenys. Ekspertas, atlikęs analizę nustatė, kad stogo teptinės poliuretaninės dangos techniniai duomenys neblogi, išskyrus dangos eksploatacijos trukmę – 10 metų. Vis dėlto, atsižvelgiant į stogo geometriją, aplinkos temperatūros pokyčius, kurie nevienodai veikia skirtingas medžiagas, projekto autoriaus sprendimas panaudoti stogo teptinę poliuretaninę dangą, įdubas ir įkritimus po surenkamais elementais, užpurškiant poliuretano putomis, taip suformuojant ir paruošiant paviršių hidroizoliacijai įrengti, neoptimalus ir kruopščiai neapgalvotas. Dėl to ekspertas padarė išvadą, kad tokia stogo danga tinkama tik teoriškai, jos tarnavimo ilgaamžiškumas sunkiai įgyvendinamas. Dangos tarnavimo laiką taip pat labai sutrumpina paukščių ardomas poliuretanas bei OSB plokštės. UAB „Klaipėdos ekspertizė“ 2015 m. sausio 26 d. bendrosios ekspertizės akte padarė išvadą, kad trečiojo asmens UAB „Progresyvūs projektai“ parengtas statinio rekonstrukcijos projektas atitinka esminius statinio, projekto rengimo dokumentuose, statybos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija leido apeliantei atnaujinti (modernizuoti) pastatą pagal projektą. Rangovė, sudarydama sutartį su apeliante, taip pat vykdydama sutartį, nepateikė pastabų dėl projekto dokumentų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, kurios, jos manymu, galėjo turėti įtakos atliktų rangos darbų kokybei.

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus atsiradusius stogo hidroizoliacijos trūkumus, konstatuoja, kad trūkumai pirmiausiai atsirado dėl rangovės padarytų klaidų, įrengiant stogo hidroizoliacinę poliuretaninę dangą, t. y. netinkamai paruošto paviršiaus, nepakankamo probleminių vietų armavimo specialiu audiniu (geotekstile), nepakankamo storio poliuretaninės dangos. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių stogo hidroizoliacijos trūkumų dėl mechaninių pažeidimų (paukščių) mastą. Mechaniniai pažeidimai yra papildomi, bet ne pagrindiniai veiksniai, dėl kurių atsirado trūkumų. Rangovė neįrodė, kokie konkretūs trūkumai galėjo atsirasti tik dėl mechaninių pažeidimų, bet ne dėl jos netinkamai atliktų darbų. Rangovė neįrodė, kad gavusi užsakovės sutikimą, nukrypo nuo projekto sprendinių, ir kad šie nukrypimai nesukėlė neigiamų padarinių (stogo dangos trūkumų) (CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys). 

64.       Užsakovė, pasirašydama galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, nurodė, kad  neturi pretenzijų dėl atliktų darbų termino, kiekių ir kokybės. Ekspertizės akte nustatyta, kad stogo tvorelės konstrukcija nevisiškai atitinka projekto reikalavimus, tai – akivaizdus neatitikimas, kuris buvo matomas darbų priėmimo metu. Kitas akivaizdus rangos darbų trūkumas – netinkamai (ir ne pagal projektą) įrengti langų angokraščiai ir lauko palangių mazgai (palangės netinkamai įgilintos į tinką). Kiti nustatyti rangos darbų trukumai, dėl kurių vėliau atsirado stogo hidroizoliacinės dangos pažaidų, nebuvo akivaizdūs. Apeliantė negalėjo jų įvardinti rangos darbų perdavimo–priėmimo akte, todėl neprarado teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

65.       Teisėjų kolegija nenustatė, kad ekspertizės akte ir ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose būtų užfiksuoti skirtingi hidroizoliacinės dangos pažeidimai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu trūkumų šalinimo mastu ir išlaidų atlyginimo dydžiu. Apeliantė pateikė į bylą trijų bendrovių sąmatas, pagal kurias AB „Parama“ pasiūlė atlikti trūkumų šalinimo darbus už 92 554,32 Eur; UAB „Rangova“ – 134 826,75 Eur; UAB „Norvila“ – 123 312,16 Eur.

66.       Teismo ekspertizės akte nustatyti du trūkumų šalinimo būdai ir paskaičiuotos jų pašalinimo išlaidos. Teismo ekspertas nurodė, kad nustatytus stogo remonto darbų trūkumus galima pašalinti, atliekant tik pagrindinius darbus (optimalusis būdas). Šalinant trūkumus šiuo būdu, reiktų demontuoti apsauginę stogo tvorelę (90,48 Eur), išardyti plokščių parapetus (136,94 Eur), išvalyti plokščių stogų dangą, nukeliant šiukšles nuo stogo (203,43 Eur), nugruntuoti parapetus bituminiu gruntu (62,36 Eur), pritvirtinti medines ir plienines detales parapetams apskardinti 1 025,09 Eur), įrengti cinkuotos dangos parapetus (4 235,27 Eur), sutvarkyti plokščių (sutapdintų) stogų prilydomą dangą prie įlajos (175,82 Eur), sumontuoti apsauginę tvorelę (142,62 Eur) ir hermetizuoti tvorelės ir parapetų dangos sandūras (103,87 Eur). Bendra trūkumų šalinimo optimaliuoju būdu vertė – 9 847,60 Eur (įskaitant PVM).

67.       Siekiant ištaisyti stogo trūkumus taip, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų projekto sprendinius, reikėtų atnaujinti viso stogo poliuretaninę dangą. Reiktų atlikti tokius trūkumų pašalinimo darbus: demontuoti apsauginę stogo tvorelę (90,48 Eur), išardyti plokščių parapetus (136,94 Eur), išvalyti plokščių stogų dangą, nukeliant šiukšles nuo stogo (203,43 Eur), paruošti stogo pagrindą poliuretaninei dangai įrengti (786,39 Eur), pritvirtinti medines ir plienines detales parapetams apskardinti 1 025,09 Eur), aptaisyti medžio drožlių (skiedrų) plokštėmis parapetus, pritvirtinti prie įrengto karkaso (1 854,85 Eur), apskardintų OSB plokščių galus gruntuoti bituminiu gruntu (13,51 Eur), aptaisyti parapetus lenktos skardos profiliais, kai tvirtinimo pagrindas medinis (1 207,30 Eur), įrengti dviejų sluoksnių lietą poliuretano stogo dangą (28 545,89 Eur), sutvarkyti plokščių (sutapdintų) stogų prilydomą dangą prie įlajos (175,82 Eur), sumontuoti apsauginę tvorelę (155,62 Eur) ir hermetizuoti tvorelės ir parapetų dangos sandūras (103,87 Eur). Bendra trūkumų šalinimo antruoju būdu vertė – 52 944,06 Eur (įskaitant PVM).

68.       Teisėjų kolegija, palyginusi ekspertizės akte nurodytus trūkumų šalinimo būdus, nustatė, kad, šalinant trūkumus optimaliuoju būdu, būtų ištaisyta tik dalis nustatytų stogo dangos trūkumų, nes trūkumai būtų pašalinti ne nuo viso stogo, o stogo dalis, padengta teptine poliuretanine danga, esanti virš nešildomos pastogės, liktų nesuremontuota. Aplinkybės, kad dalis namo stogo neapšiltinta, nes nešildoma pastogė, kurios grindys apšiltintos, stogas yra iš vandeniui nelaidaus gelžbetonio (jam hidroizoliacinė stogo danga nereikalinga), savaime nėra pagrindas atleisti rangovę nuo rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Apeliantė ir atsakovė sudarė rangos sutartį, kurioje rangovė įsipareigojo atlikti darbus pagal projektą, pagal kurį rangovė turėjo padengti visą stogą, bet ne jo dalį hidroizoliacine danga.

69.       Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad stogo būklė – prasta, gelžbetoninių elementų sujungimai nesandarūs, nekokybiškai užtaisyti įvairiomis medžiagomis, per sujungimus, esant stipriam vėjui, lietaus vanduo ar sniegas patenka į palėpę. Projekto sprendiniuose nurodyti stogo remonto darbai. Be kitų darbų, stogo dalis, esanti virš laiptinių, apšiltintina polistireniniu putplasčiu EPS 100 (?=200 mm) ir akmens vata (?=40 mm) po 1m į šoną nuo laiptinės ir lifto šachtų sienų, apšiltinus ir suformavus nuolydžius į įlajas, įrengtina dvisluoksnė ruloninė danga. Parapetai ties šia zona apšiltintini polistireniniu putplasčiu (?=50 mm) ir akmens vata (?=40 mm), aptaisytini rulonine stogo danga ir apskardintini. Apskardinimas įrengtinas iš cinkuotos skardos (?=0.6 mm). Naujai įrengtina ruloninė danga (2 sluoksniai) užleistini ant parapetų. Likusios stogo dalies paviršiuje įrengtina dviejų sluoksnių hidoizoliacinė poliuretaninė stogo danga, naujai apskardintina cinkuota skarda (?=0,6 mm).

70.       Byloje nėra duomenų, kad rangovė, atlikdama stogo remonto darbus, būtų kėlusi hidroizoliacinės poliuretaninės stogo dangos įrengimo tikslingumo klausimą ar kad užsakovė nebūtų sumokėjusi už atliktus darbus. Net jeigu stogas yra iš vandeniui nelaidaus gelžbetonio ir dėl to jam nereikalinga hidroizoliacinė danga, užsakovės pasirinktas stogo remonto būdas savaime nepagrindžia, kad rangovė galėjo nesilaikyti dangos įrengimo darbų eigos ir dėl to garantiniu laikotarpiu galėjo atsirasti darbų trūkumų. Visas daugiabučio namo stogas, taip pat ir esantis virš nešildomos palėpės, turėjo būti padengtas hidroizoliacine poliuretanine danga, kad lietaus vanduo ar sniegas nepatektų į nešildomą palėpę. Rangovė turėjo pareigą atlikti sutartyje nustatytus darbus kokybiškai, bet to nepadarė, nes, nepasibaigus garantiniam terminui, nustatyta daug stogo dangos pažeidimų, atsiradusių pirmiausiai dėl to, kad atsakovė nekokybiškai atliko savo darbą. Tai, kad namo stogo dalis, esanti virš nešildomos palėpės, gali būti eksploatuojama pagal paskirtį, neištaisius trūkumų, nagrinėjamoje byloje nepaneigia rangovės pareigos atlyginti apeliantei išlaidų stogo trūkumams pašalinti taip, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų projekto sprendinius.

71.       Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliantė netinkamai vykdė pastato priežiūrą. Svarbu tai, kad stogo dangos trūkumai atsirado garantiniu laikotarpiu. Rangovas privalo užtikrinti, kad garantiniu laikotarpiu daiktas ne tik galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, bet ir statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius. Dėl to rangovė atsako už garantiniu laikotarpiu nustatytus trūkumus (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad visi pirmiau nurodyti trūkumai atsirado tik dėl užsakovės ar jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų. Priešingai – byloje nustatyta rangovės kaltė dėl netinkamai atliktų darbų. Kiti stogo dangos pažeidimai, atsiradę dėl mechaninio poveikio (kilę galbūt dėl paukščių iškirstų skylių), yra papildomi ir atsiradę vėliau. Atsakovė ir jos pusėje dalyvavę tretieji asmenys nepateikė duomenų, pagrindžiančių ne dėl rangovės kaltės atsiradusių pažeidimų mastą ar kad, nesant mechaninių pažeidimų, nebūtų atsiradusių kitų stogo dangos pažeidimų, t. y. tų, kurie atsirado dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų.

72.       Apeliantė, nesutikdama su ekspertizės akte nustatytu stogo trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu, teigia, kad ekspertizės išvada prieštarauja kitiems įrodymams, nustatytos išlaidos yra per mažos. Priešingai negu teigia atsakovė, ekspertas, paskaičiuodamas stogo trūkumų ištaisymo kainą, atsižvelgė į konkrečias aplinkybes ir parengė išsamią sąmatą, taikydamas techniškai pagrįstus statybos resursų sąnaudų normatyvus bei resursų rinkos kainas ekspertizės atlikimo metu. Ekspertas vadovavosi metodikos, pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. informaciniame pranešime „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“, atsižvelgdamas į rinkos kainas, viešosios įstaigos Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. B-21-13 įregistruotomis kainomis „Statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainos XXXVIII pagal 2021 m. balandžio mėn. darbo, medžiagų, gaminių, mašinų ir mechanizmų eksploatacijos rinkos kainas”, įvertino surinktus duomenis, apžiūros ir tyrimo rezultatus, ir apskaičiavo stogo remonto darbų vidutinę rinkos kainą. Pagal Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas bei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ statybos kainos struktūrą (pagrindines išlaidas) sudaro: 1) tiesioginės išlaidos (darbo užmokestis, medžiagų kaina, mechanizmų eksploatavimo vertė bei statybvietės išlaidos); 2) netiesioginės išlaidos (pridėtinės išlaidos ir pelnas); pridėtinės vertės mokesčio (skaičiuojamas nuo tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sumos).

73.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad eksperto apskaičiavimai yra teoriniai, neatitinka rinkos situacijos. Teismo ekspertizės išvada nenuginčyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo eksperto išvada surašyta beveik metais vėliau negu UAB „Rangova“, UAB „Norvila“ ir UAB „Parama“ parengtos sąmatos. Į UAB „Parama“ sąmatą taip pat įtraukti palangių nuolajų tvirtinimo darbų išlaidos, nors palangių montavimo trūkumai buvo akivaizdūs darbų priėmimo metu. Be to, jie nėra šios apeliacijos objektas. Apeliantė nenurodė argumentų, kurie paneigtų teismo eksperto apskaičiuotą rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį.

74.       Nors apeliantė prašo ieškinį tenkinti visiškai, apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, susijusių su kitais nustatytais trūkumais – pastato žaliavimu, išsikraipiusia šaligatvio danga ir nuogrinda apie pastatą. Dėl to teisėjų kolegija šių trūkumų ir jų pašalinimo išlaidų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantei atlygintina 52 964,01 Eur išlaidų (52 944,06 Eur daugiabučio gyvenamojo namo stogo trūkumų pašalinimo išlaidų + 19,95 Eur po betoninėmis plytelėmis esančios dangos sutankinimo išlaidų).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei iš atsakovės priteistos tik būtinosios stogo remonto išlaidos, pakeistinas, priteisiant stogo remonto išlaidas taip, kad galutinis darbų rezultatas atitiktų projekto sprendinius. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

76.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

77.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

78.       Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

79.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė patyrė 4 757 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 613 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 2 904 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 240 Eur užstatas už eksperto dalyvavimą teismo posėdžiuose. Taip pat apeliantė sumokėjo 1 465 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 452 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Iš viso apeliantė patyrė 2 917 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

80.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 443 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 573 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 3 870 Eur už teismo ekspertizę). Atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

81.       Trečiasis asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 600 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

82.       Trečiasis asmuo IĮ „Gamona“ patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 1 320 Eur, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

83.       Trečiasis asmuo UAB „Polimaris“ pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 440 Eur už advokato teisinę pagalbą. 

84.       Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kurie pagrindžia, kad patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles.

85.       Šia nutartimi, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinta 57,22 proc. ieškinio reikalavimų (52 964,01 Eur x 100 proc. : 92 554,32 Eur) ir 52,12 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (52 964,01 Eur – 9 867,55 Eur) x 100 proc. : 82 686,77 Eur). Dėl to iš atsakovės apeliantei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2 721,96 Eur, patirtos pirmosios instancijos teisme (4 757 Eur x 57,22 proc. : 100 proc.) ir 1 520,34 Eur, patirtos apeliacinės instancijos teisme (2  917 Eur x 52,12 proc. : 100 proc.).

86.       Atmetus 42,78 proc. (100 proc. – 57,22 proc.) ieškinio reikalavimų, atsakovei priteistina iš apeliantės 2 328,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (5 443 Eur x 42,78 proc. : 100 proc.).

87.       Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, apeliantės pusėje UAB „Progresyvūs projektai“ iš atsakovės priteistina 343,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (600 Eur x 57,22 proc. : 100 proc.).

88.       Atmetus 42,78 proc. ieškinio ir 47,88 proc. (100 proc. – 52,12 proc.) apeliacinio skundo reikalavimų, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje IĮ „Gamona“ iš apeliantės priteistina 1 035,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (2 420 Eur x 42,78 proc. : 100 proc.), ir 632,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (1 320 Eur x 47,88 proc. : 100 proc.).

89.       Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Polimaris“ iš apeliantės priteistina 188,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. (440 Eur x 42,78 proc. : 100 proc.)

90.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos 38,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Valstybei iš apeliantės priteistina 16,26 Eur (38 Eur x 42,78 proc. : 100 proc.), iš atsakovės – 21,74 Eur (38 Eur x 57,22 proc. : 100 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos statyba“ (juridinio asmens kodas 300560888) 52 964,01 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 01 ct) trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 2 721,96 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Atmesti kitą ieškinio dalį.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos statyba“ (juridinio asmens kodas 300560888) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) 2 328,52 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ (juridinio asmens kodas 300045183) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos statyba“ (juridinio asmens kodas 300560888) 343,32 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti trečiajam asmeniui individualiai įmonei „Gamona“ (juridinio asmens kodas 263747380) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) 1 035,28 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Polimaris“ (juridinio asmens kodas 303099065) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) 188,23 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) 16,26 Eur (šešiolika eurų 26 ct), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos statyba“ (juridinio asmens kodas 300560888) 21,74 Eur (dvidešimt vieną eurą 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos  (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662). 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos statyba“ (juridinio asmens kodas 300560888) 1 520,34 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui individualiai įmonei „Gamona“ (juridinio asmens kodas 263747380) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ (juridinio asmens kodas 140525035) 632,02 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.