Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-53-788/2017

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-01173-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. atstovo advokato Aivaro Alimo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:             

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu I. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163(2) straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 300 Eur dydžio bauda su 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir 2 pakelių cigarečių „Winston Blue Super Slims“ konfiskavimu. I. Ž. nubausta už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų r., kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 m nuo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninėje rankinėje ir kelnių kišenėje gabeno Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius: 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir 2 pakelius cigarečių „Winston Blue Super Slims“, iš viso 82 pakelius cigarečių (1640 vienetų cigarečių), kurių vertė yra 235,50 Eur, t. y. 6,19 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL), taip pažeidė ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų reikalavimus ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo I. Ž. nubausta pagal ATPK 163(2) straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų r., kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 m nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninėje rankinėje ir kelnių kišenėje gabeno Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius: 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir 2 pakelius cigarečių „Winston Blue Super Slims“, iš viso 82 pakelius cigarečių (1640 vienetų cigarečių), kurių vertė yra 235,50 Eur, t. y. 6,19 MGL, taip pažeidė ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą. Kita Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalis (dėl paskirtos nuobaudos) palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. atstovo advokato A. Alimo prašymas priimtas ir I. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. atstovas advokatas Aivaras Alimas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti institucijai.

4.1. Pareiškėjas teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta, I. Ž. nepagrįstai nubausta pagal ATPK 163(2) straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymo) 5 straipsnio 4 dalimi ir administracinio teisės pažeidimo teiseną vykdyti pagal ATPK. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 8 dalimi, sprendė, kad I. Ž. veika neperkvalifikuotina pagal ANK, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog bylos nagrinėjimui taikytinas ANK. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir administracinio teisės pažeidimo teiseną vykdyti pagal ATPK, nes byla nepatenka į Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse įvardytus atvejus, kai teisena vykdoma pagal ANK (protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., o padarytas pažeidimas iš ATPK neperkvalifikuotas į ANK, nes šis teisės aktas numato griežtesnę atsakomybę už padarytą veiką negu ATPK).

4.2. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir savo iniciatyva pakeitė I. Ž. inkriminuotą kaltinimą, jos apie tai neinformavo, apribojo teisę gintis ir nubaudė už visai kitą pažeidimą, negu nurodytas protokole. Apygardos teismas, priešingai nei apylinkės teismas, konstatavo, kad I. Ž. savo veiksmais pažeidė ne ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintų taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų reikalavimus ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu patvirtintų taisyklių 8.1.1 punkto reikalavimus, bet 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintų taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, tačiau veikos kvalifikacijos nekeitė. Toks apygardos teismo vienašališkas naujų pažeidimo punktų inkriminavimas sudarė situaciją, kada nubaustas asmuo neturi galimybės apskųsti teismo procesinio sprendimo dalies, kuria jam inkriminuoti nauji pažeistų taisyklių punktai. Apygardos teismui nustačius, kad I. Ž. veikoje nėra protokole nurodytų pažeidimų, I. Ž. neturėjo kilti ir administracinė atsakomybė, nes ATPK 163(2) straipsnio 2 dalis yra blanketinė ir administracinė atsakomybė kyla tik pažeidus atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Be to, aukštesnysis teismas neturi galimybės savo iniciatyva papildyti administracinio teisės pažeidimo protokolo naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus pažeidimo sudėties požymius. Taip būtų pabloginta jo padėtis, nesuteikiant galimybės gintis nuo neigiamų teisinių padarinių. Apygardos teismo argumentas, kad I. Ž. teisės buvo užtikrintos ir nepažeistos, nes jai atstovavo gynėjas, kuris veikos kvalifikavimo klausimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė, o I. Ž. žinojo, kuo yra kaltinama, yra nepagrįstas. Apygardos teisme procesas vyko rašytine tvarka, todėl nei I. Ž., nei jos gynėjui apie inkriminuotus naujus teisės aktų pažeidimus nebuvo pranešta.

4.3. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino liudytojos A. A. parodymų, nepasisakė, kodėl juos atmeta ir padarė nepagrįstą išvadą, kad I. Ž. parodymai grindžiami tik liudytojos J. B. parodymais. Taip pat teismai vadovavosi anoniminio pobūdžio informacija, kuri nebuvo patikrinta, todėl priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareigūnų I. Ž., S. A., E. B. parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nutartį, buvo grįsti žvalgybine informacija apie I. Ž. vykdomą neva neteisėtą veiklą (cigarečių gabenimą). Minėti liudytojai, vadovaujantis atitinkamų teisės aktų reikalavimais, atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, o jokios įslaptintos ar anoniminės informacijos byloje nėra, todėl ji negalėjo būti patikrinta ir I. Ž. negalėjo nuo jos gintis.

4.4. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai I. Ž. parodymais netikėjo vien tik todėl, kad ji išsamius parodymus davė tik teisme. Kaltininkas turi teisę neduoti parodymų ir šia teise naudotis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Taip pat teismai nepagrįstai konstatavo, jog I. Ž. taikytinas Informacijos apie įvykius, susijusius su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) veikla, rinkimo, apdorojimo, perdavimo ir saugojimo taisyklių 9 punktas, kuriame buvo įtvirtinti būdai, kaip užkardos pareigūnai privalo būti informuojami apie įvykį. Anot pareiškėjo, šiose taisyklėse įtvirtinti informacijos perdavimo būdai taikomi budėtojui, tuo tarpu I. Ž. buvo tiesiogiai pavaldi pamainos vyresniajai, todėl jai minėtų taisyklių 9 punktas tiesiogiai netaikytinas. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad cigarečių aptikimo faktą I. Ž. turėjo pažymėti (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto (toliau – PKP) pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo (budėtojo) darbo registre ar (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) PKP pasienio tikrinimo posto tarnybinio žiniaraščio IV dalyje „Žymos apie įvykius ir tarnybos rezultatus“. Pagal savo pareigybės aprašymą I. Ž. pamainos (duomenys neskelbtini) PKP metu buvo pavaldi pamainos vyresniajai – J. B. ir turėjo klausyti jos nurodymų. Kaip informuoti užkardos pareigūnus – žodžiu, telefonu, el. paštu ar kt. – niekur nenustatyta, todėl pamainos vyresnioji J. B. priėmė sprendimą rastas cigaretes nuvežti atiduoti į užkardą ir dokumentus įforminti ten, nes to reikalavo jos pareigybės aprašymo 6.1.2 punktas (reikalaujantis pateikti informaciją apie įvykius užkardos, kurioje yra nustatyta jos tarnybos vieta, vadovybei ir rinktinės budėtojui) bei 6.1.3 punktas (reikalaujantis informaciją apie padėtį užkardos saugomame valstybės sienos ruože teikti užkardos, kurioje nustatyta jos tarnybos vieta, vadovybei). I. Ž. neturėjo pareigos ar įgaliojimų cigarečių aptikimo faktą fiksuoti (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo (budėtojo) darbo registre ar (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) PKP pasienio tikrinimo posto tarnybiniame žiniaraštyje, nes šių žurnalų pildymas yra pamainos vyresniojo prerogatyva.

4.5. Pareiškėjas teigia, kad abiejų instancijų teismai nustatė neatsargią kaltės formą I. Ž. veikoje (kad ji negalėjo nežinoti apie Informacijos perdavimo taisyklių nuostatas, kurių reikalavimų nesilaikė), tačiau ATPK 163(2) straipsnio 2 dalyje numatytam pažeidimui būtina nustatyti tyčinę kaltės formą, t. y. kad asmuo žinojo bei suvokė, jog prekes, kurių laikymui yra keliami tam tikri reikalavimai, laiko ir jomis disponuoja žinodamas, jog pažeidžia atitinkamus teisės aktus.

5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vadas Bronislavas Počobutas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti.

5.1. Atsiliepime pažymima, kad I. Ž. nepagrįstai prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus, kuriais ji nubausta pagal ATPK 163(2) straipsnio 2 dalį, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti institucijai. Mano, kad teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nubaudė I. Ž. už jai inkriminuoto pažeidimo padarymą. Tai įrodo faktiniai duomenys, nustatyti administracinio teisės nusižengimo byloje.

6. Prašymas netenkintinas.

Dėl taikomos teisenos ir atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

7. Ši byla apeliacine tvarka motyvuotu teismo sprendimu buvo išnagrinėta vadovaujantis šiuo metu galiojančio ANK nuostatomis. Nors pareiškėjas argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis nuostatomis, tačiau šis klausimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimus, sudarančius šios bylos atnaujinimo pagrindą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atnaujintą I. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą taip pat nagrinėja vadovaudamasi ANK įtvirtintos teisenos normomis.

8. Kolegija pažymi, kad bylos atnaujinimo pagrindą pagrindžia tik dalis pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų. Šios atnaujintos bylos nagrinėjimo metu tikrinama, ar, apeliacinės instancijos teismui pakeitus I. Ž. administracinės teisės pažeidimo protokole ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytą kaltinimo formuluotę, nebuvo pažeistos I. Ž. procesinės teisės ir administracinių nusižengimų teisenos principai. Kiti pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai (kurios teisenos normomis turėjo vadovautis teismas, kaip reikėjo vertinti asmenų parodymus ir kitus įrodymus, kokia kaltės forma veikė I. Ž. ir pan.) nesudaro pagrindo svarstyti bylos atnaujinimo klausimą, t. y. ar padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl kaltinimo formuluotės pakeitimo teisėtumo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių

9. Apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu I. Ž. nubaudė pagal ATPK 163(2) straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų r., kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 m nuo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu, asmeninėje rankinėje ir kelnių kišenėje gabeno Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius – 82 pakelius cigarečių, kurių vertė 235,5 Eur, ir taip pažeidė ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų reikalavimus ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punkto reikalavimus. Apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutarimu panaikino apylinkės teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo nustatė iš esmės tas pačias padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau pakeitė nuorodą į  teisės aktų reikalavimus, kuriuos pažeidė I. Ž., gabendama cigaretes. Apygardos teismo nutarimu nustatyta, kad I. Ž., taip veikdama, pažeidė tik ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą.

10. Pareiškėjo teigimu, apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs, pakeitė I. Ž. kaltinimą ir nubaudė už visai kitą pažeidimą, negu nurodytas protokole. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, daro išvadą, kad šis pareiškimo argumentas nepagrįstas.

11. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017). Kita vertus, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Antai ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Anksčiau galiojusio ATPK normos taip pat suteikdavo tokią teisę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui ar pareigūnui (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Ž. apeliaciniame skunde apygardos teismui kėlė klausimą dėl netinkamos nuorodos į pažeistus teisės aktus, todėl tai, kad apygardos teismas šį klausimą išnagrinėjo, jai nebuvo netikėta. Savo apeliaciniame skunde I. Ž. nurodė ir tai, kad draudimas gabenti ir laikyti tabako gaminius numatytas būtent ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintų taisyklių 2.1.1 punkte. Apygardos teismas, sutikdamas su šiuo skundo argumentu, ištaisė kaltinimo netikslumą, t. y. nurodė tinkamą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė I. Ž., gabendama banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad šis pakeitimas apribojo I. Ž. teisę gintis ir žinoti, kuo ji yra kaltinama. Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas, koreguodamas kaltinimo formuluotę, nepakeitė administracinės teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 163(2) straipsnio 2 dalį, taigi nuo kaltinimo esmės nukrypta nebuvo. Pareiškėjas, sureikšmindamas klausimą dėl to, kurie teisės aktų punktai draudžia fiziniams asmenims disponuoti nustatyta tvarka nepaženklintais tabako gaminiais, iš tikrųjų nukrypsta nuo padaryto administracinės teisės pažeidimo esmės ir bylai reikšmingų faktų. Visiškai akivaizdu, kad I. Ž., kaip ilgametei Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, buvo žinoma, jog disponavimas tokiu kiekiu patvirtinto pavyzdžio banderolėmis nepaženklintų tabako gaminių yra neteisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad kaltinimo formuluotės korekcijos esmingai pažeidė I. Ž. įstatymo garantuojamas procesines teises ar administracinių nusižengimų teisenos principus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą nepakeistus.

Teisėjai                                                                      Alvydas Pikelis

                                                                                                                                                                                            Artūras Pažarskis

                                                                                                                                                                                              Olegas Fedosiukas