Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-7-47-511/2015
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00462-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 52.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės, Aurelijaus Gutausko, Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. U. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą M. U. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu M. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. spalio 18 d., apie 23.24 val. Plungės rajone, Didvyčių kaime, Beržų gatvėje, vairuodamas Z. Ž. vardu registruotą automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio E. G. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, stabdant jį šviesą atspindinčiu skrituliu (raudonos ir baltos spalvų) ir įjungus specialiuosius tarnybinio automobilio švyturėlius (raudonos ir mėlynos spalvų), padidinęs greitį nuvažiavo ir Didvyčių kaime, Klevų gatvėje, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, vertėsi ant stogo, automobilį apgadino, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo M. U. vartojo alkoholį, nes 2013 m. spalio 19 d. 3.27 val. alkotesteriu jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,13 ‰ su leidžiama ± 5% paklaida). Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 133, 231.1, 233, 234 punktų reikalavimus.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi M. U. skundas netenkintas ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartimi M. U. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. U. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Prašyme pareiškėjas teigia, kad pradedant administracinę teiseną ir nagrinėjant administracinę bylą buvo padaryti proceso ir materialiosios teisės pažeidimai, sąlygoję neteisėtų sprendimų priėmimą.
Teismai pažeidė ATPK 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, 3 dalies reikalavimus dėl šio termino pratęsimo ir 250 straipsnio 7 punkto reikalavimus dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo pasibaigus 35 straipsnyje numatytiems terminams.
M. U. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atmesdamas jo apeliacinį skundą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui, nepagrįstai nurodė, kad pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalies prasmę, administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti nuo aukštesnės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas konstatavo, kad pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo 2014 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo, todėl 2014 m. birželio 10 d. pratęsiant terminą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu paskiriant M. U. nuobaudą ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai nebuvo pažeisti. Tokia teismų pozicija, anot pareiškėjo, prieštarauja ATPK nuostatoms ir jau suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-556-594/2008, N444-4354/2011, N556-594/2008, N502-767/2008, N62-2947/2010) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikai (kasacinė nutartis administracinėje byloje 2AT-52/2014)
Pareiškėjas teigia, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimai padaryti 2013 m. spalio 18 d., todėl senaties terminas numatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje pasibaigė 2014 m. balandžio 18 d. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas, kurio žinioje senaties termino pasibaigimo momentu buvo byla, nepriėmė sprendimo dėl termino pratęsimo ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, todėl administracinė teisena jam turėjo būti nutraukta jau Klaipėdos apygardos teisme iki priimant 2014 m. gegužės 14 d. nutartį.
Prašyme nurodoma, kad teismų motyvai dėl nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo nuo 2014 m. gegužės 14 d. prieštarauja ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kadangi neatitinka įstatymo formuluotės dėl sprendimo nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamo teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinamo apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas sprendė tik Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai, kai institucijų ar pareigūnų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, priimti nutarimai panaikinami apygardų administracinio teismo nutartimi ir grąžinami įgaliotoms institucijoms papildomam tyrimui, nėra skaičiuojami iš naujo.
Įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino, pasak pareiškėjo, teismų ir policijos pareigūnų veiksmai įrodinėjant jo kaltę 2013 m. spalio 18 d. padarius administracinės teisės pažeidimus yra neteisėti ir negali būti apkaltinamųjų sprendimų pagrindu. Todėl 2014 m. liepos 23 d. Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. 78P-3063629-13 dėl tariamai jo padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad šio protokolo numeris yra toks pat, kaip ir surašyto 2013 m. spalio 19 d., kuris pripažintas negaliojančiu.
M. U. teigia, kad jam surašytas protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje prieštarauja LVAT praktikai, pagal kurią nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį; taip pat ir kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-33/2010, N575-2220/2011, N-261-3550/2010).
Nors šiuo metu, pasak pareiškėjo, galioja kita KET redakcija, kuria rėmėsi teismai, bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte duotu eismo įvykio (įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas) apibrėžimu, tačiau LVAT išaiškinimas tebėra aktualus, nes KET 232 punktas ir dabar numato galimybę nekviesti policijos į eismo įvykio vietą.
Pareiškėjas tvirtina, jog spręsdami klausimą dėl jo atsakomybės už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis) bei ATPK 256, 257 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus įrodymams bei jų vertinimui.
M. U. mano, kad tarnybiniame automobilyje Mitsubishi Pajero Sport (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančios įrangos telemetriniai duomenys, vienareikšmiškai patvirtinę, kad jo vairuojamas automobilis nebuvo stabdomas 2013 m. spalio 18 d. apie 23.24 val. bei persekiojamas iki Klevų g., kur apsivertė, buvo įvertinti tendencingai, tik jį kaltinančia prasme. Plungės rajono apylinkės teismas šių duomenų neanalizavo. Teismai, pasak pareiškėjo, rėmėsi neblaivių asmenų A. Ž. ir O. L. duotais paaiškinimais, kurių jie atsisakė duodami parodymus teisme.
Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šie terminai gali būti pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. ATPK 35 straipsnio 5 dalis, inter alia. numato, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Iš bylos matyti, jog nagrinėjamas įvykis, dėl kurio M. U. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įvyko 2013 m. spalio 18 d. administracinio teisės pažeidimo bylą perdavus nagrinėti į teismą, Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui patikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolą. M. U. šią nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi M. U. skundą atmetė.
2014 m. birželio 10 d. Plungės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių poskyrio viršininko A. P. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2014 m. spalio 18 d.
Skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu M. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi M. U. apeliacinis skundas dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo atmestas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundą laikė, kad nuobauda M. U. paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismas šią nuostatą grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą grąžinti bylą institucijai ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų nepraleidęs, o apeliacinės instancijos teismas šį nutarimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad ATPK nepasisakyta dėl nuobaudai skirti terminų skaičiavimo, kai apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas grąžina administracinio teisės pažeidimo bylą tirti institucijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalies prasmę administracinės nuobaudos skyrimo terminai tokiu atveju pradedami skaičiuoti nuo aukštesnės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, analogiškai, kaip ir pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo apeliacine tvarka atveju.
Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo ATPK 35 straipsnio 5 dalies interpretacija laikytina plečiamuoju įstatymo aiškinimu. Pažymėtina, kad plečiamasis įstatymo nustatytų terminų administracinei nuobaudai skirti aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu bei ATPK 7 straipsnio nuostatomis, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nutartimi palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo tirti institucijai, ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti nepradedamas; šiuo atveju nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas ir tęsiamas vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Lygiai taip pat terminas nepradedamas skaičiuoti iš naujo ir tada, kai apeliacinės instancijos teismas priima nutartį, kuria panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo tirti institucijai.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams dar nepasibaigus. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.).
ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).
Kadangi nagrinėjamoje byloje ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą baigėsi 2014 m. balandžio 18 d., procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo 2014 m. birželio 10 d. buvo priimtas šiam terminui jau pasibaigus, laikytina, jog terminas nuobaudai skirti ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nebuvo pratęstas. Todėl konstatuotina, jog skundžiami teismų sprendimai – Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis – priimti pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas pareiškėjui nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti šį pirmosios instancijos teismo nutarimą, padarė esminį teisės taikymo (ATPK 35 straipsnio) pažeidimą, todėl šie skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutrauktina.
Pareiškėjas prašyme pateikia argumentus dėl įrodymų vertinimo ir tai, kad pažeidimų, už kuriuos buvo nubaustas, jis nepadarė. Pagal teismų praktiką, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, administracinių teisės pažeidimų padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52-2014). Todėl šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. U. nutraukti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Rima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
Aurelijus Gutauskas
Artūras Pažarskis
Vytautas Piesliakas
Eligijus Gladutis