Pranešėjas Stasys
Valužis Baudž. byla
Nr. 1A-164-107/2011
Teisėja Skaistė Valinskytė
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.2.;
1.1.8.7.9.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų
Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,
sekretoriaujant
Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant
prokurorui Remigijui Bėtkiui,
gynėjai
Danguolei Žilinskienei,
nuteistajam
M. K.,
n u s t a t ė :
M. K. nuteistas
už tai, kad 2010 m. gruodžio 6 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) , bendrininkų grupe su J.
A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, metaliniu strypu nulaužę (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausiusio garažo durų
pakabinamą spyną, pro duris įsibrovė į vidų ir iš garažo tyčia slapta pagrobė (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausiusį 6000 litų vertės
keleivinį mikroautobusą „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde
nuteistasis M. K. teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog
jis nusikaltimą padarė dėl to, kad buvo neblaivus. Apelianto tvirtinimu,
teismas turi remtis realiais įrodymais, o ne neaiškiais liudytojų parodymais. Kraujo
tyrimo, jog jis buvo neblaivus, byloje nėra. Nuteistasis sutinka, kad jis turi
atsakyti už padarytą nusikaltimą pagal įstatymus, nurodo, kad padaryta žala
atlyginta, pretenzijų jam nėra, charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį
sūnų, su kuriuo būdamas laisvėje palaikė ryšius elektroniniu paštu. Nuteistojo
įsitikinimu, laisvės atėmimo vieta jo elgesio nepakeis. Apeliantas stebisi,
kodėl jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, prašo paskirtą laisvės
atėmimo bausmę sumažinti. Nuteistojo tvirtinimu, jeigu jam teismas neskirtų
realios laisvės atėmimo bausmės, o paskirtų laisvės apribojimo bausmę, jis stengtųsi
daugiau nebenusikalsti, padėtų tėvams ūkyje, žmonai ir vaikui, nes tik būdamas
laisvėje turėjo visas sąlygas, kurios jį tenkino.
Apeliaciniame
teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti,
prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nuteistojo M. K. kaltė,
padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais,
teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo M. K. nusikalstama
veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Savo kaltės nuteistasis
neneigia.
Nuteistojo
M. K. argumentas, jog neįrodyta, kad jis nusikaltimą padarė
dėl neblaivumo, yra nepagrįstas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
teisiamajame posėdyje nuteistasis M. K. ir pats neneigė,
jog nusikaltimo padarymo metu buvo išgėręs (b. l. 99–102, 178–180). Kad
nuteistasis M. K. įvykio dieną buvo išgėręs patvirtino ir
liudytojai S. M., R. B. (b. l.
180–181). Šį faktą patvirtino ir nuteistasis J. A., kuris
parodė, kad abu su M. K. prieš padarant nusikaltimą išgėrė
degtinės, jis už M. K. gėrė mažiau, M. K. buvo
už jį girtesnis, ir tai matėsi iš kalbos, tačiau nebuvo tiek girtas, jog
nepastovėtų ant kojų (b. l. 176–178). Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad išgėrę
degtinės, jie norėjo išgerti dar, bet neturėjo pinigų. Eidami pas pažįstamą
pasiskolinti pinigų, praeidami pro garažą, išgirdo garaže grojant muziką. Sugalvojo
pažiūrėti kas ten groja, todėl, sulaužę garažo spyną, pateko į garažą. Su
garaže buvusiu automobiliu sumanė pasivažinėti. Pačios nusikaltimo padarymo aplinkybės
leidžia daryti išvadą, jog nuteistieji nusikaltimą padarė, neturėdami tam jokios
motyvacijos, būtent dėl girtumo. Liudytojas A. Z. teisiamajame
posėdyje M. K. apibūdino teigiamai, parodė, jog, kai M. K. nevartojo alkoholio, su juo problemų nebuvo, liudytojas
netikėjo, kad M. K. nusikaltimą padarė blaivus (b. l. 180).
Kad nuteistasis M. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai
turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apylinkės teismas, vadovaudamasis
BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir jų nepažeisdamas, nustatė įvertinęs
ne tik apelianto, bet ir nuteistojo J. A., liudytojų
parodymus, ir šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60
str. 1 d. 9 p.) pripažino pagrįstai.
Skirdamas
bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju
įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai
efektyvūs, norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar
asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir
nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str.
2 d.).
Skirdamas
bausmę M. K., apylinkės teismas bendraisiais bausmių
skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, nustatė ne tik nuteistojo atsakomybę
sunkinančias (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), bet ir lengvinančias aplinkybes (BK 59
str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką,
priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), už svetimo turto
pagrobimą buvo teistas ir anksčiau, nors ir ne šešis kartus, kaip rašoma skundžiamo
nuosprendžio aprašomojoje dalyje (b. l. 109–111, 112, 187), daug kartų baustas
administracine tvarka (b. l. 116–119), niekur nedirba, nusikalto teistumui
neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui
paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Naują
nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. K. padarė
lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą metu, nepraėjus nė dviem mėnesiams
po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šios
aplinkybės parodo, kad
nuteistasis iš ankstesnių
teistumų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat, todėl pritartina
apylinkės teismo išvadai, kad M. K. pasitaisyti nelinkęs, kad švelnesnės negu
laisvės atėmimas bausmės jam skirti negalima. Švelnesnė negu teismo paskirtoji laisvės
atėmimo bausmė BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai
jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo
principo įgyvendinimo neužtikrins, būdamas laisvėje, M. K. ir
toliau kels pavojų visuomenei.
Atsižvelgdamas
į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2
dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas
nuteistajam M. K. už
padarytą nusikaltimą bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės
atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje
numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Galutinės subendrinta bausmė
paskirta laikantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų, ji nėra aiškiai per
griežta, todėl nešvelnintina.
Apylinkės teismas, išspręsdamas
kardomosios priemonės nuteistajam M. K. paskyrimo klausimą,
vykdė BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, paliko ikiteisminio
tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nes, priimant apkaltinamąjį
nuosprendį, šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai neišnyko, paskyrus
realią laisvės atėmimo bausmę, keisti kardomąją priemonę – suėmimą – į kitą
nebuvo jokio pagrindo. Tokios kardomosios priemonės paskyrimas apsaugo
nuteistąjį ir visuomenę nuo naujų nusikaltimų darymo iki nuosprendžio
įsiteisėjimo ir taip atlieka kardomųjų priemonių paskirtį, numatytą BPK 119
straipsnyje. Kardomojo kalinimo laiką, kaip numatyta BK 66 straipsnyje,
teismas įskaitė į M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką,
todėl bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010-12-07. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas
ir teisėtas, todėl nekeistinas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo M.
K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Stasys
Valužis
Teisėjai Dalius
Jocys
Savinijus Katauskas