Administracinė byla Nr. I-3618-121/2013
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01632-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5.; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2013 m. lapkričio 22 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjams D. Z., V. K. ir M. R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Z., V. K. ir M. R. Ž. atsakovui Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai D. Z., V. K. ir M. R. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (t.1, b.l. 1–3), prašydami; 1) priteisti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo (toliau – Vilniaus RAT) nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2012 metais, iš viso: pareiškėjai D. Z. – 14 167,12 Lt, pareiškėjui M. R. Ž. – 15 590,96 Lt, pareiškėjui V. K. – 9 989,92 Lt; 2) priteisti iš atsakovų 6 procentus metinių palūkanų atitinkamai už priteistinas sumas: pareiškėjai D. Z. – už 14 167,12 Lt sumą, pareiškėjui M. R. Ž. už 15 590,96 Lt sumą, pareiškėjui V. K. už 9 989,92 Lt nuo teismui pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškina, kad jie yra Vilniaus RAT teisėjai. Pasisakydami dėl kreipimosi į teismą termino, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005, pagal kurią terminas, per kurį valstybės tarnautojas gali kreiptis į teismą, reikalaudamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, turi būti taikomas Darbo kodekso (DK) 27 str. 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Todėl mano, kad pagal įstatymo analogiją reikalavimams dėl teisėjų atlyginimų skirtumo priteisimo taikytinas ne bendrasis vieno mėnesio terminas kreiptis teisminės gynybos, bet DK 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas.
Teigia, kad dėl darbo krūvio teisme jie ėjo teisėjo pareigas švenčių bei poilsio dienomis. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis numato atlyginimą už tokį darbą. Tačiau pareiškėjai už darbą poilsio bei švenčių dienomis 2009–2012 metais jokio atlygio negavo, nors Vilniaus RAT teisėjų darbas poilsio bei švenčių dienomis buvo apskaitomas. Pasak pareiškėjų, padėtis, kai už faktiškai dirbtą darbą nesumokamas atlyginimas, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui, numatančiam teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, todėl pareiškėjams už darbą poilsio bei švenčių dienomis turi būti sumokėtas atlyginimas, ne mažesnis už DK 193 straipsnyje ir 194 str. 1 dalyje numatytą darbo užmokestį, t.y. už darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti sumokėtas du kartus didesnis atlyginimas, nei nurodytas pareiškėjų atlyginimas. Remiantis teisės analogija, pareiškėjams priteistini ir 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismui pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsakovas Vilniaus RAT atsiliepime į skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 28–31).
Paaiškina, kad Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtintame Pavyzdiniame Vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraše nurodyta, jog vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui; jeigu šių
lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais teisėjo dirbtam laikui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą Vilniaus RAT pirmininko įsakymų (2008-12-30 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos 2009 metais“ Nr. V-52 1.3 p.; 2009-12-23 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-63 1.3.3 p.; 2010-12-29 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-58 1.3.3 p., 2011-12-30 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-88 1.3.1 p.) nustatyta tvarka poilsio bei švenčių dienomis ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas teisėjai atliko budėdami pagal patvirtintą grafiką. 2009–2012 m. ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kada pareiškėjai D. Z., M. R. Ž. ir V. K. budėjo. Pareiškėjams už tai buvo suteiktos laisvos dienos, o už likusias budėjimo dienas su pareiškėjais nebuvo atsiskaityta, kadangi, vadovaujantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, vienkartinės priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas 2009–2012 metais nebuvo galimos dėl nepakankamų biudžeto Vilniaus rajono apylinkės teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.
Be kita ko, remiasi KT 2011-02-14 nutarimu ir nurodo, kad po jo įsigaliojimo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis pakeistas nebuvo, teismui papildomi asignavimai teisėjų darbo užmokesčiui už darbą poilsio ir švenčių dienomis Vilniaus RAT neskirti. Todėl iš esmės sutinka su pareiškėjų skunde nurodytais argumentais, jog, nesant kitokios Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytos užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos, taikytinos DK normos, reguliuojančios panašius santykius. Tačiau mano, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas, nes pareiškėjų darbo santykiai nėra nutrūkę, o darbo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nustatytų delspinigių mokėjimas siejamas su darbdavio kalte dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio (DK 207 str. 1 d., Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas). Šiuo atveju Vilniaus RAT kaltės nėra.
Pareiškėjai, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog šiuo atveju trejų metų senaties terminas taikytinas tik kai to reikalauja atsakovas. Jei teismas šio argumento nepalaikytų – prašė terminą atnaujinti.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus RAT teisėju pareiškėjas M. R. Ž. paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 1997-12-23 dekretu Nr. 1482 (t.1, b.l. 4), pareiškėja D. Z. - Lietuvos Respublikos Prezidento 1999-06-30 dekretu Nr. 500 (t.1, b.l. 9), pareiškėjas V. K. - Lietuvos Respublikos Prezidento 2002-12-12 dekretu Nr. 1994 (t.1, b. l. 14).
Iš 2009–2012 metais ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad M. R. Ž. 2009 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2009-02-14 (suteikta laisva diena); 2009-02-15 (suteikta laisva diena); 2009-06-27; 2009-06-28; 2009-08-08; 2009-08-09; 2009-12-12; 2009-12-13;
2010 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2010-02-20 (suteikta laisva diena); 2010-02-21 (suteikta laisva diena); 2010-04-04 (suteikta laisva diena); 2010-08-08 (suteikta laisva diena); 2010-09-05; 2010-10-17; 2010-12-05;
2011 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2011-02-27; 2011-04-17; 2011-05-29; 2011-10-30;
2012 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2012-02-26; 2012-03-25; 2012-04-22; 2012-06-10; 2012-07-22; 2012-09-16; 2012-11-04 (t.1, b.l. 6–7, 84–165).
Iš Vilniaus RAT pateiktos 2013-05-27 pažymos Nr. R3-271 matyti, kad M. R. Ž. dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo 2009–2012 m. už budėjimą 2009-06-27 neišmokėta 331,93 Lt, už budėjimą 2009-06-27 – 331,93 Lt, už budėjimą 2009-08-08 – 290,93 Lt, už budėjimą 2009-08-09 – 290,93 Lt, už budėjimą 2009-12-12 – 277,70 Lt, už budėjimą 2009-12-13 – 277,70 Lt, už budėjimą 2010-09-05 –285,35 Lt, už budėjimą 2010-10-17 – 298,93 Lt, už budėjimą, 2010-12-05
285,35 Lt, už budėjimą 2011-02-27 – 313,88 Lt, už budėjimą 2011-04-17 – 313,88 Lt, už budėjimą 2011-05-29 – 285,35 Lt, už budėjimą 2011-10-30 – 313,88 Lt, už budėjimą 2012-02-26 – 313,88 Lt, už budėjimą 2012-03-25 –285,35 Lt, už budėjimą 2012-04-22 – 313,88 Lt, už budėjimą 2012-06-10 – 298,93 Lt, už budėjimą 2012-07-22 – 298,93 Lt; už budėjimą 2012-09-16 – 313,88 Lt; už budėjimą 2012-11-04 – 313,88 Lt (t. 1, b. l. 35–36).
Iš 2009–2012 metais ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad D. Z. 2009 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2009-01-17; 2009-01-18; 2009-04-04; 2009-04-05; 2009-06-06; 2009-06-07; 2009-08-29; 2009-08-30;
2010 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2010-01-01; 2010-01-03; 2010-03-20; 2010-03-21; 2010-04-11; 2010-07-25; 2010-12-12;
2011 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2011-02-13; 2011-05-01; 2011-08-07; 2011-11-13;
2012 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2012-02-12; 2012-04-08; 2012-07-08; 2012-09-23; 2012-12-30. Pareiškėjai laisvų dienų suteikta nebuvo (t.1, b.l. 11–12, 84–165).
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo pateiktos 2013-05-27 pažymos Nr. R3-272 matyti, kad D. Z. dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo 2009–2012 m. už budėjimą 2009-01-17 neišmokėta 367,60 Lt, už budėjimą 2009-01-18 – 367,60 Lt; už budėjimą 2009-04-04 – 351,93 Lt; už budėjimą 2009-04-05 – 351,93 Lt; už budėjimą 2009-06-06 – 286,63 Lt; už budėjimą 2009-06-07 – 286,63 Lt; už budėjimą 2009-08-29 – 277,33 Lt; už budėjimą 2009-08-30 – 277,33 Lt, už budėjimą 2010-01-01 – 291,20 Lt; už budėjimą 2010-01-03 – 291,20 Lt; už budėjimą 2010-03-20 – 264,73 Lt; už budėjimą 2010-03-21 – 264,73 Lt; už budėjimą 2010-04-11 – 277,33 Lt; už budėjimą 2010-07-25 – 277,33 Lt; už budėjimą 2010-12-12 – 264,73 Lt, už budėjimą 2011-02-13 – 291,20 Lt; už budėjimą 2011-05-01 – 264,73 Lt; už budėjimą 2011-08-07 – 264,73 Lt; už budėjimą 2011-11-13 – 264,73, už budėjimą 2012-02-12 – 291,20 Lt; už budėjimą 2012-04-08 – 292,76 Lt; už budėjimą 2012-07-08 – 284,76 Lt; už budėjimą 2012-09-23 –299,00 Lt; už budėjimą 2012-12-30 – 332,22 Lt (t. 1, b. l. 33–34).
Iš 2009–2012 m. ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad V. K. 2009 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2009-03-07; 2009-03-08; 2009-07-04; 2009-07-05; 2009-08-15; 2009-08-16; 2009-11-21; 2009-11-22;
2010 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2010-02-14; 2010-06-27; 2010-08-22; 2010-11-07; už visas budėjimo dienas 2010 metais suteiktos laisvos dienos;
2011 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2011-01-30; 2011-04-24; 2011-07-31; 2011-11-06; 2011-12-11;
2012 metais išeiginėmis bei švenčių dienomis budėjo 2012-01-29; 2012-07-01; 2012-07-15; 2012-10-28; 2012-12-23 (t.1, b.l. 17–18, 84–165).
Iš Vilniaus RAT pateiktos 2013-05-27 pažymos Nr. R3-270 matyti, kad V. K. dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo 2009–2012 m. už budėjimą 2009-03-07 neišmokėta 379,00 Lt; už budėjimą 2009-03-08 – 379,00 Lt; už budėjimą 2009-07-04 – 318,60 Lt; už budėjimą 2009-07-05 – 318,60 Lt; už budėjimą 2009-08-15 – 292,19 Lt; už budėjimą 2009-08-16 – 292,19 Lt; už budėjimą 2009-11-21 – 292,19 Lt; už budėjimą 2009-11-22 – 292,19 Lt; už budėjimą 2011-01-30 – 292,19 Lt; už budėjimą 2011-04-24 – 314,60 Lt; už budėjimą 2011-07-31 – 314,60 Lt; už budėjimą 2011-11-06 – 289,00 Lt; už budėjimą 2011-12-11 – 299,62 Lt; už budėjimą 2012-01-29 – 286,00 Lt; už budėjimą 2012-07-01 – 299,62 Lt; už budėjimą 2012-07-15 – 299,62 Lt; už budėjimą 2012-10-28 – 273,57 Lt; už budėjimą 2012-12-23 – 349,56 Lt (t.1, b.l. 37–38).
Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje.
LVAT 2013-05-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-677/2013, nagrinėdamas analogišką ginčą, pasisakė, kad teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 dalyje nurodytų išmokų mokėjimo pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, t.y. santykiai tarp šių išmokų mokėtojo – teismo - ir jų gavėjų – šio teismo teisėjų. Nesant šių teisinių santykių tinkamo reglamentavimo, jie yra prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio. Tad tinkamas atsakovas tokio pobūdžio administracinėse bylose yra teismas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).
Įvertinus pasakytą, atsakovu šioje byloje laikytinas tik Vilniaus RAT.
Dėl termino kreiptis į teismą.
Pareiškėjai į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2013-05-17 (t.1, b.l. 1), prašydami patenkinti reikalavimus dėl jų teisių pažeidimų, kurių eiga prasidėjo 2009 metais, tad šioje byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymo klausimas.
Pagal DK (2002-06-04 įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01) 27 str. 1 dalį ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
DK 27 str. 2 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Be to, ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 d.).
LVAT panašiose administracinėse bylose yra pastebėjęs, kad ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, 2005, p. 316-329).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymas nereikalauja, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Tačiau, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-543/2004, 3K-3-258/2004, 3K-3-436/2007, 3K-3-449/2009).
LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-403/2013 pažymėjo, jog LVAT jau nagrinėjo tokio pobūdžio administracinius ginčus analogiškose bylose (pvz., LVAT 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2468/2012, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3013/2012, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2898/2012, 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-402/2013,kt.) ir kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad DK 27 str. 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas nagrinėjamu atveju prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus rajono teismas taikyti DK 27 str. 2 dalyje numatytą 3 metų senaties terminą neprašo, todėl teismui nėra pagrindo patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.
Dėl reikalavimo priteisti iš Vilniaus RAT nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2012 metais pagrįstumo.
1994-05-31 Teismų įstatymo Nr. I-480 (2008-11-06 įstatymo Nr. X-1772 redakcija (nuo 2008-11-15)) 96 str. 1 dalis nustato, jog teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu.
Toks įstatymas yra Teisėjų atlyginimų įstatymas. Pagal 2008-11-06 Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 6 straipsnį (redakcija galiojanti nuo 2008-11-15) bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas baudžiamojo proceso, civilinio proceso kodeksuose bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka, neviršijant atitinkamų metų teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.
KT 2011-04-12 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008-11-06 redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įsigaliojus šiam KT nutarimui, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas inter alia jo 6 straipsnis keisti ar taisyti nebuvo.
Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 2 dalyje minimas teisės aktas buvo Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas (2009-04-24 nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2009-04-24 iki 2013-05-03, nuo 2013-05-03 neteko galios), kuris reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką bei įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką.
Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką.
Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime paaiškino, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Teisėjams turi būti teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis tik tada, kai jie privalo vykdyti Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas po darbo valandų. Šiuo atveju į bylą yra pateikti įrodymai, jog pareiškėjai poilsio bei švenčių dienomis dirbo ne vykdydami savo funkcijas, kurios turėjo būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, bet, vykdydami Vilniaus RAT pirmininko įsakymus (2008-12-30 įsakymą „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos 2009 metais“ Nr. V-52 1.3 p.; 2009-12-23 įsakymą „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-63 1.3.3 p.; 2010-12-29 įsakymą „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-58 1.3.3 p., 2011-12-30 įsakymą „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-88 1.3.1 p.) poilsio bei švenčių dienomis atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas budėdami pagal patvirtintus grafikus, o 2009–2012 m. ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kada pareiškėjai D. Z., M. R. Ž. ir V. K. realiai budėjo. Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjai savo budėjimų metu priėmė procesinius sprendimus (t.1 , b.l. 166-200, t.2 ,b.l. 1-8). Tad yra pakankamas pagrindas pašalinti pareiškėjų teisės gauti teisingą atlyginimą pažeidimą ir priteisėti darbo užmokesčio nepriemoką.
Dėl priteistinos nepriemokos dydžio teismas sprendžia, kad po Konstitucinio teismo nutarimo Seimui nepriėmus atitinkamų pataisų, kurios nustatytų teisėjams teisingą atlyginimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, pagal analogiją taikytinas DK 194 straipsnis, kuriame numatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 str. 2 dalyje (2 d.).
Teismas įvertina, kad pareiškėjų prašomos priteisti darbo užmokesčio nepriemokos yra apskaičiuotos pagal pačios atsakovės išduotas pažymas (t.1, b.l. 5, 8, 13), atsakovė priemokų dydžio neginčija, ir mano, kad reikalavimai tenkintini pilnai.
Dėl reikalavimo dėl 6 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą priteisimo pagrįstumo.
Teismas mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo dėl 6 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą priteisimo, nes bylos dėl teisėjams nesumokėto atlyginimo dalies priteisimo kyla iš darbo teisinių santykių. Kadangi prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėja
n u s p r e n d ė :
pareiškėjų D. Z., V. K. ir M. R. Ž. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono apylinkės teismo darbo užmokesčio nepriemokas: pareiškėjai D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 14 167,12 Lt (keturiolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 12 centų);
pareiškėjui M. R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 15 590,96 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt litų 96 centus);
pareiškėjui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 9 989,92 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 92 centus).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė