Civilinė byla Nr. e2S-132-933/2021
(buvęs Nr. e2S-1978-933/2020)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25808-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31569-964/2020 (dabartinis Nr. e2-1673-964/2021) pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AD REM TRANSPORT“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „JUTĖJA“.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. ieškiniu prašė: i) pripažinti, jog 2018-07-12 sutartis (užsakymas) tarp ieškovo ir atsakovės UAB „AD REM TRANSPORT“ (toliau – Sutartis) nesudaryta, kad ieškovas nėra Sutarties šalimi ir, kad ieškovas neapmokėjo grynaisiais pinigais atsakovės 2018-07-18 sąskaitos Nr. AT0063617 175 Eur sumai (nepasirašė 2018-07-20 kasos pajamų orderyje Nr. ADP 0000378); ii) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas 2020-11-30 pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ir teismo liudijimo išdavimo, kuriame prašė: i) skubiai užtikrinti el. pašto vintano.east@gmail.com siuntėjo IP (angl. Internet Protocol (trumpinys – IP); liet. interneto protokolas arba duomenų perdavimo taisyklių rinkinys) adresą; ii) taikyti tokią įrodymų užtikrinimo tvarką: a) leisti ieškovo pasirinktam antstoliui patekti į UAB „AD REM TRANSPORT“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir patikrinti kompiuterio, kuriuo naudojasi UAB „AD REM TRANSPORT“ darbuotoja N. N., elektroninio pašto dėžutę; b) N. N. elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt surasti 2018-07-12 iš el. pašto vintano.east@gmail.com siųstą užsakymą ir atsidarius iš vintano.east@gmail.com gautą laišką nustatyti siuntėjo duomenis (IP adresą) pagal aukščiau nurodytą algoritmą (seką). Taip pat surasti ir užfiksuoti kitą susirašinėjimą tarp (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt ir vintano.east@gmail.com, siekiant nustatyti susirašinėjimo turinį ir aplinkybes dėl vintano.east@gmail.com naudotojo ir dėl ginčo krovinio; iii) išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus: duomenis iš ryšio operatorių (interneto tiekėjų), kokiam asmeniui priskirtas konkretus nurodytas IP adresas. Prašymą grindė tuo, kad:
2.1. Atsakovė nurodė, jog 2018-07-12 elektroniniu laišku, siųstu iš elektroninio pašto vintano.east@gmail.com, gavo ir priėmė vykdyti užsakymą dėl krovinio (vieno europadėklo putojančio vyno) pervežimo maršrutu Lietuvos Respublika – Jungtinė Karalystė bei teigia, jog užsakovas buvo K. M. Prašant pripažinti, jog Sutartis nesudaryta ir įrodinėjant, kad ne ieškovas yra elektroninio laiško vintano.east@gmail.com naudotojas ir ne ieškovas siuntė užsakymą dėl tarptautinio krovinio pervežimo svarbios aplinkybės yra duomenys, įrodantys, kas yra elektroninio pašto vintano.east@gmail.com tikrasis naudotojas (vartotojas);
2.2. Oficiali Google pagalbos svetainė skelbia, kad įmanoma sužinoti gauto konkretaus elektroninio laiško siuntėjo duomenis. Pagal IP adresą pas ryšio operatorius (interneto tiekėjus) įmanoma nustatyti, kam IP adresas priskirtas (suteiktas). Techniškai įmanoma nustatyti, kas sukūrė, kas prisijungė (naudojosi) ir kas K. M. vardu užsakė krovinį su kontrabandinėmis cigaretėmis. Atsakovė tvirtina, jog transportavimo užsakymą K. M. vardu gavo iš el. pašto adreso vintano.east@gmail.com. Egzistuoja objektyvi grėsmė, kad įrodymai, būtini bylos išnagrinėjimui, gali būti sunaikinti.
3. Atsakovė UAB „AD REM TRANSPORT“ nuomonėje į ieškovo prašymą prašė: i) prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmesti; ii) jei prašymas bus tenkintas – nustatyti, kad turi būti paimami visi atsakovų darbuotojų D. St. ir N. N. kompiuteriuose esančių elektroninių pašto dėžučių duomenys – elektroninių laiškų, gautų iš adresų vintano.east@gmail.com ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com IP adresai; iii) įpareigoti ieškovą sumokėti 800 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą duomenų apsaugos inspektoriaus išlaidoms padengti. Nurodė, kad ieškovo nurodoma siuntėjo IP adreso nustatymo pagal pašto dėžutės antraštę (angl. „Header“) tvarka yra galima, tik jei laiškas yra gautas į „Gmail“ paskyrą, o ne atvirkščiai. Kai laiškas buvo siųstas iš vintano.east@gmail.com į (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt, tai tikrojo siuntėjo IP adreso nustatyti nepavyks. Informacija, esanti vintano.east@gmail.com „header“ skiltyje neobjektyvi ir negalės turėti įtakos tolesniam bylos nagrinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-02 nutartimi ieškovo K. M. prašymo užtikrinti įrodymus netenkino.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas siekia paneigti, jog 2018-07-12 užsakė pas atsakovę krovinio pervežimą maršrutu Lietuvos Respublika – Jungtinė Karalystė bei grynaisiais apmokėjo 2018-07-18 sąskaitą Nr. AT0063617, pasirašydamas 2018-07-20 kasos pajamų orderį. Apylinkės teismas pažymėjo, kad pirmiausiai bus sprendžiama dėl ieškovo parašo tikrumo. Išsprendus klausimą dėl parašo tikrumo, prašymo dėl IP adreso užtikrinimo nagrinėjimas gali prarasti prasmę, todėl užtikrinimo priemonė vertinta kaip perteklinė.
4.2. Apylinkės teismas nurodė, kad sprendžiant dėl įrodymų užtikrinimo atsižvelgiama į tai, jog tenkinus ieškovo prašymą būtų patenkama į atsakovės patalpas, jungiamasi prie atsakovės kompiuterio, fiksuojami darbuotojos susirašinėjimo duomenys, kas pareikalautų duomenų apsaugos inspektoriaus dalyvavimo ir papildomų kaštų, taigi nebūtų proporcinga priemonė siekiamam rezultatui.
4.3. Net ir gavus ieškovo prašomus duomenis, informacija, dėl galimos didelės paklaidos, nebūtų informatyvi išvadai dėl užsakymo siuntėjo padaryti. Net ieškovui gavus duomenis, kad laiškai iš vintano.east@gmail.com į (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt siųsti ne iš ieškovo vardu registruoto IP adreso, tai nepašalintų abejonių, kad laiško siuntėjas ir el. pašto naudotojas galėjo būti pats ieškovas, nes el. paštą naudoti bei siųsti laiškus galima ir iš savo kompiuterio pakeičiant IP adresą, pasitelkiant specialias programas ar naudojant el. paštą mobiliajame telefone, kas apskritai atima galimybę identifikuoti vartotoją.
4.4. Atmetus prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, kaip išvestinis atmetamas ir prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovas K. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl įrodymo užtikrinimo ir teismo liudijimo išdavimo. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
5.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl ieškovo parašo tikrumo. Ne tik ieškovas, bet ir teismas turėtų būti suinteresuotas operatyviai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, surinkti visus galimus įrodymus, kurie leistų visapusiškai išnagrinėti bylą. Prašymas skirti rašysenos ekspertizę ir prašymas dėl įrodymų užtikrinimo tarpusavyje vienas kitam neprieštarauja. Ieškovas siekia, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, susijusios su el. pašto adreso vintano.east@gmail.com naudotojo nustatymu. Teismas neturi teisinio pagrindo stabdyti tokios ieškovo iniciatyvos, atimti iš ieškovo galimybę įrodyti ieškinio pagrįstumą. Įrodymu bus įrodinėjamos aplinkybės kas konkrečiai siuntė transportavimo paslaugos užsakymo laišką bei kitą susijusią korespondenciją atsakovei. Negali būti pateisinamas proceso vilkinimas ir šalies prašymų sprendimo atidėjimas vėlesniam laikui, kai bus išspręstas kitas šalies prašymas ir/ar sulaukta kitų įrodymų byloje, nes bylos pasirengimo stadija skirta tam, kad būtų pateikti ir išspręsti visi šalių prašymai dėl bylos medžiagos surinkimo.
5.2. Negalima garantuoti, kad atsakovė, siekdama nuslėpti informaciją, neištrins ar nepaslėps susirašinėjimų iš elektroninio pašto. Nežinoma, kokia yra atsakovės pašto dėžutės bei serverio talpa, kiek laiko pašto dėžutėje saugomi gauti elektroniniai laiškai. Atsakovė suinteresuota, kad ieškovo prašymas būtų netenkintas. Nežinia kuo remdamasis atsakovė sprendė, kad kartu su antstoliu turi dalyvauti duomenų apsaugos inspektorius, kuo remdamasis spėjo, kad procedūra užtruks 8 val. Antstolis yra duomenų valdytojas, kuris vykdo savo veiklą vadovaudamasis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir duomenis naudoja profesiniais tikslais užtikrindamas duomenų apsaugą. Antstoliui, kaip duomenų valdytojui, keliama pareiga užtikrinti ir galėti įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis Reglamento reikalavimų. Ieškovas prašo tikrinti ne visą atsakovės darbuotojos elektroninio pašto dėžutės turinį, o tik laiškus, kurie gauti iš konkretaus elektroninio pašto adreso vintano.east@gmail.com. Užtikrinant įrodymą kartu su antstoliu turėtų (galėtų) dalyvauti paties atsakovės atstovas, kuris galėtų užtikrinti, kad kiti elektroniniai laiškai, kuriuose galimai yra komercinė paslaptis, nebūtų tikrinami.
6. Atsakovė UAB „AD REM TRANSPORT“ atsiliepime į ieškovo K. M. atskirąjį skundą prašė: i) apeliacinį procesą nutraukti; ii) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-02 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-02 nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl negali būti skundžiama.
6.2. Atsakovė sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl parašo tikrumo. Išsprendus prašymą dėl parašo tikrumo, tiek tuo atveju, jei būtų patvirtinta, jog parašas yra ieškovo, tiek tuo atveju, jei tai būtų paneigta, ieškovo prašymas dėl IP adreso nebeturėtų prasmės. Parašo tikrumas tik patvirtintų atsakovės poziciją, jog ieškovas buvo krovinio vežimo sutarties šalis. Jei būtų patvirtinta, jog parašas nėra ieškovo, prašymas tikrinti IP adresą praranda prasmę.
6.3. Net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovo prašymą nustatyti el. pašto adreso vintano.east@gmail.com IP adresą ir jo naudotoją, net ir gavus ieškovo prašomus duomenis, jie, dėl galimos didelės paklaidos, nebūtų informatyvūs išvadai dėl užsakymo siuntėjo padaryti. Taip yra dėl techninių specifikacijų, dėl kurių tikrojo elektroninio pašto paskyros savininko ir tikslaus IP adreso nustatyti nepavyks. Net ir gavus duomenis, kad laiškai iš vintano.east@gmail.com į (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt siųsti ne iš ieškovo vardu registruoto IP adreso, tai nepašalintų abejonių, kad laiško siuntėjas ir el. pašto naudotojas galėjo būti pats ieškovas. El. paštą naudoti bei siųsti laiškus galima ir iš savo kompiuterio, pakeičiant IP adresą, pasitelkiant trečiąsias programas, ar naudojant el. paštą mobiliajame telefone (planšetėje), kas apskritai atima galimybę identifikuoti vartotoją.
6.4. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendime konstatuota, kad K. M. buvo krovinio vežimo sutarties, kuria kontrabandinės cigaretės buvo gabenamos į Jungtinę Karalystę, šalis ir tuo pagrindu ieškovui buvo taikyta sutartinė civilinė atsakomybė (res iudicata galia). Teismai analizavo 11 krovinio vežimo atvejų, kurie buvo lydimi susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ne tik iš vintano.east@gmail.com adreso, bet ir iš K. M. pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com, o abu šie elektroniniai paštų adresai buvo „Gmail“ pašto dėžutėse.
6.5. Ieškovui siekiant patikimų duomenų gavimo apie IP adresus iš atsakovės darbuotojų D. S. ir N. N. kompiuteriuose esančių elektroninių pašto dėžučių duomenų, kiekvieną kartą atskirai turėtų būti imamas kiekvieno atskiro iš vintano.east@gmail.com adreso, taip pat ir iš (duomenys neskelbtini)@gmail.com adreso, kurie yra sukurti „gmail“, atskirai gautas elektroninis laiškas. Atitinkamai turėtų būti nustatomas šio laiško siuntusio įrenginio IP adresas ir tada šie duomenys sulyginami su vintano.east@gmail.com ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com siustų laiškų IP adresais, o jie turėtų būti lyginami tarpusavyje, kad tiksliai būtų nustatyta sutapimo ar skirtumų faktai. Atsižvelgiant į tai, kad tik pats ieškovas žino, iš kurio kompiuterio ar mobilaus įrenginio ieškovas siuntė elektroninius laiškus, yra itin didelė tikimybė, kad visi įrodymų užtikrinimo veiksmai apskritai bus beverčiai. Esant siuntimams iš mobiliųjų įrenginių IP adresai yra dinaminiai.
6.6. Visuotinai žinoma, kad turint prisijungimo kodus prie kito asmens sukurtos elektroninio pašto dėžutės, bet kokie tretieji asmenys gali prisijungti ir sėkmingai naudotis elektroniniu paštu. Net ir sėkmingai įvykdžius IP adresų paėmimo procedūrą, tai nelaikoma įrodymu, paneigiančiu įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.
6.7. Ieškovas prašyme dėl įrodymų užtikrinimo nurodo, kad teismų praktikos pavyzdžiai patvirtina (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 nuosprendį Nr. 1-249-1057/ 2018), kad konkretaus Gmail pašto kūrėjus ir naudotojus galima identifikuoti pagal IP adresus. Ieškovo cituojamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama dėl prisijungimų prie Facebook socialinio tinklo paskyros, o pagal IP adresą gauta informacija ir prisijungusio vartotojo identifikavimas tebuvo pačios kaltinamosios duotų parodymų patvirtinimas, bet ne konkretaus prisijungusio asmens nustatymas. Iš cituojamos bylos matyti, jog IP adresais neįmanoma nustatyti nei tikslaus įrenginio, kuriuo naudotasi, nei vieno konkretaus IP adreso. Ieškovo cituojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 nuosprendis su nagrinėjama byla nesusijęs. Kitoje ieškovo prašyme dėl įrodymų užtikrinimo cituojamoje byloje (žr. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-678-718/2019) kaltinamasis, pasinaudodamas kito asmens duomenimis, susikūrė el. paštą ir paskyrą ,,Amazon“ elektroninėje parduotuvėje. Kuriant el. pašto paskyrą, gali būti naudojami visiškai kito asmens duomenys. Ieškovo cituojamos baudžiamosios bylos tik įrodo atsakovės teiginius, jog „gmail.com“ domenas yra bendrinis, t. y. jis nepriklauso konkrečiam asmeniui ar įmonei. IP adresas tegali parodyti prisijungimo vietą ar interneto tiekėją konkrečiu laiku, tačiau ne konkretų asmenį, kuris tuo metu jungėsi prie paskyros.
6.8. El. susirašinėjimų patikrinimas neabejotinai užtruks (nuo ieškovo siųsto el. laiško su krovinio užsakymu praėjo keleri metams). Atsakovės nurodytas laikas, kad duomenų gavimas iš atsakovės darbuotojų kompiuterių gali užtrukti iki 8 darbo valandų, pagrįstas. Atsakovė turi daug krovinių vežimo užsakymų, teikiamų elektroniniu paštu, su kitais klientais. Ieškant susirašinėjimų el. pašto paskyroje bus matomi ir kiti atsakovės susirašinėjimai su klientais ar tuo metu gaunami el. laiškai. Tenkinus ieškovo prašymą būtų patenkama į atsakovės patalpas, jungiamasi prie atsakovės kompiuterio, fiksuojami atsakovės darbuotojų susirašinėjimo duomenys, kas pareikalautų duomenų apsaugos inspektoriaus dalyvavimo.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (el. b. t. 1, b. l. 87–89), kuria netenkintas ieškovo K. M. prašymas užtikrinti 2018-07-12 iš elektroninio pašto dėžutės vintano.east@gmail.com siųstos elektroninės žinutės (užsakymo) siuntėjo IP adresą (nustatant konkrečią aptarto įrodymo užtikrinimo tvarką) bei, užtikrinus įrodymus, išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti informaciją, identifikuojančią konkretų asmenį pagal užfiksuotą elektroninės žinutės siuntėjo IP adresą, iš trečiųjų asmenų (ryšio (interneto) tiekėjų).
Dėl teisės skųsti nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo
14. Atsakovė UAB „AD REM TRANSPORT“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, kadangi nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, neskundžiama, ji neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.
15. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso (CPK – teismo pastaba) numatytais atvejais. CPK 224 straipsnyje įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtino, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo gali paduoti atskirąjį skundą. Aptarta CPK 224 straipsnio nuostata reiškia, tai, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo K. M., t. y. asmens, prašiusio įrodymų užtikrinimo, atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties.
Dėl ieškovo prašymo užtikrinti įrodymus (ne)pagrįstumo
16. Ieškovas K. M. nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo nėra.
17. CPK 221 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Analizuojant aptartą nuostatą:
17.1. Teisės doktrinoje nurodoma, kad įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir fiksavimas esant realiam pavojui, kad teisme nagrinėjamai bylai reikšminga informacija neišliks (išnyks, žus, bus sunaikinta, pakeista ir t. t.) arba yra pagrindas manyti, jog gauti reikšmingą informaciją (įrodymus) vėliau taptų negalima ar pernelyg sudėtinga (žr. Laužikas, E., Mikelėnas, V., Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė. I tomas. Justitia, Vilnius, 2003, p. 508–510; Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendroji dalis. 1 Knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, p. 423);
17.2. Įrodymų užtikrinimo tikslas – sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti medžiagą, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34);
17.3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, kurio pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-01 nutartis civilinėje byloj Nr. e2-977-798/2020, nutarties 11 ir 15 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-139-236/2019, nutarties 10 punktas).
18. Analizuojant ieškovo K. M. prašymą ir atskirąjį skundą matyti, jog grėsmė įrodymų nepateikimo galimybei buvo grindžiama tuo, kad atsakovė laisvai disponuoja ieškovo nurodytais (ir bylai reikšmingais) įrodymais, ir, teigdama, kad atsakovė yra ginčo Sutarties šalis, gali aptariamus įrodymus sunaikinti, taip pat teigiama, jog ieškovui nežinoma atsakovės elektroninės pašto dėžutės ir serverio talpa bei kiek laiko saugomi elektroniniai laiškai (el. b. t. 1, b. l. 72–75, 104–107).
19. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad: i) aplinkybė, jog įrodymai (be kita ko ir elektroninis susirašinėjimas su klientais) yra pas atsakovą (atsakovo žinioje), savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovas ėmėsi ar būtinai imsis kokių nors priemonių šiuos įrodymus sunaikinti ar paslėpti; ii) IT duomenų, elektroninio susirašinėjimo pakeitimas ir (ar) sunaikinimas nėra paprastas, nes net ir ištrynus pašto dėžutėse esantį elektroninį susirašinėjimą, elektroninis susirašinėjimas lieka serveryje, kuris paprastai administruojamas ir kontroliuojamas trečiųjų asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-392-516/2017, nutarties 18 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017, nutarties 20 punktas), tačiau svarbu įvertinti ir individualias šios bylos aplinkybes. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teisme 2021-01-25 buvo gautas rašysenos ekspertizės, atliktos (surašytos) 2021-01-22, aktas Nr. 20210122/01, kurio išvadoje nurodyta, kad 2018-07-20 kasos pajamų orderyje Nr. ADP0000378 pasirašė ne K. M. (ieškovas) (el. b. t. 2, b. l. 22–36). Nors apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl 2021-01-22 ekspertizės akto įrodomosios reikšmės (tai pirmosios instancijos teismo prerogatyva nagrinėjant bylą iš esmės), tačiau bylos medžiaga bei ieškovo įrodinėjamos aplinkybės patvirtina įrodymų užtikrinimo būtinumą.
20. Atsakovė procesiniuose dokumentuose detaliau nepaaiškino, kodėl, nustačius, jog ginčo kasos pajamų orderis buvo pasirašytas ne ieškovo, įrodymų užtikrinimo klausimas apskritai taps neaktualus. Kritiškai vertinama ir atsakovės pozicija, jog 2018-07-12 elektroninio laiško siuntėjo IP adresas neturėtų reikšmės bylai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo teiginiams, jog prašymas skirti rašysenos ekspertizę ir prašymas dėl įrodymų užtikrinimo teisminio proceso kontekste vienas kitam neprieštarauja. Ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai gali padėti atskleisti vienokio ar kitokio pobūdžio aplinkybes, susijusias su elektroninį laišką rašiusiu asmeniu.
21. Nors sutiktina su atsakove, jog 2018-07-12 elektroninį laišką siuntusio asmens identifikavimas pagal IP adresą gali būti neinformatyvūs (netikslūs), tačiau civiliniame procese gali būti tiriami ir vertinami ir netiesioginiai įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, nutarties 66 punktą). Pritartina teiginiams, jog elektroninio pašto žinutę galima siųsti ir iš savo kompiuterio, pakeičiant IP adresą, pasitelkiant trečiąsias programas, ar naudojant elektroninį paštą mobiliajame telefone (planšetėje), kas atima (ar apsunkina) galimybę identifikuoti vartotoją, tačiau tai labiau susiję su išvadų darymu teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant tarpinio procesinio pobūdžio klausimą. Ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai susiję su byloje pareikštais reikalavimas, gali tiesiogiai ar netiesiogiai paneigti/patvirtinti vienokias ar kitokias aplinkybes. Ieškovo prašymas, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus bei ieškinyje dėstomas aplinkybes, racionalus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo K. M.prašymą dėl 2018-07-12 elektroninio laiško siuntėjo IP adreso užtikrinimo.
22. Teismas sutinka su atsakove, jog įrodymų užtikrinimo priemonių taikymas gali sukelti atsakovei tam tikrų nepatogumų (suvaržymų), tačiau atsakovė, siekdama išvengti vienokių ar kitokių teisinio/faktinio pobūdžio nepatogumų, gali bendradarbiauti su teismu ir prašomus užtikrinti įrodymus pateikti savo iniciatyva, kas maksimaliai užtikrintų atsakovės informacijos apsaugą. Proceso įstatymas, siekdamas sumažinti priešingos šalies patiriamus nepatogumus, prevencines procesinio pobūdžio priemones įpareigoja taikyti atsižvelgiant į proporcingumo principą, t. y. pageidaujamas procesinis rezultatas (įrodymų užtikrinimas) turi būti siekiamas atsakovą mažiausiai varžančiomis priemonėmis (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-392-516/2017, nutarties 19 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad ieškovo prašomas įrodymų užtikrinimas sukeltų neproporcingus nepatogumus atsakovei. Vien ta aplinkybė, kad įrodymų užtikrinimas gali būti imlus laikui, ar pareikalauti papildomų kitos, su prašomais užtikrinti įrodymais, informacijos (duomenų) konfidencialumo užtikrinimo, nereiškia, kad ieškovo prašymas negali būti tenkinamas. Užtikrinami įrodymai konkretūs (individualizuoti), todėl atsakovė gali pasirūpinti techninėmis galimybėmis bei minimizuoti ieškovo ir kitų įrodymų užtikrinimo vykdymo procese dalyvaujančių asmenų galimybes susipažinti su pašaline, t. y. su įrodymų užtikrinimu nesusijusia, informacija (duomenimis).
23. Atsakovė nurodė, jog tenkinus ieškovo prašymą, įrodymų užtikrinime turėtų dalyvauti ir duomenų apsaugos pareigūnas. Detaliau tokių teiginių atsakovė nepakomentavo, nenurodė ir duomenų apsaugos pareigūno dalyvavimo užtikrinant įrodymus teisinio pagrindimo. Viena vertus, Europos parlamento ir tarybos 2016-04-27 reglamento (ES) Nr. 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) preambulės 20, 97 paragrafus, 9 straipsnio 2 dalies f punktą, 37 straipsnio 1 dalies a punktą BDAR netaikomas vykdant teismines (teisingumo) funkcijas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, nei CPK, nei kiti nacionaliniai įstatymai taip pat nenumato privalomo duomenų apsaugos pareigūno dalyvavimo vykdant teismo įpareigojimą dėl konkrečių (individualių), vienkartinio pobūdžio įrodymų užtikrinimo vykdymo. Juolab, jog įrodymų užtikrinimo procese dalyvaujant antstoliui, kaip teisingai nurodė ieškovas, antstolis įrodymų užtikrinimo vykdymo procese gautus duomenis turi pareigą tinkamai naudoti bei saugoti (Antstolių įstatymo 3 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis). Įrodymų užtikrinimo vykdymo procese atsakovė turi teisę paskirti dalyvauti ir savo atstovus.
24. Tenkinus prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, turi būti nustatyta įrodymų užtikrinimo įvykdymo tvarka ir būdas (CPK 223 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateiktoje nuomonėje į ieškovo prašymą prašė tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, nustatyti kitokią įrodymų užtikrinimo tvarką: i) nustatyti, kad turi būti paimami visi atsakovės darbuotojų D. S. ir N. N. kompiuteriuose esančių elektroninių pašto dėžučių duomenys – elektroninių laiškų gautų iš adresų vintano.east@gmail.com ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com IP adresai; ii) įpareigoti ieškovą sumokėti 800 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą duomenų apsaugos inspektoriaus išlaidoms padengti (el. b. t. 1, b. l. 80–83). Tokį prašymą motyvavo iš esmės tuo, kad siekiant objektyvios tiesos ir patikimų duomenų, atsakovės darbuotojų D. S. ir N. N. kompiuteriuose esančių elektroninių pašto dėžučių duomenys turi būti sulyginami su „vintano“ ir K. M. siustų laiškų IP adresais, taip nustatant sutapimo ar skirtumų faktus.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog atskirajame skunde nenurodyta aplinkybių, jog reikėtų keisti ieškovo prašyme nurodytą įrodymų užtikrinimo tvarką bei būdą, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė, vykdydama procesinę bendradarbiavimo pareigą (CPK 8 straipsnis), gali pateikti ir platesnės apimties įrodymus, nei užtikrinama šia nutartimi, sprendžia, kad įrodymai užtikrinami iš esmės ieškovo prašoma tvarka bei būdu (atitinkamai modifikuojant gramatines teksto formuluotes/išsireiškimus, siekiant nustatyti teisiškai aiškią bei nedviprasmišką nutarties dėl įrodymų užtikrinimo vykdymo tvarką).
Dėl prašymo išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus
26. Ieškovas, be kita ko, prašyme užtikrinti įrodymus suformulavo ir prašymą išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, t. y. duomenis iš ryšio operatorių (interneto tiekėjų) kokiam asmeniui priskirtas konkretus, nurodytas IP adresas. Apylinkės teismas, netenkinęs pirmojo ieškovo prašymo užtikrinti įrodymus laikė, kad prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo yra išvestinis ir, netenkinus pirmojo prašymo, nebetenka reikšmės.
27. CPK 199 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Aptariama nuostata, apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiama padėti proceso dalyviui surinkti (pateikti) teismui įrodymus, kurių proceso dalyvis dėl objektyvių priežasčių negali gauti.
28. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, vertintina, jog siekiant užbaigti elektroninio laiško siuntėjo identifikavimo procesą, prašymas dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymą (duomenis, kurie susiję 2018-07-12 elektroninio laiško siuntėjo identifikavimu) iš interneto paslaugų teikėjų racionalus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo prašymas pernelyg abstraktus, t. y. ieškovas nekonkretizavo subjektų (interneto paslaugų teikėjų), kurie galėtų suteikti informaciją pagal liudijime nurodytą teisę. Vadovaujantis proporcingumo principu (CPK 3 straipsnio 7 dalis, Civilinio kodekso 1.2 straipsnis) bei siekiant proceso dalyvius apsaugoti nuo neribotos galimybės pateikti liudijimą neapibrėžtam ratui (skaičiui) subjektų (CPK 3 straipsnio 8 dalis), apeliacinės instancijos teismas aptariamo prašymo negali tenkinti. Ieškovas turėtų identifikuoti konkrečius subjektus, kuriems būtų teikimas liudijimas, patvirtinantis teisę gauti rašytinius įrodymus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei nekontroliuojamos privačių duomenų sklaidos.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai (kritika ieškovo prašyme nurodytai teisminei praktikai bei nuorodos į įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose pasisakyta dėl ieškovo atsakomybės atsakovei) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Ieškovo prašyme dėl įrodymų užtikrinimo nurodyta teisminė praktika neaktuali todėl, kad priimta ne civilinėse bylose, o baudžiamosiose bylose, kuriuose skiriasi ir įrodinėjimo standartai, ir įrodinėjamos aplinkybės. Tai, jog tarp ginčo šalių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020) nereiškia, kad ieškovas, esant iškelta kitai civilinei bylai, neturi teisės prašyti taikyti įrodymų užtikrinimo instituto.
30. Apibendrinant išdėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 221 straipsnyje numatytą įrodymų užtikrinimo institutą, nepagrįstai sprendė, jog neegzistuoja reali grėsmė, jog bylai reikšminga informacija (įrodymai) neišliks, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą nutartį. Likęs skundžiamos teismo nutarties dalies (dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo) teisinis rezultatas nesikeitė ir išnagrinėjus atskirąjį skundą, nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė kitokius liudijimo neišdavimo motyvus. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina iš dalies ir skundžiamą nutartį pakeičia – nutarties dalį, kuria buvo netenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iš esmės tenkina, o likusią nutarties dalį palieka nepakeistą, nors ir nurodo kitus motyvus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atsakovė UAB „AD REM TRANSPORT“ teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (el. b. t. 2, b. l. 186–187). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-407/2020, nutarties 31 punktas). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstas tarpinio pobūdžio procesinis klausimas, o ne galutinai išnagrinėta civilinė byla, tai reiškia, jog atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria buvo netenkintas ieškovo K. M. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. M. prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti.
Užtikrinti elektroninio laiško, siųsto 2018-07-12 iš elektroninio pašto dėžutės vintano.east@gmail.com, siuntėjo IP adresą pagal tokią įrodymų užtikrinimo tvarką:
a) leisti ieškovo K. M. pasirinktam antstoliui patekti į atsakovės UAB „AD REM TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 124106543, valdomas (naudojamas) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir patikrinti kompiuterio, kuriuo naudojasi atsakovės UAB „AD REM TRANSPORT“ darbuotoja N. N., elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt dėžutę ir N. N. elektroninio pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt surasti 2018-07-12 iš elektroninio pašto vintano.east@gmail.com siųstą užsakymą bei atsidarius iš vintano.east@gmail.com gautą laišką nustatyti elektroninio laiško siuntėjo duomenis (IP adresą) pagal tokį algoritmą (seką): i) atidaryti gautą laišką; ii) paspausti prie „Reply“ mygtuko esantį mygtuką „More“ ir tada „Show original“; iii) nukopijuoti atsiradusi tekstą apie laišką; iv) atidaryti nuorodą Messageheadertoolhttps://toolbox.googleapps.com/apps/messageheader/; v) skyriuje „Paste email header here“ įkelti kopijuotą tekstą iš elektroninio laiško; vi) paspausti „Analyze the header above“;
b) leisti ieškovo K. M. pasirinktam antstoliui patekti į atsakovės UAB „AD REM TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 124106543, valdomas (naudojamas) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir surasti ir užfiksuoti kitą susirašinėjimą tarp (duomenys neskelbtini)@transport.adrem.lt ir vintano.east@gmail.com, siekiant nustatyti susirašinėjimo turinį ir aplinkybes dėl vintano.east@gmail.com naudotojo ir dėl ginčo krovinio.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas