Administracinė
byla Nr. I-1114-426/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.2;
9.1.3.1; 9.2.1.4; 74
(S)
VILNIAUS
APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo
atstovui Gintarui Dubinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo UAB „Prima Bellum“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių
inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo
panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė :
pareiškėjas UAB
„Prima Bellum“ prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (toliau Komisija)
2009 m. sausio 13 d. sprendimą Nr.
S-9(7-301/2008).
Patikslintame skunde (b. l. 3-12)
paaiškino, kad dabartinė įmonės akcijų bendraturtė ir vadovė E.
V. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad būtų
išsamiai ištirti buvusio šios bendrovės direktoriaus N. K. veiksmai,
nes jo veiksmuose įžvelgiamas įmonės turto pasisavinimas stambiu mastu (18
327,46 Lt + 17 422,83 Lt). Jeigu pasitvirtintų, kad N. K. nurodytus
pinigus pagrobė iš bendrovės, tai tokiu atveju akivaizdu, jog bendrovė neturėtų
nuo tų sumų mokėti mokesčių valstybei - nei pagal Pelno mokesčio įstatymą, nei
pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, nei pagal jokius kitus teises aktus.
Visiškai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta reikalauti iš nukentėjusio
juridinio asmens, kad jis sumokėtų pajamų ar bet kokius kitus mokesčius nuo
piniginių sumų, kurios iš tos įmonės buvo pagrobtos panaudojant klastotus
dokumentus ar pan. Nei pelno mokestis, nei gyventojų pajamų mokestis
nereikalaujamas sumokėti nuo nusikaltimo pasekoje nukentėjusiojo asmens netekto
turto. Pabrėžia, kad visi reikalaujami mokėjimai būtent ir yra susiję tik su N. K. įvykdytu nurodytųjų piniginiu sumų pasisavinimu iš UAB
„Prima Bellum“, todėl visiškai nepagristi Komisijos sprendimo motyvai, kuriuose
nurodoma, jog pareiškėjas esą nepateikė atskiro skaičiavimo, neginčija
transporto išlaidų ir pan.
Nors ikiteisminio tyrimo institucija ir
prokuroras buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą pagal bendrovės pareiškimą
dėl įtariamai N. K. įvykdyto įmonės lėšų pasisavinimo,
tačiau Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas, išnagrinėjęs bendrovės skundą,
2009 m. sausio 14 d. nutartimi (byla Nr. S-1/2009) panaikino Kauno apskrities
VPK NTV ENTS tyrėjo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir Kauno miesto apylinkės
prokuroro 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą, įpareigojo Kauno apskrities VPK
išspręsti bendrovės pareiškimą visapusiškai ir nešališkai. Kauno miesto
apylinkės prokuratūra 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 3-795 bendrovę informavo,
kad dėl bendrovės nurodytų aplinkybių (liečiančių
ir skunde minimus įtariamai nusikalstamus N. K. veiksmus
pasisavinant įmonės pinigines lėšas) jau
2008 m. spalio 27 d. FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriuje pradėtas ir
atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01066-08, (tyrėja L. M. ), todėl negalima
pradėti naujo ikiteisminio tyrimo dėl
visų susijusių su tuo ikiteisminiu tyrimu prašymų; įmonei nurodyta kreiptis į
minėtą ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tokiu būdu akivaizdu, jog ikiteisminis
tyrimas tebevyksta. Negavo jokių papildomų duomenų apie to ikiteisminio tyrimo
rezultatus. Kol bendrovės pareiškime
nurodytieji klausimai dar galutinai nėra ištirti ir išnagrinėti
teisėsaugos institucijose, tol negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais
atitinkamus mokesčių inspekcijos reikalavimus, pareikštus įmonei. Šiuo metu iš
esmės neabejoja, kad N. K. pasisavino įmonės pinigines
lėšas. Įsitikinęs, kad tai bus oficialiai konstatuota ir ikiteisminio tyrimo
metu. Tai turėtų patvirtinti ir teismas, išnagrinėjęs atitinkamą baudžiamąją
bylą. Mano, kad šio mokestinio ginčo svarstymas turėtų būti sustabdytas iki bus
baigta tirti ir nagrinėti minėta baudžiamoji byla.
Akcentuoja, kad mokesčių inspekcijos
reikalavimai, priimti sprendimai, pastarųjų motyvai prieštarauja pagrindinėms Pelno
mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatoms.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti
kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 54-56) paaiškino, kad pareiškėjas
nepagrįstai į leidžiamus atskaitymus įtraukė prekių įsigijimo išlaidas pagal
užsienio ūkio subjekto vardu išrašytas sąskaitas faktūras. Pelno mokesčio
įstatymo 11 str. 4 d. nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos
sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais,
kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktų
nustatytus privalomus dokumentų rekvizitus. Sąnaudomis, mažinančiomis ūkio
subjekto apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), gali būti
pripažįstamos tik realiai konkretaus ūkio subjekto naudai patirtos išlaidos,
kai surašytas apskaitos dokumentas ir su jo surašymu susijusios kitos
aplinkybės leidžia realiai identifikuoti ūkinę operaciją, ją vykdžiusius
asmenis. Pats surašytas apskaitos dokumentas negali sukurti vienos ar kitos
ūkinės operacijos, jeigu iš atitinkamų patikrinimo metu nustatytų aplinkybių
matyti, kad tokia ūkinė operacija neįvyko ir negalėjo įvykti.
Nurodo, kad pareiškėjas deklaravo
įsigijęs prekes iš „Rotterdamas Jet Car Hifi“ ((duomenys neskelbtini)) pagal 2004 m. gegužės 25 d. faktūrą (duomenys neskelbtini) (už 18 327,46
Lt), 2004 m. gegužės 28 d. faktūrą (duomenys neskelbtini) (už 17 422,83 Lt). Pagal mokesčių inspekcijos
gautą informaciją (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštas
Nr. (25.4-09)-R1-4948) nustatyta, kad Nyderlandų karalystėje registruotas ūkio
subjektas, kurio pavadinimas panašus į pavadinimą to ūkio subjekto, su kuriuo
pareiškėjas deklaravo turėjęs komercinius santykius, t. y. „Rotterdamas Jet Car
Hifi BV“. Tačiau šis ūkio subjektas užsiima didmenine ir mažmenine prekyba,
prekiauja naujomis ir naudotomis automobilinėmis magnetolomis, montuoja pastarąsias
į naujus ir naudotus automobilius. Jis nevykdė tiekimų pareiškėjui. Palyginimui
pateiktos sąskaitos faktūros neatitiko Nyderlandų karalystėje registruotos
bendrovės naudotų sąskaitų. Be to, šiose sąskaitose faktūrose paminėtos prekės
nėra bendrovės parduotos. Daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti „Rotterdamas Jet
Car Hifi“ vardu išrašyti dokumentai nepatvirtina, kad jis turėjo ūkinius
komercinius santykius su užsienio ūkio subjektu, iš šio ūkio subjekto įsigijęs
automobilių detales. Inspekcija pagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui grįsti
prekių įsigijimo išlaidas remiantis „Rotterdamas Jet Car Hifi“ vardu išrašytais
apskaitos dokumentais.
Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu
nustatyta, kad pareiškėjas iš kasos grynaisiais pinigais išmokėjo savo
direktoriui N. K. 35 750,29 Lt. Išmokėtos sumos buvo
skirtos atsiskaityti su „Rotterdamas Jet Car Hifi“. Kadangi pareiškėjo direktorius
su užsienio įmone neatsiskaitė, nes ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir „Rotterdamas
Jet Car Hifi“ nėra įvykusios apskritai, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis
Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ir 23 str. 1 d.
nuostatomis, nuo šios sumos privalėjo išskaityti ir sumokėti gyventojų pajamų
mokestį. Atsakovo manymu, pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad sprendimų
priėmimas mokestiniame ginče yra betarpiškai susijęs su ikiteisminiu tyrimu, o
mokestinis ginčo svarstymas šioje byloje turi būti sustabdytas iki bus baigta
tirti baudžiamoji byla dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš pareiškėjo. Teismo
priimame nuosprendyje ar kitame ikiteisminio tyrimo institucijų priimame
procesiniame dokumente, remiantis surinktų įrodymų visuma, yra sprendžiama, ar
konkretus asmuo yra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn ar ne. Ūkio subjekto
vadovo (savininko) patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ar išteisinimas neturi
įtakos paties ūkio subjekto atsakomybei už mokesčių įstatymų pažeidimus pagal
mokesčių įstatymus, nes tai skirtingos atsakomybės už skirtingus pažeidimus
rūšys. Baudžiamoji atsakomybė taikoma ūkio subjekto vadovui (savininkui) kaip
fiziniam asmeniui už baudžiamuosiuose įstatymuose numatytus pažeidimus, tuo
tarpu mokestinių teisinių santykių subjektas šiuo atveju yra pareiškėjas, kurio
mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo tikrinimas yra įforminamas
mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu, kuriame fiksuojami mokesčių
įstatymų pažeidimai ir mokėtojui taikoma atsakomybė pagal mokesčių įstatymus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m.
gegužės 28 d. sprendime (adm. byla Nr.
A6-238/2007) yra išaiškinusi, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal
mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus
įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius
klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, jų esmė bei
tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už
padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės
pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar
jo rezultato. Baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamos veikas
padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame ginče
sprendžiamas mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimas. Šio mokestinio ginčo
subjektas yra pareiškėjas, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas pareiškėjo
buvusiam direktoriui negali pakeisti pareiškėjo mokestinės prievolės,
atsiradusios pagal mokesčių įstatymą, valstybei. Jeigu, pareiškėjo manymu, jos
buvęs vadovas veikė ne pareiškėjo interesais, dėl ko pareiškėjui atsirado
neigiamos mokestinės pasekmės, tuomet pareiškėjas savo ir buvusio vadovo
tarpusavio santykius turi teisę spręsti Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su
pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 58-59) paaiškino, kad Komisija
pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų
apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkines operacijas. Mokesčių
administratoriaus surinkti įrodymai yra pakankamai tvirti, kad realiai ūkinė
operacija tarp pareiškėjos ir „Rotterdamas Jet Car Hifi“ neįvyko.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas
skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Skundas
atmestinas.
Mokestinėje
byloje ginčas kilęs dėl ūkio subjekto teisės prekių įsigijimo išlaidas pagal
„Rotterdamas Jet Car Hifi“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras įtraukti į
leidžiamus atskaitymus bei ūkio subjektui apskaičiuoto gyventojų pajamų
mokesčio.
Bylos
duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
(toliau Kauno AVMI) 2008 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. AU16-32 (mokestinė
byla, l. 41-47) papildomai apskaičiavo UAB „Prima Bellum“ 3 849 Lt pelno
mokesčio, 1 461 Lt šio mokesčio delspinigių, 11 798 Lt gyventojų pajamų
mokesčio nuo gyventojo A klasės pajamų, 6 047 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl
šio akto pareiškėjas pateikė pastabas (mokestinė byla, l. 31-32). Kauno AVMI 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (17)-K3-366
(mokestinė byla, l. 27-30) patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas
sumas ir paskyrė 385 Lt pelno mokesčio baudą ir 1 180 Lt gyventojų pajamų
mokesčio baudą. UAB „Prima Bellum“ kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių
(mokestinė byla, l. 23-26). Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 23 d.
sprendimu Nr. 69-211 (mokestinė byla, b. l. 20-22) patvirtino Kauno AVMI 2008
m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (17)-K3-366. Pareiškėjas skundą padavė Komisijai
(mokestinė byla, l. 2-7). Ši 2009 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. S-9(7-301/2008)
(mokestinė byla, l. 120-124) patvirtino atsakovo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą
Nr. 69-211
Pareiškėjas mano, kad Komisijos sprendimas
yra nepagrįstas, todėl turėtų būti naikinamas. Įvertinus byloje surinktus
įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka teisėtumo
ir pagrįstumo reikalavimus.
Patikrinimo metu (atliktas teminis pelno
mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio patikrinimas už 2004 m.) nustatyta, kad UAB
„Prima Bellum“ pagal 2004 m. gegužės 25 d. faktūrą (duomenys neskelbtini) (mokestinė
byla, l. 79) apskaitė 1 002 vnt. automobilių detalių pirkimą iš „Rotterdamas
Jet Car Hifi“ ((duomenys
neskelbtini) ) už 18 327,46 Lt
(5 308 EUR); pagal pateiktą CMR 8L Nr. 0005427 (mokestinė byla, l. 80) vežimo
paslaugas teikė UAB „Lekpas“. Atsiskaitymas buvo įformintas grynaisiais
pinigais per avanso apyskaitą Nr. 2 su „Rotterdamas Jet Car Hifi“- 18 327,46 Lt
(mokestinė byla, l. 53) ir avanso apyskaitą Nr. 3 su UAB „Lekpas“- 3 540 Lt
(mokestinė byla, l. 55), išmokant direktoriui N. K. pinigus
per kasą (mokestinė byla, l. 52). Taip pat nustatyta, kad UAB „Prima Bellum“ pagal
2004 m. gegužės 28 d. faktūrą (duomenys neskelbtini) (mokestinė byla, l. 83) apskaitė 316
vnt. automobilių detalių pirkimą iš „Rotterdamas Jet Car Hifi“ už 17 422,83 Lt
(5 046 EUR). Pagal pateiktą CMR PA Nr. 0000457 (mokestinė byla, l. 85) krovinio
pervežimo paslaugas atliko V. J. IĮ „Plastmasė“. N. K. 2004 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 27
išmokėta 21 670,83 Lt (mokestinė byla, l. 54), atsiskaitymui su prekių tiekėju -17
422,83 Lt, atsiskaitymui su pervežėju - 4
248 Lt.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui
neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis
įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad
įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo
procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pelno
mokesčio įstatymo 11 str. 4 d. numatė, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos
sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais,
kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų,
išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose
privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos,
Vokietijoje įmonės pavadinimu „Rotterdamas Jet Car Hifi“ nėra, o iš Nyderlandų
mokesčių administratoriaus gautas atsakymas, kad Nyderlanduose registruota
įmonė panašiu pavadinimu - „Rotterdamas Jet Car Hifi BV“, prekiaujanti automobilinėmis
magnetolomis, montuojanti jas į automobilius, sandorių su pareiškėju nevykdė
(Kauno AVMI 2008 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. (18.5-17)-K-10416; Valstybinės
mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. (25.4-09)-R1-4948
(mokestinė byla, l. 62, 64-65).
Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad N. K., tuometinis UAB „Prima Bellum“ direktorius, gavo 35
750,29 Lt, kurie buvo skirti atsiskaityti su „Rotterdamas Jet Car Hifi“. Mokestinės
bylos rašytinė medžiaga įrodo, jog ūkinės operacijos tarp UAB „Prima Bellum“ ir
„Rotterdamas Jet Car Hifi“ realiai neįvyko (prekių (automobilių detalių) tiekimai
realiai nevykdyti), taigi, ir N. K. negalėjo atsiskaitinėti
su minėta kitos šalies bendrove. Pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės
pareiškėjo skunde neginčijamos. Todėl mokesčių administratorius, įvertinęs
aukščiau išdėstytus faktus, padarė pagrįstą išvadą, kad išrašyti dokumentai
neturi juridinės galios. Prekės realiai nepirktos, todėl, kolegijos nuomone, jų
įsigijimo išlaidos negalėjo būti įtrauktos į 2004 m. leidžiamus atskaitymus. Bendrovė
neteisingai apskaičiavo ir deklaravo apmokestinamą pelną ir pelno mokestį. Mokesčio
administratoriaus nurodymas bendrovei sumokėti į biudžetą 3 849 Lt pelno
mokesčio šiuo atveju yra pagrįstas.
Remiantis mokestinių pažeidimų padarymo
metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio 5 str. 1 d. („pajamų mokesčio objektas
yra gyventojo pajamos“), 6 str. 3 d. („šio straipsnio 2 d. nenurodytoms
pajamoms taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas“), taip pat šio įstatymo 22
str. 2 d. 1 p., 23 d., bendrovei, realiai nevykdžiusiai ūkinių operacijų su
„Rotterdamas Jet Car Hifi“, pagrįstai buvo priskaičiuota sumokėti 11 798 Lt gyventojų
pajamų mokesčio, kadangi nebuvo išskaičiuotas mokestis nuo bendrovės
direktoriui iš įmonės kasos išmokėtų pinigų (A klasės pajamos).
Kolegija taip pat sutinka su Komisijos
sprendime padaryta išvada, kad šio mokestinio ginčo subjektas yra juridinis
asmuo - UAB „Prima Bellum“ ir galimas baudžiamosios atsakomybės taikymas fiziniam
asmeniui - buvusiam šios įmonės direktoriui N. K. negali
pakeisti UAB „Prima Bellum“ mokestinės pareigos pagal įstatymą mokėti
mokesčius. Tuo atveju, jei bus pripažinta, kad N. K. neteisėtai
pasisavino įmonei priklausančias lėšas, UAB „Prima Bellum“ turi teisę
reikalauti atlyginti bendrovei padarytą žalą. Dėl išvardintų priežasčių
kolegija mano, kad nebuvo juridinio pagrindo stabdyti administracinę bylą iki
bus galutinai užbaigta baudžiamoji byla dėl N. K. pareikštų
įtarimų. Taigi, įvertinus įrodymų
visetą, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, papildomai bendrovei
apskaičiuodamas pelno ir gyventojų pajamų mokesčius, veikė teisėtai. Pareiškėjo
manymas, kad mokesčių administratorių ir Komisijos priimti sprendimai
prieštarauja pagrindinėms Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo nuostatoms, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių laikytinas
deklaratyviu.
Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p.
numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba
pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą
nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant
mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Nustačius,
kad pareiškėjas nesumokėjo į biudžetą 3 849 Lt pelno mokesčio ir 11 798 Lt
gyventojų pajamų mokesčio, mokesčių administratorius bendrovei pagrįstai
priskaičiavo 1 461 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 6 047 Lt gyventojų pajamų
mokesčio delspinigių.
Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1
d. nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas
neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą
mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį
mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino,
mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10
iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio
įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo
pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių
administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų
aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas
didesnę ar mažesnę baudą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių
administratorius įvertino padarytų pažeidimų pobūdį, atsižvelgė į tai, kad
bendrovė geranoriškai bendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi, į
tai, kad pažeidimus padaręs vadovas bendrovėje nedirba, ir pagrįstai UAB „Prima
Bellum“ skyrė būtent 385 Lt pelno mokesčio baudą ir 1 180 Lt gyventojų pajamų
mokesčio baudą, t. y. minimalias įstatyme numatytas baudas (10 proc. dydžio).
Tokios skirtos baudos laikytinos tinkamomis poveikio priemonėmis. Nėra pagrindo
koreguoti pastarųjų dydžio. Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant
mokestinę bylą nenustatyta. Komisija teisingai aiškino ir taikė teisės aktus,
tinkamai vertino esmines bylos aplinkybes. Komisijos 2009 m. sausio 13 d. sprendimas
Nr. S-9(7-301/2008) yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį
naikinti ar keisti.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip
nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127
str. 1 d., teisėjų kolegija
n u s p r e
n d ė :
pareiškėjo UAB „Prima Bellum“ skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo
paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta
Miliuvienė
Veslava Ruskan
Raimondas
Blauzdžius