Administracinė byla Nr. eA-2117-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06157-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 23S58213 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes ketino toliau dirbti vairuotoju „GG Tarnsports“, UAB, tačiau 2023 m. gegužės 5 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi.
3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 18-4288, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nurodė, kad su tokia VSD išvada nesutinka.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad po vidurinės mokyklos baigimo, 2000 metais privaloma tvarka buvo pašauktas atlikti būtinąją karinę tarnybą ir Baltarusijos kariuomenėje tarnavo kinologu pusantrų metų. Baigęs privalomąją karinę tarnybą pagal sutartį liko tarnauti vidaus kariuomenėje, dirbo gydomojo profilaktoriumo apsaugoje, nes neturėjo jokios specialybės ir abejojo, kad greitai pavyktų gauti darbą. Tuo laikotarpiu įstojo į privatų institutą, kuriame mokėsi buhalterinės apskaitos ir audito. Po darbo vidaus kariuomenėje įsidarbino gamykloje tinkuotoju-dažytoju, o persikėlęs gyventi į Minską – dirbo automobilių vairuotoju. Teigė, kad baigęs mokslus institute, pagal profesiją nedirbo.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2019 m. pradėjo dirbti Lenkijoje vairuotoju, o nuo 2020 m. – vairuotoju Lietuvoje, šiuo metu dirba įmonėje „GG Transports“, UAB (toliau – ir Bendrovė), kartu su savo gyvenimo drauge Baltarusijos piliete L. B., kuriai yra išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Teigė, kad gyvena kaip šeima ir kartu vyksta į reisus, kurie trunka vidutiniškai po aštuonias savaites, o grįžę iš reiso, grįžta keturioms savaitėms į Minską, kur nuomojasi butą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo pensininkė mama G. S., kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Taigi Lietuvoje būna tik po kelias dienas kas du mėnesius, t. y. atvyksta prieš reisą arba grįžta į darbovietę po reiso. Nurodė, kad reisų metu daugiausia veža krovinius iš Danijos į Ispaniją. Lietuvoje pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, o į Baltarusiją tarp reisų grįžta tik dėl pigesnio pragyvenimo lygio ir apsistoja savo nuomojamame bute.
6. Pareiškėjas paaiškino, kad kai tarnavo Baltarusijos kariuomenėje (2000–2003 m.), Baltarusijos Respublika dar nevykdė jokios agresyvios užsienio politikos ar represinės vidaus politikos, bent jau jam apie tai nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad 2009 m. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka su darbo vizitu lankėsi Lietuvoje, todėl nemano, jog dėl tarnybos kariuomenėje gali būti laikomas prijaučiančiu dabar Baltarusijos vykdomai agresyviai politikai. Teigė, kad jo bendradarbiai yra Ukrainos piliečiai, su kuriais palaiko labai draugiškus santykius, o susitikus jie dažnai pasakoja apie Rusijos vykdomą karą prieš ukrainiečius. Pareiškėjas akcentavo, kad yra griežtai nusistatęs prieš bet kokius karinius veiksmus, siekiant užgrobti svetimas žemes ar vykdant genocidą.
7. Atkreipė dėmesį, kad paskutiniuose Baltarusijos prezidento rinkimuose nedalyvavo, nes nematė prasmės. Netiki, kad Baltarusijoje rengiami demokratiniai rinkimai, nes praėję prezidento rinkimai tai akivaizdžiai parodė ir pažymi, kad A. Lukašenkos nelaiko teisiškai išrinktu prezidentu. Akcentavo, jog Rusijos agresijai prieš Ukrainą nepritaria ir laiko tai nusikaltimu žmoniškumui. Nurodo, kad po jo tarnybos kariuomenėje praėjo jau dvidešimt metų, tarnavo kinologu ar apsaugininku, todėl nemano, kad jis yra įdomus Baltarusijos žvalgybos tarnyboms. Pažymėjo, kad iki šiol juo niekas nesidomėjo. Teigė, kad kaip nors veikti prieš šalis, kuriose dirba ir gauna pakankamą darbo užmokestį, niekaip nesutiktų.
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalų ir biometrinių duomenų. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 10.31 punktą, prašymo priėmimo metu pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 3 klausimą – „Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)“, nurodė, kad 2001–2003 m. pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
10. Atsakovas pažymėjo, kad VSD 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 18-4288 nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, nes priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas, priimdamas sprendimus, remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Šiuo atveju VSD yra kompetentingas subjektas vertinant ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klausimyne taip pat nurodė, jog jo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje buvo tuo pačiu laikotarpiu kaip ir darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, o šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžios institucijoms, nes tarnyba truko 2013–2016 m. Atsakovo vertinimu, skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjas šioje ministerijoje buvo tik paprastas gaisrininkas, nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui, o ypač šiuo metu kai planuojamas NATO viršūnių susitikimas ir tokie asmenys gali būti verbuojami Baltarusijos žvalgybos.
13. Atsakovo teigimu, skundžiamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Taigi nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o jo ekonominiai ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, jog siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Baltarusijoje gyvena jo motina, kai baigia darbus su sutuoktine vyksta taip pat gyventi į Baltarusijos Respubliką, rodo, jog pareiškėją Baltarusijos žvalgyba turi visas galimybes paveikti ir užverbuoti. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai niekaip nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal VSD kompetenciją, teisėtas ir pagrįstas, įvertinus valstybės nacionalinio saugumo interesus ir geopolitinę situaciją. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. balandžio d. raštu Nr. 18-4288 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
16. VSD vertinimu, pareiškėjas, būdamas Baltarusijos Respublikos piliečiu, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Taigi VSD yra nustačiusi konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
17. VSD nurodė, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos ES valstybės narės diskrecijai. Taigi valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, jog nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Taigi grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimą. Teigė, jog neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-602/2023).
19. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo savo kompetencijos. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Teigė, kad atsakovo Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 23S58213 panaikino.
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Nuo 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjas įdarbintas „GG Transports“, UAB (toliau – ir Bendrovė), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nuo 2021 m. gegužės 21 d. pareiškėjas pradėjo dirbti poriniame ekipaže su L. B., kuri, pareiškėjo teigimu, yra jo gyvenimo draugė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje. Duomenų apie tai, kad anksčiau pareiškėjas būtų dirbęs Lietuvos Respublikoje ir gavęs draudžiamąsias pajamas, nėra. 2019 m. pradėjo dirbti Lenkijoje vairuotoju, o nuo 2020 m. vairuotoju Lietuvoje. Migracijos departamento pateiktą klausimyną užpildė nevalstybine kalba.
22. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 20 d. gavo VSD raštą Nr. 18-4288, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaujantis Aprašo 10.31 punktu, prašymo priėmimo metu pareiškėjas užpildė jam pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, o atsakydamas į klausimyno 3 klausimą nurodė, kad 2001–2003 m. pagal kontraktą tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, užsienietis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
23. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. pareiškėjas dirbo vienoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, o nuo 2021 m. gegužės 13 d. dirba Bendrovėje, turėdamas darbo pagrindu išduotas dvi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 10 d. ir nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 10 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. VSD vertinimu, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Pareiškėjas šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi. Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog yra vedęs, tačiau Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
24. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD išvada, priėmė Sprendimą, kuriame be VSD išvadoje nurodytų motyvų taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“; 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“; Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarime Nr. XIV-1789(7) „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022 m. lapkričio 23 d. savo rezoliucija pripažino Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe.
25. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiomis UTPĮ 4 straipsnio, 35 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią, prašymą pateikusio užsieniečio, situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) bei kitas reikšmingas aplinkybes.
26. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD rašte pateikta informacija bei įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsakovas vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad užsienietis tokių ryšių neturi, kadangi, nors pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog yra vedęs, tačiau Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą Sprendimą, papildomai paminėjo, jog jo gyvenimo draugė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kuri turi leidimą gyventi Lietuvoje iki 2024 m. vasario 11 d. ir pateikė teismui tai pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas teismui pateikė darbo sutartį su Lietuvos Bendrove bei Bendrovės direktoriaus charakteristiką, kurioje apie pareiškėją atsiliepiama teigiamai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės bei faktas, jog pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 2001–2003 m., turėtų būti įvertintos atidžiau.
28. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tačiau nurodytų aplinkybių kontekste sprendė, jog šis pažeidimas nebuvo toks, kad atsakovui leistų vertinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei, kadangi pareiškėjas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje tarnavo prieš dvidešimt metų. Taigi išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turėtų būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali. Teismas, nenustatęs pareiškėjo konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvadą apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikė akivaizdžiai formalia.
29. Teismas nurodė, kad Sprendime nėra įvertintas minėtas faktas, Sprendimas priimtas neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo realios grėsmės Lietuvos Respublikai, o kitos Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo Sprendime remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš dvidešimt metų tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik asmens tarnyba tuometinėje Baltarusijos Respublikos kariuomenėje prieš dvidešimt metų, sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į pareiškėjo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.
30. Teismas pažymėjo, kad VSD išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau, teismo vertinimu, Sprendimą priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.
31. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į ginčijamą Sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi atsižvelgi į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju teismas konstatuoja, jog tokio individualaus vertinimo atsakovas neatliko, į ginčijamą Sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos.
32. Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir VAĮ reikalavimai, t. y., kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
33. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundžiamą Sprendimą panaikino kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.
III.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas vertindamas byloje esančią medžiagą padarė nepagrįstas išvadas, kurios prieštarauja byloje nustatytiems faktams ir įrodymams, taigi yra neteisėtas ir naikintinas.
36. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sprendimą priimantis subjektas yra Migracijos departamentas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja UTPĮ nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
37. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti/pakeisti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas/pakeičiamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
38. Atsakovas teigia, kad priimant Sprendimą, buvo vadovautasi VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
39. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas minėtoje išvadoje dėl ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Migracijos departamento sprendimų dėl užsieniečių keliamos grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei. Minėtos sąvokos nėra tapačios. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje analogiškose bylose nėra išaiškinta, kad Migracijos departamentas gali priimti galutinę išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose taip pat nėra išaiškinta, kad UTPĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos plečiamai (kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka ir Migracijos departamentas).
40. Atsakovas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teigia, kad VSD pateikė išvadą, jog pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas klausimyne taip pat nurodė, jog jo tarnyba Baltarusijos kariuomenėje truko 2000-2003 m., t. y. pareiškėjas atliko ne tik privalomąją tarnybą, bet ir liko tarnauti pagal kontraktą, jam buvo suteiktas seržanto laipsnis, o šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina pareiškėjo lojalumą Baltarusijos valdžiai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas toliau tarnauti pagal kontraktą Baltarusijos kariuomenėje, žinojo, kad jam keliami itin griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Tokia informacija nėra bendro pobūdžio, o būtent susijusi asmeniškai su pareiškėju, kurią vertino tiek VSD, tiek ir Migracijos departamentas. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento sprendimuose buvo nustatyta, kad užsienietis nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. dirbo vienoje Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, o nuo 2021 m. gegužės 13 d. dirba Bendrovėje, turėdamas darbo pagrindu išduotas dvi nacionalines vizas, galiojusias nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 10 d., ir nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 10 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi. Tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Visos šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo metu kai planuojamas NATO viršūnių susitikimas.
41. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad turėjo būti atsižvelgta į pareiškėjo papildomai teisme pateiktą informaciją ir dokumentus apie jo gyvenimo draugę, kuri turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2024 m. vasario 11 d. Visų pirma, minėtos informacijos pareiškėjas nebuvo pateikęs Migracijos departamentui teikdamas prašymą. Be to, pareiškėjo 2022 m. lapkričio 21 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2211-LLGK-1598 yra nurodyti visai priešingi duomenys nei teismui pateikta informacija, t. y. šeiminė padėtis – vedęs, santuoka sudaryta 2000 m. birželio 23 d., faktinė gyvenamoji vieta leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu yra Baltarusijos Respublika. Taigi priimant sprendimą atsižvelgta į minėtą informaciją, kuri Migracijos departamento vertinimu, patvirtina pareiškėjo galimą išnaudojimą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir patvirtina Migracijos departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas įvertino individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat buvo atliktas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kuris grįstas nustatytais faktais apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos kariuomenėje, kurioje gali tarnauti tik lojalūs valstybei asmenys bei tikėtina apie pareiškėjo galimą išnaudojimą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Skundžiamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
43. Atsakovas akcentuoja, kad nenustatyta, jog pareiškėją sietų šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o jo ekonominiai ryšiai nenusveria grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Be to, pats pareiškėjas yra nurodęs skunde, kad Baltarusijoje gyvena jo motina, kai baigia darbus vyksta taip pat gyventi į Baltarusijos Respubliką, tai rodo, jog pareiškėją Baltarusijos žvalgyba turi visas galimybes paveikti ir užverbuoti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui nepaneigia ir teismo minimas faktas, kad jis tarnavo Baltarusijos kariuomenėje prieš dvidešimt metų.
44. Atsakovas vertina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti, jog pareiškėjo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
45. Atsakovas teigia, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas. Teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
46. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
47. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas remiasi Nacionalinio saugumo strategijos 16 straipsniu, kuris įsigaliojo tik 2021 m. gruodžio 22 d. Ankstesnėse redakcijose tokių griežtų formuluočių nebuvo. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2003 m., kai baigė tarnybą vidaus kariuomenėje pagal sutartį, jau praėjo 20 metų, jokių ryšių su karinėmis ar panašomis struktūromis neturėjo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaiko dabartinę Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
50. Teigia, kad iš pareiškėjo skunde pateikto paaiškinimo matyti, jog jis buvo pakviestas tarnauti tik kaip šauktinis, bet vėliau sąmoningai pasirinko profesionalią (pagal sutartį) tarnybą Baltarusijos kariuomenėje. Paprastai baigus aktyviąją tarnybą kariuomenėje (nutrūkus sutarčiai), tarnavę asmenys perkeliami į kariuomenės rezervą ir turi pareigą dalyvauti Baltarusijos kariuomenės veikioje, jei juos pakviečia (pvz., gali būti pašauktas į pratybas ar pan.). VSD vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo socialinių, šeimyninių ryšių centras yra ne Lietuvoje, o Baltarusijoje. Būtent tai, kaip teisingai pažymėjo atsakovas apeliaciniame skunde, papildomai patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą – tik sustiprina Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų galimybes verbuoti pareiškėją ir išnaudoti kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti. Kaip nurodyta VSD rašte, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones pačiam asmeniui ar Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
51. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionaliniu saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos kariuomene (tarnybos Baltarusijos kariuomenėje). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės, ypač, kai pareiškėjas nuolat grįžta į Baltarusiją, kaip į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Toks VSD vertinimas atitinka ir teismo vertinimą analogiškose administracinėse bylose. Teismas, teigdamas, kad išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, jog jis prieš dvidešimt metų tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali, nepakankamai atidžiai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo ir VSD teiktus paaiškinimus, šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją, taip pat neatsižvelgė į anksčiau analogiško pobūdžio bylose priimtus pirmosios instancijos teismo sprendimus.
52. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad VSD teikiamos analogiškos išvados (kaip VSD rašte) dėl Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių piliečių, ėjusių pareigas šių valstybių institucijose, tarnavusių kariuomenėje, ir remiantis jomis priimti Migracijos departamento sprendimai yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. Šiuo aspektu svarbus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
53. Teigia, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir Sprendimo priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjusi ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
54. Nurodo, kad buvo atliktas individualus įvertinimas ir nustatyta, jog pareiškėjo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra paviršutiniški (asmeninio gyvenimo Lietuvoje nekuria), o ekonominiai ryšiai pasireiškia tik darbiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje (trejus metus įdarbintas Lietuvoje registruotose įmonėse, tačiau darbo funkcijos vykdomos ne Lietuvoje), be to, pareiškėjo darbiniai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumo interesą. VSD vertinimu, pareiškėjo asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jam reziduoti Lietuvos Respublikoje (atitinkamai, ir Europos Sąjungoje), nors pareiškėjas savo šeimyninio gyvenimo Lietuvoje nekuria, negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl VSD palaiko atsakovo poziciją ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, neproporcingas ir neadekvatus, sukeliantis itin sunkias pasekmes pareiškėjo šeimai (nors pareiškėjo šeima ir pareiškėjas Lietuvoje apskritai nereziduoja), yra nepagrįsta.
55. VSD vertinimu, teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią kitą medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus: paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, nevertindamas visos surinktos bylos medžiagos kontekstinės informacijos, susiklosčiusios dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, rėmuose, skundžiamame sprendime motyvus išdėstė apsiribodamas nevisapusiškai ištirtomis su byla susijusiomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
57. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, Migracijos departamentas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybei saugumui, neatliko pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimo, bet rėmėsi VSD išvada, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir Migracijos departamento 2023 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 23S58213 panaikino.
58. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjo situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes, Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.
59. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
60. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną, nurodė, kad 2000–2001 metais yra atlikęs privalomąją karinę tarnybą, o 2001–2003 metais tarnavo pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
61. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, su paklausimu, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, kreipėsi į VSD.
62. VSD, atsakydamas į atsakovo paklausimą, išvadoje nurodė, kad VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis Y. S., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis Y. S. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos pilietis Y. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
63. Migracijos departamentas, surinkęs įrodymus ir įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, t. y. nustatęs, kad pareiškėjas šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. dirbo Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, nuo 2021 m. gegužės 13 d. dirba Bendrovėje, atsižvelgdamas į VSD išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
64. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.).
65. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 punkte nustatyta, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 punktas reglamentuoja tvarką dėl Departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
66. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
68. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
69. Aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis karinę tarnybą atliko daugiau nei prieš 20 metų, jokių ryšių su karinėmis ar panašomis struktūromis neturėjo, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.
70. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė neįvertinęs pareiškėjo individualių aplinkybių ir remdamasis tik VSD išvada. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas pateikė informaciją apie jo gyvenimo draugę, kuri turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šie duomenys nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, nebuvo pateikti, o prašyme pakeisti leidimą pareiškėjas nurodęs, kad yra vedęs, faktinė gyvenamoji vieta leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu yra Baltarusijos Respublika. Taigi pareiškėjo šeima gyvena Baltarusijos Respublikoje, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas turi draugę, kuriai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, esant VSD išvadoms, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien faktu, jog pareiškėjo draugė turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
71. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, tiek atlikdamas karinę tarnybą, tiek tarnaudamas pagal kontraktą, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui pakeitus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
72. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos praėjo daug laiko, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.
74. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
75. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
76. Apibendrinusi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Y. S. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis