Civilinė byla Nr. e2-12435-1193/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05559-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.2.6.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič,

sekretoriaujant M. P.,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui S. U.,

atsakovo atstovui advokatui N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. R. ir A. R. ieškinį atsakovui R. P. dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo – P. P..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., kuriame prašo priteisti iš atsakovo 16 307,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais: 

1.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021 priteisė bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Faulana“ solidariai iš P. P. ir R. P. 154 208,18 Eur žalos atlyginimo, taip pat tik iš R. P. dar papildomai 2 255,25 Eur žalos (bendra suma – 156 463,43 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio nepakeitė. Ieškovai su BUAB „Faulana“ 2022 m. liepos 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovai įgijo visas civilinės ieškovės (pradinės kreditorės) BUAB „Faulana“ procesines ir materialines teises, taip pat ir visas šalutines bei papildomas teises, be kita ko reikalauti iš atsakovo kompensuojamųjų palūkanų dėl atsakovo neįvykdytos prievolės atlyginti 156 463,43 Eur žalą. Tokia ieškovų teisė įtvirtinta ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkte.

1.2.                      Atsakovas R. P., vykdydamas pirmiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, sumokėjo pradinei kreditorei BUAB „Faulana“ ir ieškovams bendrą 156 433,43 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį visiškai įvykdė tik 2024 m. lapkričio 11 d., ieškovai reiškia šį ieškinį dėl įstatyme nustatyto dydžio – 5 proc. metinių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo – 16 307,88 Eur iš atsakovo pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, 6.210 straipsnio 1–2 dalis, 6.261 straipsnį. Ieškovai paskaičiavo šias palūkanas nuo bendros 156 463,43 Eur sumos nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 25 d., iki 2024 m. lapkričio 11 d. pagal ieškinyje nurodytą palūkanų paskaičiavimo lentelę (žr. ieškinio 3 lape esančią skaičiavimo lentelę). Ieškovų teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024). 

2.       Atsakovas R. P. atsiliepime prašo nutraukti civilinę bylą, o jeigu teismas nenutrauks bylos, atsakovas prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas grindžia savo poziciją tokiais atsikirtimais:

2.1.                      Baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021 civilinė ieškovė BUAB „Faulana“, ieškiniu prašydama priteisti 220 126,74 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, neprašė ir nesuformulavo reikalavimo priteisti procesines palūkanas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu išnagrinėjus baudžiamąją bylą, iš dalies patenkinus civilinės ieškovės reikalavimą ir priteisus 156 463,43 Eur žalos atlyginimą, procesinės palūkanos nebuvo priteistos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nepakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio. Kasacinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi byloje Nr. 2K-73-942/2023 netenkino atsakovo kasacinio skundo. 

2.2.                      Ieškovai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-942/2023 2022 m. liepos 27 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pateikė kasaciniam teismui prašymą pakeisti baudžiamojoje byloje civilinę ieškovę BUAB „Faulana“ jos teisių perėmėjais – ieškovais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarties 10 punkte nurodė, kad posėdžio metu protokoline nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl ieškovų M. R. ir A. R. įtraukimo į procesą civiliniais ieškovas, t. y. atsisakyta civilinę ieškovę BUAB „Faulana“ baudžiamojoje byloje pakeisti teisių perėmėjais ieškovais, nes civilinis ieškinys yra priteistas BUAB „Faulana“. Todėl ieškovai nepagrįstai teigia neva įgijo visas civilinės ieškovės teises. Ieškovai nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų jų teiginį, kad baudžiamojoje byloje jie faktiškai būtų perėmę civilinės ieškovės BUAB „Faulana“ procesines ir materialines teises, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties 10 punktas atskleidžia, kad toks teisių perėmimas aptariamoje baudžiamojoje byloje neįvyko.

2.3.                      Ieškinyje keliami klausimai galėjo būti nagrinėjami tik baudžiamojo proceso tvarka, bet ne civiline ginčo teisenos tvarka. Todėl atsakovas prašo šią civilinę bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o teismui nenutraukus bylos, atmesti ieškinį.

2.4.                      CK 6.261 straipsnis yra neaktualus sprendžiant ieškinyje suformuotą reikalavimą, nes patys ieškovai savo reikalavimą kildina iš delikto, o ne iš sutartinės atsakomybės. Ieškovai, nurodydami kasacinio teismo praktiką, t. y. 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, ignoruoja šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad baudžiamojo proceso metu procesinės palūkanos gali būti priteistos tik nuo nuosprendžio įsitesėjimo momento ir tik esant dviem sąlygoms: civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą baudžiamojoje byloje priteisti tokias palūkanas; civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Šiuo atveju civilinis ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo baudžiamojoje byloje priteisti palūkanas. Tokio reikalavimo formavimas civiline ginčo teisenos tvarka yra apskritai negalimas. 

2.5.                      Ieškinys atsakovui pateiktas tik po 2,5 metų nuo BUAB „Faulana“ bankroto proceso pabaigos (2022 m. rugsėjo 22 d.), kai BUAB „Faulana“ kreditorių – ieškovų M. R. ir A. R. finansiniai reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi ir BUAB „Faulana“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. 

2.6.                      Kitoje ieškovų nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą žalos atlyginimą skaičiavimo pradžios momento nustatymą ir priteisimą. Joje teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nagrinėjamos specifinės aplinkybės. Tuo tarpu precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Todėl ieškovų nurodyta civilinė byla Nr. e3K-3-89-611/2024 ir joje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai neaktualūs šiai bylai.

2.7.                      Ieškovų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nepagrįstas dar ir dėl to, kad atsakovas jau buvo įvykdęs prievolę iki šio ieškinio pareiškimo. Palūkanos už ankstesnį laikotarpį neturi būti skaičiuojamos ir priteisiamos. 

2.8.                      Bankroto proceso metu visų BUAB „Faulana“ kreditorių, įskaitant ir ieškovų, finansiniai reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi, t. y. kreditorių nebeliko, o BUAB „Faulana“ buvo likviduota. Todėl patenkinus ieškinio reikalavimą priteisti 16 307,88 Eur palūkanas, tokiai sumai bus viršyta BUAB „Faulana“ teisių perėmėjams kreditoriams M. R. ir A. R. priklausiusią kreditorinio reikalavimų sumą, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą ir jo pabaigą. 

3.       Trečiasis asmuo P. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, bet pateikė pranešimą, kad šioje byloje neteiks atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 

4.       Teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi skyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu; įpareigojo ieškovus pateikti dubliką, o atsakovą – tripliką.

5.       Ieškovai M. R. ir A. R. dublike papildomai nurodo:

5.1.                      Ieškovai nereikalauja priteisti procesinių palūkanų, bet reikalauja priteisti kompensuojamas palūkanas nuo ieškovams laiku nesumokėtos 156 433,43 Eur sumos už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 25 d., kuomet įsiteisėjo ir buvo neįvykdytas teismo nuosprendis baudžiamoje byloje, kuriuo buvo dalinai tenkintas civilinis ieškinys, iki 2024 m. lapkričio 11 d., kai atsakovas ieškovams sumokėjo visą 156 433,43 Eur sumą. Kitaip tariant, ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas dėl atsakovo laiku neįvykdytos piniginės prievolės, kuri kilo atsakovui 2022 m. vasario 25 d.

5.2.                      Kompensuojamų palūkanų skaičiavimas pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį yra galimas nuo žalos padarymo dienos, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 pateikė išaiškinimą, kad tais atvejais, kai žalos padarymas yra ne akivaizdus, kreditorius turi teisę reikalauti palūkanų sumokėjimo tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir palūkanos gali būti priteisiamos už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Taigi ieškovai turi teisę reikalauti palūkanų sumokėjimo nuo priteistų nuostolių sumos (žalos išraiška pinigais), o atsakovo cituojamoje nutartyje kasacinis teismas yra tik nurodęs kitą negu palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, kai palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo žalos padarymo momento, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau šiuo atveju ieškovai ir prašo priteisti palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.3.                      Šiuo atveju teisiškai yra visiškai nereikšminga tai, kad žalos atlyginimas buvo priteistas baudžiamojoje byloje, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas buvo priteistas, dalinai tenkinant BUAB „Faulana“ pareikštą civilinį ieškinį, todėl ji, o vėliau ir ieškovai, CK 6.37 straipsnio pagrindu įgijo teisę reikalauti sumokėti kompensuojamąsias palūkanas dėl laiku negauto žalos atlyginimo, t. y. dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, kuri atsakovui kilo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu. 

5.4.                      Ieškovai pareiškė ieškinį ne kaip buvę BUAB „Faulana“ kreditoriai, bet kaip naujieji kreditoriai. Atsakovo motyvai, susiję su tuo, jog ieškovai, kaip buvę BUAB „Faulana“ kreditoriai, neturi teisės reikšti ieškinio, yra visiškai nereikšmingi, kadangi ieškovų reikalavimas į atsakovą kildinamas ne iš bankroto teisinių santykių, o iš reikalavimo perleidimo sutarties.

5.5.                      Pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. 2022 m. liepos 27 d. tarp ieškovų ir pradinės kreditorės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovams buvo perleistos visos kitos turtinės ir neturtinės papildomos (šalutinės) teisės, susijusios su perleidžiamais reikalavimais, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę reikalauti netesybų, palūkanų ir / ar nuostolių, susijusių su teismo procesinio sprendimo neįvykdymu, sumokėjimo ir pan. Reikalavimo perleidimo sutartimi taip pat buvo patvirtinta (2.1 papunktis), kad reikalavimo dydis yra preliminarus (netikslus) ir gali būti mažesnis ir / ar didesnis, nei jis nurodytas prieduose ir naujiesiems kreditoriams perleidžiamos visos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininkus, perleidžiamų reikalavimų teisių neribojant prieduose nurodytais reikalavimų dydžiais. Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos atitinka ir bendrovės 2022 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus bei reikalavimo perleidimo sutarties ir kreditorių susirinkimo protokolo priedų sąlygas. Taigi reikalavimą sudaro visos ieškovo, kreditoriaus, išieškotojo ir / ar civilinio ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą, skolininką ir / ar nuteistąjį, kylančios nurodytų teismų procesinių sprendimų ir / ar reikalavimą pagrindžiančių dokumentų pagrindu, įskaitant visas kitas šalutines teises (netesybos, palūkanos, teisė į draudimo išmoką, procesinės palūkanos, teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl neįvykdyto teismo procesinio sprendimo (prievolės) ir t. t. Todėl BUAB „Faulana“ perleido ieškovams ne tik reikalavimą į atsakovą dėl 156 463,43 Eur sumokėjimo, tačiau taip pat ir teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų sumokėjimo.

6.       Atsakovas R. P. triplike papildomai nurodo:

6.1.                      Ieškinyje keliami klausimai galėjo būti nagrinėjami tik baudžiamojo proceso tvarka, bet ne civiline ginčo teisenos tvarka. Tai aiškiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113, 115 straipsniuose. Palūkanos – tai jau išspręstos prievolės šalutinis elementas. Kai teismas baudžiamojoje byloje visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį, tas pats reikalavimas ar išvestiniai, šalutiniai reikalavimai negali būti iš naujo nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, t. y. 2019 m. birželio 6 d. nutartyje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, taip pat išaiškinta, kad tas pats reikalavimas dėl palūkanų priteisiamo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį negali būti „perkeliamas“ už baudžiamojo proceso ribų. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas, todėl nei tas pats reikalavimas ar išvestiniai reikalavimai, tame tarpe palūkanos, negali būti iš naujo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. 

6.2.                      Ieškovai ignoruoja tai, kad jie savo reikalavimą kildina iš baudžiamojo proceso tvarka priimto nuosprendžio ir nepagrįstai vadovaujasi teismų praktika, suformuota sprendžiant ginčus civilinio proceso tvarka. 

6.3.                      Ieškovų prašomos priteisti palūkanos savo esme yra procesinės palūkanos, kurios negali būti priteisiamos atsakovui įvykdžius prievolę iki šio ieškinio pareiškimo.

6.4.                      Šiuo atveju ieškinio tenkinimas sąlygotų ieškovų nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita.

6.5.                      Ieškovai, nepaisant to, kad jiems atstovauja profesionalus teisininkas advokatas, pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, taip pat dublike siekė pakeisti / modifikuoti teisinius pagrindus, lyginant su ieškinyje išdėstytais, todėl jie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovai siekia susidoroti su atsakovu, inicijuodami itin brangius teisminius procesus. Todėl atsakovas pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir iki 50 proc. šios baudos skirti atsakovo naudai. 

7.       Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje ir kituose ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė tenkinti ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje patenkino BUAB „Faulana“ civilinį ieškinį ir priteisė jai solidariai iš P. P. ir R. P. 154 208,18 Eur žalos atlyginimo, taip pat tik iš R. P. dar papildomai 2 255,25 Eur žalos. Nepaisant to, kad buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, joje buvo patenkintas civilinis ieškinys. Civilinis klausimas proceso koncentruotumo ir operatyvumo tikslais buvo išspręstas baudžiamojoje byloje. Tai, kad civilinis ieškinys buvo patenkintas baudžiamojoje byloje savo esme nedaro įtakos vertinimui, nes yra civilinis teisinis santykis, patenkintas civilinis ieškinys ir priteista konkreti pinigų suma iš atsakovo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio nepakeitė. Todėl atsakovui kilo pareiga įvykdyti savo piniginę prievolę 2022 m. vasario 25 d. Tačiau atsakovas to nepadarė laiku ir savo prievolę įvykdė tik 2024 m. lapkričio 11 d. Per visą šį laikotarpį atsakovas naudojosi ieškovų pinigais. Todėl tiek pagal CK, tiek pagal nuoseklią teismų praktiką, atsakovui praleidus prievolės įvykdymo terminą, jis turi pareigą mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kaip minimalius ieškovų pastirtus nuostolius.

8.       Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas, jas papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė nutraukti bylą arba atmesti ieškinį, taip pat skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įvertinus tai, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, taip pat įvertinus visą ieškovų procesinį elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tripliko 27 punkte ir jo papunkčiuose teigė, kad jam neaiškus ieškinio dalykas ir pagrindas, posėdyje ieškovų atstovui papildomai pateikus paaiškinimus dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad jiems yra suprantamos bylos ribos, taip pat aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas. Papildomai pažymėjo, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl palūkanų priteisimo šioje byloje turi tai, kad žala iš atsakovo priteista nuosprendžiu baudžiamojoje, o ne civilinėje, byloje. Civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojoje byloje turi niuansų, vienas iš jų yra palūkanų priteisimas tokioje byloje. Visi klausimai, susiję su nusikalstama veika ir iš to kilę žalos atlyginimo klausimai šiuo atveju jau buvo išspręsti baudžiamojoje byloje. Palūkanų priteisimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo spręstas, nes nebuvo pareikštas toks reikalavimas. Ieškovai dabar bando išspręsti klausimus, kurie nebuvo išspręsti baudžiamajame procese, tačiau civilinis procesas negali būti naudojamas kaip antras šansas. Be to, ieškovai kreipėsi į teismas su ieškiniu tik po to, kai atsakovas visiškai įvykdė savo piniginę prievolę. Todėl ieškinys aiškiai nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

9.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „Faulana“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021 iš dalies patenkino civilinės ieškovės BUAB „Faulana“ ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisė BUAB „Faulana“ solidariai iš P. P. ir R. P. 154 208,18 Eur žalos atlyginimo, taip pat tik iš R. P. dar papildomai priteisė 2 255,25 Eur žalos atlyginimo (bendra žalos suma – 156 463,43 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nepakeitė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, o kasacinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi byloje Nr. 2K-73-942/2023 atmetė atsakovo kasacinį skundą. Taigi aptariamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendis, kuriuo priteista bendra 156 463,43 Eur (154 208,18 Eur + 2 255,25 Eur) žalos atlyginimo suma, įsiteisėjo 2022 m. vasario 25 d.

10.       BUAB „Faulana“ 2022 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti ieškovams M. R. ir A. R. reikalavimus (būsimus reikalavimus) į įmonės skolininkus už bendrą 609 639,02 Eur kainą. Ieškovai M. R. ir A. R. su BUAB „Faulana“ 2022 m. liepos 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė BUAB „Faulana“ atlygintinai perleido ieškovams visas reikalavimo teises be kita ko į atsakovą R. P. ir šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantį P. P. dėl pirmiau nurodytos 156 463,43 Eur dydžio žalos atlyginimo ir su tuo susijusių teisių bei pareigų (žr. 1 t., e. b. l. 139–141, taip pat 2 t., e. b. l. 28–59).

11.       Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu sprendimu pripažino BUAB „Faulana“ veiklą pasibaigusia. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis aptariama bendrovė jau yra išregistruota. Vilniaus apygardos teismas aptariamame sprendime be kita ko pasisakė dėl 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties, konstatuodamas, kad BUAB „Faulana“ kreditorių 2022 m. liepos 27 d. susirinkime priimtas sprendimas parduoti ieškovams M. R. ir A. R. reikalavimus (būsimus reikalavimus) į įmonės skolininkus už 609 639,02 Eur kainą buvo naudingiausias įmonės kreditoriams, todėl yra teisėtas (žr. bylą Nr. B2-153-392/2022, taip pat 1 t., e. b. l. 139 – 141, 2 t., e. b. l. 28–59).

12.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. P., vykdydamas pirmiau nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d. dalimis mokėjo iš jo priteistą žalą ir visą 156 463,43 Eur žalos sumą sumokėjo ieškovams tik 2024 m. lapkričio 11 d. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas mokėjo iš jo priteistą žalos sumą tokiomis dalimis ir tokiomis datomis, kokios nurodytos ieškinyje esančiose lentelėse ir byloje esančiuose mokėjimo dokumentuose (žr. 1 t., e. b. l. 1–3, 142–150).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų už kitoje išnagrinėtoje byloje priteistą žalos atlyginimą priteisimo

13.       Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl 5 proc. metinių palūkanų už kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priteistą žalos atlyginimą priteisimo pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir 6.261 straipsnį.

14.       Ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, t. y. įvykdė piniginę prievolę pavėluotai tik 2024 m. lapkričio 11 d., nors turėjo įvykdyti 2022 m. vasario 25 d., pateikė šį ieškinį dėl CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, 6.261 straipsnyje nustatyto dydžio – 5 proc. metinių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo – 16 307,88 Eur iš atsakovo. Ieškovai aptariamas prašomas priteisti palūkanas paskaičiavo nuo bendros baudžiamojoje byloje priteistos 156 463,43 Eur žalos atlyginimo sumos nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 25 d., iki visiško žalos atlyginimo – 2024 m. lapkričio 11 d. pagal ieškinyje nurodytą palūkanų paskaičiavimo lentelę (žr. ieškinio 3 lape esančią skaičiavimo lentelę). Atsakovas neginčijo ieškovų pateikto palūkanų skaičiavimo ir palūkanų dydžio, taip pat, kaip jau minėta, neginčijo, kad atsakovas mokėjo iš jo priteistą žalos sumą tokiomis dalimis, sumomis ir tokiomis datomis, kokios nurodytos ieškinyje esančiose lentelėse ir byloje esančiuose mokėjimo dokumentuose (žr. 1 t., e. b. l. 1–3, 142–150). Tačiau, anot atsakovo, ši byla apskritai turėtų būti nutraukta arba ieškinys atmestas, nes ieškovai šiuo konkrečiu atveju apskritai neturi teisės reikalauti priteisti palūkanas. Teismas nesutinka su šiais atsakovo teiginiais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

15.       Pirmiausia pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 ir kt.) bei į tai, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovai nėra įpareigoti ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, ieškovų pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu. Todėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai dėl procesinių palūkanų teisiškai nereikšmingi sprendžiant šios bylos ginčą.

16.       Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pradinė kreditorė BUAB „Faulana“, pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašė priteisti tik žalos atlyginimą, o reikalavimo priteisti palūkanas nereiškė. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, pirmiausia teigia, kad ieškovai teisę realizuoja netinkamai, nes toks reikalavimas turėjo būti reiškiamas baudžiamojoje byloje, todėl civilinėje byloje toks reikalavimas nebegalimas. Tačiau akcentuotina, kad pagal suformuotą nuoseklią kasacinio teismo praktiką kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas neva išvestinis iš pagrindinio materialiojo reikalavimo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas, pripažintinas nepagrįstu. Iš pirmiau šiame sprendime aptartos kasacinio teismo praktikos ir atsakovo procesinių dokumentų turinio, taip pat jo atstovo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovas (jo atstovas) atsietai ištraukia tam tikrus žodžius iš viso kasacinio teismo nutarčių konteksto ir interpretuoja savaip. Priešingai negu teigia atsakovas, vien aplinkybė, kad šiuo atveju civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas baudžiamojoje, bet ne civilinėje, byloje, nesudaro jokio pagrindo daryti priešingos išvados ir teigti, kad pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika neaktuali šiai bylai vien tik dėl to, kad iš atsakovo priteista žala baudžiamojoje, o ne civilinėje, byloje. Priešingai negu teigia atsakovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 taip pat nėra pateikta išaiškinimo, kad kompensacinės palūkanos šiuo atveju negali būti priteisiamos civilinėje byloje.

17.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Taigi teisės į įstatymo nustatytas palūkanas atsiradimas siejamas su prievolės įvykdymo termino praleidimu. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

18.       Šioje byloje nustatytos visos trys sąlygos, būtinos taikyti CK 6.210 straipsnį. Pirmiau šiame sprendime jau aptarta, kad atsakovo prievolė atlyginti žalą yra piniginė, todėl yra nustatyta pirmoji sąlyga. Be to, byloje nustatyta taip pat ir antroji sąlyga, nes atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą. Šiuo atveju pasisakant dėl prievolės įvykdymo termino aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateikti išaiškinimai 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir palūkanas. Plenarinė sesija konstatavo, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, nurodė, kad pirma, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, atsižvelgiant į BPK esantį teisinį reguliavimą ir konstitucinius baudžiamojo proceso (nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą) principus, CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; trečia, teismai, tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

19.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovai turi teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl palūkanų priteisimo ne tik po civilinės, bet taip pat ir po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Todėl atsakovo teiginiai neva ši civilinė byla apskritai net neturėjo būti iškelta, o ją iškėlus, nutraukta atmestini kaip nepagrįsti.

20.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laiku neįvykdė Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje antstolis priverstinai vykdė nuosprendį, išskaičiuodavo iš atsakovo tam tikras sumas ir pervesdavo jas ieškovams, kas reiškia tęstinį prievolės pažeidimą, nes teismo nuosprendis turėjo būti įvykdytas jam įsiteisėjus. Šiuo atveju atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, t. y. įvykdžius piniginę prievolę pavėluotai tik 2024 m. lapkričio 11 d., nors turėjo ją įvykdyti 2022 m. vasario 25 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl 156 463,43 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo, ieškovai įgijo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės laiku neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės atlyginti žalą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, reiškia, kad jis darė tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudojo pinigus, kuriuos privalėjo sumokėti ieškovams. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, ieškovai turi teisę, kad jiems būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį.

21.       Pažymėtina, jog byloje nustatyta taip pat ir trečioji sąlyga, būtina taikyti CK 6.210 straipsnį, – įstatyme nenustatyta, kad palūkanos šiuo atveju neturi būti mokamos. Įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog atsakovas neteisėtai naudojosi pinigais, kurie turėjo būti sumokėti ieškovams kaip žalos atlyginimas, ieškovai patyrė nuostolių dėl teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje nevykdymo, todėl ieškovai turi įstatyminę teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o atsakovas turi pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, t. y. įvykdžius piniginę prievolę pavėluotai tik 2024 m. lapkričio 11 d., nors turėjo ją įvykdyti dar 2022 m. vasario 25 d. 

22.       Vien aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl palūkanų priteisimo tik po to, kai atsakovas visiškai įvykdė savo prievolę, t. y. po to, kai sumokėjo ieškovams teismo nuosprendžiu priteistą žalą, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados ir teigti neva ieškovai nebeturi tiesės reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas (jo atstovas) painioja kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų paskirtį. CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Šioje byloje, kaip jau minėta, prašoma priteisti ne procesines, bet kompensacines palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad kompensacinės palūkanos skirtos būtent atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Kompensacinėmis palūkanomis kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 ir kt.). Pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę taip pat ir į jų atlyginimą. Taigi įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių ieškovams net nereikia įrodinėti. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl palūkanų priteisimo tik po to, kai atsakovas sumokėjo ieškovams teismo nuosprendžiu priteistą žalą, nereiškia, jog ieškovai nebeturi teisės reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo kompensacinių palūkanų forma dėl to, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, darė tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudojo ieškovų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistas ieškovų pinigines lėšas.

23.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pažymi, kad BUAB „Faulana“ 2022 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti ieškovams M. R. ir A. R. reikalavimus (būsimus reikalavimus) į įmonės skolininkus už bendrą 609 639,02 Eur kainą. Ieškovai M. R. ir A. R. su BUAB „Faulana“ 2022 m. liepos 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė BUAB „Faulana“ atlygintinai perleido ieškovams visas reikalavimo teises be kita ko į atsakovą R. P. ir šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantį P. P. dėl 156 463,43 Eur žalos atlyginimo ir su tuo susijusių teisių bei pareigų (žr. 1 t., e. b. l. 139–141, taip pat 2 t., e. b. l. 28–59). Reikalavimo teisė pagal reikalavimo perleidimo sutartį laikoma perleista reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą ir gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančius dokumentus, kuriuos pats pateikė į šią bylą. Taigi dar iki BUAB „Faulana“ išregistravimo iš JAR pradinė kreditorė BUAB „Faulana“ perleido ieškovams bendrovės reikalavimo teises be kita ko į atsakovą.

24.       Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius.

25.       Taip pat akcentuotina, kad pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, be kita ko teisė reikalauti palūkanų, net jeigu tai tiesiogiai ir nenurodyta reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartyje.

26.       CK

27.       Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimčių nenustatyta. Priešingai, 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkte aiškiai nurodyta, kad ieškovams perleistos „<...> visos kitos turtinės ir neturtinės papildomos (šalutinės) teisės, susijusios su perleidžiamais reikalavimais, įskaitant, bet neapsiribojant teisę reikalauti netesybų, palūkanų ir / ar nuostolių, susijusių su teismo procesinio sprendimo neįvykdymu, sumokėjimo ir pan.“. Tos pačios sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad: „Prieduose nurodytas reikalavimų dydis yra preliminarus (netikslus) ir reikalavimų dydis gali būti mažesnis ir / ar didesnis, nei jis nurodytas prieduose naujiesiems kreditoriams perleidžiamos visos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į skolininkus, perleidžiamų reikalavimų teisių neribojant prieduose nurodytais reikalavimų dydžiais.“. Taigi BUAB „Faulana“ perleido ieškovams ne tik reikalavimą į atsakovą dėl 156 463,43 Eur sumokėjimo, tačiau taip pat ir teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų sumokėjimo. Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos atitinka bendrovės kreditorių susirinkime priimtus sprendimus bei reikalavimo perleidimo sutarties ir kreditorių susirinkimo protokolo priedų sąlygas (žr. 1 t., e. b. l. 139–141, taip pat 2 t., e. b. l. 28–59). Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, jog BUAB „Faulana“ kreditorių 2022 m. liepos 27 d. susirinkime priimtas sprendimas parduoti ieškovams M. R. ir A. R. reikalavimus (būsimus reikalavimus) į įmonės skolininkus už 609 639,02 Eur kainą buvo naudingiausias įmonės kreditoriams, todėl yra teisėtas (žr. bylą Nr. B2-153-392/2022, taip pat 1 t., e. b. l. 139–141, 2 t., e. b. l. 28–59). Aptariama 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nėra nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovams perleistos bendrovės reikalavimo teisės, kurias siekiama įgyvendinti nagrinėjamojoje byloje, o visi atsakovo argumentai, susiję su reikalavimų perleidimu yra visiškai nepagrįsti.

28.       Kiti atsakovo argumentai dėl neva ieškiniu pareikštų reikalavimų prieštaravimo JANĮ ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms teisiškai nereikšmingi sprendžiant šį ginčą, kadangi ieškovai pareiškė ieškinį ne kaip buvę BUAB „Faulana“ kreditoriai, bet kaip pirmiau aptartos 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš BUAB „Faulana“ reikalavimo teises įgiję naujieji kreditoriai, savo reikalavimus kildinami būtent iš reikalavimo perleidimo sutarties. Aplinkybė, kad BUAB „Faulana“ išregistruota iš JAR, taip pat neturi jokios reikšmės šiai bylai, nes, kaip jau minėta, dar iki BUAB „Faulana“ išregistravimo iš JAR pradinė kreditorė BUAB „Faulana“ perleido ieškovams bendrovės reikalavimo teises be kita ko į atsakovą.

29.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo piniginė prievolė atsirado 2022 m. vasario 25 d., įsiteisėjus nuosprendžiui. Įvertinus tai, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, atsakovas priteistą žalos atlyginimą sumokėjo tik 2024 m. lapkričio 11 d., t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki visiško prievolės įvykdymo – 2024 m. lapkričio 11 d. naudojosi ieškovų pinigais, todėl jis privalo sumokėti ieškovams įstatymo nustatyto dydžio – 5 proc. metines palūkanas už termino prievolei įvykdyti praleidimą, kurios laikomos minimaliais ieškovų nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Ieškovų prašomų priteisti palūkanų dydis pagrįstai paskaičiuotas diferencijuotai, t. y. skaičiuojant palūkanas priklausomai nuo išieškotų sumų dydžio ir jų sumokėjimo datų nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 25 d., iki visiško žalos atlyginimo – 2024 m. lapkričio 11 d. pagal ieškinyje nurodytą palūkanų paskaičiavimo lentelę (žr. ieškinio 3 lape esančią skaičiavimo lentelę, taip pat byloje esančius mokėjimo išrašus; 1 t., e. b. l. 1–3, 142–150).

30.       Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-497/2021 iš dalies patenkino civilinės ieškovės BUAB „Faulana“ ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisė BUAB „Faulana“ solidariai iš trečiojo asmens P. P. ir atsakovo R. P. 154 208,18 Eur žalos atlyginimo, taip pat tik iš atsakovo R. P. dar papildomai priteisė 2 255,25 Eur žalos atlyginimo (bendra suma – 156 463,43 Eur). CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šia norma kreditoriui sukuriamos palankios sąlygos užsitikrinti prievolės įvykdymą, nes jam suteikiama teisė pasirinkti, iš kurių skolininkų ir kokios skolos dalies ar jos visos reikalauti. Solidariosios prievolės kreditorius taip pat turi diskreciją atsisakyti reikalavimo vienam iš skolininkų (CK 6.23 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, ieškovai turi teisę pasirinkti, ar reikšti reikalavimą tik atsakovui, ar tik P. P., ar abiem šiems asmenims. Vadinasi, net ir esant solidariai atsakomybei, iš atsakovo gali būti pareikalauta atlyginti tiek visą žalą, tiek visas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti palūkanas tik iš atsakovo ir atsakovas dėl to byloje prieštaravimų nereiškė.

31.       Be to, šioje byloje ieškovais taip pat yra du asmenys. Pagal CK 6.17 straipsnį, jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimų nustatytus atvejus. Pagal CK 6.18 straipsnio 1 dalį įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis. Visos pareigos įvykdymas vienam iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams (CK 6.18 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pagal 2022 m. liepos 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties 7 punktą ieškovai yra solidarūs kreditoriai atsakovo atžvilgiu.

32.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovų reikalavimas tenkinamas ir ieškovams solidariai iš atsakovo priteisiama 16 307,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

33.       Kiti atsakovo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, neturi įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

35.       Byloje nustatyta, kad ieškovai patyrė 3 379,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 367 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 3 012,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (žr. dokumentus Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Ieškovų atstovas teismo posėdyje, atsakydamas į teismo klausimus, patikslino, kad iš prašomų priteisti 3 012,90 Eur išlaidų advokato pagalbai ieškovai patyrė 1 800 Eur išlaidų rengiant ieškinį, taip pat 900 Eur išlaidų sumą rengiant dubliką bei 312,90 Eur išlaidų atstovaujant posėdyje; taip pat patikslino, kad, atsižvelgus į tai, kad posėdis vyko nuotoliniu būdu, ieškovai neprašo priteisti prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 12,46 Eur kelionės išlaidų. Teismas pažymi, kad ieškovai pateikė teismui visas 3 379,90 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas neginčija ieškovų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, neprašo jo mažinti.

36.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37.       Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2025 m. birželio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2024 metų ketvirtąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 335,90 Eur. Taigi ieškovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio nei už ieškinį, nei dubliką, nei už atstovavimą teismo posėdyje, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis. 

38.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, dubliką ir atstovaujant teismo posėdyje, byloje sprendžiamus klausimus, konstatuotina, kad ieškovų prašomos priteisti 3 012,90 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovo priteistina 3 379,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 367 Eur žyminio mokesčio ir 3 012,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

39.       Patenkinus ieškinį, atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

40.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistinos 12,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R- 261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). 

Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

41.       Atsakovas triplike ir teismo posėdyje prašė teismo skirti ieškovams baudą pagal CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įvertinus tai, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, taip pat įvertinus visą ieškovų procesinį elgesį.

42.       CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra numatytos atitinkamos teisinės pasekmės. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43.       Tačiau tam, kad būtų paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos jos skyrimo sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio ar kito procesinio dokumento nepagrįstumas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

44.       Teismas, įvertinęs prašymo turinį bei klausimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad nepaisant to, jog ieškovai iš tikrųjų pavėluotai pateikė papildomus įrodymus (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo konkrečiu atveju vien šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovų ir jo atstovo elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti CPK 95 straipsnio prasme. Dėl to prašymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti ieškinį.

Priteisti solidariai ieškovams A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 307,88 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus septynis eurus 88 ct) kompensuojamųjų palūkanų ir 3 379,90 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Diana Blaževič-Mackevič