Baudžiamosios bylos Nr. e1-2018-1223/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01714-2025-5 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

A. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė nedidelį kiekį – 0,810 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,5 procento), iki tol, kol 2025 m. sausio 13 d., apie 22 val., atvykę policijos pareigūnai rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Taip A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis A. P. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rudenį parkelyje vedžiojo šunį. Šuo kažką užuodė. Priėjęs pamatė permatomą maišelį su narkotine medžiaga – žole. Maišelį paėmė ir grįžęs namo paliko balkone. Nežino, kodėl taip pasielgė. 2025 m. sausio 13 d. buvo neblaivus, konfliktavo su sutuoktine E. P. Atvykę policijos pareigūnai jam skyrė apsaugos nuo smurto orderį. Dėl to supyko ant sutuoktinės ir policijos pareigūnams melagingai nurodė, kad ji namuose laiko žolę. Su policijos pareigūnu nuėjo į balkoną ir padavė tą patį maišelį, kuri buvo radęs rudenį parkelyje. Žolės, kurią laikė balkone, nevartojo. Gailisi dėl savo elgesio.

Įtariamoji E. P., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas, apklausiama parodė, kad 2025 m. sausio 13 d. namuose vyko konfliktas su sutuoktiniu A. P. Sutuoktinis buvo neblaivus, užsiminė, kad rūko žolę. Dėl konflikto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jam skyrė apsaugos nuo smurto orderį. Kažkuriuo metu A. P. su vienu iš policijos pareigūnu, rankoje laikiusiu servetėlę su maišeliu, atėjo į virtuvę ir pasakė, kad čia yra jos. Matė, kad maišelyje buvo tabakas, maišytas su kažkuo kitu. Pagal kvapą, sakytų, jog tai buvo žolė. Pagalvojo, kad sutuoktiniui užsiminus apie žolės rūkymą, jog tas maišelis priklauso jam, nes pati tuo neužsiima. Namų balkone yra spinta, kurioje yra pagrinde A. P. priklausantys daiktai, įrankiai.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. D. parodė, kad dirbdamas su kolegomis 2025 m. sausio 13 d., apie 20.40 val., gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo apie neblaivų vyrą, mušantį pranešėją. Atvykus į įvykio vietą pranešėja, kaip nustatė, E. P. juos pasitiko ir įsileido į namus, po ko ji nuėjo su kolege pabendrauti į virtuvę. Jis su dar kitu kolega svetainėje bendravo su moters sutuoktiniu, kaip nustatė, A. P., kuriam eigoje po atlikto smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimo buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis. Po kurio laiko A. P. besirinkdamas daiktus jam pasakė eiti kartu, po ko jie kartu nuėjo į balkoną. Vyras iš ten stovėjusios spintos lentynos ištraukė suglamžytą baltos spalvos servetėlę ir ją jam padavė. Išvyniojęs servetėlę rado užrištą permatomą polietileninį maišelį, kurio viduje matėsi žalsvos spalvos augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos, maišytos su tabaku. Išpakavo maišelį tam, kad įsitikintų, ar tai tikrai galimai narkotinė medžiaga. Po to kartu su A. P. nuėjo į virtuvę pas E. P. Laikydamas rankoje maišelį su viduje galimai esančiomis narkotinėmis medžiagomis paklausė, ar maišelis priklauso jai, į ką jį atsakė, kad nieko nežino apie maišelį, teigė, kad jis priklauso A. P.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnas A. D. savanoriškai pateikė permatomą polietileninį maišelį su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis, supakuotą į voką Nr. 1. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš specialisto išvados matyti, kad atrinkta iš mišinio žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, esanti maišelyje, supakuotame voke Nr. 1, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,810 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,5 proc. Atrinktos iš augalinės kilmės mišinio rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos sudėtyje narkotinių (psichotropinių) medžiagų nerasta.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte nurodytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas).

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė neteisėtai laikius buto balkone nedidelį kiekį – 0,810 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo A. P. parodymų matyti, kad jis buto balkone laikė permatomą maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – žolė, kol pats policijos pareigūnui šį maišelį pateikė. Be A. P. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo įtariamosios E. P., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutrauktas, parodymai, iš kurių matyti, kad jos su sutuoktiniu A. P. gyvenamojoje vietoje rastas maišelis su žole, maišyta su tabaku, priklauso A. P.; liudytojo, policijos pareigūno A. D. parodymai, pagrindžiantys, kad A. P. balkone jam pateikė suglamžytą baltos spalvos servetėlę, kurią išvyniojęs rado užrištą permatomą polietileninį maišelį su viduje buvusiomis žalsvos spalvos augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis, maišytomis su tabaku; specialisto išvada, patvirtinanti, kad ši medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,810 g. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 0,810 g, neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio – ne daugiau kaip 5 g. Duomenų, kurie leistų spręsti apie A. P. tikslą parduoti ar kitaip platinti šią medžiagą, byloje nėra. Iš A. P. parodymų matyti, kad jis suvokė, jog neteisėtai laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), taip pat nedidelį jų kiekį ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, jokių duomenų, pagrindžiančių, kad narkotinę medžiagą A. P. neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, byloje nėra, šis požymis išvestas iš kito, neteisėto narkotinės medžiagos laikymo požymio, nors tai draudžiama, todėl iš A. P. pareikšto kaltinimo šalintinas. Tačiau nustačius kitą alternatyvų pavojingos veikos požymį, tai A. P. baudžiamosios atsakomybės nepaneigia.

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su siūloma bausme sutinka.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. P. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas vartoti narkotinę medžiagą, nusikalstama veika žala nepadaryta. A. P. yra vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjo. Tai A. P. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, tačiau neleidžia įžvelgti jo polinkio nusikalsti. A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą piniginio pobūdžio bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

A. P. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 21 MGL dydžio (1 050 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 14 MGL dydžio (700 Eur) baudą.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, po objektų tyrimų likusius 0,606 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį, du plastikinius konteinerius su rankų nuoplova, du vokus bei atrinktas rudos spalvos augalinės kilmės nenarkotines medžiagas su nikotinu, supakuotus į vieną dėžę, voką su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2018-1223/2025), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Atlikus įmokas, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (šiuo atveju – teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas          Vitalijus Melnikovas