Administracinė byla Nr. eI-2388-279/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00600-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 14.6.;
55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 20 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės uždarosios akcines bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 362,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) ir 16,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 (pakeista 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-257) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).
Atsakovė pateiktame atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ne kartą prašė pateikti pareiškėjos duomenis ir dokumentus apie tai, kada buvo vežamos šiukšlės, kiek jų išvežta, t. y. kokiu teisiniu pagrindu yra paskaičiuota vietinės rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys. Atsakovė nurodė, kad ji vykdo gamybą be atliekų, todėl jokių atliekų (nei komunalinių, nei gamybinių) ji nesukuria. Kadangi atsakovė jokio atsakymo iš pareiškėjos negaudavo, atsakovė mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą grąžindavo pareiškėjai atgal. Prašo iš pareiškėjos atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Prašymas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.
Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. TS-179 (pakeista 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-257) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą. Vietinės rinkliavos administravimas pavestas vykdyti Panevėžio RATC (Nuostatų 5.13 punktas).
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 5.4 punktas). Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.
Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų pateiktais duomenimis, atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. privalėjo sumokėti 362,67 Eur vietinės rinkliavos.
Atsakovė pateiktame atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji jokių komunalinių atliekų nesukuria, todėl paskaičiuota vietinė rinkliava yra nepagrįsta.
Iš atsakovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė nesutinka su paskaičiuota tiek pastoviąją, tiek kintamąja vietinės rinkliavos sudedamosiomis dalimis.
Vertinant pastoviosios vietinės rinkliavos dalies paskaičiavimą, teismas pažymi, kad Nuostatų 21.1 papunktyje nustatyta, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktiką, pastovioji vietinės rinkliavos dalis yra viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, ji yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu (žiūrėti, pavyzdžiui 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo (ės) nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021). Byloje neginčijamai nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, atsakovės teiginys, kad ji nesukuria jokių komunalinių atliekų, todėl jai negali būti paskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dalis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vertinant kintamosios vietinės rinkliavos dalies paskaičiavimą, teismas pažymi, kad Nuostatų 21.2 papunktyje nustatyta, kad kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Pažymėtina, kad Nuostatų 54 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė pareiškėjai būtų pateikusi prašymą atleisti ją nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, todėl pareiškėjai nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovei neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies
Atsakovė pateiktame atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėja nepateikė jai jokių duomenų kaip yra apskaičiuota vietinė rinkliava. Toks atsakovės teiginys yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja atsakovei siuntė mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta kaip buvo apskaičiuota pastovioji ir kintamoji vietinė rinkliavos dedamosios dalys.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos reglamentavimą, teisminę praktiką, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio RATC prašymas iš atsakovės priteisti 362,67 Eur vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 16,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas byloje pateiktais dokumentais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjos prašymą patenkinus, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos šios išlaidos.
Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad byloje visiškai patenkinus pareiškėjos prašymą priteisti vietinę rinkliavą, atsakovė teisės į turėtų išlaidų atlyginimą neįgijo, be to, atsakovė pateiktame atsiliepime nenurodė kokios yra jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Prašymą tenkinti.
Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, juridinio asmens kodas 300127004, priteisti iš atsakovės uždarosios akcines bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 362,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 67 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu ir 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcines bendrovės ,,Rokiškio pragiedruliai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Nijolė Čekanauskienė