Civilinė byla Nr. e2A-431-180/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02287-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.; 2.6.8.10.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Magima“, dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka atsakovui A. M., prašydama priteisti iš atsakovo 725 945,49 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad kredito sutarties ir laidavimo sutarčių pagrindu ieškovė BAB bankas „Snoras“ suteikė bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Magima“ kreditą, už kurio tinkamą vykdymą visu savo turtu laidavo atsakovas A. M.. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė buvo įtraukta į BUAB „Magima“ kreditorių sąrašą, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino ieškovės 841 948,59 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Vykdant BUAB „Magima“ bankroto procedūras, dalis įsiskolinimo ieškovei buvo padengta, liko nesumokėta 725 945,49 Eur suma. Atsakovas, būdamas laiduotoju, nevykdė savo įsipareigojimų ir iki šiol nėra grąžinęs skolos.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. preliminariu sprendimu ieškovės BAB banko „Snoras“ ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, priešingu atveju ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

5.       Teismas nustatė, kad BUAB „Magima“ skola pagal kredito sutartį teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (t. y. 2012 m. rugsėjo 24 d.) ieškovei buvo 841 948,59 Eur, kurią sudarė: 689 352 Eur – negrąžinta paskolos suma, 71 152,40 Eur– nesumokėta palūkanų suma, 80 612,31 Eur – nesumokėta delspinigių suma, 831,88 Eur – nesumokėta mokesčio už sutarties sąlygų keitimą, suma. Bankroto proceso metu, pardavus bendrovei priklausantį ir ieškovei įkeistą nekilnojamąjį turtą, ieškovei buvo išmokėta 116 003,10 Eur suma, dėl ko finansinis ieškovės reikalavimas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patikslintas – 725 945,49 Eur suma. Laidavimo sutarties 2 punkte įtvirtina, kad atsakovas atsako solidariai su UAB „Magima“ už bendrovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, banko taikomų sankcijų bendrovei ir visų kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarties sąlygas sumų, įmokų nesumokėjimą savo lėšomis, esančiomis sąskaitose banke ir visose kredito įstaigose, bei visu kitu atsakovui priklausančiu turtu, turimu sutarties pasirašymo dieną ir įsigyjamu ateityje. Taigi laidavimo sutartyje tiesiogiai yra numatyta, kad atsakovas turi atsakyti tiek už skolą, tiek už priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudas ir nuostolius. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę bei tai, kad laiduotojas atsako tokia pat apimtimi ir sąlygomis kaip ir skolininkas (CK 6.81 str. 1 d.), remdamasis kredito sutarties 3.5 ir 12 punktais, kuriuose ieškovė ir pagrindinė skolininkė susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą mokėti dieną bei laidavimo sutarties 6.1 punktu, teismas sprendė, kad atsakovas šiuos delspinigius privalo sumokėti.

6.       Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus dėl laidavimo sutarties 6.6. punkte nustatytų 8 proc. metinių palūkanų kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.78 str., 6.81 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami laidavimo sutartį, susitarė dėl atsakovo prievolės mokėti atitinkamo dydžio procesines palūkanas tuo atveju, jei ieškovė bus priversta savo teises ginti teisme. Atsakovas nuo pat laidavimo sutarties 2008 m. balandžio 4 d. sudarymo dienos klausimo dėl palūkanų dydžio nekėlė, neprašė ieškovės jų sumažinti ir nesikreipė į teismą dėl šios laidavimo sutarties sąlygos pakeitimo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ši laidavimo sutarties sąlyga atsakovui yra galiojanti ir vykdytina, o atsakovo argumentus, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 8 proc. metinių palūkanų dar kartą reikalauja kompensuoti patirtą nuostolį, atmetė kaip nepagrįstus.

7.       Teismas kitus atsakovo prieštaravimuose nurodytus argumentus dėl ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, veikiančios per bankroto administratorių mokėto žyminio mokesčio pagrindo, mokėjimo nurodymuose nurodytų subjektų tinkamumo, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – sąskaitų išrašytų byloje nedalyvaujančiai šaliai UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o ne ieškovei, pagrįstumo, ieškovės atstovo – advokato atstovavimo byloje ieškovę galimumo, vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nesusijusius nei su ginčo dalyku, nei su nagrinėjamos bylos esme, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtu, o nenustačius tam pagrindo – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ieškovė teikdama ieškinį neturėjo reikalavimo teisės į apeliantą, kadangi ši buvo perleista ieškovės ir UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarytu reikalavimų perleidimo sandorio pagrindu, kuriuo ieškovė pardavė paskolų portfelį UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Šią aplinkybę įrodo 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimas spaudai apie paskolų portfelio pardavimo bendrovei pabaigą bei tai, kad ieškovė pateikė į bylą mokėjimo nurodymus, kuriuose nurodyta, jog išlaidas už nagrinėjamoje byloje advokatų suteiktas paslaugas sumokėjo būtent UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Nors šios aplinkybės apelianto buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui teiktuose prieštaravimuose, teismas jų netyrė.

8.2.       Egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuotas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas ir nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – UAB „Baltijos kredito sprendimai“.

8.3.       Teismas šiurkščiai pažeidė CPK 199 straipsnio nuostatas ir be jokio pagrindo atsisakė tenkinti apelianto prašymus išreikalauti įrodymus, kurių apeliantas pats neturi galimybės gauti.

8.4.       Laiduotojas negali atsakyti didesne apimtimi nei skolininkas, todėl delspinigiai ir palūkanos paskaičiuotos nepagrįstai.

8.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad ieškinį pasirašęs ieškovės atstovas – advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatas Ž. P. – nepateikė tokią teisę jam suteikiančios atstovavimo sutarties. Teismas turėjo atsisakyti ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), o šiam faktui paaiškėjus vėliau – priimti nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

8.6.       Bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi dalis PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėtos, taip pat nėra aišku, kodėl PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne ieškovei, tačiau byloje nedalyvaujančiam asmeniui – UAB „Baltijos kredito sprendimai“.

8.7.       Ieškovei priteista 4 215,18 Eur suma už advokato suteiktas teisines pagalbą, viršija Lietuvos advokatūros rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą rekomenduojamą dydį.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BAB bankas „Snoras“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Banko paskolų portfelio pardavimas buvo itin sudėtingas ir ilgas procesas, kuris tęsiasi iki pat šios dienos. 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimas spaudai buvo pateiktas be detalesnių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad Banko paskolų portfelį sudarė įvairios skolos sutartys, reikalavimo teisės, kylančios iš užtikrinimo priemonių, reikalavimai buvo perduodami dalimis, kadangi toks procesas užima daug laiko ir reikalauja įvairių notarinių veiksmų. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad reikalavimo teisės buvo nukreiptos į didelį ratą skolininkų, kas, akivaizdu, šį paskolų portfelio perleidimo procesą dar labiau apsunkina. Ieškovė reikalavimo teisės į atsakovą nebuvo perleidusi nei 2017 m. kovo 10 d., kuomet buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, nei ieškinio pateikimo metu, nei sprendimo priėmimo metu.

9.2.       Aplinkybė, jog UAB „Baltijos kredito sprendimai“ apmokėjo PVM sąskaitas faktūras už ieškovei suteiktas teisines paslaugas, nereiškia, kad reikalavimo teisė buvo perleista. Tai tik patvirtina, kad byloje nedalyvaujanti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ žinojo apie bylą ir joje Banko pareikštą ieškinį apeliantui. Jeigu reikalavimas būtų buvęs perleistas, akivaizdu, kad pati UAB „Baltijos kredito sprendimai“ būtų įstojusi į bylą kaip proceso dalyvė, o atsakovas būtų gavęs pranešimą apie reikalavimo teisės į jį perleidimai nurodytai bendrovei.

9.3.       Teismas sprendime nepasisakė dėl UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teisių ar pareigų. Teismo sprendimas jokios įtakos bendrovės teisėms ir pareigoms neturės. Jeigu ir kai UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perims reikalavimo teises į apeliantą, ji kreipsis dėl procesinio teisių perėmimo civiliniame procese (teisme arba vykdymo procese). Tačiau esama situacija nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimu pasisakyta dėl UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teisių ar pareigų. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ žinoma apie šią bylą, tačiau ji nepateikė procesinio dokumento, kuriuo prašytų laikyti sprendimą absoliučiai negaliojančiu aptariamu pagrindu.

9.4.       Apeliantas prašymais dėl įrodymų išreikalavimo siekė vilkinti teismo procesą. Šią aplinkybę patvirtino ir teismas, sprendime nurodydamas, kad apelianto prašymas išreikalauti įrodymus yra teisiškai nepagrįstas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kuriais būtų galima nustatyti esmines aplinkybes bei tiesą byloje. Be to, apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog jis pats dėjo pastangas gauti visus prašomus įrodymus, tačiau jų gauti jam nepavyko.

9.5.       Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie patvirtina tiek skolos, tiek reikalavimo teisės pagrįstumą, taip pat pagrindžia skolos dydį, jos egzistavimo faktą bei neabejotiną reikalavimo teisę. Į bylą buvo pateikta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis, kuria UAB „Magima” kreditorių sąraše buvo patvirtintas Banko 725 945,49 Eur reikalavimas. Apeliantas dalyvavo bendrovės bankroto byloje ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas pirmosios eilės bei trečios eilės bendrovės kreditoriumi. Apeliantas neabejotinai žinojo apie UAB „Magima” bankroto procedūrą, prievoles ir kreditorių, įskaitant Banko, reikalavimų dydžius.

9.6.       Laidavimo sutarties 2 punkte yra tiesiogiai nustatyta, kad laiduotojas turi atsakyti tiek už skolą, tiek už priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudas ar nuostolius. Tokia laidavimo sutarties nuostata neprieštarauja įstatymo normoms. Remiantis kredito sutarties 3.5 ir12 punktais, ieškovė ir UAB „Magima” susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Remiantis Laidavimo sutarties 6.1 punktu, apeliantas šiuos delspinigius privalo sumokėti. Įsiteisėjus 2012 m. rugsėjo 12 d. teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, buvo nutrauktas netesybų ir palūkanų už visas bendrovės prievoles ieškovei skaičiavimas, o procesinės palūkanos skaičiuojamos tik nuo šios bylos iškėlimo teisme.

9.7.       Ieškovės atstovas tiek ieškinio pateikimo teismui metu, turėjo, tiek ir dabar turi tinkamus įgaliojimus atstovauti ieškovę, kadangi atstovavimo sutartis tarp ieškovės ir jos atstovų – advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatų buvo sudaryta 2014 m. gegužės 21 d., o 2016 m. gegužės 2 d. perįgaliojimu suteiktos teisės ieškovės atstovui advokatui Ž. P. atstovauti ieškovės interesams su visomis teisėmis, numatytomis 2014 m. gegužės 21 d. atstovavimo sutartyje.

9.8.       Tarp Banko ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarytoje 2015 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta perleisti reikalavimus į UAB „Magima” ir apeliantą. Tačiau nuosavybės teisė į šį reikalavimą, įskaitant jį užtikrinantį reikalavimą į apeliantą, kaip laiduotoją, nebuvo perleista. Remiantis Banko ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ susitarimu, PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas byloje buvo išrašomos ir teikiamos apmokėti UAB „Baltijos kredito sprendimai“.

9.9.       Nėra aišku, kodėl apeliantas nurodo Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato rekomenduojamą maksimalų užmokesčio dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašyme ieškovė nereikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidų už šias 8.11 punkte nurodytas teisines paslaugas. Teismas tinkamai taikė rekomenduojamus dydžius ir iš apelianto priteisė ieškovės naudai 4 215,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

11.       Bylos duomenimis 2008 m. balandžio 4 d. tarp ieškovės BAB banko „Snoras“ ir trečiojo asmens BUAB „Magima“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-58584, kurios pagrindu ieškovė suteikė bendrovei 660 000 Eur kreditą. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutartimi Nr. L03158584, sudaryta tarp BAB banko „Snoras“ ir atsakovo A. M. (UAB „Magima vadovo). Laidavimo sutartimi A. M. įsipareigojo solidariai su pagrindine skolininke atsakyti už UAB „Magima“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, priskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, taikomų Banko sankcijų skolininkei ir visų kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarties sąlygas sumų, įmokų nesumokėjimą savo lėšomis bei visu kitu laiduotojui priklausančiu turtu, turimu sutarties pasirašymo dieną ar įsigyjamu ateityje; prievolė pagal laidavimo sutartį laikoma asmenine laiduotojo prievole (laidavimo sutarties 2 punktas).

12.       Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1092-124/2012, buvo patenkintas A. M. pareiškimas ir UAB „Magima“ buvo iškelta bankroto byla. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi BAB bankas „Snoras“ 841 948,59 Eur kreditinis reikalavimas bendrovei buvo patvirtintas UAB „Magima“ bankroto byloje. Vykdant bendrovės bankroto procedūras, dalis įsiskolinimo, t. y. 116 003,10 Eur, ieškovei buvo padengtas, todėl kreditinis ieškovės reikalavimas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patikslintas – 725 945,49 Eur suma. Ieškovė, remdamasi laidavimo sutartimi, kreipėsi į atsakovą A. M. dėl minėtos skolos padengimo. Pastarajam skolos negrąžinus, Bankas pateikė ieškinį atsakovui dokumentinio proceso tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. priėmė preliminarų sprendimą dėl ginčo skolos, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš apelianto.

13.       Apeliaciniame skunde A. M. teigia, kad BAB bankas „Snoras“ neturi reikalavimo teisės į jį, nes pastaroji priklauso UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Priešingai, nei bando įrodyti atsakovas, į bylą pateiktas BAB banko „Snoras“ 2015 m. gruodžio 2 d. pranešimas žiniasklaidai „„Snoras“ paskolų portfelio pardavimo procesas užbaigtas“ neįrodo, kad ieškovė BAB bankas „Snoras“ 2015 m. liepos 31 d. sudarytu reikalavimų perleidimo sandorio pagrindu perleido reikalavimo teisę į apeliantą UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės išdėstytais argumentais, jog banko paskolų portfelio pardavimas – tai sudėtingas ir ilgas procesas, kuris iki šiol nėra pasibaigęs, nes reikalavimo teisės buvo nukreiptos į didelį skolininkų ratą. Byloje esantis ieškovės bankroto administratorės UAB „Valnetas“ įgalioto asmens G. A. 2017 m. spalio 10 d. raštas, kurį įgaliotas asmuo teikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui, patvirtina, kad reikalavimas į laiduotoją A. M. priklauso BAB bankui „Snoras“, t. y. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ šio reikalavimo nėra perėmusi.

14.       Kita vertus, reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik nepateikė tokio pobūdžio dokumento, tačiau net nėra užsiminęs, kad į jį būtų kreipęsi dėl reikalavimo teisės pagal ginčo laidavimo sutartį perleidimo UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Priešingai, atsakovo į bylą pateiktas 2016 m. spalio 11 d. raštas „Dėl sutikimo perleisti reikalavimo teisę“ patvirtina, kad BAB bankui „Snoras“ perleidus reikalavimo teisę pagal kitą tarp AB „Šiaulių grūdai“ ir BAB banko „Snoras“ kredito sutartį, kurios įvykdymą taip pat užtikrino A. M., perėmėjai UAB „Baltijos kredito sprendimai“, atsakovas nedelsiant apie tai buvo informuotas ir jam buvo pateiktas prašymas pasirašyti sutikimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Nurodytos aplinkybės neabejotinai paneigia ir kitus apelianto argumentus dėl reikalavimo teisės į jį perleidimo. Pažymėtina, kad apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešus, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 str. 1 d.). Taigi, atsakovui iš esmės neturint jokios informacijos būtent apie jo įsipareigojimo perleidimą, nėra pagrindo sutikti, kad BAB bankas „Snoras“ neturi reikalavimo teisės į apeliantą.

15.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis taip pat atmetamas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – UAB „Baltijos kredito sprendimai“.

16.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, pažeidė CPK 199 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis, atsakovas 2017 m. liepos 3 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose prašė teismo išreikalauti iš ieškovės: dokumentus, kurių pagrindu BUAB „Magima“ priklausantis ir ieškovei įkeistas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos nukreiptos bendrovės įsiskolinimui ieškovei padengti; dokumentus, kurių pagrindu BUAB „Magima“ prievolių vykdymo užtikrinimui BAB „Šiaulių grūdai“ nuosavybės teise priklausantis ir ieškovei įkeistas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos nukreiptos bendrovės įsiskolinimui ieškovei padengti; įrodymus, kad BUAB „Magima“ yra pradėta likvidavimo procedūra ir visas jai ar/ir tretiesiems asmenims priklausęs už šios bendrovės prievoles ieškovei įkeistas turtas jau yra parduotas, o gautos lėšos nukreiptos/pervestos ieškovei; BAB banko „Snoras“ bankroto administratorės UAB „Valnetas“ parengtas pažymas – dėl BUAB „Magima“ negrąžintos ieškovei skolos, nurodant jos atsiradimo pagrindą, dydį, išskaidymą (paskola, palūkanos, delspinigiai, kitos mokėtinos sumos), apie tai, kad reikalavimo teisės į BUAB „Magima“ skolą ieškovė pagal kredito sutartį bei papildomus susitarimus nėra parduotas, ar kita forma perleistos tretiesiems asmenims, apie tai kiek piniginių lėšų BUAB „Magima“ bankui įkeistose sąskaitose iškėlus bankroto bylą perėmė bei gavo bankroto proceso metu ieškovės bankroto administratorius ir kaip šie pinigai buvo paskirstyti skolos ar kitų išlaidų dengimui; pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad atsakovas savalaikiai ir tinkamai buvo informuotas apie tai, kad Bankas nutraukė kredito sutartį ir/ar pradėjo skolos iš pagrindinio skolininko išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. posėdyje atsakovo prašymų dėl dokumentų išreikalavimo netenkino.

17.       Iš nutarties 16 punkte išdėstytų atsakovo prašymų akivaizdu, kad dalis jų yra betarpiškai susiję su apelianto(iki bankroto bylos iškėlimo) vadovaujamos BUAB „Magima“ bankroto procesu. Pažymėtina, kad apelianto A. M., kaip ir ieškovės, kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje, kas objektyviai įrodo, kad atsakovas dalyvavo UAB „Magima“ bankroto byloje. Nurodyta aplinkybė iš esmės įrodo, kad atsakovas su visais bendrovės bankroto byla susijusiais duomenimis galėjo ir turėjo teisę susipažinti kaip bendrovės kreditorius. Todėl pakartotinis tokių duomenų išreikalavimas ne tik buvo netikslingas, bet iš esmės neįgyvendinamas, nes nurodytais bankroto bylos duomenimis disponavo ne ieškovė, o UAB „Magima“ bankroto administratorius.

18.       Likusieji atsakovo prašymai dėl atitinkamų pažymų iš ieškovės BAB banko „Snoras“ bankroto administratorės UAB „Valnetas“ išreikalavimo taip pat netenkinti pagrįstai. Pirma, atsakovas betarpiškai dalyvaujantis UAB „Magima“ bankroto byloje neabejotinai žinojo, kokio dydžio ieškovės BAB bankas „Snoras“ kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje ir kokia šio reikalavimo kilmė. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija nei bendrovės, nei savo prievolės Bankui pagal kredito ir laidavimo sutartis, todėl prašymas pateikti pažymą dėl BUAB „Magima“ negrąžintos ieškovei skolos, nurodant jos atsiradimo pagrindą, dydį, išskaidymą (paskola, palūkanos, delspinigiai, kitos mokėtinos sumos) yra nepagrįstas. Be to, iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pastaroji ieškinyje nurodė tikslią skolos sumą ir ją detalizavo (689 352 Eur – negrąžinta paskolos suma, 71 152,40 Eur – nesumokėta palūkanų suma, 80 612,31 Eur – nesumokėta delspinigių suma, 831,88 Eur – nesumokėta mokesčio už sutarties sąlygų keitimą, suma). Antra, prašymas išreikalauti pažymą dėl ieškovės reikalavimo teisės į BUAB „Magima“ buvimą, po to, kai nurodyta skola (kreditinis reikalavimas) yra patvirtinta teismo įsiteisėjusia nutartimi bendrovės bankroto byloje iš esmės leidžia spręsti, kad tokiu būdu yra siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą. Trečia, minėta, kad atsakovas A. M. buvo UAB „Magima“ vadovu, todėl neabejotinai žinojo, ką patvirtina ir byloje esantys jo paties Bankui 2011 m. rugsėjo 23 d. ir 2011 m. sausio 19 d. teikti paaiškinamieji raštai, paaiškinantys kodėl bendrovė nevykdė kredito sutarties. Taigi atsakovui kreipusis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Magima“ iškėlimo, jam kaip laiduotojui turėjo būti suprantama, kad kils pareiga atsakyti už bendrovės prisiimtas, bet neįvykdytas prievoles. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, pažeidė CPK 199 straipsnio nuostatas.

19.       Apeliantas teigia, kad jis kaip laiduotojas negali atsakyti didesne apimtimi nei skolininkas, todėl delspinigiai ir palūkanos paskaičiuotos nepagrįstai. Šį argumentą apeliantas nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai bei pagrįstai nurodė, kad ginčo laidavimo sutartyje tiesiogiai yra numatyta, kad atsakovas turi atsakyti tiek už skolą, tiek už priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudas ir nuostolius (laidavimo sutarties 2 punktas), taip pat sudarydamos laidavimo sutartį šalys susitarė dėl atsakovo prievolės mokėti atitinkamo dydžio procesines palūkanas tuo atveju, jei ieškovė bus priversta savo teises ginti teisme (laidavimo sutarties 6.6 punktas), bei nurodytos laidavimo sutarties atsakovas niekada neginčijo, papildomai dėl nurodyto argumento nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015;kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

20.       Apeliantas teigia, kad ieškovės atstovas – advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatas Ž. P. – nepateikė tokią teisę jam suteikiančios atstovavimo sutarties. Byloje esanti advokatų kontoros Sorainen ir partneriai 2014 m. gegužės 21 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp BAB banko „Snoras“ ir advokatų kontoros Sorainen ir partneriai bei 2016 m. gegužės 2 d. perįgaliojimas, kuriuo nurodytos advokatų kontoros advokatas L. L. perįgaliojo advokatą Ž. P. atstovauti BAB banko „Snoras“ interesams su visomis teisėmis, nustatytomis atstovavimo sutartyje (atstovavimo sutarties 1 punkte įtvirtina advokatų kontoros Sorainen ir partneriai advokatų teisė pasirašyti ir teikti ieškinius teismui atstovaujamosios vardu ir interesais) paneigia nurodytus apeliacinio skundo argumentus.

21.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – quifact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 str.) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. balandžio 29d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015). Atsižvelgiant į šios nutarties 20 punkte nustatytą aplinkybė dėl tinkamo ieškovės atstovavimo fakto šioje byloje bei kasacinio teismo praktiką, apelianto argumentas dėl neva nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne ieškovei, o su ieškove susijusiai UAB „Baltijos kredito sprendimai”, atmetami kaip nepagrįsti.

22.       Taip pat teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus dydžius ir priteisė iš apelianto pirmosios instancijos teisme 4 215,18 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

23.       Pirma, apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovei priteista 4 215,18 Eur suma už advokato teisinę pagalbą, viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą rekomenduojamą dydį. Remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu yra nustatomas rekomenduojamas maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis. Taigi pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo remtis ir nesirėmė šio Rekomendacijų punktu, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurį ieškovė patyrė pirmosios (ne apeliacinės) instancijos teisme. Antra, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes. Aptariamu atveju ieškovės atstovai ne tik nagrinėjo ginčo situaciją bei rengė procesinius dokumentus, bet ir atstovavo ieškovės interesus teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 4 215,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi, plačiau neanalizuojami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

25.       Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos, atliktų darbų išklotinės, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 891,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ 8.11 punkte nustatytą maksimalių dydį (1,3 x 838,7 Eur (2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) = 1 190 Eur), todėl mažintinas iki 1 190 Eur. Išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui “Snoras“ (j. a. k. 112025973) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 190 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Romualda Janovičienė

                                                                                Nijolė Piškinaitė

                                                                                Alvydas Poškus