Civilinė byla Nr. e2A-9-357/2025

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01224-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.9.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.; 3.1.1.2.11.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1.

 (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „J&M Lucky“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-179-955/2024, pagal ieškovės mažosios bendrijos „J&M LUCKY” ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Herleka“, trečiajam asmeniui M. M. dėl piniginės sumos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „J&M LUCKY“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės MB „Herleka“ 2 425,4 Eur dydžio sumą, 11,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreipėsi į atsakovę dėl automobilio AUDI Q7 variklio remonto (pakeitimo), kadangi variklis dirbo netinkamai – jo agregatai (velenai, cilindrai, kt.) strigo, pro variklį sunkėsi alyva, variklis dirbo sumažintu pajėgumu. Ieškovės vadovas pats nupirko kitą variklį ir pristatė jį atsakovei. Atlikusi darbus, prieš atiduodama automobilį, atsakovė paprašė atsiskaitymo ir už automobilio variklio remonto darbus, išrašė ieškovei 2023 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0123, 2 000,00 Eur sumai, kurią ieškovė banko pavedimu apmokėjo sekančią dieną. Ieškovei atsiskaičius su atsakove ir atsiėmus automobilį bei pravažiavus su juo keliolika kilometrų, paaiškėjo, kad atsakovė darbus atliko netinkamai arba jų neatliko visai – automobilio variklio problemos, dėl kurių sutvarkymo buvo kreiptasi į atsakovę ir už kurių sutvarkymą atsakovei buvo sumokėti pinigai, niekur nedingo ir atsinaujino pilna apimtimi. Atsakovė atliko pakartotinę apžiūrą ir papildomus remonto darbus, tačiau ieškovei pakartotinai atsiėmus automobilį, netrukus paaiškėjo, kad automobilio variklis ir toliau dirba netinkamai, t.y. toliau stringa, praleidžia alyvą, dirba sumažintu pajėgumu. Ieškovė 2023 m. liepos 24 d. papildomai pristatė automobilį apžiūrai kitame servise – UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, kuris atlikęs apžiūrą surašė automobilio defektacijos aktą bei nustatė, jog automobilis (jo variklis ir susiję agregatai) turi tuos pačius defektus, dėl kurių buvo kreiptasi į atsakovę su prašymu juos suremontuoti. Tuos pačius defektus kiek vėliau konstatavo ir antstolis M. P., surašydamas 2023 m. rugpjūčio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 000,00 Eur sumokėtus už netinkamą automobilio remontą, 135,00  Eur dydžio sumą, sumokėtą už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei 290,40 Eur už automobilio defektacijos akto surašymą

2.       Atsakovė MB „Herleka“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodyto automobilio neremontavo, į jos servisą šis automobilis niekada nebuvo pristatytas, taip pat ieškovė neatvežė jokių variklių. Šalys buvo susitarusios dėl automobilio Ford Transit apžiūros, o nustačius defektus – remonto darbų. Ieškovė pristatė automobilį Ford Transit į atsakovės autoservisą, atsakovės darbuotojai jį apžiūrėjo, nustatė, kad reikia pakeisti stabdžių kaladėles, diskus, rankinio stabdžio trosus, pastebėjo, kad iš variklio sunkiasi aušinimo skystis, todėl reikėjo pakeisti tarpinę, taip pat aptvarkyti parūdijusias vietas. Atsakovė visus defektus užfiksavo užsakymo lape. Darbų sąmatą atsakovė su ieškovės atstovu suderino žodžiu. Ieškovės į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra 2 000,00 Eur sumai buvo išrašyta būtent už automobilio Ford Transit remonto darbus, o ne už ieškovės nurodomą AUDI Q7.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė byloje pripažino, jog neturi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų perdavusi ginčo automobilį AUDI Q7 ir variklį atsakovei remontuoti/keisti, kad atsakovė automobilį ir variklį priėmė, kad šalys tarėsi dėl konkrečių darbų atlikimo, o atsakovė juos atliko, todėl ieškovė prašė remtis ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina, kad automobilio variklis buvo nupirktas ir pristatytas į atsakovės autoservisą remontui/keitimui.

5.       Teismas sprendė, kad byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog atsakovė remontavo ne ieškovės nurodomą automobilį ar jo variklį, o ieškovei priklausantį automobilį Ford Transit. Priimdama šį automobilį remontui, atsakovė 2023 m. vasario 1 d. surašė apžiūros aktą - sąmatą, kuriame atsakovė detaliai nurodė automobilio gedimus. Taip pat atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad atsakovė 2023 m. vasario 24 d. iš UAB „Autoaibė“ pirko alyvos filtrą, sankabos išminamąjį guolį, stabdžių skystį, variklio alyvą, 2023 m. kovo 17 d. pirko priekinių stabdžių diskus ir stabdžių trinkeles, kurias kaip teigia, panaudojo ieškovės automobilio Ford Transit remontui. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Be to, 2023 m. vasario 7 d. atsakovė MB „Herleka“ išrašė ieškovei MB „J&M LUCKY“ PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0123, 2 000,00 Eur sumai už „automobilių priežiūrą ir remontą“, o ieškovė MB „J&M LUCKY“ 2023 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymu atsakovei sumokėjo 2 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „remontas“. Taigi, nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei atsakovės atlikti veiksmai fiksuojant automobilio Ford Transit remonto eigą, bei ieškovės veiksmai, sumokant atsakovės nurodytą 2 000,00 Eur sumą sekančią dieną po PVM sąskaitos – faktūros išrašymo už automobilio Ford Transit remontą, sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai ne dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo/remonto, o būtent dėl automobilio Ford Transit remonto.

6.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus, jog atsakovė iš viešoje erdvėje esančių duomenų galėjo sužinoti, jog ieškovei priklauso automobilis Ford Transit ir tuo pasinaudoti išrašant byloje pateiktus dokumentus, ar, kad automobilio Ford Transit remontuoti nereikėjo, nes iš automobilio pirkimo dokumentų matyti, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, be to, automobilis buvo senas, todėl tvarkyti jo už 2 000,00 Eur kainą būtų buvę netikslinga. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovės išrašytas 2023 m. vasario 1 d. apžiūros aktas – sąmata ir 2023 m. vasario 7 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 0123 būtų suklastoti, neįtraukti į šalių, kurie yra juridiniai asmenys, buhalterinę apskaitą ar pan. Byloje eantys duomenys patvirtino, kad ieškovė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0123 yra apmokėjusi, todėl teismas minėtus ieškovės argumentus dėl dokumentų netikrumo ar automobilio Ford Transit techninės būklės vertino tik kaip ieškovės gynybinę poziciją.

7.       Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, sprendė, jog jie tiesiogiai nepatvirtino fakto, jog šalys buvo sudariusios rangos sutartį dėl automobilio variklio keitimo/remonto. Liudytojas A. Č. nurodė, jog variklį ieškovei pardavė 2023 m. balandžio-gegužės mėn., o liudytojas A. R. nurodė, jog variklį atvežė į kažkokius garažus (autoservisą) Kaune kai jau buvo šilta, žaliavo medžiai. Be to, liudytojas nurodė, jog atvežto variklio niekas nepriėmė, jis buvo paliktas garažų teritorijoje prie medžio. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog ieškovė už automobilio remonto darbus 2 000,00 Eur sumokėjo 2023 m. vasario 8 d. pavedimu, tuo tarpu liudytojai nurodė, kad variklį ieškovė pirko/gabeno 2023 m. pavasarį – vasarą. Teismas nustatė, jog pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po atlikto automobilio variklio remonto/keitimo ieškovė atsiskaitė su atsakove ir netrukus po atliktų darbų pastebėjo, kad variklis neveikia tinkamai, prieštaravo liudytojų pateiktiems parodymams dėl variklio įsigijimo/pristatymo laiko, t.y. variklis galimai buvo pirktas ženkliai vėliau, nei buvo atlikti atsakovės neva netinkami remonto darbai. Taip pat teismas nustatė, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų priėmusi neva į jos teritoriją atvežtą ieškovei priklausantį variklį. Kiti ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai – Defektacijos aktas bei anstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtino fakto, jog šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai.

8.       Įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė byloje neįrodė, kad šalis siejo susitarimas dėl ginčo automobilio variklio remonto/keitimo, t. y. kad tarp šalių susiklostė automobilio variklio keitimo/remonto rangos teisiniai santykiai. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė remontavo ne ieškovės automobilio AUDI Q7 variklį, tačiau automobilį Ford Transit, nors jokių reikalavimų dėl automobilio Ford Transit remonto tinkamumo ieškovė byloje nereiškė.

9.       Dėl ieškovės atstovo baigiamųjų kalbų metu nurodyto kito teisinio pagrindo, t.y. teismui nustačius, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pinigines sumas pagal ieškovės reikalavimą dėl netinkamo automobilio variklio keitimo/remonto, šias sumas ieškovei priteisti iš atsakovės kaip neteisėtą atsakovės praturtėjimą, teismas pažymėjo, kad neturi pareigos šiuos ieškovės atstovo argumentus vertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis civilinio proceso nuostatomis, baigiamosiose kalbose remtis kitomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais, neanalizuotais bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų, draudžiama. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad ieškovės reikalavimai gali būti nagrinėjami tik tokia apimtimi, kokia, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą buvo pareikšti. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės atstovo argumentų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo nagrinėjamoje byloje nevertino ir dėl jų nepasisakė.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB „J&M LUCKY“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-179-955/2024 ir priimti naują sprendimą – pilna apimtimi tenkinti ieškovės MB „J&M Lucky“ atsakovei MB „Herleka“ pareikštą ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, priėmė klaidingas ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Priešingai nei nurodoma skundžiamo sprendimo motyvuose, byloje surinkti įrodymai (jų visuma) nesudarė pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neva remontavo ir sąskaitą išrašė už automobilio Ford Transit remontą, t. y. atsakovė neįrodė savo pozicijos byloje. Atsakovės pateikti dokumentai - Ford Transit 2023-02-01 apžiūros aktas-sąmata ir automobilio Ford Transit 2023-01-31 priėmimo aktas nepaneigia ieškiniu reiškiamo reikalavimo ir tikėtinai yra surašyti atgaline data, siekiant „dirbtinai pateisinti“ atsakovės iš ieškovės gautą 2 000 Eur mokėjimą, kadangi abu dokumentai surašyti pačios atsakovės vienašališkai, ant jų nėra ieškovės parašų. Ieškovė šių dokumentų nėra nei mačiusi, nei gavusi, atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad aptariami dokumentai būtų buvę išsiųsti ar kitokiu būdu pateikti ieškovei. Byloje vykusių 2024-08-07 d. ir 2024-08-13 d. teismo posėdžių metu apklaustas ieškovo vadovas ir sąskaitą išrašęs G. Z. negalėjo paaiškinti šių dokumentų išrašymo ir pateikimo ieškovei aplinkybių. Taip pat Priėmimo akte ir Apžiūros akte deklaruojama, esą klientas (t. y. ieškovė) automobilį Ford Transit nusipirko ilgai stovėjusį ir nenaudojamą, tačiau šiuos teiginius paneigė ieškovės į bylą pateikti įrodymai – 2022 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje defektai nebuvo nurodomi, vadinasi, Automobilis Ford Transit pirktas kaip esantis be jokių defektų, kuriuos reikėtų remontuoti. Aplinkybę, kad Automobilis Ford Transit buvo įsigytas be remontuotinų defektų, taipogi patvirtino pateikta 2022-10-21 techninės apžiūros ataskaita. Be to, automobilis Ford Transit buvo įsigytas su 250 000 km rida, tuo tarpu 2023-12-28 d. dienai to paties automobilio rida buvo 400 778 km. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su atsakovės Apžiūros akte deklaruotu teiginiu, kad automobilio Ford Transit tariamo remonto metu (2023-01-31 d. ar 2023-02-01 d.) buvo neva ilgai stovėjęs ar nenaudojamas. Atsakovės deklaruojamus tariamai atliktus kito automobilio Ford Transit remonto darbus taipogi paneigė ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros su apmokėjimais, iš kurių matyti, kad ieškovė kitą automobilį Ford Transit remontavosi pati, savo kaštais, t. y. ne per atsakovę, kadangi atsakovės Apžiūros akte ir Priėmimo akte deklaruojamos remontuotinos detalės (guoliai, stabdžių skystis, alyva, alyvos filtras ir kt.) sutampa, t. y. tas detales, kurias neva pirko ir remontavo atsakovė, iš tikrųjų pirko pati ieškovė savo sąskaita. Taip pat pirmosios instancijos teismo priimta išvada, kad ieškovė, būdama nusipirkusi seną (2 000 m. pirmosios registracijos) Automobilį Ford Transit už 2 000 Eur kainą, būtų kreipusis į atsakovę dėl šio automobilio einamojo remonto (tokio kaip guolių, alyvos ir filtrų pakeitimo) ir būtų sutikusi už tai mokėti sąskaitos sumą, lygią paties automobilio Ford Transit kainai – yra nelogiška. Apeliantės vertinimu byloje pateikti ieškovės direktoriaus J. K. paaiškinimai apie tai, kad į atsakovę kreipėsi būtent dėl automobilio Audi Q7 variklio remonto ir pati savo lėšomis įsigijo bei pristatė atsakovei veikiantį pakaitinį variklį, kurį atsakovė turėjo įdėti į automobilį Audi Q7 vietoj esamo, tinkamai neveikiančio variklio, taip pat liudytojais apklaustų asmenų A. Č., kuris patvirtino, kad ieškovė pirko iš jo būtent automobilio Audi Q7 variklį ir šis variklis buvo tinkamai veikiantis, ir A. R., kuris patvirtino, kad vairuodamas tralą pervežė ieškovės įsigytą automobilio Audi Q7 pakaitinį variklį į Kauną, Žaliakalnio rajoną, kuriame yra registruota ieškovės buveinė, parodymai suteikė pakankamą pagrindą byloje spręsti, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių susiklosčiusių rangos (automobilio remonto) teisinių santykių objektas buvo būtent automobilio Audi Q7 variklio remontas.

10.2.       Pirmosios instancijos teismui byloje nevertinus ieškinio reikalavimo CK 6.242 str. (nepagrįsto praturtėjimo instituto) atžvilgiu, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, remiantis kuria teismo nesaisto ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas, bei ginčo santykių teisinį kvalifikavimą ir taikytinas teisės normas nustato pats teismas savo paties prerogatyva. Nagrinėjamu atveju byloje pareikšto ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo suformuluotas aiškiai, kaip ir aplinkybės, kuriomis reiškiamas reikalavimas yra grindžiamas – priteisti 2 425,40 Eur sumą, susidedančią iš atsakovei sumokėtos 2 000 Eur sumos už netinkamai atliktus automobilio Audi Q7 variklio remonto darbus, bei 425,40 Eur nuostolius (išlaidas), ieškovės patirtas už automobilio Audi Q7 defektavimą ir defektų fiksavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą privalėjo įvertinti neapsiribodamas vien tik ieškinyje įvardintomis teisės normomis (CK 6.665 str. ir 6.670 str. teisės normomis), bei taipogi atsižvelgti ir į ieškovės teismo posėdžių metu išsakytus argumentus dėl CK 6.242 str. (nepagrįsto praturtėjimo) instituto taikymo. Tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas ieškinio reikalavimą įvertinant išimtinai tik ieškinyje įvardintų teisės normų kontekste, bei formaliai remiantis draudimu baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos – nors ieškovė visu bylos nagrinėjimo metu iš esmės įrodinėjo tą pačią aplinkybę, jog atsakovė rangos (automobilio remonto) darbus atliko netinkamai ir todėl neturi pagrindo disponuoti už juos sumokėta suma (2 000 Eur), bei taipogi turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su netinkamu rangos (automobilio remonto) darbų atlikimu (425,40 Eur). Atsakovei byloje neįrodžius, kad ji remontavo ir sąskaitą išrašė už automobilio Ford Transit remontą, byloje privalėjo būti sprendžiamas klausimas, už ką konkrečiai (už kokius konkrečiai sąskaitoje nurodytus „automobilių priežiūros ir remonto darbus“) atsakovė gavo iš ieškovės 2 000 Eur sumą, ir kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu atsakovė šia suma disponuoja. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir priėmė sprendimą nenustatęs bylos esmės.

11.       Atsakovė MB „Herleka“ pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Ieškovės atstovas direktorius J. K. byloje tvirtino, kad su atsakove susitarė dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo, ir šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą pateikė atsakovės 2023 m. vasario 7 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0123, kurioje nurodyta : paslaugos pavadinimas „automobilio priežiūra ir remontas“, kaina - 2000 Eur, ir 2023 m. vasario 8 d. mokėjimo pavedimą 2000 Eur sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „Remontas“. Ieškovė, remdamasi šiais dviem rašytiniais dokumentais, įrodinėja, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo, tačiau šie ieškovės pateikti į bylą dokumentai, kaip ir Defektacijos aktas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo. Ieškovė byloje tai pat prašė remtis liudytojų A. Č. ir A. R. parodymais, kurie patvirtino, kad ieškovė pirko automobilio AUDI Q7 variklį ir jį pristatė į Kauną. Atsakovės vertinimu, šių liudytojų parodymai nepatvirtina fakto, kad šalys buvo sudariusios rangos sutartį dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo. Liudytojas A. Č. nurodė, kad variklį ieškovui pardavė 2023 m. balandžio - gegužės mėnesiais, o liudytojas A. R. nurodė, jog variklį atvežė į kažkokius garažus (autoservisą) Kaune, kai jau buvo šilta, žaliavo medžiai. Liudytojas A. R. nurodė, jog atvežto variklio niekas nepriėmė, jis buvo paliktas garažų teritorijoje prie medžio. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė už automobilio remonto darbus 2000 Eur sumokėjo 2023 m. vasario 8 d. pavedimu, tuo tarpu liudytojai nurodė, kad variklį ieškovė pirko, gabeno 2023 m. pavasarį - vasarą. Pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po atlikto automobilio variklio keitimo ieškovė atsiskaitė su atsakove ir netrukus po atliktų darbų pastebėjo, kad variklis neveikia tinkamai, prieštarauja liudytojų parodymams dėl variklio įsigijimo, pristatymo laiko, t.y., variklis galimai buvo pirktas ženkliai vėliau, nei buvo atlikti atsakovės neva netinkami remonto darbai. Be to, byloje nėra jokių į rodymų, kad atsakovė būtų priėmusi neva į jos teritoriją atvežtą ieškovei priklausantį variklį. Todėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl liudytojų parodymų nėra pagrįstos, todėl atmestinos.

11.2.       Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog teismui nustačius, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pinigines sumas pagal ieškovo reikalavimą dėl netinkamo automobilio AUDI Q7 variklio keitimo, teismas šias sumas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės kaip neteisėtą atsakovės praturtėjimą. Atsakovės nuomone, baigiamųjų kalbų stadijoje proceso dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdžiuose. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti ieškinyje nurodytas sumas iš atsakovės kaip neteisėtą atsakovės praturtėjimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos už automobilio remonto darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog šalis siejo susitarimas dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo/remonto darbų. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai suteikė pagrindo išvadai, kad atsakovė remontavo ne automobilio AUDI Q7 variklį, tačiau kitą ieškovės automobilį Ford Transit, tačiau jokių reikalavimų dėl automobilio Ford Transit remonto tinkamumo ieškovė byloje nereiškė.

15.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos neįvertino ieškinio pagrįstumo remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, deklaratyvius, neįrodytus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad šalys jokių rašytinių sutarčių dėl automobilio AUDI Q7 remonto nebuvo sudariusios. Ieškovės teigimu aplinkybę, kad rangos (automobilio remonto) teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė būtent dėl automobilio AUDI Q7 variklio remonto, byloje patvirtino ir įrodė ieškovės direktoriaus paaiškinimai bei liudytojų A. Č. ir A. R. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, byloje surinktų įrodymų visuma, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė remontavo ir sąskaitą išrašė už automobilio AUDI Q7 remontą.

17.       Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys įrodo, kad 2023 m. vasario 7 d. atsakovė MB „Herleka“ išrašė ieškovei MB „J&M LUCKY“, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0123, 2 000,00 Eur sumai už „automobilių priežiūrą ir remontą“. Ieškovė MB „J&M LUCKY“ 2023 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymu atsakovei sumokėjo 2 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „remontas“. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad Transporto priemonės priėmimo akte nurodyta, kad 2023 m. sausio 31 d. į atsakovės servisą buvo atveža transporto priemonė Ford Transit FT 330, pagaminimo metai 2000, užsakovas MB „J&M LUCKY“, kliento nurodyti gedimai „Automobili Ford transit nusipirkom ilgai stovėjusi nenaudojama ir norim: Patikrinti važiuokle, girdisi ūžimas. Stabdzių bukle patikrinti. Apžiūrėti kebulo dugna del korozijos. Apžiūrėti automobilio varikli del skyscių prasisunkimo. Pakeisti variklio alyva, alyvos filtra, kuro filtra, oro filtra.“. 2023 m. vasario 1 d. apžiūros akte - sąmatoje klientu nurodyta ieškovė MB „J&M LUCKY“, automobilio modelis FORD TRANSIT FT 330 2.4 d. 2000 m., nurodyti kliento nusiskundimai: „automobilį nusipirko ilgai stovėjusį, nenaudojamą, todėl nori patikrinti važiuoklę (girdisi ūžimas), patikrinti stabdžių būklę, apžiūrėti kėbulo dugną dėl korozijos, apžiūrėti automobilio variklį dėl skysčių prasisunkimo, pakeisti variklio alyvą, alyvos filtrą, kuro filtrą, oro filtrą“. Po apžiūros pastebėta: „nuo stovėjimo išdžiūvusios guoliavietės. Patartina keisti guolius. Reikia keisti stabdžių kaladėles visas, taip pat ir stovėjimo stabdžio. Galinių stabdžių būgninius diskus keisti kartu su stovėjimo stabdžio kaladėlėmis ir trosais. Pastebėta traverso tvirtinimo vietose korozijos židiniai, slenksčiai bei arkos taip pat paveikti korozijos iš vidinės pusės. Iš variklio tepalo aušintuvo skverbiasi skysčiai. Reikia keisti tarpinę tarp bloko ir aušintuvo. Atlikti alyvos ir filtrų keitimą“; nurodyta detalių ir darbų sąmata – ratų guoliai + keitimas – 600 Eur, stabdžių diskai, priekiniai ir galiniai, stabdžių kaladėlės, priekinės, galinės ir stovėjimo stabdžio, stovėjimo stabdžio trosai + keitimas – 800 Eur, aušintuvo tarpinė ir keitimas – 100 Eur, alyva, filtrai + keitimas – 150 Eur, pagrindinių korozijos židinių šalinimas – 350 Eur. Viso 2000 Eur su PVM. Taip pat iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2023 m. vasario 24 d. atsakovė iš UAB „Autoaibė“ pirko alyvos filtrą, sankabos išminamąjį guolį, stabdžių skystį, variklio alyvą, 2023 m. kovo 17 d. pirko priekinių stabdžių diskus ir stabdžių trinkeles.

18.       Apeliacinės instancijos vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei atsakovės atlikti veiksmai fiksuojant automobilio Ford Transit remonto eigą, bei ieškovės veiksmai, sumokant atsakovės nurodytą 2 000,00 Eur sumą sekančią dieną po PVM sąskaitos – faktūros išrašymo už automobilio Ford Transit remontą, įrodo kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai ne dėl automobilio AUDI Q7 variklio keitimo/remonto, o būtent dėl automobilio Ford Transit remonto. Apeliantė laikydamasi priešingos pozicijos nepateikė jokių patikimų įrodymų (išskyrus savo pačios atstovo (įmonės direktoriaus) paaiškinimus), patvirtinančių, kad ginčo automobilis buvo perduotas atsakovei, bei, kad atsakovės pateiktuose automobilio Ford Transit priėmimo ir apžiūros aktuose nurodyta informacija yra neteisinga, surašyta atgaline data ar suklastota. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog automobilio Ford Transit 2022-11-28 pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta defektų ar, kad iki minėtos transporto priemonės įsigijimo jai buvo atlikta techninė apžiūra, nepaneigia aukščiau nustatytų faktų bei niekaip neįrodo 2023 m. sausio 31 d. – 2023 m. vasario 1 d. atsakovės suformuotų aktų nepagrįstumo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktos automobilio ridos fotonuotraukos, iš kurių nėra galimybės identifikuoti nei konkrečios transporto priemonės, nei fotonuotraukų padarymo datos, kaip ir ieškovės teiginiai, kad ji nebūtų sutikusi mokėti 2000,00 Eur sumą už automobilio Ford Transit remontą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytini teisiškai nereikšmingi, kadangi jokių bylai reikšmingų aplinkybių neįrodo.

19.       Taip pat, priešingai nei teigia apeliantė, perklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojai - A. Č., pardavęs ieškovei automobilio variklį, bei autovežio vairuotojas A. R., jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių ieškovės nurodytus faktus dėl šalis siejusių sutartiniai rangos teisinių santykių, bei kad būtent atsakovė 2023 m. vasario mėnesį atliko automobilio AUDI Q7 remontą, nenurodė. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojas A. Č. nurodė, jog variklį ieškovei pardavė 2023 m. balandžio-gegužės mėn., o liudytojas A. R. nurodė, jog variklį atvežė į kažkokius garažus (autoservisą) Kaune kai jau buvo šilta, žaliavo medžiai. Be to, liudytojas nurodė, jog atvežto variklio niekas nepriėmė, jis buvo paliktas garažų teritorijoje prie medžio. Įvertinęs šiuos liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po atlikto ginčo automobilio AUDI Q7 variklio remonto/keitimo ieškovė atsiskaitė su atsakove ir netrukus po atliktų darbų pastebėjo, kad variklis neveikia tinkamai, prieštarauja liudytojų pateiktiems parodymams dėl variklio įsigijimo/pristatymo laiko, t.y. variklis galimai buvo pirktas ženkliai vėliau, nei buvo atlikti atsakovės neva netinkami remonto darbai. Kaip pagrįstai nustatė teismas, byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų priėmusi atvežtą ieškovei priklausantį variklį. Šių aplinkybių neįrodo ir kiti ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai – Defektacijos aktas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas.

20.       Pažymėtina, kad rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl šalis siejusių sutartiniai rangos teisinių santykių dėl automobilio AUDI Q7 remonto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės ieškinį neįrodytu ir tuo pagrindu reikalavimą dėl 2000,00 Eur skolos atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Dėl ieškovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškinio reikalavimo nepagrįsto praturtėjimo instituto atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Antra, kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai atliko automobilio AUDI Q7 remontą, todėl turi grąžinti ieškovei 2023 m. vasario 7 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0123 pagrindu sumokėtą 2 000,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė ir konstatavo, kad minėta 2000,00 Eur suma ieškovės atsakovei buvo sumokėta už FORD TRANSIT FT 330 remontą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo papildomai vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu.

23.       Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar ginčo santykių teisinio kvalifikavimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekė, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Remiantis nurodytu, apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo, teisinio ginčo kvalifikavimo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė MB „Herleka“ pateikė teismui įrodymus apie patirtas 2300,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. spalio 15 d. atstovavimo sutartį Nr. 24/21, 2024 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1040041).

27.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytus dydžius, atsakovei MB „Herleka“ iš ieškovės MB „J&M LUCKY“ priteistinos 2300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „J&M LUCKY“, juridinio asmens kodas 305950454 atsakovės mažosios bendrijos „Herleka“, juridinio asmens kodas 305484259, naudai 2300,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                   Rasa Bartašienė