Civilinė byla Nr.e2A-200-943/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02613-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.4.5.4; 2.6.11.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir S. B. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ apeliacinius skundus ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NEGRESKO Investicijos“ prisidėjimą prie uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., S. B. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Negresko investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo bei ieškovo M. M. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Negresko investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei hipotekų pripažinimo pasibaigusiomis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovas M. M. teismo prašė pripažinti jam nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) idealiąją dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos buto kainos sumokėjimo momento 2015 m. rugsėjo 18 d., įpareigojant ieškovą sumokėti 2 816,71 Eur kompensaciją atsakovei BUAB „Negresko investicijos“ už 2,90 kv. m. padidėjusį buto plotą; pripažinti hipotekas, įregistruotas 2016 m. balandžio 23 d. pranešimais apie hipotekos įregistravimą butui ir žemės sklypui, pasibaigusiomis.
2. Ieškovo teigimu, 2015 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokėta 46 000 Eur už 47,36 kv. m. dydžio butą su žemės sklypo dalimi. Atsakovė BUAB „NEGRESKO Investicijos“ preliminariosios sutarties pagrindu įsipareigojo pastatyti dviejų kambarių butą bei sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.
3. Nuo 2016 m. spalio mėn. ieškovas nebegalėjo susisiekti su atsakovės „NEGRESKO investicijos“ vadovu ir iš žiniasklaidos sužinojo, jog butai yra apsunkinti hipoteka ir areštais. Vėliau paaiškėjo, jog atsakovė UAB „Negresko investicijos“ 2 kartus įkeitė atsakovei UAB „Conresta“ žemės sklypą ir mišrų pastatą, kuriame yra ieškovo butas. Dėl minėtų suvaržymų hipotekomis ir areštais, ieškovas negali sudaryti pagrindinės buto su dalimi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nors yra sumokėjęs visą perkamo buto kainą ir faktiškai finansavęs jo statybą.
4. Atsakovė UAB „Conresta“ su ieškovo M. M. ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Kadangi UAB „Negresko investicijos“ nuolat delsė atsiskaityti su rangove UAB „Conresta“, todėl 2015 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta hipotekos sutartis dėl visų prievolių pagal rangos sutartis užtikrinimo. Be to, ginčo objekto statyba buvo finansuojama ne ieškovo, o rangovės lėšomis. Preliminariosios sutarties sudarymo ir pinigų sumokėjimo dieną turtinis vienetas Nr. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suformuotas, todėl ieškovui negalėjo atsirasti nuosavybės teisė į butą. Atsakovė UAB „Negresko investicijos“ neteisėtai sudarė preliminariąją sutartį, nes neturėjo visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, būtino pagal bendrovės įstatus. Be to, hipoteka buvo įregistruota viešajame registre iki preliminariosios sutarties sudarymo, todėl ieškovas galėjo apie ją sužinoti sudarant sutartį. Ieškovas nebuvo sąžiningas, veikė neapdairiai, dėl ko preliminarioji sutartis buvo sudaryta neturint hipotekos kreditoriaus sutikimo ir dėl to ji negali būti pripažinta pagrindine kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normos, hipotekos sandoriui, civilinės teisės principams.
5. Atsakovė BUAB „Negresko investicijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Dėl galimai nusikalstamos atsakovės buvusio vadovo veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl neaiškių priežasčių ieškovas sumokėjo grynus pinigus ne į sutartyje nurodytą įmonės sąskaitą, o tiesiogiai buvusiam vadovui. Atsakovė negali patvirtinti, kad sumokėta pinigų suma buvo sumokėta. Be to, ieškovas nesumokėjo už 2,90 kv.m. buto ploto padidėjimą, todėl negalima teigti, jog jis visiškai atsiskaitė pagal preliminariąją sutartį. Kadangi kainos sumokėjimo dieną butas dar nebuvo suformuotas, ieškovui negalėjo atsirasti nuosavybės teisė. Ieškovui veikiant atidžiai ir rūpestingai, jis turėjo pasidomėti ar daiktas nėra apsunkintas hipoteka, ar gautas rangovo sutikimas, kuris būtinas pagal hipotekos sandorį.
6. Ieškovai A. B. ir S. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į butą, (duomenys neskelbtini), nuo visos kainos sumokėjimo momento, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 8 d.; panaikinti 2015 m. balandžio 23 d. įregistruotą hipoteką.
7. Ieškovai nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo. 2015 m. gruodžio 8 d. iš savo asmeninės sąskaitos S. B. pervedė 60 000 Eur į atsakovės sąskaitą. 2016 m. birželio mėn. Z. Z. davė sutikimą ieškovams pradėti remontą bei įpareigojo UAB „Conresata“ darbuotojus perduoti buto raktus. Buvo padaryta buto pilna apdaila ir nuo 2016 m. rugsėjo mėn. bute apsigyveno ieškovų dukra. Ieškovai ketino įsigyti būstą savo vaikams, todėl sutartis laikoma vartojimo. Ieškovai išreiškė abejones dėl ieškovo M. M. apmokėjimo už statomą pagal preliminariąją sutartį butą. Butas negali būti perduotas M. M., nes jam turėjo būti parduotas butas su daline apdaila, o šiuo metu butas yra pilnai įrengtas ir naudojamas pagal paskirtį.
8. Atsakovė UAB „Conresta“ ir su šiuo ieškiniu nesutiko. Butas preliminariosios sutarties sudarymo momentu jau buvo iš esmės pastatytas, atsiskaitymas numatytas per 8 dienas, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, šalims jos nesudarius per sutartyje numatytą terminą. Ieškovų buto plotas po kadastrinių matavimų padidėjo 2,9 kv.m., tačiau jie už šį plotą nesumokėjo 2 767,42 Eur, t. y. nesumokėjo visos kainos už butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo M. M. ieškinį tenkino, ieškovų S. B. ir A. B. ieškinį atmetė.
10. Įvertinęs kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad buvo sumokėta Z. Z. kaip UAB „NEGRESKO investicijos“ vadovui, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas M. M. už perkamą butą atsiskaitė. Tolesni Z. Z. veiksmai, disponuojant jam perduotomis įmonės lėšomis, šioje byloje, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės. Teismo vertinimu, net ir pripažinus, jog ieškovas M. M. nesumokėjo visos perkamo turto kainos, tokiu atveju nežymios kainos dalies nesumokėjimas (2 816,71 Eur), palyginus su sumokėta turto kaina (46 000 Eur), nepaneigia fakto, jog ieškovas iš esmės už turtą atsiskaitė, todėl vien likusios sumos nesumokėjimas nesudaro pagrindo nepripažinti daiktinių teisių atsiradimo.
11. Ieškovai A. B. ir S. B. 2015 m. gruodžio 3 d. sudarė analogiško turinio preliminariąją statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl to paties buto už 59 000 Eur bei 2015 m. gruodžio 8 d., vykdant šią sutartį, pervedė 60 000 Eur į atsakovės sąskaitą.
12. Teismas vertino, kad ieškovo M. M. sudaryta sutartis savo esme kvalifikuojama kaip būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis, o atsakovių tarpusavio santykiai, t. y. kad atsakovė UAB „Negresko investicijos“ veikė nesąžiningai ir neperdavė atsakovei UAB „Conresta“ iš pirkėjų gautų lėšų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ne ieškovas, o rangovė finansavo perkamo buto statybos darbus. Vien tai, kad pardavėja nenurodė kai kurių duomenų pagal įstatymo reikalavimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad sudaryta sutartis yra niekinė. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui M. M. sumokėjus perkamo turto kainą, jis įgijo nuosavybę į pagal būsimą buto pirkimo-pardavimo sutartį perkamą turtą. Kadangi butas, kaip civilinės apyvartos objektas, buvo suformuotas 2015 m. lapkričio 19 d., todėl ieškovui nuosavybės teisė gali būti pripažįstama nuo šios datos.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kvalifikuojant ieškovų S. B. ir A. B. sudarytą sandorį, svarbu pažymėti, jog sandorio sudarymo momentu butas jau buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nors dar nebaigtas statyti. Teismas sprendė, kad dėl to ieškovų su atsakove UAB „NEGRESKO investicijos“ sudaryta sutartis kvalifikuojama, kaip preliminarioji sutartis, pagal kurią pinigų už butą sumokėjimas neturi įtakos daiktinių teisių atsiradimui, todėl ieškovų S. B. ir A. B. ieškinį atmetė.
14. Be to, įvertinęs tai, kad nei vienas iš ieškovų preliminariosios sutarties viešajame registre neišviešino, teismas konstatavo, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo, t. y. ieškovas M. M..
15. Spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti hipotekos sandorius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai (vartotojai) sudarė sutartis su atitinkamoje srityje veikiančia verslo įmone, todėl būtent atsakovė turėjo tinkamai įvykdyti informavimo pareigą, tačiau sudarytoje sutartyje nebuvo nuodyta, jog būsimas turtas turi ar turės suvaržymų, todėl ieškovas galėjo, bet neturėjo pareigos nuolat tikrinti nekilnojamojo turto registro duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės UAB „NEGRESKO investicijos“ nesąžiningas elgesys, negali būti panaudotas prieš vartotoją, tuo labiau, kad jis nebuvo informuotas apie konkrečius atsakovių tarpusavio įsipareigojimus. Dėl to hipotekos sąlygos ieškovui netaikytinos, o sudaryta sutartis negali būti pripažinta niekine. Įvertinęs tarp ginčo šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti hipotekas ieškovui priklausančiam butui ir žemės sklypo daliai, įregistruotas pranešimais apie hipotekos pasibaigusiomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Ieškovai A. B. ir S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, išreikalauti iš ieškovo M. M. turto deklaracijas už 2015 m., prie bylos medžiagos pridėti įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo M. M. pajamų deklaracijas, kad nekiltų abejonių dėl atsiskaitymo už ginčo objektą.
16.2. Ieškovas M. M. galėjo registruoti ginčo buto preliminariąją sutartį, todėl jam to nepadarius tenka pareiga prisiimti iš to kilusias teisines pasekmes.
16.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantai ne tik sumokėjo visą kainą už ginčo butą, bet ir skirtingai nei ieškovas M. M., šį butą valdo, todėl būtent apeliantai sudarė pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas M. M. nesiėmė priemonių ginti savo pažeistas teises, nesiekė preliminariosios sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo.
16.4. Ginčo butas negali būti pripažintas ieškovo M. M. nuosavybe, kadangi pagal preliminariosios sutarties sąlygas ieškovas turėjo įsigyti butą su daline apdaila, tačiau šiuo metu butas yra visiškai įrengtas, juo pagal paskirtį naudojasi apeliantai.
16.5. Ginčo butas buvo perduotas būtent apeliantams, dalyvaujant abiejų atsakovių atstovams. Be to, apeliantas A. B. pasirašė atliktų darbų perdavimo aktą. Tai reiškia, kad apeliantai realizavo savo, kaip buto savininkų, teises.
16.6. Kadangi apeliantai yra visiškai atsiskaitę pagal sutartį, ginčo turto hipotekos turi būti laikomos pasibaigusiomis.
16.7. Pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybių apeliantams pateikti dubliką, atsisakydamas prie bylos medžiagos pridėti įrodymus, pažeidė jų procesines teises.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Conresta“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai į apeliacinio skundo argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp apeliantų ir atsakovės UAB „NEGRESKO investicijos“ buvo sudaryta ne preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis, bet preliminarioji sutartis. Atitinkamai apeliantai pareiškė netinkamą reikalavimą, kuris ir negalėjo būti tenkinamas. Apeliantai galėtų reikalauti nebent atlyginti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius.
17.2. Daiktines teises į turtą apeliantai galėjo registruoti iš karto po preliminariosios sutarties sudarymo, tačiau nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad sutartis būtų išviešinta. Kadangi apeliantai nebuvo pakankamai rūpestingi, turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes.
17.3. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo M. M. sudaryta sutartis turi pirmumo teisę prieš apeliantų sudarytą sutartį.
18. Atsakovė UAB „Conresta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo M. M. ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – šio ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovui M. M. nuosavybės teisę į ginčo butą, kadangi ieškovas nebuvo sumokėjęs visos buto kainos, t. y. 2 816,71 Eur už didesnį nei sutartyje numatytą buto plotą.
18.2. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ir atsakovės UAB „NEGRESKO invsticijos“ sudarytą sutartį, todėl nesant teisinio pagrindo pripažino ieškovo nuosavybės teisę į ginčo objektą. Nagrinėjamu atveju ieškovas galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau ne nuosavybės teisės pripažinimo.
18.3. Sudarant preliminariąją sutartį galiojo hipoteka, todėl ieškovas M. M. negalėjo sudaryti preliminariosios sutarties nesant apeliantės sutikimo.
18.4. Imperatyvios įstatymo normos aiškiai draudžia perleisti įkeistą daiktą, todėl preliminarioji sutartis yra niekinė.
18.5. Ieškovas M. M. neįvykdė pareigos pasidomėti įsigyjamu turtu, t. y. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas buvo sąžiningas įgydamas ginčo turtą.
18.6. Įstatyme įtvirtinta, kad hipoteka seka paskui daiktą, todėl net pripažinus ieškovo M. M. nuosavybės teisę į ginčo turtą, nėra teisinio pagrindo naikinti hipotekos sandorius.
18.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepagrįstai nepriteisė apeliantei bylinėjimosi išlaidų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė, kaip ir ieškovai, nėra kalta dėl civilinio proceso iniciavimo.
19. Atsakovė BUAB „NEGRESKO investicijos“ pareiškė prisidedanti prie atsakovės UAB „Conresta“ apeliacinio skundo.
20. Atsiliepime į atsakovės UAB „Conresta“ apeliantai S. B. ir A. B. nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas M. M. yra visiškai atsiskaitęs už ginčo turtą.
20.2. Apeliantė, pagrįstai nurodo, kad ginčo objektas galėjo būti perleistas tik esant apeliantės sutikimui.
20.3. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovas M. M. buvo nesąžiningas.
20.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
21. Ieškovas M. M. atsiliepime į apeliacinius skundus teismo prašo skundus atmesti, skundžiamą teismo spendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
21.1. Buto plotui faktiškai esant mažesniam, nei numatyta sutartyje, ieškovas turėjo teisę reikalauti kompensuoti permokėtą kainos dalį. Tai pagrindžia, jog ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už ginčo objektą. Net nustačius, kad buto plotas faktiškai yra didesnis, nei numatyta sutartyje, tai negali turėti įtakos ieškovo teisėms.
21.2. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas siekė sudarytą paprastą preliminariąją sutartį, o ne būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį.
21.3. Naujai sukurtiems daiktams (butams) hipotekos draudimai negaliojo, kadangi hipoteka nustatytas draudimas buvo perleisti žemės sklypą ir jame esantį pastatą. Ieškovas suprato, kad hipoteka buvo suvaržytas namas, kuriame yra butas, bet ne pats butas.
21.4. Apeliantės UAB „Conresta“ elgesys kitose tokio pobūdžio bylose patvirtina, jog analogiškos sutartys nėra niekinės, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms.
21.5. Ginčo atveju ieškovas neturėjo teisinės pareigos registruoti (išviešinti) sudarytą sutartį.
21.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad hipoteka ginčo butui turi būti panaikinta, kadangi ieškovas visiškai atsiskaitė su ginčo turto pardavėja. Be to, ieškovo nuosavybės teisė atsirado prieš hipotekos sandorio įregistravimą.
21.7. Apeliantų S. ir A. B. keliamos abejonės dėl ieškovo atsiskaitymo už ginčo objektą paneigtos pirmosios instancijos teismo sprendimu. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovas turėjo galimybių atsiskaityti už įsigyjamą turtą.
21.8. Argumentai dėl sutarties registravimo būtinumo yra nepagrįsti ir neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
21.9. Tai, kad apeliantai S. ir A. B. įsirengė jiems nepriklausantį butą, į kurį neįregistravo nuosavybės teisių, ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams negali turėti įtakos. Apeliantai veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti su tuo susijusias neigiamas teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant šalių pateiktų apeliacinių skundų ribų.
Dėl procesinių prašymų
23. Apeliaciniame skunde apeliantai A. B. ir S. B. prašo išreikalauti iš ieškovo M. M. 2015 m vienkartinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją bei pridėti prie bylos medžiagos VĮ „Registrų centras“ 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. VILRS-2089S ir Turto arešto registro išrašą. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju prašomi pridėti prie bylos medžiagos nauji įrodymai buvo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytus dokumentus pagrįstai buvo atsisakyta priimti. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog tokia būtinybė egzistuotų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo M. M. finansinės padėties bei jo galimybių atsiskaityti už ginčo turtą, byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti, ar ieškovas M. M. atsiskaitė su atsakove BUAB „NEGRESKO investicijos“, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti apeliantų prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriais disponavimas dėl M. M. einamų pareigų yra apribotas, išreikalavimo.
Dėl apeliantų A. B. ir S. B. apeliacinio skundo
25. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ieškovas M. M., tiek apeliantai A. ir S. B. su atsakove BUAB „NEGRESKO investicijos“ sudarė iš esmės analogiškas statomo buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 46/13264 idealiosios dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas M. M. tokią sutartį sudarė 2015 m. rugsėjo 18 d., o apeliantai 2015 m. gruodžio 3 d. Byloje pareikštais reikalavimais tiek ieškovas M. M., tiek apeliantai siekia nuosavybės teisių pripažinimo į nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuosavybės teisę į šį turtą įgijo ieškovas M. M., kadangi pirmasis sudarė preliminariąją būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį.
26. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydami, jog būtent jie, o ne ieškovas M. M. yra tikrieji turto savininkai. Be to, apeliantų įsitikinimu, ieškovas M. M. negali būti pripažintas buto savininku, kadangi pagal preliminariosios sutarties sąlygas jis ketino įsigyti butą su daline apdaila, tačiau šiuo metu ginčo butas yra visiškai įrengtas, jame gyvena apeliantų dukra. Ginčo butas buvo perduotas apeliantams, tokiu būdu realizuojant būtent jų, kaip buto savininkų, teises. Be to, apeliantų įsitikinimu, ieškovas, neįregistravęs preliminariosios ginčo buto sutarties, tinkamai nerealizavo savo, kaip būsimo nekilnojamojo turto savininko teisių. Apeliantai taip pat yra visiškai atsiskaitę su BUAB „NEGRESKO investicijos“ už ginčo turtą, butas įrengtas būtent jų lėšomis ir pastangomis, butu faktiškai naudojasi apeliantų dukra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantų reikalavimą pripažinti jų nuosavybės teisę į ginčo turtą. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta: 1) pirkėjo teisė per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties; 2) būsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos; 3) sutarties dalyko aprašymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas; 4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai; 5) teisės į gyvenamąjį namą ar butą suvaržymai (tiek esantys, tiek būsimi); 6) rangovas, architektas, inžinierius ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys; 7) žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai.
28. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-611/2017).
29. Vertinant 2015 m. gruodžio 3 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo M. M. ir atsakovės BUAB „NEGRESKO investicijos“ sąlygas galima spręsti, kad ši sutartis iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytus preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutarties požymius. Pagal vertinamą sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti 46 000 Eur už 47,36 kv. m. butą su žemės sklypo dalimi, o atsakovė, pasitelkdama rangovę UAB „Conresta“, įsipareigojo pastatyti 2 kambarių butą. Atsakovei BUAB „NEGRESKO investicijos“ įvykdžius savo prievoles, t. y. pastačius nekilnojamojo turto objektą, šalys susitarė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose šalys sulygo, kad po atliktų kadastrinių matavimų už ploto neatitikimą pirkėjas įsipareigoja kompensuoti pardavėjui pagal šalių sutartus įkainius. Šalys neginčija, kad po statybos darbų buto plotas padidėjo 2,9 kv. m., todėl ieškovas M. M. neneigia pareigos sumokėti kompensaciją už padidėjusį buto plotą.
30. Nors apeliantai kvestionuoja ieškovo M. M. galimybes atsiskaityti už ginčo turtą, t. y. siekia įrodyti, kad pagal pirmąją statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo tinkamai atsiskaityta ir dėl to ieškovas M. M. negalėjo įgyti nuosavybės teisių į ginčo objektą, tačiau byloje esantys įrodymai šiuos teiginius teisėjų kolegijai leidžia vertinti kritiškai. Byloje esantis kasos pajamų orderis patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. ieškovas M. M. grynaisiais pinigais UAB „NEGRESKO investicijos“ vadovui sumokėjo 46 000 Eur sumą už ginčo nekilnojamojo turto objektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tolimesni BUAB „NEGRESKO investicijos“ vadovo Z. Z. veiksmai su jam perduota grynųjų pinigų suma ir (ar) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, negali turėti įtakos sprendžiant klausimą, ar ieškovas M. M. yra tinkamai atsiskaitęs pagal statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. tinkamai įvykdęs prievolę sutartyje sulygtomis sąlygomis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog kaip matyti iš banko sąskaitų išrašų, ieškovas M. M. nuo 2015 m. sausio 4 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. iš savo sąskaitos banke paėmė apie 70 000 Eur grynųjų pinigų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas M. M. turėjo galimybę už statomą nekilnojamąjį turtą atsiskaityti grynaisiais pinigais. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas M. M. daiktines teises į ginčo turtą įgijo nuo to momento, kai sumokėjo šalių sutartą kainą, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo 24 punkte nurodyta nuosavybės teisės į ginčo butą įgijimo data susieta ne su kainos pagal preliminariąją sutartį sumokėjimu, bet su ginčo buto kaip savarankiško objekto suformavimu Nekilnojamojo turto registre, nors rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodyta nuosavybės teisės įgijimo data sutampa su visos kainos sumokėjimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju toks neatitikimas aiškintinas sutarties sąlygos dėl visos kainos sumokėjimo naudai (CK 6.401 straipsnio 5 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju svarbus bendrasis teisės principas, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats turi (lot. nemo plus juris transferre ad alium potest quam ipse habet). Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmasis pirkėjas (ieškovas M. M.) įgyjo nuosavybės teisę nuo būsto kainos sumokėjimo momento, kitiems ieškovams (apeliantams A. ir S. B.) atsakovė ginčo nekilnojamojo turto perleisti nebegalėjo (nepriklausomai nuo tokios sutarties kvalifikavimo pagal CK. 6.165 straipsnį ar CK 6.401 straipsnį), nes pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį nuosavybės teisė į ginčo butą priklausė pirmajam pirkėjui, kadangi jis turto kainą sumokėjo pirmiau, nei apeliantai, todėl nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovas M. M. įgijo pirmiau. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias nuosavybės teisės dalis.
32. Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl teisinės preliminariosios sutarties registracijos viešajame registre reikšmės ir iš to kylančių teisinių pasekmių reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas M. M. nebuvo išviešinęs preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto, savaime nepaneigia ir negali paneigti jo, kaip įgijėjo teisių bei teisėtų interesų.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ginčo turtas buvo įrengtas apeliantų lėšomis, o pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sulygta, kad ieškovas M. M. perka butą su daline apdaila, nepaneigia ieškovo M. M. nuosavybės teisių. Vis dėl to, teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad apeliantai savo teises galėtų ginti CK 4.97 straipsnyje numatyta tvarka ir (ar) bendrais atsakovės BUAB „NEGRESKO investicijos“ civilinės atsakomybės pagrindais.
Dėl atsakovės UAB „Conresta“ apeliacinio skundo
34. Apeliantės (atsakovės) UAB „Conresta“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo M. M. nuosavybės teisę į ginčo objektą, kadangi ieškovas nebuvo visiškai sumokėjęs visos ginčo buto kainos, t. y. neprimokėjęs 2 816,71 Eur už didesnį nei sutartyje numatytą būsto plotą. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal kurią CK 6.401 straipsnio 5 dalies formuluotė „visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja“ negali būti aiškinama taip, kad tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan. Be to, įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos. Kai nekilnojamojo daikto pirkėjas – vartotojas – už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto, vartotojas gali būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net ir nustačius, jog ieškovas M. M. nesumokėjo visos perkamo turto kainos, tokiu atveju nedidelės dalies kainos nesumokėjimas (2 816,71 Eur), palyginus su sumokėta suma (46 000 Eur), nepaneigia fakto, jog ieškovas iš esmės už turtą atsiskaitė, todėl vien likusios sumos nesumokėjimas nesudarytų pagrindo nepripažinti daiktinių teisų atsiradimo. Vis dėl to, nagrinėjamoje byloje nuspręsta priteisti iš ieškovo M. M. atsakovei BUAB „NEGRESKO investicijos“ 2 816,71 Eur kompensaciją už padidėjusį ginčo nekilnojamojo turto plotą, o ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, t. y. neginčija prievolės atsiskaityti pagal sutarties sąlygas.
35. Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „Conresta“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, jog ieškovui M. M. ir BUAB „NEGRESKO investicijos“ sudarant sutartį, galiojo hipoteka, todėl tokia sutartis negalėjo būti sudaryta nesant apeliantės sutikimo. Be to, sudaryta sutartis yra niekinė, kadangi imperatyvios teisės normos draudžia perleisti įkeistą daiktą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ginčo nekilnojamajam turtui nustatytą hipoteką. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus.
36. Byloje nustatyta, jog 2015 m. balandžio 22 d. tarp atsakovių BUAB „NEGRESKO investicijos“ ir UAB „Conresta“ buvo sudarytas hipotekos sandoris, kuriuo užtikrintas BUAB „NEGRESKO investicijos“ prievolių pagal rangos sutartį vykdymas. Sutartinės hipotekos šalys sulygo, kad įkaito objektą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo. Paaiškėjus numatytų draudimų pažeidimui, įkaito davėjas įsipareigoja atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kilusius dėl negalėjimo patenkinti savo reikalavimų iš įkeičiamo daikto vertės. Hipoteka registre išviešinta 2015 m. balandžio 23 d., o pakeitus nekilnojamojo turto duomenis išskaidant mišrų statinį, kuriame yra ieškovo M. M. butas, 2015 m. lapkričio 20 d. buvo įregistruoti hipotekos pakeitimai, pagal kuriuos būstas buvo apsunkintas hipoteka. Kaip matyti iš preliminariosios būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo M. M. ir atsakovės BUAB „NEGRESKO investicijos“, šioje sutartyje nebuvo nurodyta, kad įsigyjamas nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.401 straipsnio 6 dalį nepastatytas butas gali būti įkeičiamas tik tuo atveju, kai kita šalis raštu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie ieškovo M. M. sutikimą įkeisti nepastatytą butą. Kadangi hipoteka ieškovo įsigytam turtui įregistruota vėliau (2015 m. lapkričio 20 d.), nei atsirado jo nuosavybės teisė į butą (2015 m. rugsėjo 18 d.), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovių sudarytos sutartinės hipotekos sąlygos dėl draudimo perleisti turtą ir hipoteka užtikrintų prievolių apimties, kurios ieškovui nebuvo žinomos, teisėtam nekilnojamojo turto savininkui ieškovui M. M. negali būti taikomos, o preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutartis tokiais pagrindais negali būti pripažinta negaliojančia.
37. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti hipotekos sandoriai, svarbu pažymėti, kad hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181straipsnis).
38. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių prievolių pasibaigimo pagrindų yra CK 6.123 straipsnyje nustatytas pagrindas – prievolės pasibaigimas įvykdymu. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi pirkėjo prievolė, kylanti iš pirkimo–pardavimo sutarties, pasibaigia, sumokėjus už jį nustatytą pinigų sumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pirkėjui – fiziniam asmeniui – pagal būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju – to būsto statytoja įmone, kuriai iškelta bankroto byla, o ne jos kreditoriais, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-916/2019 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui tinkamai įvykdžius prievoles pagal būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. tinkamai atsiskaičius už butą ir žemės sklypo dalį, yra pagrindas pripažinti hipotekas, įregistruotas panešimais apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120150021176, 20120150021180, ieškovui priklausančiam butui ir žemės sklypo daliai, pasibaigusiomis (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo pagrįstumo
40. Apeliantės UAB „Conresta“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai nukrypo nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo „pralaimėjęs moka“, kadangi ieškovų A. ir S. B. ieškinys nebuvo tenkintas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį). Bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 36 punktas).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Conresta“ teiktų procesinių dokumentų turinys patvirtina, jog pagrindinis proceso dalyvės siekis buvo – tiek ieškovo M. M., tiek ieškovų A. ir S. B. ieškinių atmetimas bei hipotekos sandorių išsaugojimas. Toks apeliantės interesas, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) pagrindo naikinti teisėtą sprendimą, nebuvo užtikrintas, todėl apeliantei pagrįstai nebuvo pripažinta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai jas kvalifikavo, pagrįstai sprendė, jog nuosavybės teisę į ginčo objektą pirmas laike įgijo ieškovas M. M., taip pat tinkamai taikė hipotekos pabaigą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai panaikino hipotekos sandorius, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovas M. M.. Ieškovas pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 2 262,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 838,7 Eur (2017 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 090,31 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos mažinamos, tačiau atsižvelgiama į tai, jog atsiliepimas parengtas į du skirtingus, skirtingą materialinį teisinį suinteresuotumą turinčių proceso dalyvių apeliacinius skundus, todėl ieškovui iš apeliantų ir atsakovės BUAB „NEGRESKO investicijos“ lygiomis dalimis priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“, j. a. k. 145751974, ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NEGRESKO investicijos“, j. a. k. 302676126, bankroto administravimui skirtų lėšų, 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė