Baudžiamoji byla Nr. 1A-323/2011

                                                                                      Procesinis bylos Nr. 1-10-9-00053-2005-6

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.,

              1.2.29.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2011 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,

gynėjams Remigijui Merkevičiui ir Mansurui Muksinovui,

išteisintajai A. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. ir J. R. išteisintos dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kaip nepadarius šių nusikalstamų veikų požymių turinčių veikų.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

              A. Š. (2002 m. turėjusi T. pavardę) ir J. R. buvo kaltinamos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Jos buvo kaltinamos tuo, kad, būdamos valstybės tarnautojomis, veikdamos bendrininkų grupe, Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Sodų g. 9:

              A. Š., dirbdama teisėja ir 2002 m. birželio 6 d. gavusi V. Z. ieškininį pareiškimą dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, pažeisdama galiojusio 2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-779 redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 128 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies, 164 straipsnio 3 punkto, 167 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 2 dalies, 215 straipsnio, LR Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies, 2002 m. kovo 14 d. redakcijos Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 neinformavo apie gautą ieškininį pareiškimą atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, neišsiuntė atsakovui šaukimo atvykti į teismo posėdį bei nedalyvaujant jo atstovui, neveikdama nešališkai, neklausydama tik įstatymo, nesivadovaudama Konstitucija ir kitais įstatymais bei jų nesilaikydama, pažeisdama proceso šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, rungimosi, teismo proceso viešumo, betarpiškumo principus, pasirašydama posėdžių sekretorės J. R. 2002 m. birželio 20 d. surašytą protokolą su jame įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M. ir, kad ši prašė ieškinį atmesti, suklastojusi tikrus dokumentus bei pati į 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo atstovė V. M, kad V. Z. Butų privatizavimo tvarka padavė prašymą privatizuoti nuomojamą butą, tai, jog toks prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2774-06/2002 2002 m. birželio 20 d. priimtu sprendimu, pripažinusi ieškovei V. Z. teisę pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), diskreditavusi teisėjo vardą bei teisminės valdžios autoritetą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kurio pagrindu V. Z. lengvatinėmis sąlygomis už 210,02 Lt 2002 m. spalio 28 d. minėtą butą privatizavus, Vilniaus miesto savivaldybei padarė 6224,98 Lt turtinę žalą bei, neužtikrinusi civiliniam atsakovui įstatymu garantuotų teisių – susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus, susipažinti su teismo posėdžių protokolu, pareikšti rašytines pastabas dėl jo, gauti teismo sprendimo nuorašą, apskųsti teismo sprendimą, padarė didelę neturtinę žalą, taip A. Š. padarė didelę žalą valstybei;

              J. R., dirbdama teismo posėdžių sekretore, surašydama 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, pažeidė 2002 m. kovo 12 d. redakcijos CPK 253 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 7, 9 punktų reikalavimus atspindėti protokole visus esminius bylos nagrinėjimo momentus, protokole nurodyti žinias apie dalyvaujančių byloje asmenų atvykimą ir apie jų neatvykimo priežastis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 8 punkto, 17 punkto reikalavimus laikytis nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos, ginti teisėtus valstybės ir savivaldybės interesus, vykdyti kitas įstatymų ar statutų nustatytas pareigas bei Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pirmininko 2001 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 01-13-08 patvirtinto teismo posėdžių sekretoriaus pareigybių aprašymo reikalavimą tiksliai fiksuoti teismo posėdžio eigą ir  įrašiusi į protokolą žinomai melagingas žinias, jog posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė A. M. bei prašė V. Z. ieškinį atmesti, realiai to neužtikrinus ir taip pažeidžiant CPK (2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-779 redakcija) 167 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 2 dalies reikalavimus, bei tokį protokolą pasirašiusi, atėmė galimybę atsakovui realizuoti CPK suteiktas teises susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus, susipažinti su teismo posėdžių protokolu, pareikšti rašytines pastabas dėl jo, gauti teismo sprendimo nuorašą, apskųsti teismo sprendimą ir, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei, o dėl A. Š. priimto neteisėto sprendimo V. Z. 6435 Lt vertės butą privatizavus už 210,02 Lt, savivaldybei padarė ir 6224,98 Lt turtinę žalą, taip J. R. diskreditavo teisminės valdžios autoritetą ir padarė didelę žalą valstybei.

              A. Š. ir J. R. taip pat buvo kaltinamos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Jos buvo kaltinamos tuo, kad A. Š., dirbdama teisėja, J. R., dirbdama teismo posėdžių sekretore, būdamos valstybės tarnautojomis, veikdamos bendrininkų grupe, Vilniaus m. 3 apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Sodų 9, 2002 m. birželio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/2002, suklastojo tikrus dokumentus :

              J. R. tai padarė į 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą įrašydama melagingas žinias, kad posėdyje dalyvavo atsakovo - Vilniaus miesto savivaldybės - atstovė            A. M. ir, kad ši  prašė ieškovės V. Z. ieškinį atmesti, patvirtindama tai savo parašu, o A. Š. tai padarė  savo parašu patvirtindama 2002 m. birželio 20 d posėdžių sekretorės J. R. suklastotą su įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis tikrą dokumentą - teismo posėdžio protokolą, kuriame buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, jog teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M. ir, jog ji prašė ieškinį atmesti bei į 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įrašiusi žinomai melagingas žinias apie tai, kad viešame teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M., kad V. Z. LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu padavė prašymą privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kad toks prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios.

              Taip A. Š. padarė didelę žalą valstybei, nes tokiais veiksmais diskreditavo teisėjo vardą bei teisminės valdžios autoritetą.

              Taip J. R. padarė didelę žalą valstybei, nes tokiais veiksmais ji diskreditavo teisminės valdžios autoritetą.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: 1) pripažinti A. Š. kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti: pagal BK 300 straipsnio 2 dalį - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. Š. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams; 2) pripažinti J. R. kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti: pagal BK 300 straipsnio 2 dalį - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. R. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl teismo šališkumo, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Pirmiausia skunde dėstomi argumentai dėl teismo šališkumo. Prokuroro manymu, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. dalis teksto atspausdinta paryškintu šriftu, dalis – dar ir pabrauktu, kita dalis – paryškintu ir pasviru šriftu, taip pat – dalis pasviru bei dalis paryškintu šriftais. Akcentuojama, jog oficialiems dokumentams keliami reikalavimai neleidžia dalies teksto paryškinti, pabraukti ar naudoti pasvirąjį šriftą, kadangi tokie teksto dalių išryškinimai rodo, jog adresatai, kuriems skirtas dokumentas, nesugebės suprasti bei suvokti pagrindines dokumento mintis. Mano, jog toks teksto išdėstymas leidžia teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Aplinkybė, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teismo kolegija yra šališka, matyti ir iš to, kad išteisintosios A. Š. gynėjas skunduose, taip pat kituose dokumentuose naudoja analogišką grafinę rašymo metodiką, kokia vartojama ir 2010-03-15 teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismo šališkumas nulėmė ne tik tai, kad advokato raštams būdinga grafinio teksto išdėstymo technika buvo perimta surašant nuosprendį, bet ir tai, kad iš advokato apeliacinio skundo ir baigiamosios kalbos perimtos mintys, susijusios su byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo šališkumą rodo atskiros nuosprendžio išvados, kurios savo turiniu išreiškia nepalankumą valstybinio kaltinimo pusei (skundo 5-ame lape cituojamos konkrečios nuosprendyje padarytos išvados). Mano, jog teismo teiginys „byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų“ neatitinka surinktų duomenų visumos ir vertintinas kaip teismo šališkumą rodanti radikali ir nepagrįsta išvada. Be to, šališkumą rodo ir tai, kad teismas pirmiausia padaro kategorišką išvadą, o tik vėliau pateikia ir analizuoja tokią poziciją pagrindžiančius duomenis. Taip pat pažymima, jog teismo šališkumas pasireiškia ir tuo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra kalbama apie ikiteisminio tyrimo klaidas, norint pateisinti A. Š. ir J. R. padarytas nusikalstamas veikas. Teismas, išvardinęs ikiteisminiame tyrime padarytas klaidas, prieštaravimus bei neatitikimus, nurodo, kad toks neteisingos informacijos pateikimas diskredituoja ir valstybę, ir organizaciją, ir ją surašiusį pareigūną. Išreikšdamas nepasitenkinimą ikiteisminio tyrimo kokybe, teismas konstatuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėtims būdingą didelės žalos požymį, tačiau dėl tokių vertinimų nepriima jokio sprendimo. Maža to, teismas nurodo, jog „klysti bei apsirikti yra žmogiška“. Prokuroro manymu, toks ikiteisminio tyrimo metu padarytų klaidų konstatavimas, siekiant juos pateikti kaip analogiją A. Š. ir J. R. inkriminuojamiems veiksmams, rodo aiškų šališkumą už ikiteisminio tyrimo atlikimą atsakingam valstybiniam kaltintojui. Tokiu būdu, vertindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, teismas išėjo už kaltinimo ribų ir nuosprendyje analizavo tas aplinkybes ir veiksmus, dėl kurių byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nesuvokiama vadina teismo išvadą, jog kaltinimas nesurinko duomenų, liudijančių A. M. trečiosios pažymos teisingumą. Neabejotiną šališkumą rodo, jog teismas apeliuoja į valstybinio kaltinimo pusę, vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus. Teismas išreiškė ir tendencingus priekaištus valstybiniam kaltintojui dėl E. Š. apklausos ikiteisminiame tyrime. Pabrėžia, jog teismas turėjo galimybę šią liudytoją apklausti teisme, užduoti jai klausimus dėl teismui rūpimų, galimai nenustatytų aplinkybių, tačiau teismas to nesiaiškino ir vadovavosi ankstesnių teismo posėdžių ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos E. Š. parodymais. Kritiškai vertinama, jog teismas nuosprendyje liudytojų parodymus dėsto siaurai, tuo tarpu vertinat ir analizuojant įrodymus, dėstoma jau platesnė ir kitokia liudytojų parodymų dalis.

Toliau skunde dėstomi argumentai dėl BPK pažeidimų bei nuosprendyje padarytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai, neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, t. y. pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Skunde aptariamos BPK 20 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkto nuostatos. Prokuroro nuomone, apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, stengėsi surasti argumentų, kurie sukeltų abejones dėl įrodymų patikimumo, nevertino įrodymų visumos,  kas nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendžio priėmimą.

Teigia teismą nepagrįstai konstatavus, kad „< ... > ikiteisminio tyrimo pagal faktą pradėjimas buvo teisėtas, tačiau iš to padaryta išvada, aiškiai deklaratyvi ir kaltinamosioms inkriminuotas šios nusikalstamos veikos padarymas, grindžiamas vien tik prieštaringais, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintais liudytojų A. M. bei E. Š. parodymais, nenustačius tiesioginės tyčios jų veiksmuose buvimo ir jų kaltę preziumuojant“. Pažymi, jog iš ikiteisminiame tyrime surinktų ir teisme patikrintų duomenų visumos matyti, jog A. Š. ir J. R. kaltė grindžiama ne tik aukščiau nurodytų, bet ir kitų liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais dokumentais. Mano, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi išteisintųjų parodymais, kad 2002-06-20 posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė A. M., svarstomu klausimu jos išsakyta nuomonė surašytuose protokoluose ir teismo sprendime užrašyta teisingai. Teigia, jog teismas nevertino išteisintųjų parodymų, kad jos realiai neatsimena 2002-06-20 posėdžio ir parodymus duoda tik pagal dokumentus, todėl A. Š. ir J. R. parodymai kaip įrodymai gali būti vertinami tik tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai, patys vieni jie neturi savarankiškos galios, kadangi išteisintųjų parodymais yra grindžiami dokumentais, kurių suklastojimas joms inkriminuojamas.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad A. Š. ikiteisminiame tyrime patvirtino, jog teismo posėdyje be jos, teisėjos A. Š. ir sekretorės J. R. buvo ir jai nepažįstama, savivaldybei atstovavusi moteris, kuri nesutiko su ieškiniu. Anot prokuroro, toks teismo argumentas yra nepagrįstas ir netgi melagingas, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausta A. Š. teigė, jog teismo posėdyje dalyvavusi moteris sutiko su jos ieškiniu. Be to, teismas, remdamasis minėtos liudytojos parodymais, duotais akistatos su A. M. metu, nurodė neva A. Š. patvirtino, jog A. M. yra panaši į posėdyje dalyvavusią moterį. Apelianto teigimu, toks teismo teiginys rodo, jog liudytojos parodymai įvertinti atsietai nuo akistatos metu užfiksuotų visų parodymų, kurių metu pastaroji paaiškino „negalėčiau pasakyti, kad teismo posėdyje dalyvavo šalia sėdinti moteriškė. Ji yra panaši į mano matytą, teismo posėdyje buvusią moterį, tačiau dabar nepasakysiu, kad visiškai esu tikra tuo“. Akivaizdu, kad tokiais parodymais liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti to, kad A. Z. bylos nagrinėjimo metu dalyvavo A. M.. Iš byloje ištirtos įrodymų visumos, išskyrus išteisintųjų parodymus, paremtus inkriminuojamais suklastotais dokumentais, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. M. dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą. Nurodoma ir tai, kad teismas neobjektyviai išdėstė teismo posėdyje duotus A. Š. parodymus, susijusius su A. M. atpažinimu. Pacitavęs liudytojos parodymus (7-ame skundo lape), apeliantas nurodo, kad šiuos parodymus, vertinant susietai su ikiteisminio tyrimo metu atliktu atpažinimu, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai A. Š. atpažinimą vertino kaip duomenis, besąlygiškai pagrindžiančius savivaldybės atstovės dalyvavimą 2002-06-20 teismo posėdyje.

Nesutinka su teismo išvada, jog tai, kad A. Š. ir J. R., duodamos parodymus sako tiesą, leidžia manyti ir šioje dalyje joms pateikto kaltinimo turinys. Teismas nepagrįstai teigia, kad į kaltinimą privalomai turi būti įtraukti visi inkriminuojamame dokumente užfiksuoti A. M. parodymais. Priešingai, kaltinamajame akte, kaip ir pranešime apie įtarimą, turi būti nurodyta pateikiamo kaltinimo esmė, BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytas nusikalstamos veikos aprašymas.

Nesutinkama ir su tuo, kaip teismas įvertino liudytojos A. M. parodymus, t. y. kaip akivaizdžiai prieštaraujančius bylos aplinkybėms. Pažymi, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme buvo išsamiai išaiškintos visos su trijų pažymų surašymu susijusios aplinkybės, tačiau nuosprendyje nepagrįstai abejojama jomis, nors tą patvirtina ne tik A. M., bet ir liudytojų J. E., E. V. parodymai, rašytiniai bylos dokumentai. Neaiškūs ir nepagrįsti bylos teiginiai, kuriais tvirtinama netikint A. M. paaiškinimais, susijusiais su pažymų ruošimu. Priešingai, liudytoja A. M. aiškiai nurodė, kodėl skiriasi jos rengtų pažymų turinys ir kas tai sąlygojo.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nepagrindė savo teiginio, kodėl E. Š. parodymai laikytini prieštaringais, nemotyvavo, kokių faktinių duomenų jie nepatvirtino. Vertindamas liudytojo E. V. parodymus, teismas padarė neobjektyvią išvadą, kad apklausiamas liudytojas nepatvirtino fakto, jog A. M., teisme gavusi byloje esančių dokumentų kopijas, parnešusi parodė jas vedėjui. Priešingai, iš liudytojo E. V. parodymų matyti jog jis nepasirašė pažymų, nematydamas dokumentų. Be to, liudytojas teisme parodė: „paruoštą pažymą pasirašiau ne aš. Aš tik derinu ir jeigu atitinka dokumentus medžiaga, aš pavizuoju. Manau, kad A. M. padarė tokią išvadą remdamasi civilinės bylos medžiaga, nes nebuvo siųsti teismo šaukimai, ieškininiai dokumentai savivaldybės juristams“.

Kaip neobjektyvus įvardijamas teismo teiginys, jog „J. E. žinojo, kad A. M. yra įtampoje ir pažymas rašo verčiama“. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad J. E. nedavė tokių parodymų. Maža to, jis parodė „jeigu pažymos prieštarauja viena kitai, tai rašant antrą pažymą pirmojoje aplinkybės ne visai buvo žinomos ir aiškios < ... > detalių neatsimenu, bet A. M. jautė įtampą, fonas buvo sukurtas iš mero referentės Š. Pažymas man pateikdavo mano referentė. Paprastai pažymas pasirašinėdavau darbo dienos pabaigoje“. Prokuroro teigimu, tokiu būdu akivaizdu, kad teismas nuosprendyje ne tik remiasi išgalvotais liudytojų parodymais, bet ir liudytojų parodymuose pavartotą žodį „įtampa“ interpretuoja sau naudinga linkme, nors iš tiesų buvo patvirtinta, kad liudytoja jautė įtampą dėl susidariusios situacijos, o ne dėl konkrečių pažymų rengimo.

Toliau nurodoma, kad nei A. M., nei E. Š., nei kiti apklausti liudytojai nepatvirtino nepagrįsto teismo teiginio, jog E. Š. iš A. M. pažymų reikalavo grasinimais ir piktumu. Tai, kad šiuo atveju A. M. rengiant pažymas buvo iš dalies apeitas subordinacijos principas ir dokumentų rengimas inicijuotas ne visai tinkamu būdu, neleidžia teigti buvus grasinimus ar prievartą rengiant pažymas.

Kritiškai vertina teismo teiginį, kad kaltinimas nenurodo įstatymo, įpareigojančio atstovų dalyvavimo teismuose dokumentų kopijas privalomai pridėti prie bylos. Apelianto manymu,  teismas, nagrinėdamas bylą, visų pirma privalo žinoti ir vadovautis visais galiojančiais norminiais aktais. Antra, valstybinis kaltintojas neturi pareigos nurodyti teismui įstatymus ar kitus norminius aktus. Pabrėžia, jog kiekvienas teismo posėdyje kaip atstovas dalyvaujantis asmuo privalo pateikti teismui įgaliojimą patvirtinantį dokumentą. Teismas, atsietai vertindamas įrodymus, padarė nemotyvuotą išvadą, kad A. M. įgaliojimo neįrašymas į protokolą, gali būti vertinamas kaip neatidumas, aplaidumas.

Kaip klaidingas įvardijamas teismo teiginys, jog 2002-06-20 protokole įrašyta                       A. Š. taip pat atstovavo V. Z. pagal iš jos gautą įgaliojimą. Pažymima  kaltinamajame akte esant nurodyta, kad į minėtą protokolą nėra įrašyti V. Z. atstovės duomenys, nėra jos įgaliojimo kopijos. Teismas nepagrįstai vertino ir tą faktą, jog to meto savivaldybės registracijos duomenyse užregistruoti visi savivaldybėje gauti šaukimai, pareiškimai ir kiti dokumentai. Kaip pažymi apeliantas, teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog nors šaukimai ir būdavo teisme duodami į rankas parnešti, bet šaukimą gavęs asmuo visada pasirašydavo ant šaukimo šaknelės, o parnešti šaukimai buvo registruojami savivaldybėje.

Teismas nuosprendyje konstatavo, jog vietoje faktiškai posėdyje dalyvavusios                      V. Z. įgaliotos atstovės A. Š. įrašius nedalyvavusią V. Z., buvo padaryta akivaizdi klaida. Prokuroro manymu, su tokiu teiginiu būtų galima sutikti nebent tokiu atveju, jei toks faktas būtų vertinamas atsietai nuo visų byloje surinktų įrodymų, tačiau sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad minėta aplinkybė yra viena iš išteisintosioms inkriminuojamų nusikalstamą veiką pagrindžiančių aplinkybių. Kritiškai vertinama teismo išvada, jog V. Z. ieškininis pareiškimas ir šaukimas atvykti į teismą galėjo būti neišsiųsti savivaldybei ar atstovė A. M. galėjo nedalyvauti teismo posėdyje. Atkreipia dėmesį, kad tokia išvada prieštarauja kitai nuosprendyje padarytai nepagrįstai išvadai, jog A. Š. ir J. R. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį pareikšti kaltinimai yra preziumuoti ir deklaratyvūs. Be to, jei teismas šią išvadą būtų vertinęs neatsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų visumos, šie duomenys turėtų būti laikomi pagrindžiančiais pastarųjų kaltę.

Teismo išvadų teisingumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog apygardos teismas, kaip melagingus įvertinęs liudytojų A. M. ir E. Š. parodymus, turėjo apie tai informuoti prokurorą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Pažymi, jog teismas nuosprendyje konstatavo nesant išskirtinių aplinkybių, jog klaidas padariusių, neteisingus sprendimus priėmusių bei netinkamai įstatymus taikiusių asmenų elgesys buvo nusikalstamas. Prokuroras tokį teismo teiginį vadina nemotyvuotu ir neaiškiu. Neteisiškas ir nekvalifikuotas teismo reikalaujamas neįvardintų išskirtinių aplinkybių buvimas, tokių aplinkybių aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardijant nuosprendyje.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjant civilinę bylą teisme prokuratūra nebuvo nei viena iš proceso šalių, nei suinteresuotas asmuo, todėl neturėjo nei teisės, nei galimybės apskųsti priimtą teismo sprendimą. LR generalinei prokuratūrai kreipusis į teismą dėl viešo intereso gynimo, 2006-04-25 Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002-06-20 sprendimą civilinėje byloje. Dėl šių aplinkybių apeliantas kaip nepagrįstą laiko pirmosios instancijos teiginį dėl to, kad prokuroras, manydamas A. Š. priimtą sprendimą esant neteisėtu, įstatymų numatyta tvarka jo neapskundė, dėl ko neva nėra pagrindo šį sprendimą laikyti neteisėtu, o A. Š. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pabrėžia, jog teismas nevertino, kad iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, jog 2002-06-20 tuo pačiu laiku vyko du posėdžiai skirtingose civilinėse bylose, kurias nagrinėjo teisėja A. Š.. Šią aplinkybę vertinant sistemiškai su kitais byloje surinktais įrodymais, galima teigti, jog posėdis dėl A. Z. buto privatizavimo apskritai nebuvo surengtas, o teismo posėdžio protokolas ir teismo sprendimas yra suklastoti.

Apeliantas pažymi ir tai, kad teismo protokole užfiksuoti A. M. teiginiai nesutampa su teismo sprendime A. M. priskirtais teiginiais. Anot apelianto, teismo sprendime netgi kiekybine apimtimi atsakovų paaiškinimų yra daugiau nei protokole. Maža to, A. M. priskirti teiginiai nesutampa su tais, kuriuos pagal A. Š. paaiškinimus pasakė posėdyje dalyvavusi moteris. Be to, abiejuose dokumentuose (protokole ir sprendime) nesutampa užfiksuoti dalyvavę asmenys.

Skunde pažymima, jog nors protokole nurodyta, kad V. Z. įstatymo nustatytu metu kreipėsi dėl nuomojamo buto privatizavimo, tačiau realiai tokių dokumentų nėra ir negali būti (to nėra ieškininiame pareiškime). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. Z. parodė niekur nesikreipusi dėl nuomojamo buto privatizavimo. Tad, apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės nurodymas protokole rodo aiškią tiek teisėjos, tiek sekretorės tyčią, parenkant net ir žinomai neteisingus duomenis, susidaryti sau teisiškai palankią situaciją atitinkam sprendimui priimti.

Pabrėžiama, jog iš teisme apklaustų liudytojų A. M., A. Š., J. E. ir E. V., taip pat kitų liudytojų parodymų ir bylos rašytinių įrodymų analizės darytina išvada, kad savivaldybės atstovas nebuvo informuotas apie posėdį, jam neįteiktas nei šaukimas, nei ieškinio nuorašas, nei kiti procesiniai dokumentai ir šis atstovas realiai teismo posėdyje nedalyvavo.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu surinktus įrodymus, prokuroras daro išvadą, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Š. ir J. R. kaltę padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Išteisintoji A. Š. atsikirtimu prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį. Pirmiausia išteisintoji pabrėžia jokios nusikalstamos veikos nepadariusi, ką ji nuosekliai tvirtino viso proceso metu.

Atsikirsdama į prokuroro skundo argumentus dėl teismo šališkumo, nurodo nesupratusi pastarojo mąstymo loginės sekos, to, kaip jis įžvelgia tariamą ryšį tarp jos gynėjo įprastinio rašymo stiliaus ir teismo nuosprendžio šališkumo. Pažymi, jog skundo argumentai leidžia manyti, kad pagal prokuroro poziciją teismas nešališkas būtų tik tokiu atveju, jei baigiamajame procesiniame akte besąlygiškai patvirtintų prokuroro atstovaujamą poziciją. Nors apeliantas ir nurodo esą teismas rodo pyktį valstybinio kaltinimo pusei, tačiau, anot išteisintosios, jis pats elgiasi neetiškai, t. y. vartojamomis sąvokomis ir išsireiškimais siekia ne pagrįsti teisinę poziciją, o tiesiog pateikti aiškiai neigiamą teismo ir jo priimto sprendimo moralinį vertinimą, pažeminti nepalankų sprendimą priėmusio teismo autoritetą. Nurodo, jog teismo šališkumo pagrindai yra išdėstyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, akcentuodama, jog prokuroro pateiktame skunde nėra nė vieno teisinio pagrindo, kuriuo grindžiamas tariamas teismo šališkumas. Spėja, jog apeliantas savo argumentus grindžia BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu – „kitomis aplinkybėmis, keliančiomis pagrįstų abejonių teismo nešališkumu“, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta. Teigia, jog prokuroras tiesiog nurodo ir akcentuoja tam tikrus nuosprendžio aspektus (trūkumus), tačiau niekaip neargumentuoja, kaip ir kodėl šie aspektai galėtų reikšti „kitokį tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi“. Kategoriškai nesutinka su teiginiu esą teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį ir nurodo pirmosios instancijos teismą išsprendus tik jos ir J. R. teisinės atsakomybės klausimą (nuosprendžiu įvertinti tik tie kaltinimai, kuriuos joms buvo pareiškę prokurorai).

Toliau prokuroras savo skundą grindė padarytais esminiais BPK pažeidimais ir teismo išvadų neatitikimu bylos aplinkybėms. Išteisintosios pastebėjimu, tai yra du savarankiški apeliacijos pagrindai, sukuriantys skirtingus teisinius padarinius (pirmuoju atveju – nuosprendis panaikinamas, antruoju – pakeičiamas). Pažymi, jog prokuroras šiuos apeliacijos pagrindus sudeda į vieną ir vertina kaip tapačius, dėl ko pateiktas skundas vertintinas kaip nenuoseklus ir prieštaringas: neaišku, ar prokuroras nori, jog byla būtų grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, ar to, kad nuosprendis būtų pakeistas.

Išteisintosios manymu, iš apeliacinio skundo turinio sunku aiškiai suvokti, kuo konkrečiai pasireiškė tariami esminiai BPK pažeidimai bei kokias konkrečias faktines aplinkybes teismas nuosprendyje nustatė iš esmės neteisingai. Teigia, jog prokuroras aptaria tik tuos konkrečių faktinių duomenų (įrodymų) turinio aspektus, kurie yra kaltinantys, ir visiškai nepamini gausybės kitų faktinių duomenų, kurių visuma aiškiai paneigia jai pareikštus kaltinimus. Toliau atsikirtime (4-ame ir 5-ame lapuose) išteisintoji aptaria konkrečius faktinius duomenis, kurie, jos manymu, apelianto skunde liko neišanalizuoti. Tvirtina, jog prokuroras selektyviai pasirinko vienokių ar kitokių teisme ištirtų įrodymų turinio aspektus, ir diskutavo tik apie juos, nepateikdamas išsamaus ir nešališko visų bylos įrodymų vertinimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko turi būti paliktas galioti nepakeistas.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, 2010 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus. Taip pat netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokuroras prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. išteisinamąjį nuosprendį, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą padaryti išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. Š. ir J. R. kaltę, ir atitinkamai padarius išvadą, baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Išteisintoji A. Š. ir jos gynėjas, išteisintosios J. R. gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Patikrinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo nesilaikoma. Išteisinant A. Š. ir J. R. neįsigilinta į visą įrodomąją medžiagą. Teismo išvada dėl išteisintųjų turėjo būti grįsta ne tik teisinančių, bet ir kaltinančių įrodymų objektyvia analize. Teismo nuosprendyje pateikti išteisinimo motyvai pernelyg vienpusiški. Kaltinimo įrodymai vertinti atsietai vienas nuo kito, kai kurie įrodymai ir svarbios bylai aplinkybės liko visai neįvertinti. Kolegija pažymi, kad teisingo nuosprendžio priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Matyti, kad kaltinimas iš tikrųjų grindžiamas dvejomis esminėmis aplinkybėmis. Viena iš jų laikoma, kad savivaldybės atstovas nedalyvavo 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje. Pagal kaltinimą tokią išvadą patvirtina bylos duomenys: apie gautą pareiškimą neinformuotas savivaldybės atstovas, neišsiųstas teismo šaukimas savivaldybės atstovui atvykti į teismo posėdį, neišsiųstas atsakovui ieškinio pareiškimo nuorašas, byla išnagrinėta nedalyvaujant savivaldybės atstovui, apie priimtą sprendimą nepranešta atsakovui, civilinėje byloje nėra savivaldybės atstovo įgaliojimo kopijos, įgaliojimo numeris neįrašytas į teismo posėdžio protokolą, pagal teismo posėdžio laiką ir datą tuo pačiu metu teisėja A. Š. nagrinėjo dvi skirtingas bylas.

Kita esmine aplinkybe laikoma, kad į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir teismo posėdžio protokolą įrašyta žinomai melaginga informacija, jog posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė A. M., kad ji prašė ieškovės V. Z. ieškinį atmesti, kad sprendimas priimtas dalyvaujant ieškovei V. Z. ir atsakovo atstovei A. M., kad V. Z. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu padavė prašymą privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir toks prašymas buvo priimtas bei užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios.

Tikrinant prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl išteisinamojo nuosprendžio matyti, kad jis priimtas apklausus A. Š. ir J. R., perskaičius BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka į teismo posėdį nekviestų, pirmiau apklaustų pirmosios instancijos teisme, liudytojų parodymus bei BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka liudytojos V. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kitą bylos medžiagą.

Išteisintoji A. Š. 2009 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje apklausta kaip kaltinamoji parodė, kad ji 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. Ji kalba remdamasi bendra praktika buvusia tuo metu Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme ir dokumentais, kuriuos matė byloje. Pripažįsta, kad toje byloje yra padaryta daug darbinių klaidų. Tačiau teigia, kad jokios tyčinės veikos tame nėra. Mano, kad taip galėjo įvykti dėl didelio darbo krūvio ir per neapdairumą, rašant kompiuteriu ant viršaus kito tos kategorijos sprendimo. Tuo sprendimu ji tik pripažino teisę į butą, o realizavo ir pardavė pati savivaldybė. Ji yra įsitikinusi, kad nagrinėjime savivaldybės atstovė dalyvavo. A. M., kaip savivaldybės atstovė, posėdžiuose dalyvaudavo dažnai, ją pažinojo. Jeigu ji įrašyta posėdžio protokole, vadinasi, dalyvavo. Kas atnešė tą pareiškimą, ji neprisimena. Galėjo būti taip, kad liepos mėnesį ji ėjo atostogų, kaip ir kiekvienais metais, galėjo kažkas skambinti, ar ji pati, pasižiūrėjusi į ieškovės amžių, čia jos pamastymai, todėl jį įdėjo tarp nagrinėjamų bylų. Teisme buvo kurjerių knyga, kurioje buvo registruojami išsiunčiami dokumentai. Kad konkrečiai tai bylai būtų išsiųsti šaukimai tokio įrašo nėra. Yra įrašai, kad siųsti dokumentai su jos indeksu, bet kas konkrečiai siųsta, neaišku. Būdavo tokių atvejų, kad teismo šaukimai, taupant lėšas, būdavo įduodami į rankas atstovams, kad nuneštų ir perduotų. Galėjo būti taip, kad teismo šaukimas buvo perduotas, o kaip buvo šiuo atveju buvo, ji neprisimena. Ji užrašydavo rezoliuciją, o visą paruošiamąjį darbą atlikdavo sekretorė. Sprendime yra techninių klaidų, bet klaidos padarytos dėl didžiulio darbo krūvio. Buvo rašyta kompiuteriu ant viršaus kito tos kategorijos sprendimo, todėl ir įsivėlė techninės klaidos. Tyčios klastoti tikrai neturėjo, to nesiekė ir nenorėjo. Ji nieko neklastojo, daryti žalą ar diskredituoti teisėjo vardą tikslo neturėjo. Nusikaltimo sąmoningai nedarė. Tą dieną išnagrinėjo 2 ar 3 administracines bylas ir 3 civilines bylas ir dar buvo sprendimų priėmimas. Sprendimus rašydavo jau turėdama posėdžio protokolą. Kaip buvo šiuo atveju, nežino, bet mano, kad rašė jau turėdama protokolą. Sekretorė nedidelius protokolus rašydavo iš karto posėdžio salėje. Ji nežino, realiai neatsimena, kodėl įrašė į sprendimą, tokio pareiškimo nebuvo byloje, gal savivaldybės atstovė paaiškino. Negali pasakyti, kodėl tokį sakinį įrašė. Negali paaiškinti, kodėl Z. byloje nėra įgaliojimo kopijos. Paprastai Vilniaus miesto savivaldybės atstovai turi generalinius įgaliojimus, pateikia tų įgaliojimų kopijas arba sekretorė nurašo įgaliojimo numerį ir išdavimo datą. Vienu metu dviejų bylų nenagrinėjo. Nei jos, nei Vilniaus rajono teismo sprendimai nebuvo peržiūrėti aukštesnės instancijos teisme. Iš to negalima traktuoti, kad jos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (t. 10, b. l. 83-85).

Išteisintoji J. R. 2009 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje apklausta kaip kaltinamoji parodė, kad apie ta civilinę bylą nelabai ką ir atsimena. Tokių ieškinių dėl privatizacijos buvo daug. Nebūdavo tokių atvejų, kad būtų išnagrinėta nepaskirta byla. Vilniaus savivaldybės atstovė A. M. dalyvavo teismo posėdyje, bet kodėl nėra įgaliojimo, nežino. Galėjo neturėti įgaliojimo, arba pažadėjo vėliau atnešti ir neatnešė, galėjo neveikti kopijavimo aparatas, nes tuo metu dažnai taip būdavo. A. M. pažinojo gerai ir pasitikėjo ja. Protokolas iki galo negalėjo būti pabaigtas, galėjo būti taip, kad ji sakė, kad įgaliojimą atneš vėliau. Tai yra jos aplaidumas, bet ne klastojimas. Tuo metu protokolus rašydavo ranka, galėjo nespėti įrašyti įgaliojimo numerio. Pripažįsta, kad aplaidžiai vykdė savo pareigas. Tuo metu byla nebuvo užvesta, viršelio nebuvo, todėl neužrašiusi, kad šaukimai išsiųsti. Buvo patikrinti siunčiamų dokumentų registracijos žurnalai. Ten yra nurodyta, kad išsiųsti dokumentai su teisėjos indeksu, bet ar tai šaukimai neaišku. Niekada netikrino savo protokolo su teisėjos sprendimu. Čia tiesiog  suklysta, bet kad suklastota ar tyčia taip padaryta, tai tikrai taip nebuvo. Kaip savivaldybės atstovė sakė, taip ji ir užrašė. Posėdžių protokolų niekada neklastojo. Jeigu atstovas dalyvaudavo posėdyje, tai sprendimų nesiųsdavo, įteikdavo. Nesutinka su kaltinimu, yra nekalta. Įgaliojimo numerio neįrašė gal dėl to, kad skubėjo (t. 10, b. l. 85-86).

Liudytoja V. Z. 2005 m. liepos 4 d. apklausiant ją ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad nuo 1945 iki 2002 metų ji gyveno bute (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno duktė J. S., anūkas V. Š. ir anūkė V. S. Visi jie buvo priregistruoti minėtame bute. Ji buvo pagrindinė šio buto nuomininkė ir mokėdavo reikiamus mokesčius už komunalines paslaugas. Dėl buto privatizavimo ji niekur nesikreipė, jokio prašymo ar pareiškimo nerašė. 2002 metais pažįstama moteriškė, vardu A., jai pažadėjo nupirkti naują butą vietoje jos buto, kuris buvo avarinės būklės. Ji A. davė savo pasą ir su ja važiavo pas notarą, kur pasirašė kažkokius dokumentus dėl buto. Pasirašant dokumentus jai niekas neišvertė dokumentų turinio. Po keleto savaičių ji dar kartą A. buvo nuvežta pas notarą, kur vėl pasirašė kažkokiuose dokumentuose. Ji negali pasakyti kokiuose, nes jie jai nebuvo išversti į suprantamą kalbą. Visus jos pasirašytus dokumentus pasiliko A. Negali pasakyti, ar pasirašė ieškininiame pareiškime Vilniaus m. 3 apylinkės teismui. Jai nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į teismo posėdį. Civilinėje byloje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo esančiame šaukime atvykti į teismo posėdį yra ne jos parašas. Ji nedalyvavo 2002 m. birželio 20 d. vykusiame teismo posėdyje dėl jos buto privatizavimo ir nežinojo, kas ją atstovaus teisme, jokio teismo sprendimo nėra gavusi (t. 1, b. l. 56-58).      

Liudytoja A. Š. 2008 m. spalio 10 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad norėjo pirkti butą (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkė buvo senutė. Jos susitarusios dėl pirkimo. Kai jau priėjo prie pirkimo-pardavimo momento, išaiškėjo, kad butas valstybinis. Jai pasakiusi, kad privatizuoti yra galimybė tik per teismą. Buvo sunkumų. Nei vienas advokatas nenorėjo atstovauti, nes buvo praleisti terminai. Tačiau buvo priežasčių, kodėl tie terminai praleisti. Todėl surinko dokumentus, paėmė iš  pažymą ir pateikė ieškinį teismui. Buto savininkė galėjo būti V. Z., o ji turėjo jos įgaliojimą. Dokumentus, susijusius su ieškiniu, ji rinko, nes senutė silpnai vaikščiojo. Vyko pas notarę. Įgaliojimas buvo išduotas tik surinkti dokumentus ir dėl privatizavimo. Nebuvo įgaliojimo dėl pirkimo. V. Z. ji surado butą, nupirkdama savo vardu. Planavo keisti butus vieną į kitą, jei pasisektų. V. Z. dukra buvo nusigėrusi. Butas buvo avarinės būklės, po gaisro. Laikinai V. Z. paimdavo sūnus dvasininkas. Turėjo sutikimą privatizuoti V. Z. vardu. Labai mažai ką prisimena. Surašytą ieškinį ji pristatė į teismo raštinę. Jai buvo aktualu, ji skambindavo ir domėdavosi, kada bus teismas. Apie bylos laiką sužinojusi telefonu. Šaukimas galėjo būti išsiųstas V. Z.. Nežino, ar jai pačiai buvo išsiųstas. Ieškininį pareiškimą pasirašė ji pati. Viską surašė advokatas. Teismo posėdis vyko teisėjos kabinete. Nagrinėjo bylą teisėja A. T. V. Z. nedalyvavo. Atsakovai buvo savivaldybė. Negali pasakyti, ar buvo savivaldybės atstovė. Bet buvo dar dalyvaujančių šalių be jos pačios. Ji nesidomėjo, kas jie tokie. Dalyvavo teisėja, sekretorė, ji ir dar dvi moterys. Teisme ji laukė klausimų, nes dėl ko negalėjo kreiptis laiku, viskas buvo išdėstyta. Kitoms šalims taip pat pateikė klausimus. Viena moteris tikrai pritarė sprendimui privatizuoti. Užėjus į teisėjos kabinetą, buvo paprašyta pasų. Atsisėdo prie ilgo stalo, iš vienos pusės teisėja, iš kitos jos. Buvo pagarsintas ieškinys ir užduodami klausimai. Jos pačios kelis kartus klausė, kodėl negali dalyvauti V. Z., kodėl laiku nesikreipė. Paskui klausė kitos moteriškės. Iš buvusių dviejų moterų kalbėjo tik viena. Ji neprieštaravo pateiktam ieškiniui. Pabaigoje teismo, kai teisėja paklausė jos nuomonės, ji pasakė - ,,aš neprieštarauju“. Posėdis vyko iš ryto. Jai atrodo, kad prieš jų posėdį kito posėdžio nebuvo. Posėdis vyko neilgai. Prisimena, kad teismo posėdžio sekretorė buvo jauna. Iš teismo salėje esančių žmonių ji atpažįsta teisėją ir sekretorę. Trečia moteris (V. M. po jos pačios apklausos teismo buvo palikta teismo salėje), jai matyta. Ar ji dalyvavo tada teismo posėdyje, negali tvirtai garantuoti. Moteris, kuri neprieštaravo privatizavimui, jai atrodo, buvo iš savivaldybės. Nežino, ar ji prisistatė. Atrodo, sprendimas buvo skelbiamas ne iš karto. Kada negali pasakyti. Teisme dalyvavo vieną kartą. Jei sprendimas buvo skelbiamas kitą dieną, tai ji nedalyvavo. Išėjo su tokia nuostata, kad viskas pavyko. Sprendimo paskelbimo aplinkybių neprisimena. Sprendimą atrodo pasiėmė ji dar neįsiteisėjusį. Svarbu buvo pasiimti, kad V. Z. nenumirtų. Seniūnijoje ji (Š.) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo, pasirašė sutartį ir nuvežė į Registrų centrą. Nežino, ar seniūnija buvo gavusi sprendimą. Neprisimena, ar ji pati pateikė sprendimą. Kai ji nuvažiavo į Registrų centrą su dokumentais, tai su V. Z. atvažiavo kiti asmenys ir pasiėmė dokumentus. Buvo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė giminaičiu. Jis sakė, kad pirks V. Z. butą. Ji buto nenusipirko. Ji bandė V. Z. perkalbėti, bet nepavyko. Dėl ginčo apie bendras patalpas, ji nieko nežino. V. Z. ji siūlė trijų kambarių butą, už vieno kambario butą. V. Z. butas buvo su žemės sklypu. Ji norėjo statyti namą. Dėl to buvo perkamas butas, kad jį rekonstruoti ar statyti naują. Metų bėgyje ji turėjo ir kitą bylą. Kai gavo sprendimą, jį skaitė. Jis buvo trumpas. Parašyta – leista privatizuoti. Parašyta ant vieno lapo. Kas ką sakė, atrodo, kad nebuvo smulkiai išdėstyta. Atliekant ikiteisminį tyrimą ji atpažino žmogų, kuris, kaip jai atrodė, panašus į tą žmogų, kuris dalyvavo su ja teismo posėdyje (t. 9, b. l. 33-34). Liudytoja A. M. į teismo klausimą atsakė, kad A. Š. minimame teismo posėdyje nedalyvavo. Šią moterį, t. y. liudytoją A. Š. pirmą kartą pamatė STT. Paprastai bylose dalyvauja advokatai, o žmonės atstovauja retai. Šios liudytojos neprisimena (t. 9, b. l. 34).

Liudytoja A. Š. parodė, kad moteris, dalyvavusi su ja teismo posėdyje, buvo jaunesnė nei liudytoja A. M.. Tik jos šukuosena panaši. Ar panašus balsas – neprisimena. Kūno sudėjimas, ūgis – panašūs (t. 9, b. l. 34).

Liudytoja A. Š. 2007 m. kovo 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2002 metais su V. Z. susitarė pirkti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Namas buvo sudegęs, be stogo, gyveno V. Z. valkataujanti dukra su sūnumi. Nei dukra, nei V. Z., kuri gyveno pas sūnų (duomenys neskelbtini), neturėjo buto nuosavybės dokumentų, turėjo tik seną orderį. Advokatas parašė ieškinį dėl termino atstatymo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. V. Z. sena, nevaikščiojo, todėl pas notarą buvo patvirtintas įgaliojimas liudytojos vardu dėl buto privatizavimo. Pas notarą buvo patvirtintas dukros ir anūko sutikimai. Ji surinko visus reikiamus dokumentus ieškiniui ir pateikė teismo raštinėje 2002 m. gegužės mėnesio pabaigoje – birželio pradžioje. Teisėja telefonu informavo apie teismo posėdžio laiką. V. Z. teismo šaukimas gal buvo išsiųstas. Teismo posėdis vyko Vilniaus miesto 3 teisme, esančiame Sodų g., 3 aukšte, teisėjos A. T. (Š.) kabinete, į kurį užeiti pakvietė sekretorė J. R. Posėdyje dalyvavo dar 1 ar 2 moterys, savivaldybės atstovė atsakinėjo į klausimus teismui. Ji atstovavo V. Z., kuri sirgo, nevaikščiojo, žinojo apie teismo procesą. Teisme ji parodė įgaliojimą, pasą. Tuo metu kabinete buvo nagrinėjama tik ši byla. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų ji atpažino savivaldybę atstovavusią A. M., kuri pritarė ieškiniui. Gal praėjus savaitei teismo raštinėje ji gavo išrašą, kurį pateikė seniūnijai. Reikėjo laukti sprendimo įsiteisėjimo. Tada sutvarkė buto privatizavimo dokumentus V. Z. vardu. Registruojant dokumentus kadastre su V. Z. kilo nesutarimai dėl buto pirkimo. Be to parodė, kad šiame teisiamajame posėdyje jos parodymai tikslesni. Aplinkybes prisimena geriau nei 2005 metais (t. 7, b. l. 12-15).

Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo parodė, kad susitarė su V. Z. iš jos pirkti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje avariniame stovyje. Kai jau reikėjo važiuoti pas notarą įforminti buto pirkimą-pardavimą, paaiškėjo, kad butas neprivatizuotas. Tada ji nuvežė V. Z. pas notarą į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią notarų kontorą, kur V. Z. įgaliojo ją atstovauti tvarkant visus buto privatizavimo reikalus. Taip pat notarė patvirtino ir šeimos narių susitarimą, kad butas būtų privatizuojamas V. Z. vardu. Ji nuvažiavo į seniūniją ir išsiaiškino, kad privatizacijos terminai baigėsi ir butą privatizuoti galima tik teismo keliu. Ji nuvyko pasikonsultuoti su advokatu, tačiau jis neapsiėmė padėti. Jis paaiškino, kad nebepavyks privatizuoti minėto buto. Po to ji kreipėsi į kitą advokatą. Jis sutiko jai surašyti ieškininį pareiškimą, tačiau atstovauti atsisakė. Advokato nurodymu ji surinko ir jam pateikė reikiamus dokumentus. Ji neprisimena kieno vardu buvo surašytas ieškininis pareiškimas, ar jos, ar V. Z. Ieškininį pareiškimą ir reikiamus dokumentus ji nuvežė į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo raštinę, taip pat sumokėjo visus reikiamus mokesčius. Ji atstovavo V. Z. civilinėje byloje dėl teisės V. Z. privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), pripažinimo. Ji neprisimena ar gavo šaukimą į teismo posėdį, o apie teismo posėdžio datą ir laiką sužinojo telefonu paskambinusi į teismą. Niekas jos neprašė apie posėdį pranešti V. Z., o šaukimo pastaroji negalėjo gauti, nes tuo metu negyveno bute (duomenys neskelbtini), o buvo pas savo sūnų (duomenys neskelbtini) kaime. Ji dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris vyko antrame ar tai trečiame teismo pastato aukšte esančiame kabinete. Posėdis prasidėjo apie 10 valandą. Kabinete posėdžio metu buvo teisėja, sekretorė ir dar dvi moterys, kurios buvo tikrai ne iš seniūnijos. Posėdžio metu ji turėjo teisėjai pateikti pasą bei atsakyti į teisėjos klausimus. Abi moterys pritarė ieškininiam pareiškimui. Teismo posėdis truko apie 15 minučių. Teisėjos pavardės ji neprisimena. Teismo sprendimą pati pasiėmė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo raštinėje (t. 1, b. l. 75-80). Paklausta ar galėtų atpažinti moteris, dalyvavusias teismo posėdyje, atsakė, kad viena iš moterų ji įsiminė, nes buvo su itin margu, kaimišku sijonu, ji buvo pilnoko sudėjimo, pagyvenusio amžiaus, apie 40-45 metų, gal ir galėtų atpažinti iš veido bruožų. Moters plaukai buvo neilgi. Antrosios moters nepamena, jos atpažinti negalėtų, apibūdinti negali, nes neatsimena.    

2005 m. spalio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. Š. kaip moteriškę, dalyvavusią teismo posėdyje dėl teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo, pagal šukuoseną atpažino A. M. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole pažymėta, kad liudytojai buvo pateiktos asmenų nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 2 buvo A. M. Atpažįstančioji A. Š. pareiškė, kad atpažįsta moterį, esančią nuotraukoje Nr. 2. Ją atpažįsta pagal šukuoseną. Pagal veido bruožus tiksliai jos neatsimena, tačiau gerai atsimena teismo posėdyje dalyvavusios moteriškės šukuoseną. Moteriškės plaukai nebuvo kirpti trumpai, taip pat nebuvo ilgi – jos šukuosena vadinama ,,Sason“. Nuotraukoje Nr. 2 esančios moteriškės šukuosena ir yra būtent tokia. Gatvėje sutikusi minėtos moteriškės neatpažintų, tačiau įsiminė jos šukuoseną ir dėvėtą margą (su gėlių motyvais) sijoną (t. 1, b. l. 84-85). 2005 m. spalio 21 d. akistatos su A. M. metu A. Š. į klausimą ar šalia sėdinti moteriškė (A. M.) dalyvavo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo posėdyje, A. Š. parodė, kad dabar negalėtų to teigti, nes nėra visiškai tuo tikra. Šios akistatos metu A. M. kategoriškai parodė, kad nedalyvavo teismo posėdyje dėl V. Z. buto privatizavimo, jokio sijono su gėlių motyvu nėra turėjusi ir neturi (t. 1, b. l. 86).

Liudytoja A. M. 2008 m. spalio 10 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie V. Z. civilinę bylą sužinojo gavusi dokumentus iš mero. Jai paskambino ir mero referentė ir prašė užbėgti. Parodė jai sprendimą. Adresas buvo (duomenys neskelbtini). Klausė, ar ji dalyvavo, sakė, kad kažkas neaišku su plotu. Jai atsakė, kad nieko neprisimena, kad pateiktų klausimą raštu. Gavo raštą iš mero. Buvo pridėtas teismo sprendimas ir prašoma atsakyti per vieną dieną. Ieškojo pas save tokios bylos, bet nerado. Sprendimas jai buvo nematytas. Nubėgo pas vedėją. Jis pasakė, kad gal ji dalyvavo tokioje byloje. Jam pasakė, kad bylos neranda. Gavo dar kitą raštą su prašymu pateikti dokumentus. Nuėjo į teismą susipažinti su byla. Pažiūrėjo, kad jie tokių dokumentų negavę. Paėmė sprendimą. Jos įgaliojimo byloje nebuvo. Suprato, kad tikrai jie nedalyvavę. Sprendė pagal dokumentus. Nebuvo jai pateiktas nei ieškinys, nei šaukimas. Atsakė į vieną raštą, kad neturi dokumentų. Paaiškėjo, kad butas privatizuotas, susisiekė su seniūnija. Savivaldybė jokių dokumentų nebuvo gavusi, nei teismo sprendimo. Tuo metu savivaldybėje buvo keliolika darbuotojų, kurie atstovaudavo bylose. Sprendime buvo įrašyta jos pavardė. Todėl ji viską aiškinosi. Jai buvo pranešta. Buvo manoma, kad ji dalyvavo. Vilniaus 3 apylinkės teisme būdavo nemažai bylų. Teko dalyvauti teisėjos A. Š. nagrinėjamose bylose. Paprastai pateikdavo įgaliojimą teisme ir jo kopiją. Dar asmens dokumentą pateikdavo dažniausiai darbo pažymėjimą. Jos teisme asmens dokumento ne visada prašydavo, o įgaliojimo visada. Ji darbo pažymėjimą laikydavo prie įgaliojimo. Įgaliojimas buvo pastovus kažkuriam laikui. Būtinai pateikdavo kopiją. Posėdžio sekretorė pasiimdavo. Reti būdavo tokie atvejai, kad įgaliojimo kopijos nebūdavo duodamos, o įrašomas į protokolą  įgaliojimo numeris, ar kad prisižadėtų atnešti įgaliojimą į kitą posėdį. Jei kopijavimo aparatai būdavo sugedę, tai tada nebent nebūdavo kopijos. Reti tokie atvejai. Gal ir pasitaikydavo. Numerį įgaliojimo visada įrašydavo. Kažkiek priklausė ir nuo teisėjos reiklumo, bet paprastai kopijų reikėdavo. 2005 metais susipažįstant su byla  viskas buvo nematyta, negirdėta. Kai dalyvauji byloje, kažką prisimeni. Jokio dokumento nebuvo rasta. Niekas nežinoma, keista viskas. Buvo jos pavardė sprendime, o ji nieko neprisimena. Nebuvo jokio šaukimo, jokie dokumentai nesurasti. Byloje nebuvo atžymų, kad teismo šaukimai išsiųsti į savivaldybę. Pagal tą bylą teismo šaukimas išsiųstas tik ieškovei, savivaldybei ne. Tokio pobūdžio bylose atsiliepimai į ieškinį nebuvo privalomi. Jei reikia, nurodydavo vedėjas 2002 m. iš teisėsaugos institucijų gauti dokumentai buvo registruojami žurnale. Nežino, ar buvo privaloma  registruoti kompiuteryje. Iš teismo gauti dokumentai būdavo registruojami Teisės departamente. Sužinojusi, kad sprendimas  suklastotas, ieškojo dokumentų pas save. Nieko nerado. Kadangi kraustėsi į kitas patalpas ir dalį bylų sunaikino, ėjo klausti pas referentę, kuriai pasakė, kad pati neturinti bylos. Neklausė ar yra kas pas referentę registruota. Tuo metu buvo keičiamos kompiuterinės programos ir referentė jai negalėjo atsakyti. Sena programa neveikė, o nauja buvo tik įdiegiama. Negali pasakyti, ar 2002 metų birželio mėnesį buvo kompiuterinė programa. Buvo žurnalas ir į jį registruodavo. Nebuvo rasta jokių registruotų dokumentų. Rengė merui raštus dėl V. Z. bylos. Pirmą raštą parengė iš sprendimo, kuris buvo gautas iš mero. Po šio rašto pradėjo domėtis, kai gavo kitą raštą pateikti ieškinį ir šaukimą. Bėgo į teismą. Archyve rado bylą. Matė, kad  nėra įgaliojimo, kad nėra siųstų dokumentų. Jai pasirodė keista. Antrą ir trečią pažymas merui rašė ne savo iniciatyva. Buvo pareikalauti procesiniai dokumentai. 2005 m. kovo 30 d. pasiėmė sprendimą archyve. Jį gavo kaip savivaldybės atstovė. Pasiėmė ir pasirašė. Su byla susipažino kai atėjo raštas iš mero, kad reikia šaukimo, kada ieškinys gautas, tada ji nuėjo susipažinti su byla archyve (t. 9, b. l. 26-31).

Liudytoja A. M. 2006 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento juridiniame skyriuje, pagal jai suteiktus įgaliojimus atstovauja savivaldybę teismuose gana dažnai, 20-30 kartų per mėnesį, kartais 2-3 bylose per dieną. Apie teisme nagrinėjamas bylas paprastai pranešama siunčiamais teismo šaukimais arba posėdžių sekretorė pasirašytinai įteikia šaukimą. Paprastai ji ir bendradarbis V. R. bylose atstovauja savivaldybę. Jeigu ieškininis pareiškimas ir teismo šaukimas gaunamas paštu, jis registruojamas juridinio skyriaus gaunamų raštų žurnale, skyriaus vedėjas vizuoja pareiškimą ar šaukimą skyriaus darbuotojui. Dėl V. Z. civilinės bylos ieškininio pareiškimo nuorašo ir teismo šaukimo 2002 metais savivaldybė negavo, nes tokie dokumentai neregistruoti žurnale. Be to, vedamas baigtų bylų žurnalas ir 2002 metais V. Z. byla neregistruota (t. 6, b. l. 84-87).

2005 m. liepos 5 d. liudytojo apklausos protokole A. M. parodyta, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme civilinėje byloje dėl teisės V. Z. privatizuoti butą, esdantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo Vilniaus miesto savivaldybės atstovauti jai neteko. Vilniaus m. savivaldybės teisės departamento juridiniame skyriuje nebuvo gautas V. Z. nei ieškininio pareiškimo nuorašas, nei šaukimas į teismo posėdį, nei sprendimo nuorašas. Buvo gautas fizinio asmens pareiškimas dėl privatizacijos metu netiksliai paskaičiuoto asmenims priklausomo bendro naudojimo patalpų ploto. Minėto pareiškėjo pavardė – B. Rašydama pažymą Vilniaus miesto merui dėl J. B. prašymo, teismo archyve paėmė pažiūrėti civilinę bylą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Bylos medžiagoje ji nerado savo  įgaliojimo kopijos, šaukimo į teismo posėdį kopijos, teismo posėdžio protokole nebuvo įrašytas jos įgaliojimo numeris. Jai kilo įtarimas dėl minėtos bylos. Išsiaiškinus situaciją, ji parašė galutinę pažymą merui apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą ir su tuo susijusią civilinę bylą (t. 3, b. l. 5-6).

Iš 2003 m. liepos 12 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. M. taip pat parodė, kad jai neteko atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės V. Z. civilinėje byloje, nei ieškininio pareiškimo nuorašas, nei šaukimas į apylinkės teismo posėdį, nei sprendimo nuorašas nebuvo gauti. Ji taip pat parodė iš ko jai tai tapo žinoma. Savivaldybės administracija gavo piliečio B. raštą dėl per daug bendrojo naudojimo patalpų privatizavimo. Pagal raštą užvesta byla. Mero patvarkymu šis klausimas buvo pavestas labai skubiai išsiaiškinti Juridiniam skyriui. Juridinio skyriaus vedėjas E. V. pavedė jai išsiaiškinti. Gavusi savivaldybės administracijoje užvestą bylą, prie minėto B. rašto rado pridėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 metų sprendimą, iš kurio matosi, kad šis teismas pripažino teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). Pagal šio sprendimo kopiją, kuriame buvo nurodyta, kad ji dalyvavo teismo posėdyje, neturėjo atstovavimo bylos dėl minėto buto privatizavimo teisės pripažinimo. Jokios bylos nerado. Apie tai pranešė skyriaus vedėjui. Vedėjas jai nurodė pasidomėti dėl to teisme. Ten archyve jai buvo išduotas sprendimo nuorašas, ji apie gavimą pasirašė civilinės bylos aplankale. Su juo supažindino skyriaus vedėją, šis nurodė surašyti merui pažymą. Pažymoje merui atsakė, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo rašytas, nes to nereikėjo daryti pagal galiojusį įstatymą, kad dėl minėto buto privatizavimo ir bendro naudojimo patalpų ploto priskyrimo reikėtų kreiptis į atitinkamą seniūniją. Vėliau skyrius vėl gavo B. raštą su mero klausimais dėl civilinės bylos. Vedėjas pavedė jai nuvykti į Šnipiškių seniūniją ir išsiaiškinti, ar teisingai privatizuotos bendrojo naudojimo patalpos. Ji nuvyko ir susipažino su ten esančiais dokumentais dėl privatizavimo. Tuomet merui parašė, kad plotai atitinka, kad neprivatizuota daugiau bendro naudojimo patalpų. Vėl iš mero skyriaus gavo raštu klausimus. Buvo klausiama, ar savivaldybės administracija buvo gavusi ieškinį, kitų klausimų neatsimena. Savivaldybėje jokių atstovavimo dokumentų nerado. Nuvyko į teismo archyvą ir susipažino su byla. Pamatė, kad savivaldybės administracijai jokie procesiniai dokumentai (ieškinys), šaukimai nebuvo išsiųsti, kad savivaldybės administracija būtų juos gavusi, nebuvo jai mero išduoto įgaliojimo dėl atstovavimo teisės teisme, teismo posėdžio protokole nebuvo įrašytas jai išduoto įgaliojimo numeris, išdavimo data. Ji paprašė archyvo darbuotojos išduoti dokumentų kopijas, jas greitai parnešė ir parodė vedėjui. Po to merui parašė pažymą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo gauti procesiniai dokumentai, atstovas, tame tarpe ir ji, civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo (t. 3, b. l. 9-10).

2005 m. rugpjūčio 2 d. akistatos su J. R. protokole pažymėta, kad A. M. kategoriškai parodė, kad teismo posėdyje nagrinėjant V. Z. ieškinį, ji nedalyvavo, nėra gavusi nei šaukimo, nei kitų dokumentų, tai teigia ir dėl to, kad pas ją nėra jokių su byla susijusių dokumentų. Savo parodymų ji nepakeitė ir po to, kai J. R. parodė, kad A. M. dalyvavo teismo posėdyje (t. 3, b. l. 11).

2006 m. vasario 28 d. akistatos su A. Š. protokole A. M. parodyta, kad teismo posėdyje 2002 m. birželio 20 d. ji nedalyvavo. Iki 2005 m. priimto sprendimo byloje ji nežinojo. A. Š. parodė, kad vizualiai bylos aplinkybių ji neatsimena, bet yra įsitikinusi, kad A. M. dalyvavo bylos nagrinėjime, nes jos pavardė yra užfiksuota teismo posėdžio protokole ir priimtame sprendime (t. 3, b. l. 13-14).

Liudytoja E. Š. 2008 m. lapkričio 21 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. paruošė pažymą pagal mero rezoliuciją. Buvo pateiktos kelios pažymos, kol pateikė teisingą. Neigia, kad bendravo su A. M. Teismo sprendimo nematė, nes nepateikė teisės departamentas. Sprendimo išrašas buvo seniūnijoje. Kad A. M. nedalyvavo teismo posėdyje, ji (Š.) galėjo tik išprotauti. Be to, savivaldybės būsto skyriaus byloje nebuvo informacijos, kad vyksta teismas (t. 9, b. l. 43-44).

Liudytoja E. Š. 2007 m. spalio 30 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2005 m. gautas piliečio J. B. prašymas išsiaiškinti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini, privatizavimo. A. M. pateikė patikslintą pažymą dėl civilinės bylos, kurioje teismo sprendimu V. Z. leista privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Buvo nustatyta, kad A. M. teismo posėdyje 2002 m. birželio 20 d. nedalyvavo, V. Z. taip pat nedalyvavo ir teismo sprendimo nuorašas savivaldybei nebuvo atsiųstas. Tai nustatyta iš teisininkų pateiktų pažymų ir bylų registracijos savivaldybėje dokumentų. Nebuvo atvejo, kad teismo šaukimai, ieškininiai pareiškimai (teisminė byla) nebūtų registruoti savivaldybėje, jeigu atsiųsti. Šis butas turėjo įsiskolinimų, todėl neleidžiama privatizuoti. Privatizavo seniūnija, pažeidė gyvenusių V. Z. anūkų ir dukros teises. Ji taip sprendžia iš praktinės patirties (t. 6, b. l. 180-183).

Liudytojas J. E. parodė, kad 2002 metais buvo Vilniaus miesto savivaldybės teisės ir personalo departamento direktorius. Šiose pareigose dirbo iki 2007 metų. Šio departamento žinioje buvo ir Juridinis skyrius. Šis skyrius atstovavo savivaldybę teismuose, ruošdavo procesinius dokumentus. 2002 metais skyriaus vedėju buvo E. V. Buvo apie 14 žmonių, kurie atstovaudavo teismuose. Darbuotojai turėjo įvairių bylų skaičių nuo 30 iki 50 vedamų bylų pas kiekvieną darbuotoją. Gautą bylą skyriaus vadovas pavesdavo atsakingam darbuotojui ir jis toliau buvo atskaitingas už bylos vedimą savo tiesioginiam vadovui. Teismo šaukimus pasiima pats darbuotojas arba pasirašo pas posėdžių sekretorę, kad apie sekantį posėdį žino. Atskirai savivaldybėje gauti šaukimai nebuvo registruojami. Į pirmą posėdį teismo šaukimus atsiųsdavo paštu arba atnešdavo kurjeris. Kaip konkrečiu atveju buvo, negali pasakyti. Atskiro skundo, kuriame būtų registruojami šaukimai, nebuvo, bet dokumentai skyriuje ir departamente buvo registruojami. Aplinkybių, susijusių su V. Z. byla, neprisimena. Teko bendrauti su A. M. po to, kai šis klausimas iškilo. A. M. buvo susirūpinusi, bet konkrečių aplinkybių jis neprisimena. Jeigu pažymos prieštarauja viena kitai, tai rašant antrą pažymą pirmoje aplinkybės nevisai buvo žinomos ir aiškios. Negali atsakyti nieko, kas liečia V. Z. bylą. Jam žinoma, kad A. M. buvo priversta bendrauti su E. Š. Šiuo klausimu detalių neatsimena, bet A. M. jautė įtampą, fonas buvo sukurtas iš mero referentės E. Š. Dėl dokumentų (pažymų) geriau galėtų paaiškinti pati A. M. (t. 9, b. l. 73-74).

Liudytojas E. V. parodė, kad šis klausimas iškilo, kai gavo iš mero paklausimą, prašymą paruošti pažymą. Pažymas ruošė A. M. Kaip teigė A. M., ji susipažino su teisme esančia byla, nes pas save nerado tos bylos medžiagos ir parašė tokią pažymą. Pirmoji buvo parašyta remiantis teismo sprendimu. Dėl antros pažymos jis sunkiai gali atsiminti, bet turėjo būti teismo sprendimas. Juristė buvo nuėjusi į teismą susipažinti su byla ir buvo pateikti dokumentai iš bylos. Kaip teigė juristė, nebuvo jos parašų teismo saugomoje byloje. A. M. aiškino, ko nėra byloje ir pateikė dokumentų kopijas, sakė, kad tarp baigtų bylų tokios bylos. Buvo pateiktas baigtų bylų žurnalas ir ten nebuvo tokios bylos. Jam nėra žinoma, kad prieš ruošiant pirmą pažymą A. M. buvo teisme, pasiėmė sprendimą ir matė bylą. Dėl antros pažymos nieko negali pakomentuoti. Paruoštą pažymą pasirašo ne jis. Jis tik derina ir, jeigu atitinka dokumentus, jis vizuoja. Mano, kad A. M. padarė tokią išvadą remdamasi civilinės bylos medžiaga, nes nebuvo siųsti šaukimai, ieškininiai dokumentai savivaldybės juristams (t. 9, b. l. 74-76).

Liudytojas V. R. 2006 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad civilinių bylų ieškininiai pareiškimai ir teismo šaukimai buvo registruojami savivaldybės departamento gaunamųjų raštų žurnale. Jie darbuotojų dalyvavimui teisme buvo vizuojami skyriaus vedėjo ir darbuotojui perduodami pasirašytinai. Darbuotojai, užsivedę laisvos formos bylas, pagal teismo šaukimus dalyvaudavo bylose. Teismui perskaičiuos jo parodymus, duotis ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jo praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad vienu metu tas pats teisėjas vestų du teismo posėdžius skirtingose bylose. Nebuvo taip, kad jis ir A. M. vienu metu dalyvautų kaip atsakovo atstovai pas tą pačią teisėją skirtingose civilinėse bylose (t. 3, b. l. 16-17, t. 6, b. l. 87-88).   

Liudytojas A. J. 2008 m. spalio 10 d. parodė, kad 2002 metais, t. y. tuo metu dirbo  Vilniaus miesto savivaldybėje administratoriumi. Jam tuo metu apie tuos įvykius nebuvo žinoma. Sužinojo po 2005 m. Paskambino STT. Jis susirinko informaciją iš Teisės departamento ir dokumentų. Gavo pažymą iš Teisės departamento, apklausė kelis darbuotojus iš savivaldybės Būsto skyriaus. Meras buvo gavęs B. prašymą išnagrinėti klausimą dėl bendro naudojimo patalpų. Meras užvizavo šitą reikalą išnagrinėti Teisės departamentui. B. bendras plotas buvo su Z. Teisės departamentas pradėjo aiškintis ir išsiaiškino, kad savivaldybė nieko nežinojo apie šio klausimo nagrinėjimą teisme, negavo jokių dokumentų apie teismo posėdį. Seniūnas, gavęs teismo sprendimo nuorašą, leido butą privatizuoti V. Z. (t. 9, b. l. 32).

Liudytojas A. J. 2007 m. spalio 9 d. davė iš esmės tokius pačius parodymus. Apie 2005 metų įvykį jam žinoma, kad savivaldybės meras gavo raštą iš piliečio B., kuriame prašė paaiškinti, kodėl jam privatizuojant butą atiteko per mažai patalpų (duomenys neskelbtini). Besiaiškinant V. Z. buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo aplinkybes, paaiškėjo, kad butas privatizuotas teismo sprendimu. Savivaldybė nebuvo informuota apie teismo sprendimą. V. Z. butą privatizavo už keletą šimtų, pardavus gavo apie 140-150 tūkstančių. Savivaldybei padaryta turtinė žala. Informavo Teisės departamentą, kad neturėjo informacijos apie teismo posėdį. Yra gavęs vieną pažymą, kad niekas nebuvo informuotas, nedalyvavo teismo posėdyje (t. 7, b. l. 151-152).  

2002 m. birželio 20 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjos A. T. sprendime nurodyta, kad ,,V. Z. laiku kreipėsi dėl buto privatizavimo. Prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau buto privatizavimo klausimas nebaigtas laiku dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios“ (t. 1, b. l. 135). Tačiau toks kreipimosi faktas V. Z. ieškininiame pareiškime nenurodytas (t. 1, b. l. 122).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 27 d. nutartimi atnaujino procesą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, kurioje buvo priimtas 2002 m. birželio 20 d. sprendimas numatytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte pagrindu.

2006 m. balandžio 25 d. sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų kolegija panaikino Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02. Teismas priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės V. Z. ieškinys atmestas (t. 4, b. l. 74-79). Šis sprendimas įsiteisėjo 2006 m. gegužės 26 d. (t. 4, b. l. 81). Sprendime konstatuota, kad V. Z. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ginčo buto negali privatizuoti, o pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą galima realizuoti tik tą teisę, kuri buvo įgyta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laike ir buvo pažeista. Teismo sprendime konstatuota, kad nustatyta tvarka ir terminais V. Z. nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, kadangi galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė V. Z. subjektyvinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo, todėl ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista, todėl taikyti šioje byloje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.  Šiame sprendime konstatuota, kad civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 nėra sudarytas ieškovės ir kitų pilnamečių ginčo buto nuomininkų susitarimas dėl ginčo buto privatizavimo, kuris privalomas (t. 4, b. l. 74-79).

2005 m. birželio 16 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta civilinė byla Nr. 2-2774-06/02. Nustatyta, kad 1 lape yra 2002 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos A. T. nutartis civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškininį pareiškimą atsakovams Vilniaus m. valdybai dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2002 m. birželio 20 d.  8 val. 20 min. Vilniaus m. 3 apylinkės teisme Sodų g. 9-301, Vilniuje. Nutartyje nurodyta, kad nuspręsta išsiųsti šaukimą ieškovei, o atsakovams – šaukimą ir ieškininio pareiškimo nuorašą. Nutartyje šalia įrašytos pavardės ,,A. T.“ yra šratinuku įrašytas mėlynos spalvos parašas (t. 1, b. l. 116, 120), įrašas šratinuku ,,2002 06 20  8.20“ (t. 1, b. l. 116, 122).

Šio protokolo 6-7 lapuose yra 2001 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 206  patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 61V tarp UAB ,,Š“ ir V. Z., kopija. Dokumento kopija 2002-06-03 padaryta referentės – personalo inspektorės A. V., patvirtinta UAB ,,Š“ apvaliu antspaudu (t. 1, b. l. 116, 126-128).

Šio protokolo 8 lape yra gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), paso kopija. Dokumentas pasirašytas nuomotojo ir nuomininkės – V. Z. Dokumento kopija 2002-06-03 padaryta referentės - personalo inspektorės A. V., patvirtinta UAB ,,Š“ apvaliu antspaudu (t. 1, b. l. 116, 129).

Šio protokolo 9 lape yra šaukimo grąžinamasis pranešimas. Ant pranešimo yra stačiakampis antspaudas ,,Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2600, Sodų g. 9, telf. (duomenys neskelbtini)“. Pranešimo grafose mėlynos spalvos šratinuku įrašyti įrašai: grafoje ,,šaukimą... vardu atvykti“ - ,,V. Z.“, 200  m. .... mėn. ... d. į ....2  06 20  830 grafoje ,,Asmeniškai“ yra kitu mėlynos spalvos šratinuku įrašytas parašas. Ant pranešimo, šalia grafos ,,Laiškanešys“ taip pat mėlynos spalvos šratinuku įrašytas įrašas - ,,26“ (t. 1, b. l. 116-121).

Šio protokolo 10 ir 11 lape yra 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02. Teismo posėdžio protokole rankraštiniai įrašai parašyti mėlynos spalvos dažikliu (rašaliniu rašikliu). Teismo posėdžio protokole įrašyta, kad posėdžiauja teisėja A. T., posėdžio sekretorė – J. R. posėdyje nagrinėjama civilinė byla pagal V. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus m. valdybai dėl buto privatizavimo. Protokole įrašyta, kad teismo posėdis prasidėjo 8 val. 20 min., pasibaigė – 8 val. 45 min. Taip pat protokole įrašyta, kad į teismo posėdį atvyko ieškovės V. Z. atstovė. Žodis atstovė parašytas klaidingai - ,,atatovei“, taip pat teksto atspalvis skiriasi nuo kito ranka pasirašyto teksto atspalvio. Protokole po žodžio ,,atatovė“ paliktas  tarpas, neįrašytas joks vardas ar pavardė. Taip pat protokole parašyta, kad į teismo posėdį atvyko Vilniaus m. Valdybos atstovė A. M. Po žodžių trumpinių - ,,įgal. Nr. bei ,,išd.“ Protokole palikti tarpai be įrašų. Po protokolo tekstu šalia įrašo ,,Teisėja“ juodos spalvos šratinuku įrašyta data – 2002 06 20 d.“ ir parašas. Taip pat greta yra įrašas ,,sekretorė“ ir parašas (t. 1, b. l. 116-117, 132-134).

2005 m. lapkričio 19 d. specialisto išvados Nr. 11-2412(05) 1 punkte nurodyta, kad grąžinamajame pranešime apie šaukimo V. Z. perdavimą civ. bylos Nr. 2-2774-06/02 9-ame lape V. Z. vardu pasirašė V. Z. (t. 1, b. l. 69-70).

VĮ Registro centro Vilniaus filialas informavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2002 m. spalio 24 d. buvo 6435 Lt (t. 5, b. l. 5).

Iš 2002 m. spalio 28 d. Šnipiškių seniūnijos gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akto Nr. 13 nuorašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkainuotas pagal 2001 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1013 patvirtintą Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas parduodamas gyvenamąsias patalpas apskaitos ir naudojimo tvarka buvo įkainuotas 210 Lt 02 ct (t. 5, b. l. 3).           

Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininko P. B. (B.) informacijos matyti, kad žinių, ar apie teismo posėdį buvo informuotas Vilniaus m. savivaldybės atstovas, nėra. Žinių, kaip, kada ir kam buvo išsiųstas V. Z. ieškininio pareiškimo nuorašas, nėra. Žinių, kada ir kam išsiųsti teismo sprendimo nuorašai, nėra (t. 1, b. l. 139).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pateikė 2002-05-20 – 2002-06-20 laikotarpio nešiojamųjų raštų registracijos knygos, 2002-06-03 – 2002-06-20 laikotarpio Lietuvos pašto laiškų registracijos lakštų, 2002-05-20 – 2002-06-20 laikotarpio paprastų laiškų registracijos žurnalo patvirtintas kopijas. Šiuose dokumentuose nėra įrašų apie Vilniaus miesto savivaldybei išsiųstą šaukimą dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, nėra įrašų apie ieškininio pareiškimo nuorašo, sprendimo siuntimą (t. 1, b. l. 147-222).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentas informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nedalyvavo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2774-06/02 pagal V. Z. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo (t. 2, b. l. 154).

2010 m. vasario 28 d. dokumentų apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrėjus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus paimtus: Dokumentų, gautų iš teisėsaugos institucijų, registravimo žurnalą, pradėtą 2002-05-10 ir baigtą 2002-09-17, bei žurnalą, pradėtą 2002-01-15, baigtą 2002-05-10, juose įrašų apie Vilniaus miesto savivaldybėje gautą šaukimą dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, ieškininio pareiškimo nuorašą, sprendimą, nėra (t. 2, b. l. 111-114).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikdama Teisės departamento Juridinio skyriaus gautų dokumentų iš teisėsaugos institucijų žurnalo  2002-05-01 – 2006-06-30 išklotinę, nurodė, kad nerasta jokių dokumentų, gautų iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ir susijusių su byla pagal ieškovės V. Z. ieškinį (t. 2, b. l. 59-90).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento ir Šnipiškių seniūnijos informaciniuose raštuose nurodyta, kad V. Z. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, galiojusiu laikotarpiu prašymo dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo, seniūnijai nepateikė (t. 2, b. l. 157-158). 

Iš civilinės bylos Nr. 26 -2775-06/02 matyti, kad šią bylą nagrinėjo teisėja A. T. 2002 m. birželio 20 d. šioje byloje vyko posėdis, pirmininkaujant teisėjai A. T., posėdžio sekretorei J. R. Protokole pažymėta, kad posėdyje dalyvavo ieškovės G. K. atstovas ir atsakovo, Vilniaus miesto valdybos, atstovas V. R. Posėdis vyko 8 val. 30 min. – 8 val. 35 min. (t. 2, b. l. 16).

Matyti, kad V. Z. civilinėje byloje 2002 m. birželio 20 d. sprendimo ir išrašo įžanginės bei rezoliucinės dalys nesutampa (t. 1, b. l. 29, 135-136).

Iš šių duomenų matyti, kad sprendimas ir jo išrašas skiriasi dėl teismo posėdyje dalyvavusių asmenų (sprendime – dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo atstovė A. M.; išraše – dalyvavo ieškovės atstovė ir atsakovo atstovė, pavardžių nėra nurodyta); dėl ieškininio pareiškimo pavadinimo (spendime išnagrinėtas V. Z. ieškininis pareiškimas atsakovei Vilniaus m. savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą; išraše – išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Z. ieškininį pareiškimą Vilniaus m. valdybai dėl buto privatizavimo); dėl rezoliucinių dalių (teismo sprendime – pripažinti V. Z. teisę privatizuoti butą, pagal Butų įstatymą lengvatinėmis sąlygomis; išraše – pripažinti V. Z. teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal LR butų privatizavimo įstatymą, tai yra lengvatinėmis sąlygomis).

Sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta: ,,dalyvaujant ieškovei V. Z., atsakovų Vilniaus m. savivaldybės atstovei A. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjus V. Z. ieškininį pareiškimą atsakovei Vilniaus m. savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą“, tačiau šio sprendimo išraše nurodyta kitaip: ,,dalyvaujant ieškovės atstovei, atsakovų atstovei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Z. ieškininį pareiškimą Vilniaus m. valdybai dėl buto privatizavimo.

Baudžiamojoje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento parengtų pažymų merui dėl pil. B. paklausimo nuorašai.

2005 m. kovo 31 d. pažymoje dėl civilinės bylos Nr. 2-2774-06/02 parašyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. birželio 20 d. sprendimu patenkino ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą. Teismas pripažino jai teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Šioje civilinėje byloje savivaldybės atsiliepimas į V. Z. ieškinį nebuvo pateiktas, nes nebuvo privaloma argumentus dėl pateikto ieškinio. Vilniaus m. savivaldybės atstovė išdėstė bylos nagrinėjimo metu  ir jie yra nurodyti teismo sprendime. Nors V. Z. kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau jos sunki sveikatos būklė buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ji laiku nesusitvarkė viso buto privatizavimo reikalų. Vilniaus miesto savivaldybė teismo sprendimo neskundė. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo sprendžiamas klausimas dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų priteisimo V. Z. Butų privatizavimą name (duomenys neskelbtini), vykdė Šnipiškių seniūnija, todėl ji ir galėtų paaiškinti kaip buvo privatizuojamos šio namo bendrojo naudojimo patalpos (t. 2, b. l. 93-94).

2005 m. balandžio 7 d. pažymoje išdėstyta buto (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys taip pat pažymėta, kad remiantis 2002 m. birželio 20 d. teismo pavedimu Šnipiškių seniūnija vykdė buto privatizaciją. V. Z. privatizavo tik jos butui priklausantį plotą. Paaiškinta, kad ginčas dėl bendrojo naudojimo patalpų gali būti sprendžiamas tik teisme. Miesto savivaldybė   galėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu (t. 2, b. l. 95-96).

2005 m. gegužės 2 d. pažymoje dėl civilinės bylos Nr. 2-2774-06/02 parašyta, kad teismo šaukimas, ieškininis pareiškimas bei kiti procesiniai dokumentai nebuvo gauti Juridiniame skyriuje, todėl šioje civilinėje byloje Juridinio skyriaus atstovas nedalyvavo ir dėl to pateikti prašomų dokumentų ir paaiškinimų negali. Kadangi J. B. prašymas skyriuje buvo gautas 2005 03 29, o pažymą prašoma pateikti iki 2005 03 31, t.y. per vieną darbo dieną, neradus bylos prie archyvuojamų bylų, pažyma buvo pateikta remiantis pridėtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu (t. 2, b. l. 97).   

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepatvirtina bylos įrodymai.

Prieš vertindamas liudytojos A. M. parodymus ir atmesdamas juos kaip nepatikimus, teismas turėjo juos vertinti visų bylos įrodymų kontekste. Teismas turėjo atsižvelgti, kad liudytoja A. Š. buvo suinteresuota jai palankia V. Z. civilinės bylos baigtimi. Dėl to, duodama parodymus baudžiamojoje byloje, ji suinteresuota pozityviai pateikti situaciją apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas jai palankus sprendimas, toks kokio ji siekė. A. M. parodymų patikimumas buvo tikrinamas tik vienu aspektu – fragmentiškai lyginant su išteisintųjų, liudytojos A. Š. parodymais. Toks vertinimas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis išteisintųjų A. Š. ir J. R. bei liudytojos A. Š. motyvacijos duoti kitokius parodymus, nei davė liudytoja A. M. Iš bylos duomenų negalima padaryti išvados, kad A. Š. atpažino A. M. Be to, jos parodymai neatitinka V. Z. civilinės bylos protokole užfiksuotų duomenų. Ji nurodė, kad atsakovo atstovė prašė tenkinti V. Z. ieškinį, protokole nurodyta, kad atstovė prašė atmesti.

Prokuroras pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytoja A. M. duodama parodymus apie tai, kad nedalyvavo V. Z. civilinės bylos teismo posėdyje, kad ji neprisiminė bylos aplinkybių, kad jokio dokumento dėl jos atstovavimo byloje nėra, kad byloje esantys dokumentai skyrėsi nuo kitų dokumentų, kad šaukimo savivaldybė negavo,  jokių dokumentų savivaldybei neišsiųsta, kad byloje nebuvo pažymėta, jog šaukimai išsiųsti į savivaldybę, jokių dokumentų ji negavo, nes būtų užvedusi bylą, A. M. buvo nuosekli visų apklausų metu.

Liudytojos A. M. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Liudytojos A. M. parodymus apie pažymų rengimą patvirtino liudytojo J. E. bei E. V. parodymai, rašytiniai bylos dokumentai (pažymos merui). Teismas, lygindamas A. M. parodymus su liudytojos E. Š. parodymais, nežymius neatitikimus A. M. parodymuose nepagrįstai vertino kaip reikšmingus ir tuo remdamasis A. M. parodymus apibūdino kaip nepatikimus. Tačiau teismas neįvertino stresinės situacijos, kuri kilo aiškinantis dėl jai ir savivaldybei nežinomos V. Z. bylos.

A. M. paaiškinimų neatitikimai su P. Š. parodymais kaip ji sužinojo apie V. Z. civilinę bylą ir joje priimtą sprendimą, iš kokių duomenų nurašė pirmą pažymą yra nežymūs, jie negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti jos parodymus kaip įrodymus.

Pažymėtina, kad A. M. bylos proceso metu davė parodymus apie pažymas, paaiškino, kodėl skiriasi jos rengtų pažymų turinys ir kokias priežastys tai lėmė. Iš A. M. parodymų matyti, kad ji rašė tris pažymas. Pirmą raštą parengė iš sprendimo, kuris buvo gautas iš mero. Po to pradėjo domėtis civiline byla, kai gavo kitą raštą pateikti ieškinį ir šaukimą. Bėgo į teismą. Archyve rado bylą. Matė, kad nėra įgaliojimo, kad nėra siųstų dokumentų. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančių pažymų nuorašai (t. 2, b. l. 95-96).

Pirmoje 2005 m. kovo 31 d. pažymoje komentuojamas sprendimo, priimto V. Z. byloje, turinys. Liudytoja A. M. parodė, kad pirmą pažymą surašė remdamasi sprendimo nuorašu, kuris buvo gautas su mero klausimais dėl civilinės bylos Nr. 2-2774-06/02. Iš antros pažymos turinio matyti, kad joje išdėstyti buto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, kad V. Z. privatizavo tik jos butui priklausantį plotą. Paaiškinta, kaip gali būti ginčas dėl bendrojo naudojimo patalpų sprendžiamas. Pažymos turinys atitinka A. M. paaiškinimus, kad šiuos duomenys ji susirado Šnipiškių seniūnijoje. Iš trečios pažymos turinio matyti, kad buvo prašoma pateikti dokumentus ir paaiškinimus dėl V. Z. bylos. Atsakyta, kad Juridinio skyriaus atstovas nedalyvavo, teismo šaukimas, ieškininis pareiškimas bei kiti procesiniai dokumentai nebuvo gauti Juridiniame skyriuje. Šioje pažymoje parašyta, kad piliečio J. B. prašymas skyriuje buvo gautas 2005 03 29, o pažymą buvo prašoma pateikti iki 2005 03 31, t. y. per vieną dieną, neradus bylos prie archyvuojamų bylų, pažyma buvo pateikta remiantis pridėtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu (t. 2, b. l. 97).

Teismas be pagrindo suabejojo liudytojos A. M. parodymų patikimumu. Skirtingai nei teigiama pirmosios instancijos išteisinamajame nuosprendyje A. M. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso bylos proceso metu nuoseklūs ir neprieštaringi, jie atitinka kitiems bylos įrodymams.

Kita vertus, teismas, susikoncentravęs į liudytojos A. M. tarnybines pažymas, rašytas 2005 metais, nutolo nuo bylos esmės.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas nevertino, jog A. Š. į teismo sprendimą, kurio suklastojimu ji kaltinama, įrašė melagingas žinias apie tai, kad pareiškėja V. Z. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Nesant šios aplinkybės teismo sprendimas tenkinti V. Z. ieškininį pareiškimą negalėtų būti priimtas.

Ši aplinkybė nurodyta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjos A. T. 2002 m. birželio 20 d. sprendime, priimtame V. Z. byloje. Jame nurodyta, kad V. Z. laiku kreipėsi dėl buto privatizavimo. Prašymas buvo priimtas, tačiau buto privatizavimo klausimas nebaigtas laiku dėl susiklosčiusių nepalankų gyvenimiškų aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios (t. 1, b. l. 135). Tačiau toks kreipimosi faktas V. Z. ieškininiame pareiškime nenurodytas (t. 1, b. l. 122). V. Z. atstovė to neteigė ir teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 133). V. Z., apklausta baudžiamojoje  byloje ikiteisminio tyrimo teisėjo, paneigė tokią aplinkybę. Ji parodė, kad dėl šio buto privatizavimo niekur nesikreipė (t. 1, b. l. 56-58, t. 10, b. l. 114). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės  departamento ir Šnipiškių seniūnijos informaciniuose raštuose nurodyta, kad V. Z. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu prašymo dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo, seniūnijai nepateikė (t. 2, b. l. 157-158). Galiausiai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu neteisėtas sprendimas V. Z. byloje buvo panaikintas, V. Z. ieškinys atmestas. Sprendime konstatuota, kad V. Z. Butų privatizavimo galiojimo metu nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Kadangi galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė V. Z. subjektyvinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo, todėl ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Be to, ieškovė V. Z. ir kiti buto nuomininkai dėl buto privatizavimo net nebuvo sudarę susitarimo kieko vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku (t. 4, b. l. 74-79).

Teismo motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo motyvai vietomis pagrįsti ne įrodymais, o samprotavimais, prielaidomis ir spėjimais. Teismas atsietai vertindamas įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad A. M. įgaliojimo neįrašymas į protokolą gali būti vertinamas kaip ,,neatidumas, aplaidumas“. Vietoje faktiškai posėdyje dalyvavusios V. Z. įrašius nedalyvavusią V. Z., teismas nurodo, kad buvo padaryta ,,akivaizdi klaida“. Dėl į sprendimą įrašytos aplinkybės, jog V. Z. laiku kreipėsi dėl buto privatizavimo, prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau buto privatizavimo klausimas nebaigtas laiku dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, nuosprendyje nurodoma, kad tai klaida, padaryta ,,nesąmoningai dėl didelio darbo krūvio“. A. M. įgaliojimo numerio neįrašymas į protokolą gali būti traktuojamas kaip ,,neatidumas, žioplumas ir t. t. išteisintųjų darbe, bet paties A. M. dalyvavimo teismo posėdyje nepaneigia“. Nuosprendyje nurodyta, jog V. Z. ieškininis pareiškimas ir šaukimas atvykti į teismą galėjo būti neišsiųsti savivaldybei, savivaldybės atstovė galėjo nedalyvauti posėdyje,  kituose motyvuose, kad A. M. teismo posėdyje nedalyvavo.

Teisėjų kolegija padarytus įstatymo pažeidimus nagrinėjant V. Z. civilinę bylą, vertina ne kaip padarytas klaidas dėl neatidumo. Matyti, kad šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti A. Š. bendrininkaujant J. R., veikė kryptingai. Ji 2002 m. gegužės 30 d. nutartimi paskyrė nagrinėti bylą 2005 m. birželio 20 d.  8 val. 20 min., nuspręsdama šaukimą išsiųsti ieškovei, o atsakovams – šaukimą ir ieškininio pareiškimo nuorašą (t. 1, b. l. 120). Iš J. R. parodymų matyti, kad ji šaukimą išrašė V. Z., kai ieškininis pareiškimas nebuvo užregistruotas teismo raštinėje, byla nebuvo užvesta, neduotas jai numeris. Tai patvirtina 2008 m. birželio 16 d. dokumentų apžiūros protokolo duomenys apie grąžinamąjį pranešimą (t. 1, b. l. 116, 122). 2002 m. gegužės 30 d. nutartis paskirti bylą nagrinėti 2002 m. birželio 20 d. 8 val. 20 min. priimta, kai prie pareiškimo nebuvo dokumentų: gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir gyvenamosios  patalpos paso kopijos, nes jos patvirtintos tik 2002 m. birželio 3 d. (t. 1, b. l. 116, 126-128, 129). Iš šaukimo grąžinamojo pranešimo matyti, kad V. Z. į posėdį buvo kviečiama atvykti 2002 m. birželio 20 d. 8 val. 30 min., kai nutartyje, kuria paskirta nagrinėti byla, nurodyta 2002 m. birželio 20 d.  8 val. 20 min. (t. 1, b. l. 116, 120). Be to, grąžinamasis šaukimo pranešimas pilnai neužpildytas, negalima nustatyti kada, kaip ir kur buvo įteiktas V. Z., nors jame buvo V. Z. parašas (t. 1, b. l. 116-121). Žinių ar apie teismo posėdį buvo informuotas Vilniaus savivaldybės atstovas, nėra. Žinių, kaip, kada ir kam buvo išsiųstas V. Z. ieškininio pareiškimo nuorašas, nėra Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme (t. 1, b. l. 139, 147-222). Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų, gautų iš teisėsaugos institucijų, žurnaluose nėra įrašų apie Vilniaus miesto savivaldybėje gautą šaukimą dalyvauti civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, ieškininio pareikšimo nuorašą, sprendimą (t. 2, b. l. 111-114). 2005 m. birželio 16 d. dokumentų apžiūros protokole pažymėta, kad neįrašyti V. Z. atstovės duomenys,  neįrašytas Vilniaus miesto savivaldybės atstovės A. M. įgaliojimo numeris teismo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 29,116-117, 132-134, 135-136). Sprendimo ir įrašo įžanginės bei rezoliucinės dalys nesutampa (t. 1, b. l. 135-136). Pažymėtina, kad išraše iš sprendimo, kurį pasirašė A. Š. (T.) nenurodyta, kad nagrinėjant bylą dalyvavo A. M. Ši aplinkybė sutampa su A. M. parodymais, kad ji nedalyvavo V. Z. civilinėje byloje ir jos teiginius patvirtinančiais objektyviais bylos duomenimis. 

Šioje byloje, patikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokuroro apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Š. ir  J. R., įstatymo reikalavimų nesilaikė, neatsižvelgė į esmingai reikšmingas bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ištyrė ir aptarė atsietai vienus nuo kitų ir padarė išvadas, kurių nepatvirtina visuma įrodymų, surinktų byloje.

Pagal šioje byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija, nagrinėdama prokuroro apeliacinį skundą, nustato, kad:

A. Š., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama teisėja Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Sodų g. 9, veikdama bendrininkų grupe su J. R., 2002 m. birželio 6 d. gavusi V. Z. ieškinio pareiškimą dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, pažeisdama galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-779 redakcija) 128 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies, 164 straipsnio 3 punkto, 167 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 2 dalies, 215 straipsnio, Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-480 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 neinformavo apie gautą ieškininį pareiškimą atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, neišsiuntė atsakovui šaukimo atvykti į teismo posėdį bei nedalyvaujant jo atstovui, neveikdama nešališkai, neklausydama tik įstatymo, nesivadovaudama Konstitucija ir kitais įstatymais bei jų nesilaikydama, pažeisdama proceso šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, rungimosi, teismo proceso viešumo, betarpiškumo principus, pasirašydama posėdžių sekretorės J. R. 2002 m. birželio 20 d. surašytą protokolą su jame įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M. ir, kad ši prašė ieškinį atmesti, suklastojusi tikrus dokumentus bei pati į 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo atstovė V. M., kad V. Z. Butų privatizavimo tvarka padavė prašymą privatizuoti nuomojamą butą, tai, jog toks prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2774-06/2002 2002 m. birželio 20 d. priimtu sprendimu, pripažinusi ieškovei V. Z. teisę pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), diskreditavusi teisėjo vardą bei teisminės valdžios autoritetą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kurio pagrindu V. Z. lengvatinėmis sąlygomis už 210,02 Lt 2002 m. spalio 28 d. minėtą butą privatizavus, Vilniaus miesto savivaldybei padarė 6224,98 Lt turtinę žalą bei, neužtikrinusi civiliniam atsakovui įstatymu garantuotų teisių – susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus, susipažinti su teismo posėdžių protokolu, pareikšti rašytines pastabas dėl jo, gauti teismo sprendimo nuorašą, apskųsti teismo sprendimą, padarė didelę neturtinę žalą, taip A. Š. padarė didelę žalą valstybei;

              J. R., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama teismo posėdžių sekretore Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Sodų g. 9, veikdama bendrininkų grupe su A. Š., 2002 m. birželio 20 d. surašydama teismo posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, pažeidė CPK (2002 m. kovo 12 d. redakcija) 253 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 7, 9 punktų reikalavimus užfiksuoti protokole visus esminius bylos nagrinėjimo momentus, nurodyti žinias apie dalyvaujančių byloje asmenų atvykimą ir jų neatvykimo priežastis, šių asmenų paaiškinimus, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 8 ir 17 punktų reikalavimus laikytis nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos, ginti teisėtus valstybės ir savivaldybės interesus, vykdyti kitas įstatymų ar statutų nustatytas pareigas bei Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininko patvirtinto 2001 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 01-13-08 teismo posėdžių sekretoriaus pareigybių aprašymo reikalavimą tiksliai fiksuoti teismo posėdžio eigą, įrašė į protokolą žinomai melagingas žinias, kad posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė A. M., kuri prašė V. Z. ieškinį atmesti, realiai to neužtikrinusi ir taip pažeidžiant CPK (2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-779 redakcija) 167 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tokį protokolą pasirašiusi, atėmė galimybę atsakovui įgyvendinti CPK suteiktas teises susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus, susipažinti su teismo posėdžių protokolu, pareikšti rašytines pastabas dėl jo, gauti teismo sprendimo nuorašą, apskųsti teismo sprendimą; taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei, o dėl A. Š. priimto neteisėto sprendimo, V. Z. 6435 Lt vertės butą privatizavus už 210,02 Lt, savivaldybei padarė ir 6224,98 Lt turtinę žalą, taip J. R. diskreditavo teisminės valdžios autoritetą ir padarė didelę žalą valstybei.

Tokie A. Š. ir J. R. nusikalstami veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Taip pat nustatyta, kad A. Š., dirbdama teisėja, ir J. R., dirbdama teismo posėdžių sekretore, būdamos valstybės tarnautojos, veikdamos bendrininkų grupe, Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, Vilniuje, Sodų g. 9, 2002 m. birželio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/2002 suklastojo tikrus dokumentus:

J. R. į 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą įrašė melagingas žinias, kad posėdyje dalyvavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M., prašiusi ieškovės V. Z. ieškinį atmesti, ir tai patvirtino savo parašu;

A. Š. savo parašu patvirtino 2002 m. birželio 20 d. posėdžių sekretorės J. R. suklastotą su įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis tikrą dokumentą – teismo posėdžio protokolą, kuriame buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M., prašiusi ieškinį atmesti, ir į 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įrašė žinomai melagingas žinias, kad viešame teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M., kad V. Z. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu padavė prašymą privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kad toks prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas spręsti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios.

              Taip A. Š. padarė didelę žalą valstybei, nes tokiais veiksmais diskreditavo teisėjo vardą bei teisminės valdžios autoritetą.

              Taip J. R. padarė didelę žalą valstybei, nes tokiais veiksmais ji diskreditavo teisminės valdžios autoritetą.

              Tokie A. Š. ir J. R. nusikalstami veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Tačiau minėtų asmenų kaltumo klausimas jau nebegali būti sprendžiamas ir joms negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Pagal BK 95 straipsnio nuostatas (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo aštuoneri metai. Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. ir J. R. nusikalstamas veikas padarė 2002 m. birželio 20 d. Tokiu būdu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), joms suėjo 2010 m. birželio 20 d.

BPK 3 straipsnyje suformuluotos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas yra viena iš aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė yra viena baudžiamojo proceso bendrųjų nuostatų, taikomų ir apeliaciniame procese.

Padaryti esminiai BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio pažeidimai priimant išteisinamąjį nuosprendį šioje byloje nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą  šališkumu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2007, Nr. 2K-246/2008, Nr. 2K-50/2009, Nr. 2K-198/2009, Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-243/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visus byloje visus paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 2K-7-111/2011) jį naikina bei nutraukia suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui A. Š. ir J. R. bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 15 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį, kuriuo A. Š. ir J. R. išteisintos dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kaip nepadarius šių nusikalstamų veikų požymių turinčių veikų, panaikinti ir nutraukti A. Š. ir J. R. baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kolegijos pirmininkė                                                         Laima Garnelienė

Teisėjai                                                                      Regina Gaudutienė

                                                                      Kęstutis Jucys