Civilinė byla Nr. e2-1062-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02677-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių INTI KINNISVARA OU ir uždarosios akcinės bendrovės „V24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir M. R. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“, INTI KINNISVARA OU ir uždarajai akcinei bendrovei „V24“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Avere“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovai pareiškė ieškinį (patikslintą) prašydami pripažinti negaliojančia 2017 m. spalio 11 d. BUAB „Egvilta“ ir INTI KINNISVARA OU sudarytą BUAB „Egvilta“ neparduoto iš varžytynių turto perleidimo – priėmimo aktą, taikyti restituciją – priteisti iš UAB „V24“ atsakovės BUAB „Egvilta“ naudai nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir po namu esančio 0.3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo nuomos teisę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „V24“ disponuoti daugiabučiu gyvenamuoju namu, 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teise bei sudaryti šio žemės sklypo nuomos sutartį su valstybe, taip pat uždrausti UAB „V24“ formuoti ginčo pastate atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus ir/ar patalpas. Nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas. INTI KINNISVARA OU ginčo turtą yra perleidusi su ja susijusiai bendrovei UAB „V24“. Todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą naujai savininkei UAB „V24“ disponuoti ginčo turtu, sudaryti ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį bei formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovų ieškinio užtikrinimui uždraudė atsakovei UAB „V24“ disponuoti daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir 0.3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalies nuomos teise, taip pat uždraudė atsakovei UAB „V24“ sudaryti šio žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį su valstybe bei formuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus atsakovei UAB „V24“ daugiabučiame gyvenamajame name Trinapolio g. 3, Vilniuje.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl ginčo turto perdavimo atsakovėms INTI KINNISVARA OU ir UAB „V24“ neteisėtumo, nurodydami šių atsakovų sąsajas per jų dalyvius ir valdymo organus bei atsakovų susitarimus veikti prieš kreditorių interesus BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, taip siekdami paneigti atsakovų sąžiningumą. Po pradinio ieškinio pareiškimo turtas buvo perleistas atsakovei UAB „V24“, todėl teismas, siekiant iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti tolimesnius realiai galimus veiksmus disponuojant ginčo turtu, kuriais galėtų būti apsunkintas sprendimo vykdymas, jeigu ieškinys visas ar jo dalis būtų patenkinta, ieškovų prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

6. Atsakovai INTI KINNISVARA OU ir UAB „V24“ (toliau ir apeliantai) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartis neteisėtas ir nepagrįsta, nes nebuvo abiejų privalomųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškinio pagrįstumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neįvertino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmių ir UAB „V24“ galimų patirti nuostolių.
2. Ieškovai nuo 2015 m. gegužės mėnesio trukdo ir vilkina BUAB „Egvilta“ bankroto procesą. Tiek ieškinį, tiek prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai grindžia savo asmenine nuomone, nepateikdami jokių įrodymų.
3. INTI KINNISVARA OU visiškai atsiskaitė su BUAB „Egvilta“ už ginčijamu sandoriu perimtą turtą. BUAB „Egvilta“ jokių pretenzijų INTI KINNISVARA OU neturi. Atsiskaičius su BUAB „Egvilta“, INTI KINNISVARA OU ginčo pastatą perleido UAB „V24“. Ieškovai prašo išreikalauti ginčo turtą iš UAB „V24“, kuri nėra ginčijamo perdavimo – priėmimo akto šalimi, o pačios šio turto 2018 m. kovo 29 d. perleidimo sutarties atsakovei UAB „V24“ neginčija. Ieškovų reikalavimas dėl restitucijos negali būti tenkinamas, nes ją prašo taikyti ne ginčijamo sandorio šalims. Šios aplinkybės sudaro pagrindą prima facie ieškinį vertinti kaip nepagrįstą.
4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra adekvačios siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principus, šalių interesų pusiausvyrą, nes jų mastas yra itin didelis – uždrausta disponuoti virš 4 mln. Eur vertės turtu, už kurį atsakovai yra sumokėję jo kainą ir visiškai atsiskaitę su bankrutuojančia bendrove.
5. Teismas nepagrįstai uždraudė UAB „V24“ disponuoti 0,3723 ha žemės sklypo dalies nuomos teise, nes UAB „V24“ minėtos žemės sklypo nuomos teise nevaldo, su ja nėra sudaryta jokia valstybinės žemės nuomos sutartis ar susitarimas. Dėl to draudimas UAB „V24“ disponuoti teise, kurios ji neturi, negalėjo būti taikomas.
6. Teismas nepagrįstai uždraudė UAB „V24“ ginčo pastate formuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus, nes tai neturi įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui. Be to, ieškovų prašomos restitucijos taikymas negalimas, o UAB „V24“ teisių ribojimas, uždraudžiant veiksmus su teisėtai įgytu statiniu, nesant tam pakankamų pagrindų, laikytinas neproporcingu ir sukeliančiu šiam asmeniui žalą.
7. Atsakovė BUAB „Egvilta“ ir trečiasis asmuo UAB „Avere“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neprieštarauja atskirojo skundo patenkinimui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. BUAB „Egvilta“ priklausantis ginčo turtas buvo realizuotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bei vykdant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016 po daugiau nei 9 metus trukusių bankroto procedūrų.
2. Hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU 2018 m. kovo 28 d. įvykdė savo prievolę sumokėti BUAB „Egvilta“ perimto ginčo turto kainos skirtumą, todėl BUAB „Egvilta“ trečios eilės kreditorių teisės šiuo aspektu nebėra pažeidžiamos.
8. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovai, preliminariai vertinant, pateikė pagrįstą antrąjį patikslintą ieškinį, nes nurodė jo faktinį pagrindą, teisinį pagrindą bei pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovų nurodomas aplinkybes, todėl gali būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Be to, restitucija yra tik sandorio pripažinimo pasekmė, todėl dėl jos taikymo būdo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
2. Nė vienoje išnagrinėtoje byloje nebuvo konstatuotas ieškovų piktnaudžiavimo teise faktas, todėl apeliantų teiginiai apie BUAB „Egvilta“ bankroto bylos vilkinimą neturi teisinio pagrindo ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, BUAB „Egvilta“ bankroto procesas užsitęsė ne dėl ieškovų veiksmų, o dėl to, kad vyko daugelis ginčų, inicijuotų bankroto administratoriaus bei kitų kreditorių.
3. Hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU yra tik iš dalies įvykdęs prievolę bankrutuojančiai bendrovei, o dėl esamo piktavališko susitarimo su administratoriumi hipotekos kreditoriaus prievolė buvo neteisėtai sumažinta 625 765,46 Eur suma, PVM įskaičiuojant į ginčo turto pardavimo kainą.
4. Ginčijamo sandorio pagrindu hipotekos kreditorius įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Minėtam kreditoriui iš dalies įvykdžius prievolę BUAB „Egvilta“, jis ginčo turtą perleido UAB „V24“, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nesiėmus priemonių apriboti UAB „V24“ teisę disponuoti jos žinioje esančiu ginčo objektu, egzistuoja galimybė, kad UAB „V24“ gali šį turtą perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas – turto sugrąžinimas BUAB „Egvilta“ gali tapti sunkiai įmanomas.
5. Nuomos teisė į valstybės žemę įgyjama įstatymo pagrindu, todėl hipotekos kreditorius, įgijęs ginčijamo sandorio pagrindu nuosavybės teisę į ginčo pastatą, įgijo teisę teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ginčo žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju UAB „V24“ taip pat įgijo teisę tokios sutarties sudarymui, todėl teismas pagrįstai taikė draudimą UAB „V24“ sudaryti žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį.
6. Teismas pagrįstai taikė draudimą UAB „V24“ ginčo pastate formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus, nes juos suformavus nuosavybės teisės į objektus Nekilnojamojo turto registre bus registruotos UAB „V24“ vardu ir tik į ginčo pastate esančius butus ir/ar patalpas, dėl ko restitucijos taikymas negalės būti įgyvendinamas. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi būtinas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovų prašymą tenkino ir  uždraudė atsakovei UAB „V24“ disponuoti ginčo pastatu, sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį bei ginčo pastate formuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nebuvo abiejų privalomųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškinio pagrįstumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
14. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
15. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017).
16. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovų pareikštą ieškinį (patikslintą), kurio reikalavimų užtikrinimui skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinio netenkino, t. y. ginčą išsprendė iš esmės. Nors šis sprendimas dar neįsiteisėjęs (CPK 279 str. 1 d., 307 str. 1 d.), tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus (žr. nutarties 14 ir 15 punktai), ši aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu yra pakankama spręsti dėl preliminaraus ieškovų pareikšto ieškinio nepagrįstumo (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, esant nors ir neįsiteisėjusiam, bet nagrinėjamoje byloje priimtam teismo sprendimui, kuris ieškovams yra nepalankus, t. y. ieškinys laikytas nepagrįstu, darytina labiau tikėtina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo. Todėl vien jau dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas. Nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kitos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui - nustatinėjimas nebeturi esminės reikšmės.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje pagal nustatytas bylos aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką nėra (nebėra) teisinio pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus