Civilinė byla Nr. e2-153-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00031-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Techprometas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ferox Baltic“ dėl žalos atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Techprometas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ferox Baltic“ 119 967,50 Eur žalos atlyginimą, 3 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė už ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau nurodė, kad ieškovė kitoje byloje yra sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį, kurio dalį prašo užskaityti priimant ieškinį šioje civilinėje byloje. Prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, iš sumokėtos žyminio mokesčio sumos užskaitant 30 Eur, nes 20 Eur žyminio mokesčio (iš sumokėtų 50 Eur) buvo užskaityti už apeliacinio skundo pateikimą Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-29-889/2024.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad ieškinio pateikimo dieną ji neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio už teikiamą ieškinį, kadangi ieškovės banko sąskaitoje yra vos daugiau nei 100 Eur, kurie reikalingi apmokėti už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus šioje ir kitose civilinėse bylose. Nurodė, kad iš viešai skelbiamų ieškovės finansinių ataskaitų matyti, jog ieškovė 2022 m. turėjo net 1 750 000 Eur pajamų, tačiau tai nėra pajamos, gautos už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, tai yra pajamos už pačios ieškovės turto perkainojimą. 2022 m. ieškovė pajamų neuždirbo, bendrovės apskaitoje yra apskaitytas ilgalaikis nematerialusis turtas – apžvalgos skrydžių simuliatoriaus Express da Vinci techninis gamybos projektas (www.expressdavinci.com), taigi 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje ir balanse matomas turtas ir pajamos komerciškai bus panaudotos, pajamos uždirbtos tik ateityje, kai ieškovė turės užsakovą jos parengtam produktui – skrydžių simuliatoriui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir: 1) atleido ieškovę MB ,,Techprometas“ nuo 938 Eur nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo; 2) įskaitė į ieškovės MB ,,Techprometas“ mokėtiną žyminį mokestį jos 2022 m. lapkričio 21 d. sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio nepanaudotus 14 Eur; 3) nustatė ieškovei MB ,,Techprometas“ 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (923 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5.       Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra 119 967,70 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis byloje, kai ieškinys teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, yra 1 875 Eur.

6.       Iš ieškovės balanso duomenų už 2022 m. teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. turėjo 2 258 369 Eur vertės turtą, o jos įsipareigojimai buvo 320 301 Eur, ieškovės grynasis pelnas (nuostoliai) buvo 1 746 731 Eur. Įvertinęs ieškovės veiklos mastą, teismas nepripažino esant ieškovei tokios sudėtingos finansinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą ieškovę atleisti nuo likusios nesumokėto žyminio mokesčio dalies (beveik nuo viso mokėtino žyminio mokesčio).

7.       Įvertinęs ieškovės turtinę padėtį teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovę atleisti nuo pusės mokėtino žyminio mokesčio, t. y. nuo 938 Eur. Likusi ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 923 Eur.

8.       Patikrinęs prieinamus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sistemos duomenis teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovės sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio nepanaudota dalis yra 14 Eur (36 Eur panaudoti), kurią įskaičius, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis būtų 923 Eur.

9.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodyto žyminio mokesčio nėra sumokėjusi, teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (923 Eur) bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovė MB ,,Techprometas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta, kad ieškovė turi sumokėti 923 Eur žyminio mokesčio dalį, ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo 923 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė pajamų 2022 m. neuždirbo, o 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje ir balanse matomas ieškovės turtas ir pajamos komerciškai bus panaudotos, pajamos uždirbtos tik ateityje, kai ieškovė turės užsakovą, tačiau padarė šiems nustatytiems faktams priešingą išvadą, kad ieškovė bus finansiškai pajėgi sumokėti pusę mokėtino žyminio mokesčio.

10.2.       Ieškovės veikla vykdoma labai lėtai ir yra apsunkinta dėl atsakovės veiksmų, dėl kurių ieškovė patyrė daugiau kaip 120 000 Eur žalą. Ieškovė negavo pajamų 2022 m. ir 2023 m. Vienintelis jos turimas turtas – apžvalgos skrydžių simuliatoriaus Express da Vinci techninis gamybos projektas. Kauno apygardos teismui pateiktas MB „Techprometas“ sąskaitos išrašas, kuriame matyti koks yra ieškovės pinigų likutis. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė turi 2 transporto priemones, kurios yra nusidėvėjusios (ŠKODA PRAKTIK, pirmos registracijos data 2008 m. birželio 17 d. ir ŠKODA OCTAVIA, pirmos registracijos data 2005 m. spalio 28 d.). Parduoti senus automobilius per 7 dienas (įskaitant savaitgalį) ir sumokėti žyminį mokestį nėra įmanoma.

10.3.       Ieškovė neturi galimybių nei dabar, nei išnagrinėjus bylą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (923 Eur). Express da Vinci techninis gamybos projektas reikalauja didelėmis pajamomis disponuojančių investuotojų ar užsakovų, vien apžvalgos skrydžių simuliatoriaus Express da Vinci gamyba kainuoja virš 2–3 milijonų eurų. Dėl to ieškovės vadovas ne vienerius metus dalyvauja įvairiose parodose, siekdamas išviešinti informaciją apie apžvalgos skrydžių simuliatorių Express da Vinci, jo gamybą – rasti užsakovą, tačiau tokio masto projektai nėra įgyvendinami greitai, net ir atsiradus užsakovui, panašių gamybos projektų sutartys derinamos apie metus ar daugiau. Nesuprantama teismo pozicija, kad ieškovė artimiausiu metu galės sumokėti žyminį mokestį. Teismas tiesiog įvertino ieškovės mąstą, turto dydį ir skolas, tačiau neaišku, kaip teismas padarė išvadą, kad minėtas turtas gali greitai atnešti pajamų ir ieškovė turės galimybes susimokėti beveik 1 000 Eur žyminį mokestį per 7 dienas.

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė prašymą priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus naujus įrodymus. Apeliantė nurodė, kad jos teikiami nauji įrodymai (ieškovės 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita, antstolio M. M. 2024 m. kovo 5 d. priimti patvarkymai (nurodymai) apeliantės atžvilgiu, apeliantės banko sąskaitos išrašas) patvirtina tai, jog apeliantė neturi finansinių galimybių sumokėti skundžiamoje nutartyje nurodytos dydžio žyminio mokesčio dalies.

13.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje svarstomo klausimo pobūdį (ar egzistuoja pagrindas atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo), jam išspręsti vertintinas aplinkybes (duomenų apie apeliantės turtinę padėtį ir apie galimybę sumokėti žyminį mokestį visuma), į apeliantės pateiktų naujų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, į tai, kad prašomi priimti nauji įrodymai suformuoti po skundžiamos nutarties priėmimo, į tai, kad tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nėra duomenų, kad apeliantė piktnaudžiautų įrodymų vėlesnio pateikimo teise, priima kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 

16.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas nutarė iš dalies netenkinti apeliantės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir įpareigoti apeliantę sumokėti žyminio mokesčio dalį (923 Eur), nuo kurios sumokėjimo apeliantė nebuvo atleista.

17.       Apeliantė nurodė, kad dėl jos vykdomos komercinės veiklos pobūdžio (ji siūlo užsakovams pagal techninį gamybos projektą pagaminti apžvalgos skrydžių simuliatorių Express da Vinci ir užsakovų, kurie būtų sutikę, kad apeliantė pagamintų tokį simuliatorių, iki šiol nėra suradusi), ieškovė negavo pajamų 2022 m. ir 2023 m., neturi likvidaus vertingo turto, dėl to negali sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodyto dydžio (923 Eur) žyminio mokesčio dalies.

18.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

19.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas, 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 32 punktas).

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas).

21.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

22.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011).

23.       CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš kreipimosi į teismą tinkamo realizavo sąlygų, pagal kurią už kiekvieną ieškinį ieškovas turi sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė, asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

24.       Šiame kontekste Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas – užtikrinti asmenims teisės į teisminę gynybą prieinamumo bei universalumo principo, įtvirtinto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-798/2020).

25.       Asmeniui, siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-330/2023).

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantė neįrodė savo sunkios finansinės padėties, kuri užkirstų kelią apeliantei sumokėti 923 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, dalį.

27.       Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2024 m. sausio 16 d. buvo 3,53 Eur, o 2024 m. kovo 19 d. -6 671,72 Eur (neigiamas likutis). Apeliantės pateiktoje kasos knygoje bei apyvartos žiniaraštyje, parengtuose už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., neužfiksuota nė viena finansinė operacija.

28.       Pagal apeliantės 2022 m. balanso duomenis, jos turtas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 258 369 Eur, o įsipareigojimai – 320 301 Eur. Iš nurodyto 2022 m. balanso duomenų matyti, kad didžiąją dalį balanse nurodyto 2 258 369 Eur vertės apeliantės turto sudarė 2 064 048 Eur vertės nematerialus turtas, o likusias turto dalis sudarė materialus turtas (4 366 Eur), per vienus metus gautinas turtas (189 862 Eur) ir pinigai (93 Eur).

29.       Apeliantės 2022 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad 2022 m. jos grynasis pelnas buvo 1 746 731 Eur. Iš apeliantės pateiktos 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2023 m. apeliantė patyrė 1 907 Eur veiklos nuostolį.

30.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis M. M. 2024 m. kovo 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti nuo apeliantės banko sąskaitų 6 668,72 Eur; 2024 m. kovo 5 d. Turto arešto aktu Nr. S-24-180-6105 6 668,72 Eur ribose areštavo apeliantei nuosavybės teise priklausančias kelių transporto priemones, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

31.       Aptarti byloje esantys įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad didžiąją apeliantės turto dalį sudaro nematerialus turtas, iš kurio, kaip nurodė apeliantė, šiuo metu apeliantei nėra galimybės gauti pajamų. Duomenų, kad apeliantė galėtų disponuoti kitu 2022 m. balanse nurodytu turtu ir gauti iš jo pajamas, byloje taip pat nėra. Kaip matyti iš antstolio M. M. apeliantės atžvilgiu 2024 m. kovo 5 d. priimtų procesinių dokumentų, kitam apeliantės turtui (transporto priemonėms ir lėšoms banko sąskaitoje) yra taikomi disponavimo teisės apribojimai, dėl to šio turto naudoti lėšoms gauti apeliantė taip pat neturi galimybės.

32.       Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina apeliantės teiginius apie jos sunkią finansinę padėtį ir galimybių sumokėti 923 Eur žyminio mokesčio dalį nebuvimą. Nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad apeliantė neįrodė pagrindų ją atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (923 Eur). 

33.       Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neužkirsti kelio apeliantei pasinaudoti teise į teisminę gynybą, įvertinęs tai, kad dalį žyminio mokesčio apeliantė yra sumokėjusi, duomenis apie apeliantės finansinę padėtį, laikosi nuostatos, kad yra pagrindas atleisti apeliantę ne tik nuo 938 Eur žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo ją atleido pirmosios instancijos teismas, tačiau ir nuo likusios ieškovės nesumokėtos 923 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

34.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties dalis, kuria ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo 923 Eur dalies žyminio sumokėjimo netenkintas ir ieškovė įpareigota primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (923 Eur), naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės (ieškovės) prašymas dėl atleidimo nuo 923 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkinamas ir ieškovė atleidžiama nuo 923 Eur nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovės mažosios bendrijos ,,Techprometas“ prašymas dėl atleidimo nuo 923 Eur dalies žyminio sumokėjimo netenkintas ir ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (923 Eur), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę mažąją bendriją ,,Techprometas“ nuo 923 Eur (devynių šimtų dvidešimt trijų eurų) žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė