
Administracinė byla Nr.I-363-414/2011
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio mėn. 06 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. K., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
nustatė:
Skunde V. K. prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1000000lt neturtinę žalą. Pirminiame ir patikslintuose skunduose nurodyta, jog atliekant bausmę Pravieniškių patisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau PN) jam buvo atimta teisė ginti savo teises ir laisves, nes PN direktorius 2006-10-31 įsakymu Nr. I-154 patvirtino Pravieniškių 2-jų pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariąsias elgesio taisykles, kurių 21 p. riboja teisę protestuoti. Dėl to, kad PN atėmė teisę ginti savo teises ir laisves, o pareiškėjas teises ir laisves gynė, pagal PN direktoriaus nustatytas taisykles jis būdavo baudžiamas drausmine tvarka, o dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo padaryta dvasinė skriauda. Pabrėžta, kad PN direktorius 2009-04-2 nutarimu Nr. 68-483 jis buvo nubaustas dėl to, kad PN direktoriui pareiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, gindamas savo teises ir laisves, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Skunduose taip pat nurodyta, jog valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, o tokiu neteisėtu aktu gali būti valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, taisyklės.
Atsakovo atstovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laiką yra padaręs 42 vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, 40 kartų buvo baustas drausmine tvarka. Tai, kad pareiškėjo elgesys nekito ir nekinta į gerąją pusę parodo jo negatyvųjį požiūrį į bausmių vykdymo sistemą ir nepagarbą valstybės priimtoms elgesio normoms. Pabrėžta, kad Nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės yra teisės aktas, nustatantis nuteistųjų elgesio taisykles, todėl BVK taikymo požiūriu yra leistinas poįstatyminis teisės aktas, be to, šis aktas 2009-06-03 PN direktoriaus įsakymu Nr. I-88 neteko galios.
Skundas netenkintinas.
CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius 2006-10-31 įsakymu Nr. I-154 patvirtintomis Pravieniškių 2-jų pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosiomis elgesio taisyklėmis (toliau-Taisyklės), kurių 21 p. riboja teisę protestuoti (bl. 51-53). Pareiškėjas mano, jog teisę protestuoti prieš pareigūnų neteisėtus veiksmus, ginti savo teises ir laisves jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Kaip pavyzdį, jog gindamas savo teises ir laisves jis būdavo baudžiamas drausmine tvarka, pareiškėjas nurodė PN direktorius 2009-04-2 nutarimą Nr. 68-483, kuriuo buvo nubaustas dėl to, kad PN direktoriui pareiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu (bl. 34, adm. b. Nr. I-241-353/2010).
Administracinėje byloje Nr. 1-241-353/2010 jau nustatyta, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, BVK atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad Taisyklės yra teisės aktas, nustatantis (detaliai reglamentuojantis) nuteistųjų elgesio taisykles, todėl BVK taikymo požiūriu laikytinas leistinu poįstatyminiu teisės aktu ir pagal savo pobūdį negali būti kvestionuojama nei Konstitucijos normų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų taikymo prasme.
Tokiu būdu, negalima sutikti su skunde nurodyta aplinkybe, kad Taisyklių 21 p. riboja pareiškėjo teisę ginti savo teises ir laisves, o pareiškėjas teises ir laisves gynė, todėl pagal PN direktoriaus 2009-04-2 nutarimą Nr. 68-483 jis buvo nubaustas dėl to, kad PN direktoriui pareiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu. Įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-363-414/2011 nustatyta, kad pareiškėjas galėjo ginti jo manymu pažeistas teises, tačiau nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad 2009-04-14 jis pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus: atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose vakarinio patikrinimo metu sėdėjo ant lovos. Pareikalavus, kad nuteistasis atsikeltų, nuteistasis kategoriškai atsisakė vykdyti šį pareigūnų reikalavimą, reiškė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, todėl atsakovas turėjo pagrindą paskirti jam BVK 142 straipsnyje numatytą nuobaudą. Tuo pačiu konstatuota, kad šis pareiškėjo vidaus elgesio taisyklių (bausmės atlikimo nustatyto režimo) pažeidimas teisingai kvalifikuotas kaip Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto (įpareigojančio laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos) pažeidimas.
Paminėtų Taisyklių galiojimo metu pareiškėjas atlikinėjo bausmę PN. PN yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota ir nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių. LR bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje yra nustatyta, kad jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 116 straipsniu, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis, pareigomis ir draudimais (bl. 54-55). Kaip jau buvo paminėta, Taisyklės yra teisės aktas, nustatantis (detaliai reglamentuojantis) nuteistųjų elgesio taisykles, todėl BVK taikymo požiūriu laikytinas leistinu poįstatyminiu teisės aktu ir pagal savo pobūdį negali būti kvestionuojama nei Konstitucijos normų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų taikymo prasme, todėl Taisyklės, kaip “aktas”, negali būti traktuojamos kaip valdžios institucijų neteisėti veiksmai.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teisė ginti savo teises ir laisves nebuvo pažeidinėjama, o šią aplinkybę, pagal LITEKO duomenis, patvirtina įvairiapusiškas jo skundų nagrinėjimas įvairiose valstybės institucijose ir Administraciniuose teismuose. Be to, nustatyta, kad jam skirtos nuobaudos už konkrečius neteisėtus veiksmus (bl. 32-33), o ne už protestavimą prieš pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pravieniškių PN pareigūnai fiksuodami ir dokumentuodami pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir skirdami jam nuobaudas veikė vadovaudamiesi bausmių vykdymo kodeso normomis ir kitais teisės aktais.
Pareiškėjas, kaip jau minėta, pageidauja jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Tokios žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Skunduose nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė V. K. padaryta neturtinė žala, nes teigta, jog vien tik atsakovo neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Kadangi teismas padarė išvadą, jog PN direktoriaus 2006-10-31 įsakymu Nr. I-154 patvirtintos Pravieniškių 2-jų pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės ir jų 21 p. yra teisėtos, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsiranda, todėl skundas atmestinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1d. 1 p.,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Rimantas Giedraitis