Civilinė byla Nr. e2YT-31609-1099/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19064-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Tukompa“.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi pagal 1990 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus Komunalinių įmonių kombinatu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo bei šią aplinkybę pripažinti pagrindu panaikinti Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri yra įregistruota 1990 m. kovo 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
2. Nurodo, kad 1990 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus Komunalinių įmonių kombinatu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo. Šis komunalinis butas buvo įsigytas už 24 421 rublį, iš kurių 9 421 rublis buvo įmokėtas į Komunalinių įmonių kombinato kasą 1990 m. kovo 7 d., o likusi dalis – 15 000 rublių turėjo būti sumokėta iki 2005 m. kovo 7 d. Teigia, kad likusius 15 000 rublių pareiškėja sumokėjo 1993 metais (mokėjimo kvitą pateikė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinatui prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos), nuo to laiko yra visiškai atsiskaičiusi su kombinatu. Aiškina, kad 2014 m. birželio mėn. pasikreipus į Registrų centrą ji buvo informuota, jog Registrų centre yra išlikusi žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjos žiniomis, Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises perėmė UAB „Tukompa“ (j. a. k. 120770956), todėl ji kreipėsi į šią įmonę su prašymu išduoti pažymą, jog už įsigytą turtą yra neskolinga ir jokių finansinių pretenzijų pareiškėjai UAB „Tukompa“ neturi. UAB „Tukompa“ pateikė raštą, kad jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo neturi ir nurodė, jog pareiškėja už įsigytą turtą (butą), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra neskolinga.
3. Pažymi, kad ji 2025 m. vasario 18 d. pateikė valstybės įmonei Registrų centras prašymą Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam daiktui butui/patalpai – butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išregistruoti žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Kartu su prašymu ji pateikė 2014 m. birželio 16 d. UAB „Tukompa“ raštą, tačiau Registrų centras 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-2200 (14.5 E), kuriuo buvo nuspręsta prašymą atmesti. Šiame sprendime buvo tik deklaratyviai nurodyta, kad su prašymu pateiktame 2014 m. birželio 16 d. UAB „Tukompa“ rašte nėra nurodytas nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris ir pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro numeris ir data.
4. Nurodo, kad dėl minėtos priežasties 2025 m. kovo 19 d., laikydamasi išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, Registro tvarkytojo sudarytai Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą dėl Registrų centro 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. SPR4-2200 (14.5 E) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau komisija pateikė atsakymą į skundą, kuriame nurodė, kad: „<...> tokiu atveju, jeigu pareiškėja negali gauti visiško atsiskaitymo faktą patvirtinančio dokumento ar negalima atkurti prarastų dokumentų, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl visiško atsiskaitymo su pardavėju fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, tokių įgalinimų neturi“.
5. Akcentuoja, kad negali pateikti dokumentų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, nes išlikę dokumentai neturi visų Registrų centro reikalaujamų duomenų (unikalus numeris, sutarties data), o kiti dokumentai – nebeišlikę. Taip pat išnaudojo visas įmanomas neteismines priemones – kreipėsi į UAB „Tukompa“, perėmusią pradinio pardavėjo teises, kuri pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad UAB „Tukompa“ perėmė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises, pareiškėja už įsigytą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra neskolinga, pretenzijų dėl atsiskaitymo UAB „Tukompa“ neturi, tačiau šių dokumentų nepakanka žymos apie įsiskolinimą už įsigytą turtą išregistravimui.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti savo nuožiūra.
7. Nurodo, kad NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įregistruota 1990 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Dėl šios žymos pareiškėja 2025 m. vasario 18 d. pateikė prašymą išregistruoti Registre įregistruotą žymą dėl buto; su prašymu pareiškėja pateikė 2014 m. birželio 26 d. prašymą dėl žymos apie įsiskolinimą už įsigytą turtą išregistravimo bei UAB „Tukompa“ 2014 m. birželio 16 d. raštą Nr. 19, kuriame nurodoma: „Pažymime, kad UAB „Tukompa“ perėmė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises. Pažymime, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra neskolinga. Pretenzijų dėl atsiskaitymo neturime“. Teigia, kad šis prašymas Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2025 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. SPR4-2200 (14.5 E) buvo atmestas, „kadangi Rašte nėra nurodytas nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris ir pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro numeris ir data“. Pažymi, kad pareiškėja teikė skundą Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau pareiškėjos skundą komisijos 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. CSPR-162 buvo atsisakyta tenkinti.
8. Aiškina, kad komisija pažymėjo, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 78 punktu, „dokumentai, kurių pagrindu prašoma įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis, turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, turi būti įskaitomi, juose turi būti nurodyti Registro objektui įregistruoti, išregistruoti arba jo duomenims pakeisti būtini duomenys, <...> nekilnojamojo daikto, susijusio su Registro objekto įregistravimu, išregistravimu ar duomenų keitimu, unikalus numeris“. Taigi, Nuostatų 78 punkte imperatyviai nurodyti duomenys (šiuo atveju – nekilnojamojo daikto unikalus numeris) privalo būti nurodyti pačiuose dokumentuose, kurių pagrindu prašoma atlikti registravimo veiksmus. Komisija darė išvadą, jog UAB „Tukompa” raštas neatitinka Nuostatų reikalavimų bei nepatvirtina visiško atsiskaitymo pagal pardavimo sutartį fakto.
9. Be to, priduria, jog Komisija nustatė, kad UAB „Tukompa“ pavadinimas ir teisinė forma keitėsi ne vieną kartą. Nuo 1991 m. liepos 29 d. iki 1992 m. liepos 23 d. bendrovė buvo Valstybinė firma „Tekta“, nuo 1992 m. liepos 23 d. iki 1993 m. rugpjūčio 30 d. – Specifinės paskirties Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato Komunalinių paslaugų įmonė, nuo 1993 m. rugpjūčio 30 d. iki 1995 m. birželio 21 d. – Specifinės paskirties Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Komunalinių paslaugų įmonė, nuo 1995 m. birželio 21 d. iki 2002 m. balandžio 30 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, nuo 2002 m. balandžio 30 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki 2010 m. gegužės 18 d. – AB „Tukompa“. Pirmieji valstybinės firmos „Tekta“ įstatai buvo sudaryti 1991 m. liepos 25 d., 1991 m. liepos 29 d. įregistruoti Vilniaus įmonių rejestre. Šiuose įstatuose jokių duomenų, kad valstybinė firma „Tekta“ būtų perėmusi pardavėjo teises ir pareigas, nėra. Valstybinės firmos „Tekta“ 1991 m. liepos 26 d. prašyme nurodoma: „Prašome įregistruoti valstybinę firmą „Tekta“, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato 1991 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 250.“, tačiau šio įsakymo ar jo kopijos JAR archyve nėra, šis dokumentas nėra skelbiamas Teisės aktų registre. Taigi komisija, atsižvelgusi į pateiktą informaciją, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog minėta bendrovė yra tinkamas subjektas, galintis patvirtinti visiško atsiskaitymo pagal pirkimo sutartį faktą, kadangi nei pareiškėjos pateikti, nei JAR archyve esantys dokumentai nepatvirtina, jog bendrovė yra pardavėjo teisių perėmėja.
10. Papildomai pažymi, jog iš nurodyto rašto nėra aišku kokie santykiai siejo pareiškėją ir bendrovę, ir pagal kokią prievolę atsiskaitymas raštu yra patvirtinamas (prievolę sumokėti buto kainą, apmokėti už suteiktas paslaugas (komunalines ar kitas), už atliktus su butu susijusius darbus ar pan.).
11. Nurodo, kad teismo sprendimas būtų pagrindu išregistruoti žymą dėl buto, bet vadovaujantis registro Nuostatų 23 ir 78 punktais, šių Nuostatų 78 punkte nurodyti duomenys turėtų būti nurodyti teismo sprendimo, kurio pagrindu bus prašoma išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už įsigytą butą, rezoliucinėje dalyje. Taip pat prašo netenkinti reikalavimo įpareigoti Registrų centrą išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už butą, nes remiantis aktualia teismų praktika, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Dėl šios priežasties teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Tukompa“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutinka.
13. Nurodo, kad perėmė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises bei UAB „Tukompa“ kompetencijai yra priskirti klausimai, susiję su butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teigia, kad neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų B. M. atžvilgiu dėl mokėjimo už minėtą butą bei pretenzijų dėl žymos apie įsiskolinimą už įsigytą butą išregistravimo, kadangi UAB „Tukompa“ duomenų bazėse (ir turimuose dokumentuose) nėra atvaizduotas joks įsiskolinimo faktas.
14. Pažymi, kad dėl eilės vykusių pertvarkymų ir ilgo praėjusio laiko neturi išlikusių dokumentų dėl B. M. atsiskaitymo už butą bei teisių ir pareigų perėmimo faktą patvirtinančių įrodymų, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, jokių pretenzijų B. M. atžvilgiu dėl mokėjimo už butą ir žymos apie įsiskolinimą už butą išregistravimo neturi ir prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
16. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).
17. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
18. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėja B. M. su Vilniaus Komunalinių įmonių kombinatu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos 1990 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), įsigijimo; minėto buto nuosavybės teisės įregistruotos pareiškėjos vardu iki šiol. Sutartyje nurodyta, kad butas buvo parduotas už 24 421 rublį, iš kurių 9 421 rublį pareiškėja įmokėjo į Komunalinių įmonių kombinato kasą 1990 m. kovo 7 d., o likusi dalis – 15 000 rublių, turėjo būti sumokėta iki 2005 m. kovo 7 d. Tuo pagrindu NTR 1900 m. kovo 19 d. įrašyta (iki šiol) žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
19. Anot pareiškėjos, ji likusius 15 000 rublių sumokėjo dar 1993 m., o mokėjimo kvitą pateikė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinatui prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos, tačiau neturi išlikusių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjai pasikreipus į Registrų centrą dėl minėtos žymos panaikinimo, Registrų centras pareiškėjos prašymus/skundus atmetė, iš esmės konstatavęs, jog neužtenka pateiktų duomenų nurodytos žymos panaikinimui (be kita ko, nėra duomenų, jog Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises perėmė UAB „Tukompa“, kuri patvirtino pareiškėjai neturinti jokių pretenzijų dėl minėto buto).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
21. Nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas surinkti bylai reikšmingus duomenis, reikalavo iš suinteresuoto asmens UAB „Tukompa“ pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti aplinkybę, jog ši bendrovė perėmė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises, tačiau suinteresuotas asmuo nurodė, kad neturi minėtų įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją su prašymu pateikti teismui turimą informaciją apie Valstybinės firmos „Tekta“ (dabartinis pavadinimas UAB „Tukompa“) steigimą/steigimo aplinkybes, taip pat ar šis juridinis asmuo, jų turimais duomenimis, perėmė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos teises ir pareigas. Vyriausybės kanceliarija informavo, kad aktualūs dokumentai perduoti saugojimui į Lietuvos valstybės naująjį archyvą ir atitinkamai persiuntė teismo raštą minėtam archyvui. Pažymėtina, kad Lietuvos valstybės naujasis archyvas 2025 m. spalio 3 d. pateikė teismui 1991 m. Vyriausybės aparato įsakymus (dėl valstybinės formos „Tekta“ steigimo, jos valdybos narių nustatymo, į balansą perduodamų daiktų, valstybinės formos „Daila“ valdybos, atlyginimų nustatymo), kurie, teismo vertinimu, taip pat tiesiogiai nepatvirtina aplinkybių, jog UAB „Tukompa“ perėmė Vilniaus Komunalinių įmonių kombinato prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos (pradinės pardavėjos) teises (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, teismo vertinimu, nėra jokių tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
22. Kita vertus, teismas sprendžia, kad šį faktą, t. y. jog pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį, netiesiogiai patvirtina tai, jog daugiau nei 20 metų (nuo 2005 m., kai buvo nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas), joks subjektas nereiškė pareiškėjai jokių pretenzijų (tokių įrodymų byloje nepateikta; be to, jie niekur neužfiksuoti, pavyzdžiui, Turto areštų akte, Antstolių informacinėje sistemoje, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ir kt.).
23. Taigi, pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – VĮ Registrų centre išregistruojant žymą apie įsiskolinimą už turtą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai).
24. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu ateityje paaiškėtų, jog pareiškėja visgi nėra galutinai atsiskaičiusi pagal nurodytą sutartį, suinteresuoti asmenys galėtų savo teises apginti kitais būdais, pavyzdžiui, teikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir pan., o vien minėtos žymos dėl įsiskolinimo buvimo panaikinimas neužkirstų galimybės išsiieškoti iš pareiškėjos likusią mokėtiną sumą (jeigu tokia būtų nustatyta).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra visiškai atsiskaičiusi pagal 1990 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus Komunalinių įmonių kombinatu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo.
Juridinis faktas pareiškėjai B. M. nustatomas tikslu panaikinti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) žymą dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri yra įregistruota 1990 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič