Civilinė byla Nr. B2-889-368/2014

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00376-2012-9

                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.8.             

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                              2014 m. liepos 2 d. 

                                                                        Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (kreditoriaus) A. L. skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau BUAB) „Komforto pasaulis“ dėl BUAB „Komforto pasaulis“ 2014 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas (kreditorius) A. L. pateikė skundą dėl BUAB „Komforto pasaulis“ 2014 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 (dėl įmonės veiklos sustabdymo) ir nutarimų Nr. 3 ir Nr. 4 (dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo) panaikinimo, prašydamas panaikinti minėtus nutarimus. Teigė, kad skundžiami nutarimai pažeidžia kreditorių interesus. Pažymėjo, jog numatydamas atleisti darbuotojus, kreditorių susirinkimas turi konkrečiai nuspręsti, kokius darbuotojus atleisti pagal užimamas pareigas. Mano, kad baldų perkraustymas žiemos metu gali pakenkti baldų kokybei. Tvirtina, kad kreditorių susirinkimas tuo pačiu klausimu dėl įmonės turto pardavimo priėmė skirtingus nutarimus, ir neaišku, kaip juos vykdyti. Liko nepriimtas nutarimas dėl VĮ „Turto banko“ siūlymo, kuris labiausiai atitinka kreditorių interesus.    

Skundas atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Komforto pasaulis“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-227-267/2014). Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių 454313,89 Lt kreditoriniai reikalavimai, tarp jų: pareiškėjo A. L. 59430,00 finansinis reikalavimas.

2014 m. sausio 20 d. įvyko BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimas (5–9 b. l.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nutarta stabdyti įmonės veiklą ir atleisti darbuotojų dalį (2 klausimas), nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka (3, 4 klausimai), teisėtumo klausimas.

LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 ir kt.).

Iš BUAB „Komforto pasaulis“ 2014 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, teismo patvirtintų jų reikalavimų suma vietine išraiška sudarė 78,98 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Už kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2 ir Nr. 3 priėmimą balsavo 78,94 proc. kreditorių, už nutarimo Nr. 4 priėmimą – 77,49 proc. kreditorių. Taigi skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo, ir pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl procedūrinių 2014 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo ir balsavimo aspektų.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Dėl kreditorių susirinkimo antrojo klausimo „Dėl įmonės veiklos sustabdymo“

Antruoju klausimu kreditorių susirinkimas nutarė: stabdyti įmonės veiklą; atleisti du darbuotojus, kitus paliekant dirbti iki vasario pirmos dienos preliminariai, o pervežus turtą į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), palikti dirbti vieną darbuotoją; įmonės turtą pardavinėti patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigia, kad šis nutarimas pažeidė visų kreditorių interesus, kadangi kreditorių susirinkimas turėjo nuspręsti ir nurodyti, kokius darbuotojus ketinama atleisti, o kurie gali dalyvauti pervežant baldus. Be to, pareiškėjas mano, kad numatytas dviejų darbuotojų atleidimo terminas – iki vasario 1 d. – yra per trumpas, kadangi žiemos metu sudėtinga pervežti baldus.

Teismas pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą bankroto administratorių kompetencijai priklauso priimti ir atleisti darbuotojus Darbo kodekso ir ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str.  3 d. 11 p.). Ši norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę ne bankroto administratoriui, o kreditorių susirinkimui spręsti klausimus, susijusius su darbo teisinių santykių atsiradimo ar pasibaigimo įforminimu vykdant įmonės bankroto procedūras. Todėl klausimą dėl bankrutuojančios įmonės darbuotojo, su kuriuo darbo teisiniai santykiai atsirado po bankroto bylos iškėlimo, darbo sutarties pabaigos momento nustatymo turi teisę vienasmeniškai spręsti įmonės bankroto administratorius. Kreditorių susirinkimo siūlymas dėl darbo pabaigos su šiuo darbuotoju momento nustatymo nesaisto administratoriaus, ir priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu teisiškai nėra reikšmingas. Taigi aplinkybė, kad administratorius pasiūlė kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl darbuotojų atleidimo, neturi teisinės reikšmės administratoriui priimant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo momento. Be to, kreditorių susirinkimo siūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir spręsti dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-788/2012).

Taigi ginčijamo nutarimo teisėtumo vertinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių administratoriaus sprendimui atleisti įmonės darbuotojus. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepalankaus baldų pervežimo laikotarpio (sezoniškumo) ir teiginiai dėl preliminaraus darbuotojų atleidimo termino, įvertinus ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimą ir bylos teisme nagrinėjimo terminą, tapo neaktualūs.

Teismas plačiau neanalizuoja kitų pareiškėjo teiginių dėl įmonės turto pervežimo, kadangi tik administratorius įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras, todėl ne bankroto administratoriaus siekis operatyviau, o pareiškėjo siekis vilkinti bankroto procedūras, gali pažeisti įmonės kreditorių interesus.

Dėl kreditorių susirinkimo trečiojo ir ketvirtojo klausimo „Dėl BUAB „Komforto pasaulis“ turto pardavimo“

Iš 2014 m. sausio 20 d. BUAB „Komforto pasaulis“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad įmonės kreditorių daugumą (78,94 proc.) nutarė vieną mėnesį tęsti baldų pardavimą sumažinus jų likutinę vertę 30 proc., paliekant vieną darbuotoją.

Ketvirtuoju nutarimu nutarta parduoti įmonės turtą (baldus) už 170 000 Lt, apie pardavimą paskelbiant viešai spaudoje, siūlant pirkti visą turtą vienu kartu. Išsiųsti pasiūlymus įmonėms, užsiimančioms baldų prekyba ir galinčioms vienu metu nupirkti visą turtą. Pasiūlymus rinkti 1 (vieną) mėnesį, sekantį susirinkimą dėl įmonės turto pardavimo sušaukti šių metų kovo mėnesio pirmoje pusėje.

Pareiškėjas šių kreditorių susirinkimo nutarimo nepagrįstumą grindžia teiginiais dėl nutarimų prieštaringumo, didelės įmonės turto pardavimo kainos, kuri, pareiškėjo teigimu, vilkina bankroto procedūras ir didina proceso išlaidas. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorių susirinkimas neapsvarstė ir nepriėmė nutarimo dėl VĮ „Turto banko“ pasiūlymo dėl turto pardavimo tvarkos.

Visų pirma, sprendimai, susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą.

Pažymėtina, kad kreditoriui, kuris ginčija kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą turto kainą dėl jos nepagrįstumo, tenka pareiga įrodyti, jog kreditorių daugumos balsais nustatyta kaina yra netinkama (CPK 12, 178 str.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-525/2014). Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta įmonės turto pardavimo kaina yra nepagrįsta ir nustatyta netinkamai.

Antra, įmonės kreditorių siekis brangiau parduoti bankrutavusios įmonės turtą yra logiškai paaiškinamas, kadangi, kuo didesne kaina bus parduotas įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonės kreditoriai nuolat siekė įmonės turtą parduoti brangiau: 2013 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo metu nepritarta administratoriaus siūlymui įmonės turtą parduoti taikant 50 proc. nuolaidą ir kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovės pasiūlymui visą turtą parduoti už likutinę vertę (50 b. l); 2013 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkimo metu nepritarta siūlymui turtą parduoti už 50 000 Lt (53 b. l.).

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas 2014 m. kovo 3 d. kreditorių susirinkimo metu balsavo prieš pasiūlymą parduoti įmonės turtą už 80 000 Lt ir pritarė pasiūlymui turtą pardavinėti už 100000 Lt, t. y. brangiau (62 b. l.).

Taigi nutarimas, kuriuo kreditoriai nutarė įmonės turtą (baldus) pardavinėti už 170 000 Lt, nepažeidė kreditorių interesų.

Teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimas sumažinti baldų likutinę vertę 30 proc., įvertinus aplinkybes dėl šio trumpalaikio turto kainos, pobūdžio, paklausimo rinkoje, pardavimo laikotarpio ir siekį – operatyviai vykdyti įmonės bankroto procedūras, neprieštarauja įmonės turto paradavimo kainai (170 000 Lt), kadangi nutarimais buvo sprendžiami skirtingi klausimai, dėl turto pardavimo kainos nustatymo ir likutinės kainos sumažinimo.

Trečia, 2014 m. kovo 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, nutarta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės pasiūlymą vykdyti 2014 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir turtą pardavinėti vieną mėnesį už 170 000 Lt skelbiant apie pardavimą spaudoje ir internete. Taip pat nutarta mėnesį rinkti komercinius pasiūlymus pirkti visus baldus įmonių užsiimančių baldų prekybą (60 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai minėto kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti ir kreditoriai pakartotinai išsprendė klausimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos, be kita ko, vykdant 2014 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, sprendžia, jog platesnis pareiškėjo iškeltų klausimų analizavimas neteko jokios teisinės reikšmės ir nesukels jokių padarinių. Be to, 2014 m. kovo 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu taip pat buvo įvertintas ir VĮ „Turto banko“ pasiūlymas turtą pardavinėti už 100 000 Lt, tačiau šiam pasiūlymui pritarta nebuvo (59 b. l.), t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas ginčijo skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos, kreditorių buvo įvertintos.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

Pareiškėjo (kreditoriaus) A. L. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                                          Egidijus Mockevičius