Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1592-324-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1592-324/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LESTO 302577612 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su sutartine atsakomybe
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Materialinė atsakomybė:
Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Sutartinė atsakomybė
Pirkimas-pardavimas:
Energijos pirkimas-pardavimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų pratęsimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-1592-324/2012;

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02879-2010-7;

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.1; 45.5; 121.21.

(S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Jurgai  Sadauskaitei ir Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Milai Nordbi, atsakovams J. V., J. V., atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,  teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-358/2012 pagal akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovams J. V., J. V. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 8 631,1 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovės darbuotojai, vykdydami 2008 m. liepos 2 d. užduotį Nr. 2973909 atsakovų gyvenamosios vietos adresu, nustatė, kad suklastotos plombos ant įvadinio apskaitos skaitiklio gaubto, nuėmus skaitiklio gaubtą, padarytas poveikis skaitiklio konstrukcijai, siekiant sumažinti suvartotos elektros energijos rodmenis, varžtų, laikančių skaitiklio gaubtą, galvučių įpjovos mechaniškai paveiktos atsukimo ir prisukimo kryptimis. Ieškovė, vadovaudamasi LR ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 92 punktu, surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 06 001178. Speciali ieškovės komisija 2008 m. liepos 10 d. apsvarsčiusi 2008 m. liepos 2 d. surašytą neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 06 001178, nutarė, kad jis surašytas pagrįstai, vartotojas pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punktą. Tuo pagrindu buvo atliktas suvartotos elektros energijos perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2008 m. liepos 2 d., kuris sudarė 8 631,1 Lt. Atsakovų netinkamas 2004 m. balandžio 16 d. elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartyje Nr. 04/5698277 ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtintos vartotojo pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą vykdymas sąlygojo žalos atsiradimą, todėl atsakovai privalo ieškovei ją atlyginti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 4 315,55 Lt žalai atlyginti, 129,5 Lt žyminio mokesčio, 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 439,25 Lt ekspertizės išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 315,55 Lt sumą nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei iš ieškovės – 1 109,25 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo fakto ir žalos dydžio. Sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių jų kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Motyvuodamas tuo, kad atsakovai yra neįgalūs, gauna nedideles pajamas, susijusias tik su socialinėmis išmokomis, jiems suteikta antrinė teisinė pagalba, pareikštas žalos dydis yra pakankamai žymus, dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovams atsirastų nepriimtinos ir sunkios pasekmės, priteistinos žalos dydį sumažino 50 procentų.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neįvertintos aplinkybės, susijusios su 2004 m. balandžio 16 d. sudarytos elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutarties 4.2. punktu, kuriuo ieškovė įsipareigojo elektros energijos apskaitai savo lėšomis įrengti vartotojui apskaitos prietaisus, kurie yra tiekėjo nuosavybė, metrologiškai juos aptarnauti ir keisti. Apeliantė, 2004 m. kovo 8 d. įsigijusi namų valdą ir 2004 m. balandžio 16 d. sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti seną susidėvėjusį elektros apskaitos prietaisą, tačiau ieškovė į apeliantės prašymą nereagavo, neįvykdė sutarties 4.2. punkte nustatytos savo pareigos, nepakeitė naujo apskaitos prietaiso, nesupažindino su seno skaitiklio plombų pavyzdžiais, leido atsakovams naudotis elektros energijos apskaitos prietaisu, kurio metrologinės patikros laikas buvo pasibaigęs. Teismas turėjo įvertinti, kuri iš šalių pažeidė sutartines pareigas, kaip sutarties pažeidimas prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pareiga reikalauti atsakomybės iš vartotojų ieškovei atsirastų tik tada, kai ji pati tinkamai įvykdytų sutarties 4.2. punkto įsipareigojimus, patvirtindama, kad atsakovams suteikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį elektros energijos apskaitos prietaisą. Nebūdami specialistais, atsakovai, pirkdami turtą, negalėjo patikrinti elektros energijos apskaitos prietaiso tinkamumo. Sudarydami sutartį su ieškove, jie pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė elektros energijos apskaitos prietaisą patikrins. Ieškovė po sutarties su atsakove pasirašymo neįvykdė savo pareigos įrengti tinkamą apskaitos prietaisą. Ekspertizė nenustatė, kada buvo padaryti galimi skaitiklio pažeidimai, todėl nėra įrodymų, jog apskaitos prietaisas ir plombos buvo pažeistos po to, kai atsakovai pradėjo naudotis elektros apskaitos prietaisu 2004 m. balandžio 16 d. Tai nepaneigia aplinkybės, jog elektros energijos apskaitos prietaisas buvo pažeistas prieš tai, kai atsakovai pradėjo juo naudotis. Atsakovai nežinojo, kad naudoja pažeistą elektros energijos apskaitos prietaisą, todėl negalėjo apie esančius pažeidimus informuoti ieškovės. Tuo pačiu ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovų atsakomybės už elektros energijos apskaitos prietaiso pažeidimus, kurių atsakovai nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, buvo pagrindas remtis CK 6.253 straipsnyje įtvirtintomis normomis ir netaikyti civilinės atsakomybės atsakovams.

Neatsižvelgta, kad ieškovės darbuotojai elektros apskaitos prietaiso rodmenis atsakovų namuose tikrindavo nuolat. Paskutinį kartą patikrinimas buvo atliktas 2008 m. liepos 2 d. (b. l. 23). Šie ieškovės specialistai nepastebėjo elektros energijos apskaitos prietaiso pažeidimų, todėl reikalavimas, kad tokius pažeidimus pastebėtų ir apie juos informuotų specialių žinių neturintys vartotojai (apeliantė J. V. – II grupės invalidė, atsakovas J. V. – I grupės invalidas dėl regėjimo negalios), neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Neįvertinta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 23 d. iki 2003 m. rugsėjo 22 d. buvo suvartojama 10-20 kilovatvalandžių per mėnesį ir šis suvartotas elektros energijos kiekis ieškovei nekėlė abejonių dėl neapskaitytos elektros energijos galimo vartojimo, tačiau atsakovų suvartojamas 130-290 kilovatvalandžių per mėnesį kiekis, už kurį laiku ir tinkamai atsiskaitoma, apibūdinamas vagystės slėpimu.

Apeliantė yra neįgali, pensininkė, jos gaunamos pajamos yra 297,18 Lt per mėnesį, todėl teismo sprendimas, kuriuo iš apeliantės ir jos neįgalaus sutuoktinio, neregio, priteista iš viso 6 094,30 Lt suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, sukeltų labai sunkius turtinius padarinius.

Nepagrįstai ieškovei iš atsakovų solidariai priteista 439,25 Lt už ekspertizę. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimo išlaidos buvo apmokėtos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos lėšomis, remiantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, todėl ieškovė nepatyrė išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

 

Atsakovas J. V. padavė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės J. V. apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad vartotojas, prieš sudarydamas elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartį ar perimdamas apskaitos prietaisą ir jo rodmenis iš ankstesnio patalpų savininko, būdamas apdairus, pats turi teisę kreiptis į ieškovę dėl elektros skaitiklio patikrinimo ir atsakingai perimti elektros skaitiklį savo atsakomybėn tik po prietaiso patikrinimo. Apeliantė nepateikė įrodymų pagrįsti savo teiginiams, jog ji kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti seną susidėvėjusį elektros apskaitos prietaisą, tačiau ieškovė į atsakovės prašymą nereagavo, neįvykdė sutarties 4.2. punkte nustatytos savo pareigos, nepakeitė naujo apskaitos prietaiso ir taip pat nesupažindino su seno skaitiklio plombų pavyzdžiais, leido atsakovams naudotis elektros energijos apskaitos prietaisu, kurio metrologinės patikros laikas buvo pasibaigęs. Kauno miesto skyriaus vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos 2008 m. liepos 10 d. posėdžio protokole Nr. 36/3 užfiksuotas apeliantės teiginys, jog „po namo pirkimo nesikreipė į elektros tinklus dėl skaitiklio patikrinimo“. Teisės aktai ir elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartis nenumato ieškovei pareigos patikrinti galiojančią metrologinę patikrą turintį elektros skaitiklį taip atvejais, kai objektą įsigyja naujas savininkas ar kito asmens vardu yra perrašoma sutartis. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-121 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“, atsakovės name esantis elektros skaitiklis turėjo būti keičiamas po aštuonerių metų nuo jo pastatymo. Sutarties sudarymo metu 2004 m. balandžio 16 d. skaitiklis turėjo galiojančią metrologinę patikrą, nebuvo susidėvėjęs ar sugedęs, tiksliai fiksavo tiekiamos elektros energijos kiekį, todėl nebuvo pagrindo jį keisti. Atsakovai įrodymais nepaneigė savo kaltės, neprašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ankstesnę savininkę, į ją nesikreipė. Rodmenų nurašymas ir apskaitos patikrinimas yra iš esmės skirtingi dalykai, nes rodmenų nurašymui atlikti ieškovė samdo nekvalifikuotus darbuotojus (kontrolierius), kurių vienintelė funkcija yra užrašyti tikrinamo elektros skaitiklio numerį ir nurašyti skaitiklio langelyje matomus rodmenis, o apskaitos patikrinimą atlieka patyrę inspektoriai, galintys vizualiai identifikuoti net labai kokybiškas plombų klastotes ir atlikti kitus veiksmus, kuriems reikalinga atitinkama kvalifikacija.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos  teismas pagrįstai nusprendė dėl elektros energijos vartotojų civilinės atsakomybės ir nustatė priteistinos žalos dydį.

Atmestini apeliantės argumentai dėl nebuvimo įrodymų, patvirtinančių atsakovų kaltės nebuvimą, naudojant pažeistą elektros energijos prietaisą.

Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011).

Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad elektros energijos apskaitos prietaisas buvo pažeistas prieš atsakovų pradėjimą juo naudotis (prieš žemės sklypo ir statinių dalies su elektros skaitikliu perėmimą 2004 m. kovo 8 d. iš pardavėjų). 2008 m. liepos 2 d. ieškovo darbuotojams nustačius, jog yra suklastotos plombos ant apskaitos skaitiklio gaubto, nuėmus skaitiklio gaubtą, padarytas poveikis skaitiklio konstrukcijai, siekiant sumažinti suvartotos elektros energijos rodmenis, dėl šių elektros energijos naudojimo apskaitos prietaiso pažeidimų jie nėra pareiškę pretenzijų buvusiems pastato, kuriame įrengtas šis prietaisas, savininkams.

Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog elektros energijos apskaitos prietaiso pažeidimai buvo nepastebimi netgi nuolat skaitiklį tikrinusiems ieškovės darbuotojams, todėl apie juos negalėjo žinoti ir vartotojai. Vartotojo kontrolės duomenys t. 1 b.l. 20-24 patvirtina ne  elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimo, o jo langelyje matomų rodmenų nurašymo faktą. Iš AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ elektros tiekimo direktoriaus 2003-07-04 potvarkio nr. 27 dėl elektros energijos apskaitų tikrinimo metu atliekamų darbų suskirstymo ir šios bendrovės personalo direktoriaus 2004-06-17 patvirtintos Kauno miesto skyriaus kontrolieriaus pareiginės instrukcijos matyti, kad darbuotojų, aptarnaujančių elektros energijos apskaitas, įrengtas pas vartotojus, pareigos yra suskirstytos į vartotojų elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų nurašymo, šių prietaisų apžiūros ir tikrinimo darbus (t. 2 b.l. 14-20). Elektros apskaitos prietaiso patikrinimas įvyko tik 2008 m. liepos 2 d., kuomet ir buvo konstatuoti neapskaitinio elektros energijos vartojimo akte nurodyti skaitiklio pažeidimai (b. l. 23). Mechaninį poveikį elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmui ieškovas įrodė 2008 m. liepos 2 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo aktu ir ekspertizės akto išvadomis.

Atmesdama apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovų kaltės nebuvimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas iš dalies atleisti juos nuo civilinės atsakomybės ne tik dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, tačiau ir dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1 d.).

Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančios 2004 m. balandžio 16 d. elektros energijos tiekimo sutarties 4.2 punktu tiekėjas įsipareigojo pakeisti apskaitos prietaisus tuo atveju, jei jie netenkina apskaitai keliamų reikalavimų. Teisės aktai ir elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartis nenumato ieškovei pareigos patikrinti ar pakeisti galiojančią metrologinę patikrą turintį elektros skaitiklį taip atvejais, kai objektą įsigyja naujas savininkas ar kito asmens vardu yra perrašoma sutartis. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-121 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“, ieškovo atstovės paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais, atsakovės name esantis elektros skaitiklis, kurio metrologinė patikra buvo atlikta 1997 metų lapkričio mėnesį, turėjo būti pakeistas 2005 metų lapkritį (po aštuonerių metų).  Sutarties sudarymo metu 2004 m. balandžio 16 d. skaitiklis turėjo galiojančią metrologinę patikrą, nebuvo susidėvėjęs ar sugedęs, ieškovės teigimu, tiksliai fiksavo tiekiamos elektros energijos kiekį, todėl nebuvo pagrindo jį keisti ieškovės iniciatyva. Formuodamas teismų praktiką, vertinant vartojimo sutarties šalių teises ir pareigas sutarties vykdymo aspektu, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis nesuabsoliutina tiekėjo, kuris atsakingas už energijos tiekimą, atsakomybės. Vartotojas turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų,  energijos vartojimo  apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų  naudojimą. Tokia pareiga energijos vartotojams įtvirtinta CK 6.200 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-269/2005 ieškovo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Tilžės g. 28 savininkų bendrijai dėl atsisakymo sudaryti sutartį pripažinimo nepagrįstu). Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad, 2004 m. kovo 8 d. įsigijusi namų valdą ir 2004 m. balandžio 16 d. sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti seną susidėvėjusį elektros apskaitos prietaisą. Ieškovės įmonės Kauno miesto skyriaus vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos 2008 m. liepos 10 d. posėdžio protokole Nr. 36/3 užfiksuotas apeliantės teiginys, kad ji „po namo pirkimo nesikreipė į elektros tinklus dėl skaitiklio patikrinimo“.

Tuo vadovaujantis ieškovė pagrįstai teigia, jog nėra pareigos patikrinti elektros energijos apskaitos skaitiklį visais atvejais, pasikeitus elektros energijos vartotojui, tačiau bylos aplinkybės pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju toks pagrindas buvo, tačiau ieškovė skaitiklio netikrino beveik 10 metų.

Bendrieji sutarčių vykdymo principai įpareigoja šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str.). Nustatyta, kad namą atsakovai įsigijo 2004-03-08, 2004-04-16 šalys sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, elektros energijos apskaitos skaitiklis visada buvo namo rūsyje. Ieškovė nepaneigė apeliantės teiginio, kad iki nuosavybės teisės pasikeitimo namas savininkų buvo nuomojamas kitiems asmenims. Pastaroji aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma - iš pažymų apie užduotis ir duomenų apie vartotojo kontrolę matyti, kad elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymas buvo atliekamas ir iki 2004-03-08, ir po to; elektros apskaitos skaitikliui esant rūsyje, patikrinimą atlikę asmenys negalėjo į namą patekti, nesant  gyventojų. Tai paneigia ieškovės atstovės paaiškinimą, kad iki 2004-04-16 namas buvo negyvenamas ir tai pateisina itin mažą elektros energijos vartojimą.  Pažymos b.l. 20-23 patvirtina, kad 2002 m. rugsėjo – 2003 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu deklaruotas elektros energijos vartojimas buvo minimalus (10-20 kWh), o nuo 2003 m. spalio mėn. bei namą įsigijus atsakovams – vidutinis (apie 100-250 kWh). Nors sunaudotos elektros energijos šuolis buvo ženklus, o jos apskaitos skaitiklis turėjo būti pakeistas 2005 m. lapkričio mėnesį, nuo 1997 m. lapkričio mėn. iki ieškinio pagrindu esančio 2008-07-02 akto surašymo ieškovė nei karto nepatikrino elektros skaitiklio, kaip, teisėjų kolegijos manymu, į mažą apskaitos rodmenų dydį turėtų  reaguoti elektros energijos tiekimo veikla užsiimanti įmonė. Jos atstovės paaiškinimai apie nedidelio elektros energijos kiekio suvartojimą negyvenamo namo signalizacijai nėra įrodyti. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kad ieškovė, pastebėjusi itin mažą elektros energijos kiekio suvartojimą gyvenamajame name, neturėdama duomenų apie tai, kokiam tikslui naudojama elektra bei netikrindama, ar vartotojai nėra pažeidę apskaitos prietaiso, prisiėmė riziką, kad jai būtų padarytą žala. Nors atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad skaitiklį mechaniškai pažeidė ne jie, o buvę namo savininkai ar nuomininkai, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, atsakovų nurodytas namo įsigijimo būdas, atsakovų nesuvokimas, jog, priimdami namą su elektros energijos apskaitos skaitikliu, prisiima atsakomybę už pastarojo būklę, tai, kad atsakovai nesiverčia jokia veikla, kuriai būtų reikalingas didesnis elektros energijos kiekis, skaitiklio netikrinimas nuo jo įrengimo ir 2,5 metų po metrologinės patikros galiojimo laiko pasibaigimo sudaro pagrindą spręsti apie galimybę taikyti CK 6.253 straipsnio 5 ir 1 dalių  nuostatas, pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydį sumažinant iki 500 Lt.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas ir teisinius pagrindus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aukščiau aptartų atsakovų atsikirtimų, be pagrindo nesvarstė su jais susijusių civilinės atsakomybės sumažinimo pagrindų (CPK 270 str. 3 d., 4 dalies 3 punktas). Tai sudaro CPK 329, 330 straipsniuose įtvirtintą vadą skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pakeistinas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė yra patyrusi 1778,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybė dėl atsakovės atstovavimo – 1109,25; ieškinį patenkinus šešiais procentais, priteistina 106,72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 1042,69 Lt valstybei. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 56,36 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 16,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės valstybei priteista šių išlaidų suma padidintina iki 52,97 Lt ir priteistina 15,74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

 

nutaria:

 

pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą, ieškovei iš atsakovų priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 500 (penkių šimtų) Lt, bylinėjimosi išlaidas – iki  106,72 (šimto šešių Lt 72 ct) Lt. Valstybei iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1042,69 (vieno tūkstančio keturiasdešimt dviejų Lt 69 ct) Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – iki 52,97 (penkiasdešimt dviejų Lt 97 ct) Lt.

Sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB Lesto (į.k.302577612) valstybei 15,74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant šią sumą valstybinei mokesčių inspekcijai ( įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

 

 

 

Teisėjai              Jolita  Cirulienė

 

              Virginija Gudynienė

             

              Gintautas  Koriaginas

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-348/2009
  • 3K-3-356/2011
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • CK6 6.200 str. Sutarties vykdymo principai
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei