Pranešėjas: Arūnas Paštuolis                                                   Baudžiamoji byla Nr.1A-758-493/2012;

Teisėjas: Aksinija Žemantauskienė                                          Proceso Nr. 1-91-1-00641-2011-7;

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                  2.4.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Taikant LR BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti mokslą. Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo E. B. nukentėjusiojo naudai priteista 528, 65 Lt. turtinei ir 5000 Lt. neturtinei žalai atlyginti bei patenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 230, 37 Lt. nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 106 straipsnio 2 dalie pagrindu 800 Lt. pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiojo J. P. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

E. B. nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2011-11-24, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), patalpose – koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, rodant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, esant menkaverčiai dingsčiai, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu tyčia tris kartus ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tuo padarė poodinę kraujosruvą ir gilų nosies nubrozdinimą nosyje, kraujosruvas viršutinėje lūpoje, nosies kaulo lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą.

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendį, pašalinti iš kaltinimo vieno smūgio ranka nukentėjusiajam J. P. sudavimą, sušvelninti paskirtą bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt. Nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies (pripažįsta sudavęs du smūgius nukentėjusiajam J. P.), dėl nusikaltimo labai gailisi, tačiau mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas, todėl keistinas. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam sudavė tris smūgius, kadangi tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visi byloje apklausti liudytojai – V. K., A. B., E. U. – ikiteisminio tyrimo metu bei teisme patvirtino, kad nukentėjusiajam J. P. buvo suduoti tik du smūgiai į veidą. Šį faktą patvirtina ir 2011-11-25 teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. P. padaryti sužalojimai padaryti ranka, kumščiu, mažiausiai dviejų poveikių pasekoje. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į kai kurias kitas, nuteistojo manymu, svarbias aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę, o taip pat nepagrįstai ir nemotyvuotai pilnai tenkino nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau su tokia išvada negalima sutikti. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl savo veiksmų gailisi, todėl teismas turėjo pagrindo šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia. Dalinis kaltės pripažinimas pasireiškė tik tuo, kad nuteistasis nesutiko su inkriminuojamų smūgių nukentėjusiajam skaičiumi, tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip kaltės padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką nepripažinimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pranešus apie įtarimą buvo nurodyta, jog nukentėjusiajam suduoti du smūgiai. Pagal šį įtarimą apeliantas kaltę pripažino pilnai ir tik vėliau, pateikus įtarimą jau dėl trijų smūgių nukentėjusiajam sudavimo, savo kaltę pripažino dalinai, kadangi nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Apie padaryta nusikalstamą veiką, jos aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, atsakomybės už padarytą veiką nevengė, nukentėjusiojo atsiprašė.

Teismas taip pat visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai pilnai tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė nukentėjusiajam J. P. 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir neatitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, faktiškai į visas šias aplinkybes neatsižvelgė. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis J. P. iš karto po įvykio padarytą neturtinę žalą įvertino 500 Lt., t. y. prašė, jog jam būtų sumokėta tokia suma ir jis neiškreips dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo. Su tokia prašoma suma apeliantas sutiko, tačiau iš karto sumokėti, kaip norėjo nukentėjusysis, negalėjo, kadangi neturėjo tokios galimybės. Tada nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame jam padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt. suma. Teismas, tenkindamas tokį civilinį ieškinį, visiškai neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį. Neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis mokosi, gyvena su tėvais, yra pilnai jų išlaikomas, savarankiškų pajamų ar turto neturi, todėl atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą neturi ir, artimiausiu metu, neturės tokios galimybės. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteista atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei civilinį ieškinį valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad  nuteistasis iš esmės savo elgesio nevertina kritiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi tik deklaratyviai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apeliantas nukentėjusiojo neatsiprašė, gydymo laikotarpiu neaplankė, nesidomėjo jo sveikatos būkle, nesielgė taip, kad būtų galima spręsti, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Dėl šių aplinkybių ir dalinio apelianto prisipažinimo dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir paskyrė tinkamą bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės kyrimo pagrindų.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, sveikatos sutrikdymo mastą, liekamųjų reiškinių buvimą, padarytos turtinės žalos dydį bei teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, į tai, kad jis mokosi, savo pajamų ar turto neturi. Todėl apelianto teiginiai, kad teismas, priteisdamas 5000 Lt. neturtinę žalą visiškai neįvertino šių aplinkybių, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius  apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

LR BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš šios normos darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, bylos iš naujo nenagrinėja, o tik patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą remdamasis apeliacinio skundo motyvais.

Nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltės dėl LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos iš esmės neneigia, pripažįsta sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. P., tačiau neigia suduotų smūgių skaičių. Apeliantas pažymi, kad sudavė tik du smūgius, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiajam buvo suduoti trys smūgiai, neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pasak apelianto aplinkybę, jog nukentėjusiajam buvo suduoti tik du smūgiai, patvirtina visi byloje apklausti liudytojai bei 2011-11-25 teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. P. padaryti sužalojimai padaryti ranka, kumščiu, mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. B. nukentėjusiajam J. P. sudavė ne du, o tris smūgius. Pirmos instancijos teismas tokią išvadą grindė ne tik nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bet ir objektyviais duomenimis – specialisto išvada Nr. G 461/11(10), kurioje pasakyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Minėtoje išvadoje konkretus šiuo atveju suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičius nėra apibrėžtas, tačiau nurodyta minimali smūgių skaičiaus riba – ne mažiau du smūgiai. Vadinasi, smūgių galėjo būti ir daugiau, ką patvirtina pats nukentėjusysis paaiškindamas, kad prie jo priėjo E. B., pasiūlė eiti į lauką, jis nėjo, tada nuteistasis sudavė jam į nosį, po to į lūpą ir vėl į nosį. Nukentėjusiojo J. P. parodymai iš esmės nesiskyrė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti.

Laikytina, kad šis apelianto skundo teiginys yra neįrodytas, paneigtas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, jų analize ir vertinimu.

Apeliantas savo skunde ginčija jam paskirtos bausmės dydį teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į kai kurias, jo manymų, reikšmingas aplinkybes, nepripažino atsakomybe lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdaus gailėjimosi ir paskyrė per griežtą bausmę.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis LR BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. B., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. Apylinkės teismas, skirdama bausmę, įvertino tai, kad E. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje, charakterizuojamas teigiamai, iš seniūnijos apie E. B. elgesį šeimoje bei visuomenėje nusiskundimų negauta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalie nuostatų.

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos tokios alternatyvios bausmės kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. LR BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas iki penkerių metų. Apylinkės teismas, įvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių visumą, pagal LR BK 248 straipsnio 1 dalį paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei vidurkis ir artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistojo E. B. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.

Pagal teismų praktiką LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2008).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. B. pripažino ne visas, o tik dalį esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nes neigė sudavęs tris smūgius nukentėjusiajam J. P.. Dalinis objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. E. B., duodama parodymus apie suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičių, nebuvo nuoseklus. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, vėliau savo poziciją pakeitė, nurodė, kad sudavė tik du smūgius. Prieštaravimus tarp nuteistojo, liudytojų parodymų paneigė iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo J. P. parodymai bei specialisto išvada. Todėl pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas iš nuteistojo E. B. jo naudai 5000 Lt. esminių LR BPK pažeidimų nepadarė, priteista suma atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl per didelio neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, patenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisdamas jo naudai iš nuteistojo E. B. 5000 Lt., atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į sukelto sužalojimo pasekmes – dėl sulaužytos nosies nukentėjusysis negali laisvai kvėpuoti, po traumos pradėjo blogai girdėti, sveikatai neigiamą poveikį turėjo jam taikyti nuskausminamieji vaistai, vis dar skauda galvą, jaučia ausų skausmą, yra netikras dėl traumos pasekmių ateityje, į nuteistojo jauną amžių, į tai, kad E. B. neturi savarankiškų pajamų ar turto, yra studentas, į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir priteisė sumą, kurios dydis aiškiai neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad iš karto po įvykio J. P. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 500 Lt. įrodomosios reikšmės neturi, kadangi nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo yra laisvas, vertindamas jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                           Arūnas Paštuolis

Teisėjai                                                                                                               Kęstutis Dargužis

                                                                                                                             Valdas Vitunskas