Administracinė byla Nr. eI3-1284-644/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03226-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija: 15.4.;15.7.; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 29 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Kukalienės,
sekretoriaujant S.D.,
dalyvaujant pareiškėjui R. R., jo atstovui advokatui A. U.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui D. B.,
trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo
Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) dalį, kuria naujai suformuotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui.
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam 2019 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. 3362 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo žemės sklypas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas) buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suformuotas žemės sklypas), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Surveta“ matininko O. V. 2022 m. spalio 19 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Sprendimo 2.1. – 2.6. papunkčiais suformuotam žemės sklypui buvo nustatyti įvairūs servitutai, tarp kurių - 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui, bei privažiuoti prie laisvos nesuformuotos valstybinės žemės (erdviniuose duomenyse ties posūkio taškais nuo Nr. 48 iki Nr. 52, pažymėtą simboliu - S1 žemės sklypo plane M 1:1000, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (Sprendimo 2.1. p.).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria naujai suformuotam žemės sklypui buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiama Sprendimo dalimi kelio servitutas buvo nustatytas pareiškėjui, pareiškėjo žemės sklypas tapo viešpataujančiu daiktu suformuoto žemės sklypo atžvilgiu. Nurodė, kad pareiškėjui, kaip viešpataujančio daikto savininkui, skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype nustatytas servitutas nėra reikalingas, kadangi pareiškėjas į savo žemės sklypą patenka per kaimyniniame žemės sklype nustatytą servitutą iš (duomenys neskelbtini)pusės.
Pareiškėjas nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalis numato, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. CK 4.124 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Be kita ko, Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata, įtvirtinanti, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai, pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Ginčo atveju viešpataujančio daikto savininko, t. y. pareiškėjo R. R. valia dėl suformuotame sklype nustatyto servituto reikalingumo niekada nebuvo išreikšta, t. y. į pareiškėją niekas ir niekada net nesikreipė dėl nustatyto servituto reikalingumo.
Be to, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo taisyklės) 4 punktas įtvirtina, jog teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1-3.8 punktuose nurodytą servitutą, apie suprojektuotą servitutą raštu praneša viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkui ar patikėjimo teisės subjektams arba valstybės ar savivaldybės institucijai, atsakingai už valstybinės žemės, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugą, arba centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų), kelių ir takų tiesimo užsakovams, siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti ir nurodo konkrečią datą.
Ginčo atveju pareiškėjas niekada raštu nebuvo informuotas apie suprojektuotą servitutą, taip pat jam niekada nebuvo pasiūlyta pareikšti NŽT savo valią dėl siūlomo servituto, Sprendimas, taip kaip numato įstatymas, išsiųstas nebuvo, o apie nustatytą servitutą pareiškėjas sužinojo atsitiktinai (savo iniciatyva).
Pareiškėjo teigimu, susiklostė situacija, jog pareiškėjo R. R., kaip viešpataujančio daikto, teisės ir interesai viso proceso nustatant servitutą metu iš esmės buvo ignoruojami. Juo labiau, kad R. R. naudojosi ir naudojasi kaimyniniame žemės sklype nustatytu servitutu. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo atveju skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype kelio servitutas buvo nustatytas akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog Sprendimo dalis dėl nustatyto servituto yra neteisėta.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei atstovas paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022-06-06 įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino apie 5999 kv. m žemės sklypo prie pastatų ((duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022-08-12 įsakymu Nr. A-2980 dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. A- 2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) ir priedą išdėstė nauja redakcija.
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja, atsižvelgdama į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. A-2980 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. A-2195 “Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pakeitimo”, 2022-11-09 priėmė sprendimą Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.
NŽT atstovas nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros buvo vykdomos automatiškai per ŽPDRIS, kaip numatyta Projektų rengimo taisyklių 17 punkte. ŽPDRIS buvo skelbiama informacija apie pradedamą rengti Projektą, apie galimybes su juo susipažinti, taip pat informacija apie parengtą Projektą ir susipažinimą su juo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teisės aktų leidėjas nustatė, kad projekto viešinimo procedūros ir suinteresuotos visuomenės informavimas per ŽPDRIS yra tinkamas ir pakankamas, jog suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su rengiamų projektų sprendiniais, dėl jų reikšti pastabas bei pasiūlymus, taip pat susipažinti su juos patvirtinančiais administraciniais aktais. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog rengiant Projektą buvo išreiškęs pastabas dėl projektuojamų servitutų.
Atsakovės nuomone, nustatytas norminis reglamentavimas pagrindžia, kad servitutų nustatymui yra būtinas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriame būtų suprojektuotas servitutas. Pareiškėjas šio ginčo atveju, ginčija tik Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimą dėl servituto nustatymo, tačiau neginčija servituto nustatymo pagrindo - teritorijų planavimo dokumento. Atsakovės teigimu, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimas buvo priimtas ne kaip savarankiškas, nuo kitų administracinių aktų nepriklausantis ir vien tik Nacionalinės žemės tarnybos nuožiūra priimamas administracinis aktas, o kaip aktas, įgyvendinantis minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-06 įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Atsakovė nurodė, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas, įgyvendinant Įsakymu patvirtintą Projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius patikrino atliktus pagal Projektą suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengtą kadastro duomenų bylą ir Kauno miesto skyriaus vedėja Sprendimu suformavo žemės sklypą, patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė šiam žemės sklypui servitutus ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius Sprendimą priėmė vadovaudamasis Projektų rengimo taisyklių VII skyriumi „Projektų įgyvendinimas“.
Akcentavo, kad nenuginčijus Įsakymo, kuriuo Projektas patvirtintas, šioje byloje pareiškėjo argumentai dėl suformuoto servituto dydžio, jo konfigūracijos ir jo vietos nesusiję su ginčijamu NŽT Kauno miesto skyriaus Sprendimu ir nėra šios bylos dalykas, nes Nacionalinė žemės tarnyba šiuo Sprendimu nesprendė dėl Projekto sprendinių, susijusių su servitutais. Šie pareiškėjo argumentai būtų reikšmingi vertinant minėto Įsakymo, kuriuo patvirtintas Sklypo suformavimo Projektas, teisėtumą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis galiojančiu ir nenuginčytu Įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas Projektas, ir nustatyti kadastro duomenis bei suformuoti būtent tokį Sklypą, kuris numatytas Įsakymu patvirtiname Projekte.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu bei teismo posėdžio metu prašė skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktai nesuteikia kompetencijos imtis jokių aktyvių veiksmų nei informuojant viešpataujančio daikto savininkus, nei priimant sprendimus dėl servituto nustatymo. Teisės aktai šią kompetenciją priskyrė kitam viešojo administravimo subjektui. Teisės aktais numatytas viešpataujančio daikto savininko valios išreiškimo momentas yra būtent NŽT sprendimo priėmimo metu. Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Toje pačioje teisės normoje aiškiai konkretizuota, kaip ta viešpataujančio daikto savininko valia turi būti išreikšta ir kokiam subjektui: viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai, pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo (Žemės įstatymo 22 str. 3 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad sprendimo nustatyti servitutą priimti negalima, jei nėra viešpataujančio daikto savininko valios, o ne planuoti šių servitutų negalima. Pareiga informuoti teisės aktais yra priskirta būtent NŽT. Teisės aktai reglamentuoja paraleliai vykdomą administracinę procedūrą dėl servitutų nustatymo, kurioje Kauno miesto savivaldybės administracija nedalyvauja, todėl negali būti atsakinga už tariamus šios administracinės procedūros pažeidimus ir atitinkamai jos priimti administraciniai sprendimai negali būti panaikinti pastaruoju pagrindu. Dėl šios priežasties neteisingais laiko NŽT atsiliepime nurodytus motyvus, kad tik panaikinus žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kaip išvestinį reikalavimą, galima būtų naikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą. Priešingai, konstatuotina, kad servitutų nustatymas administraciniu aktu yra savarankiška administracinė procedūra, kurią privalo vykdyti atsakovė šioje byloje, ir kuri turi teisę priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą, kaip šios tinkamai įvykdytos administracinės procedūros rezultatą.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek informavimo, tiek viešų registrų tikrinimo, tiek vertinimo dėl tikslingumo nustatyti servitutą sprendimus priima viešasis juridinis asmuo - NŽT, todėl yra nepagrįsti NŽT atsiliepimo motyvai neva ši institucija savarankiškai negali priimti jokio sprendimo dėl servituto nustatymo valstybinėje žemėje.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022-06-06 įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino apie 5999 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022-08-12 įsakymu Nr. A-2980 dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-06 įsakymo Nr. A- 2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) ir priedą išdėstė nauja redakcija. Įsakymu Nacionalinei žemės tarnybai buvo pasiūlyta nustatyti servitutus pagal patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) „Dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas) buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suformuotas žemės sklypas), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Surveta“ matininko O.V. 2022 m. spalio 19 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Sprendimo 2.1. – 2.6. papunkčiais suformuotam žemės sklypui buvo nustatyti įvairūs servitutai, tarp kurių - 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui, bei privažiuoti prie laisvos nesuformuotos valstybinės žemės (erdviniuose duomenyse ties posūkio taškais nuo Nr. 48 iki Nr. 52, pažymėtą simboliu - S1 žemės sklypo plane M 1:1000, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (Sprendimo 2.1. p.).
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo 2.1. papunkčio dalies, kuriuo suformuotam žemės sklypui buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui priklausantis žemės sklypas), savininkams ir naudotojams, komunalines atliekas išvežančiam transportui, teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto nustatant žemės servitutus administraciniu aktu.
Pareiškėjas teigia, kad jam skundžiama Sprendimo dalimi buvo nustatytas kelio servitutas, dėl ko pareiškėjo žemės sklypas tapo viešpataujančiu daiktu suformuoto žemės sklypo atžvilgiu. Nurodė, kad pareiškėjui, kaip viešpataujančio daikto savininkui, skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype nustatytas servitutas nėra reikalingas, kadangi pareiškėjas į savo žemės sklypą patenka per kaimyniniame žemės sklype nustatytą servitutą iš (duomenys neskelbtini). Be to, teigė, kad pareiškėjas niekada raštu nebuvo informuotas apie suprojektuotą servitutą, taip pat jam niekada nebuvo pasiūlyta pareikšti NŽT savo valią dėl siūlomo servituto ir jis savo valios neišreiškė.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. CK 4.124 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio
3 dalį administracinis sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Tai reiškia, jog iniciatyva dėl žemės servituto nustatymo reikalingumo priskirta viešpataujančiojo daikto savininkui, kuris savo valią, pagrįstą teisės akto reikalavimais dėl servituto būtinumo bei reikalingo ploto daikto aptarnavimui, išreiškia prašymu Nacionalinei žemės tarnybai.
Ginčo atveju viešpataujančio daikto savininko, t. y. pareiškėjo R. R. valia dėl suformuotame sklype nustatyto kelio servituto reikalingumo niekada nebuvo išreikšta (tą pripažįsta ir atsakovė). Be to, nustatyta, kad į pareiškėją R. R. niekas ir niekada net nesikreipė dėl nustatyto servituto reikalingumo. Todėl sutiktina su pareiškėjo, kaip viešpataujančiojo daikto savininko, pozicija, kad jo teisės ir interesai viso proceso nustatant servitutą metu iš esmės buvo ignoruojami, o be jo išreikštos valios skundžiamu Sprendimu suformuotame žemės sklype nustatytas kelio servitutas buvo akivaizdžiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Žemės įstatymo 23 str. 3 d.).
Atsakovės nurodyti motyvai, kad ji savarankiškai negali priimti jokio sprendimo dėl servituto nustatymo valstybinėje žemėje, t. y. Sprendimas buvo priimtas ne kaip savarankiškas, nuo kitų administracinių aktų nepriklausantis ir vien tik Nacionalinės žemės tarnybos nuožiūra priimamas administracinis aktas, o kaip aktas, įgyvendinantis minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-06 įsakymu Nr. A-2195 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad be jau minėtų teisės normų, servitutų nustatymą valstybinėje žemėje reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau - Servitutų nustatymo taisyklės).
Servitutų nustatymo taisyklių 10 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 20 darbo dienų išnagrinėja gautą prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, taip pat patikrina, ar asmens pateikti duomenys atitinka Juridinių asmenų registro duomenis, patvirtinančius Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu nustatyti servitutą prašo Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), arba Juridinių asmenų registro duomenis, patvirtinančius užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo registravimą ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį (jeigu nustatyti servitutą prašo užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą), taip pat patikrina Nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius viešpataujančiuoju tapsiančio žemės sklypo ir (arba) viešpataujančiaisiais tapsiančių statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą.
Servitutų nustatymo taisyklių 11 punktas numato, kad jeigu su prašymu pateikti ne visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių Taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo apie tai raštu praneša šį prašymą pateikusiam asmeniui, nurodydamas, kokių dokumentų trūksta, ir terminą (ne trumpesnį kaip 5 ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų), iki kurio turi būti pašalinti trūkumai. Jeigu nustatytu laiku trūkstami dokumentai nepateikiami, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą prašymo netenkinti ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui. Servitutų nustatymo taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių Taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per
15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, apie servituto nustatymo tikslingumą. Vadovaujantis Servitutų nustatymo taisyklių 16 punktu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad tiek informavimo, tiek viešų registrų tikrinimo, tiek vertinimo dėl tikslingumo nustatyti servitutą sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba ir servitutų nustatymas administraciniu aktu yra savarankiška administracinė procedūra, kurią privalo vykdyti būtent atsakovė šioje byloje, ir kuri turi teisę priimti tiek teigiamą, tiek neigiamą sprendimą, kaip šios tinkamai įvykdytos administracinės procedūros rezultatą.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, pripažintina, jog ginčo atveju skundžiamo Sprendimo dalimi suformuotame žemės sklype kelio servitutas buvo nustatytas akivaizdžiai pažeidžiant jau minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl darytina išvada, kad Sprendimo dalis dėl nustatyto kelio servituto, kiek tai liečia pareiškėją, yra neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Sprendimo dalį, kuria naujai suformuotam žemės sklypui buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas ne tik pareiškėjo žemės sklypo savininkams ir naudotojams, bet ir komunalines atliekas išvežančiam transportui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gali ginti tik savo pažeistas teises, ginčydamas nustatytą kelio servitutą, kiek tai liečia jį patį, reikalavimas panaikinti 316 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku komunalines atliekas išvežančiam transportui, atmestinas kaip negrįstas, dėl ko skundas patenkintinas iš dalies.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovo susipažinimą su dokumentais, skundo parengimą, pasirengimą posėdžiui bei atstovavimą teisme. Prašymas grindžiamas 2022-12-08 sąskaita faktūra Nr. 0080 ir 2023-04-03 sąskaita faktūra
Nr. 0031 bei mokėjimo nurodymais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad patyrė 871,20 Eur išlaidas už susipažinimą su dokumentais ir skundo teismui parengimą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Nagrinėjamu atveju prašyme nurodomos išlaidos už susipažinimą su dokumentais vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų paslaugų (skundo parengimas) dalis.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjo skundas teisme užregistruotas 2022-12-08, todėl šiuo atveju aktualus 2022 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1780,5 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4451,25 Eur (2,5 x 1780,5). Kadangi prašoma suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.
Prašyme nurodomos 290,40 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1. 2023-04-04 teismo posėdis byloje truko 15 min., 2023-06-20 teismo posėdis – 55 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Pareiškėjas nenurodo, kiek konkrečiai truko pasirengimas teismo posėdžiams, todėl teismas sprendžia, kad pasirengimas teismo posėdžiams truko 1 val. 2022 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1900,3 Eur. Atitinkamai už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma – 380,06 Eur (0,1 x 1900,3 Eur x 2). Kadangi prašoma suma už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.
Pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui priteistinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 1184,10 Eur (1161,60 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 - 87 straipsniais 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 8SK-1317-(14.8.100 E.) 2.1. papunkčio dalį, kuria naujai suformuotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 316 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, skirtas žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams.
Priteisti pareiškėjo R. R. naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1184,10 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus, 10 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Audrius Grauželis
Daina Kukalienė