Civilinė byla Nr. 2A-939-896/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05126-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. D., atstovaujamo advokatės I. A., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui J. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei L. J., trečiajam asmeniui J. L. dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.  

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

2.       Ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti atsakovo ir šalių vaikų – N. D. ir N. D. bendravimo tvarką, ieškovė prašė priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. 2019 m. sausio 9 d. šalys pateikė taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

3.       Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos ir 13 974,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad atsakovas neteikia pastovaus išlaikymo savo vaikams nuo 2014 metų, kai nustojo kartu gyventi. Paaiškino, kad ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), vaikai specialių poreikių neturi, tačiau didesnės lėšos yra skiriamos vaikų paruošimui mokyklai rudenį, mokymosi priemonėms, vaikai lanko mokamus būrelius, yra paaugliai, todėl greičiau išauga drabužius, sūnų į mokyklą reikia vežti 10 kilometrų. Nurodė, kad negali tenkinti visų vaikų poreikių, nes vaikai nori lankyti daugiau būrelių. Paaiškino, kad nuo 2011 metų gyvena socialiniame būste kartu su motina ir seserimi, moka 80 Eur nuomos mokestį ir apie 200 Eur už komunalinius mokesčius, internetą. Nurodė, kad kreditorių neturi, gaunamos darbinės pajamos nuo 2018 metų yra apie 2200 Eur, taip pat kas savaitę gauna 111 Eur socialinę pašalpą, 280 Eur mėnesinę išmoką abiem vaikams, 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. gavo 860 Eur kasmėnesinę išmoką vienišai motinai. Patvirtino, kad nekilnojamojo turto neturi, turi vieną lengvąjį automobilį, kuriuo vežioja sūnų į mokyklą. Padarė išvadą, kad vieno vaiko išlaikymui reikia apie 500 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad atsakovas per keturis metus yra pravedęs apie 500 Eur, kitų atsakovo nurodytų sumų nepripažino. Pabrėžė, kad vaikų poreikiai padidėjo nuo 2014 metų, kad ji pagerino vaikų gyvenimo sąlygas, nupirkdama naujus baldus, suremontuodama gyvenamąjį būstą. Prašė ieškinį tenkinti, o dalyje dėl bendravimo tvarkos patvirtinti taikos sutartį.

4.       Atsakovas su reikalavimu priteisti vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą sutiko iš dalies. Nurodė, kad galėtų teikti išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bedarbis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo namą už paskolą, mėnesinė įmoka bankui yra 750 svarų, tokia pat suma susidaro ir nuomojant namą bei sumokant už komunalines paslaugas. Nurodė, kad gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu J. L., kuri augina jų septynių mėnesių dukrytę, kurios priežiūros išlaidos sudaro apie 500 svarų. Nurodė, kad jokių socialinių išmokų negauna, anksčiau, paskutinį kartą už lapkričio mėnesį, gavo apie 1300 svarų, kad dabar gyvena iš santaupų ir iš J. L. gautos kompensacijos po skyrybų bei jos gaunamų 140 svarų per savaitę iki vaikui sueis devyni mėnesiai, t. y. iki 2019 metų vasario mėnesio ir 34 svarus vaikų išmokos. Nurodė, kad nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų liepos mėnesio neturėjo jokių pajamų, kad tuo metu buvo grįžęs į Lietuvą, kad nuo 2015 metų liepos mėnesio vėl išvyko į (duomenys neskelbtini) ir įsidarbino vairuotoju. Paaiškino, kad iš viso turi dvi paskolas: 2016 metais iš banko paėmė 15 000 svarų paskolą būsto įsirengimui ir automobiliui, o 2018 metų liepos mėnesį – 135 000 svarų paskolą namo įsigijimui. Nurodė, kad turi įsiskolinimą suaugusiam sūnui už išlaikymą bei Vaikų išlaikymo fondui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad be piniginių perlaidų vaikams duodavo grynųjų pinigų, pirkdavo dovanas, kurių ieškovė nepriimdavo, prašė išlaikymo įsiskolinimo sumą mažinti iki 3000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės L. J. ieškinį ir R. D. priešieškinį tenkino iš dalies; patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo R. D. ir jo nepilnamečių vaikų – N. D. ir N. D. bendravimo tvarkos; civilinę bylą dalyje dėl šalių reikalavimų nustatyti bendravimo tvarką nutraukė; priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų – N. D. ir N. D. išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaikų motina L. J. uzufrukto teise; nusprendė sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo R. D. nepilnamečių vaikų – N. D. ir N. D. išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 6594 Eur sumą, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šia suma disponuos vaikų motina L. J. uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo R. D. 353 Eur žyminį mokestį ir 29,54 Eur pašto išlaidų valstybei, priteisė iš ieškovės L. J. 9,80 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo R. D. 1216 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. J. naudai, priteisė iš ieškovės L. J. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. D. naudai.

6.       Teismas nustatė, kad šalys nustojo kartu gyventi 2014 m. liepos mėnesį, kai atsakovui buvo uždrausta prisiartinti prie ieškovės L. J.. Abi šalys turi darbines pajamas, pragyvenimo išlaidas. Ieškovė turi du išlaikytinius, atsakovas turi tris išlaikytinius. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įsigijo gyvenamąjį namą, turi paėmęs 135 000 svarų paskolą, be to turi ankstesnę 15 000 svarų paskolą, Lietuvoje yra skolingas Vaiko išlaikymo fondui, pateikė duomenis, kad yra atleistas iš darbo. Teismas sprendė, kad atsakovas ir toliau galės gauti panašias pajamas, nes yra darbingas asmuo, todėl orientavosi į jo gautą 1300 svarų atlyginimą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo J. L. taip pat kartu su atsakovu yra atsakinga už atsiradusią prievolę dėl namo įsigijimo. Ieškovė įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi, jos gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovės vaikų nurodyti poreikiai yra pagrįsti, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šalių galimybę teikti išlaikymą, į tai, kad ieškovė ir prašo priteisti mažesnę išlaikymo dalį, iš atsakovo priteisiama po 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

8.       Teismo manymu atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus. Atsakovo argumentas, kad jis pirko vaikams dovanas, tam tikrus daiktus, nevertinamas kaip galimas įsiskolinimo sumažinimo pagrindas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi reikalavimo teisę nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. lapkričio 20 d.) dėl išlaikymo įsiskolinimo ir iš atsakovo priteisė 6594 Eur sumą abiem vaikams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. D., atstovaujamas advokatės I. A., prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. teismo sprendimą pakeisti: 1) priteisti iš R. D. išlaikymą vaikams N. D. ir sūnui N. D., periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 120 Eur iki jų pilnametystės nuo 2017 m. lapkričio 20 d., šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš R. D. priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą – 6594 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) sumažinti iš R. D. priteistas bylinėjimosi išlaidas L. J.; 4) priteisti iš L. J. R. D. sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą paskaičiavimą apie vaikams patiriamas išlaidas, nevertino, kad ieškovės paskaičiavimas nepagrįstas įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per mėnesį būtiniems vaikų poreikiams išleidžia: dukrai N. - po 561 Eur, sūnui N. - po 550 Eur.

9.2.       Teismo posėdyje ieškovė negalėjo detalizuoti ir įvardinti kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams jos nurodytų kaip realiai patiriamų išlaidų, kurias grindė vien teoriniu paskaičiavimu. Teismas nevertino, kad kai kurias išlaidas (uniformai, mokyklos prekėms, būstui ir kt.) padengia (duomenys neskelbtini) valstybė, o ne ieškovė. Nepagrįstos ieškovės nurodytos vaikų laisvalaikio išlaidos (42 Eur per mėnesį arba 500 Eur per metus). Tokio dydžio išlaidos yra neprotingai didelės, viršija tėvų galimybes jas teikti. Ieškovė nepateikė vaikų medicininių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti vaikams paskirti vaistai ar vitaminai, aplinkybės apie vaikų sirgimą peršalimo ligomis, išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Būtinąsias išlaidas vaikų gydymui padengia Airijos valstybė ir papildomų išlaidų minėtiems poreikiams ieškovė neturi.

9.3.       Nurodė, kad kiekvienais metais vaikams nėra būtina pirkti po naują kuprinę, nes jos nėra kas metai sudėvimos. Išlaidos pieštukams, knygoms, sąsiuviniams taip pat yra nepagrįstai padidintos. Knygomis vaikus aprūpina mokykla. Pieštukų ir sąsiuvinių išlaidos yra minimalios. Nepagrįstos išlaidos už būsto paslaugas. Teismas nevertino, kad ieškovė pripažino, jog jai suteiktu socialiniu būstu naudojasi ne tik ji ir du vaikai, bet ir jos motina bei sesuo, todėl būstui patiriamos išlaidos turi būti dalijamos visiems penkiems asmenims. Ieškovė papildomai gauna nuolaidas socialinio būsto patarnavimams apmokėti, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Atsakovo vertinimu, vaikų poreikių tenkinimui pakanka išleisti po 400 Eur per mėn., tačiau dalį šių išlaidų padengia (duomenys neskelbtini) valstybė, dėl ko tėvams tenka mažesnė išlaidų našta.

9.4.       Teismas nepagrindė ieškovės nurodytų išlaidų vaikams išlaikyti įrodymais ir jų nesumažino. Teismas nesumažino išlaidų ir po to, kai ieškovė pripažino, kad būsto išlaidas reikia paskirstyti penkiems, o ne trims asmenims. Teismas, spręsdamas išlaidų dydį, akcentavo vieną aplinkybę - (duomenys neskelbtini) šokių mokyklos raštą, patvirtinantį užsiėmimus, kurie nevyksta ištisus metus ir yra laikino pobūdžio. Teismo sprendime nepažymėjo ir nenurodė, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia teismo nustatytą vaikams išlaikymo dydį. Teismas vaikų išlaikymo dydį grindė vien ieškovės nurodyta išlaikymui reikalinga piniginių lėšų suma, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo duotų paaiškinimų tiek žodžiu, tiek procesiniuose dokumentuose ir dėl atsakovo pagrįstų teiginių apie vaikų kai kurių poreikių tenkinimą valstybės lėšomis.

9.5.       Teismas nevertino ieškovės bei atsakovo turtinės padėties, išlaikytinių skaičiaus, prievolių, turto ir pan. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Šiuo atveju teismas iš atsakovo priteisė didesnį išlaikymą, nei leidžia jo objektyvi padėtis. Teismo priteistas išlaikymas pažeidžia trečio nepilnamečio vaiko teisę būti išlaikytam.

9.6.       Teismas nepagrįstai užaukštino išlaidas vaikų poreikiams, kurios viršijo netgi Lietuvoje nustatytos minimalios algos dydį, kurią vertinti reikia nuo 2017 m. lapkričio 20 d. (ieškinio pateikimo teismui). Nustačius, kad vaikų išlaikymui reikia apie 400 Eur kiekvienam vaikui, nustatytinos teisiškai reikšmingos aplinkybės: kokio dydžio pašalpas gauna ieškovė kiekvienam vaikui; kokio dydžio pajamas kiekvienas iš tėvų gauna ar turi objektyvią galimybę jas gauti; kiek išlaikytinių turi kiekvienas iš tėvų; kokį turi turtą ir prievoles.

9.7.       Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų - sąskaitų išrašų, kuriose nurodytos daug didesnės, nei teismas nustatė, pajamos. Teismo vertinimas apie atsakovo gaunamas pajamas yra prieštaringas ir dviprasmiškas. Teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovo pajamos 2015-2017 metais buvo apie 1900 svarų per mėnesį, kitu sakiniu toje pat pastraipoje teismas teigia, kad atsakovo pajamos 2015-2017 metais buvo nuo 1459 iki 1209 svarų per mėnesį. Toks teismo vertinimas nėra suprantamas, nes vienas teiginys prieštarauja kitam ir atsakovo pateiktiems įrodymams apie pajamas (pajamų deklaracijai), kurioje nurodyta, kad 2015 m. atsakovas gavo ne 19 000 svarų pajamų per metus, o 17 000 svarų pajamų per metus.

9.8.       Pažymėjo, kad teismas, nustatydamas vaikams priteisimo išlaikymo dydį nuo 2017 m. lapkričio 20 d., turėjo įvertinti pajamas ne už 2015-2017 m. periodą, bet nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki teismo sprendimo dienos. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino pateikto įrodymo apie tai, kad darbo sutartis su atsakovu (duomenys neskelbtini) darbdavio iniciatyva buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d. ir, kad atsakovas, kaip pats aiškino teismui, 2018 m. lapkričio mėnesį gavęs 1200 svarų iki šios dienos neturi nei darbo, nei pajamų, nors darbo paieškas intensyviai tęsia. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais duomenimis apie 2017 m. liepos mėnesį gautas pajamas, neįvertinęs, kad 2017 m. ieškovė dirbo tik dvi savaites, o kitas dvi savaites atostogavo Lietuvoje. Dėl nurodytos priežasties teismas neobjektyviai nustatė ieškovės gaunamų pajamų dydį.

9.9.       Teismas nevertino atsakovo išlaikymo dalies prievolėje ir nepakankamai įvertino tas aplinkybes, kurios įrodo atsakovo negalėjimą teikti vaikams išlaikymo po 200 Eur kiekvienam. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo blogą turtinę padėtį: 1) atsakovo atžvilgiu nuo 2013 m. liepos 24 d. vykdomas išieškojimas 3168,12 Eur sumai Vaikų išlaikymo fondui (išieškoma skola susidariusi vaikui E. D.) ir 136,40 Eur skola (duomenys neskelbtini). Nurodyti įsiskolinimai egzistavo ne tik 2014 - 2017 m. laikotarpiu, jie egzistuoja ir dabar. Turėdamas du nepilnamečius vaikus su ieškove ir išlaikydamas nedirbusią ieškovę su vaikais, atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti kitą prievolę - sumokėti išlaikymo skolą pirmam vaikui; 2) atsakovas nors yra gavęs 15 000 svarų kreditą, tačiau su banko palūkanomis turi 18 480 svarų prievolę bankui, kurią įgijo, atvykęs į (duomenys neskelbtini) ryšium su darbine veikla. Teismas nevertino, kad atsakovas ieškovei paliko (duomenys neskelbtini) išrūpintą socialinį būstą su baldais ir namų apyvokos daiktais, dėl ko ieškovės turtinė padėtis tapo akivaizdžiai geresnė nei atsakovo. Detalizavo, kad kiekvieną mėnesį atsakovas moka po 308 svarų sterlingų (350 Eur) per mėnesį paskolų įmokas; apie 60 Eur moka skolą Vaikų išlaikymo fondui, mokėdavo po 520 svarų sterlingų (590 Eur) per mėnesį būsto nuomos mokestį, po 50 svarų sterlingų (60 Eur) už kurą vykimui į darbą, kiekvienais metais privalo mokėti 818,52 svarų sterlingus (apie 912 Eur) automobilio draudimo mokestį, 135 svarų sterlingus (apie 150 Eur) privalomą metinį automobilio kelių mokestį; 25 svarų sterlingus (apie 28 Eur) už automobilio techninę apžiūrą.

9.10.       Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad atsakovas mokėjo 186 svarus būsto nuomą per mėnesį. Pažymėjo, kad nuomos mokestis 186 svarai yra ne per mėnesį, o per vieną savaitę. Mėnesio nuomos mokestis yra 744 svarai, neskaitant kitų mokesčių būstui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad automobilio draudimas atsakovui kainuoja 80,40 svarų per mėnesį, tuo tarpu ieškovės draudimas įvardintas pilna suma - 705 Eur/metams. Nurodė, kad atsakovo automobilio draudimas metams kainuoja 964,8 svarus per metus. 2018 m. pabaigoje dėl traumos buityje atsakovas tapo bedarbiu. Atsakovas dalinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu J. L. (duomenys neskelbtini) 2018 m. įsigijo gyvenamąjį būstą, kuris priklauso bankui ir už paskolą bankui moka analogišką nuomos mokesčiui sumą. Būtinąsias atsakovo išlaidas taip pat sudaro išlaidos būsto išlaikymui, kitos būtinosios pragyvenimo išlaidos.

9.11.       Teismas nevertino, kad atsakovas turi keturis vaikus, iš kurių vienas yra pilnametis, tačiau atsakovas yra skolingas išlaikymą pilnamečiui vaikui. Vien ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui vertinti, kad atsakovas išgalėtų mokėti po 100-120 Eur kiekvienam vaikui, kitu atveju atsakovui neliks pajamų jo paties išlaikymui.

9.12.       Teismas nors ir įtraukė trečiuoju asmeniu atsakovo trečio vaiko K. D. motinos J. L., tačiau nevertino, kad J. L. nuo 2019 m. vasario 21 d. negaus jokių pajamų ir bus taip pat reikalinga atsakovo išlaikymo iki K. sukaks treji metai. Teismas visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens argumentų ir pateiktų paskaičiavimų vaiko išlaikymui, negynė vaiko K. D. interesų ir poreikio gauti iš tėvo analogišką išlaikymą kaip ir su ieškove gyvenantiems vaikams.

9.13.       Nurodė, kad ieškovė, gyvendama (duomenys neskelbtini) socialiniame būste, gaudavo vienišos motinos pašalpas, kurių pakako ne tik vaikams išlaikyti, bet ir pačiai ieškovei pragyventi. Teismas, svarstydamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, privalėjo retrospektyviniu pobūdžiu įvertinti trejų paskutinių metų vaikų poreikius, jų gaunamas pašalpas ir tėvų pajamas, turtą bei įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vaikams nurodytu laikotarpiu gavo 8873 Eur pašalpą, vaikų išlaikymui nustatė priteistiną po 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, kas per trejus metus sudaro 7200 Eur.

9.14.       Teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai vertino vien ieškovės paaiškinimus, kuriais pripažino, kad atsakovas per nurodytą laikotarpį teikė 605,75 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą minėta suma sumažino. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino, kad atsakovo pateiktais įrodymai nustatyta, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu prisidėjo ne 605,75 Eur, o 3052,95 Eur suma, įvertinus ne tik pinigines lėšas, bet ir vaikams nupirktus daiktus.

9.15.       Teismo buvo prašoma kreiptis į (duomenys neskelbtini) su tikslu išreikalauti oficialius įrodymus apie išlaikymo įsiskolinimo periodu ieškovės gautas visas pašalpas iš išmokas vaikams, tačiau teismas prašymo neišsprendė, dėl jo nepasisakė.

9.16.       Pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. ieškovė gavo vienišos motinos išmoką, kurios suma sudaro 8 872,90 Eur. Ieškovė pripažino, kad papildomai vaikams gaudavo vaikams skirtas pašalpas po 140 Eur/mėn. vienam vaikui, kas per mėnesį abiem vaikams sudarė 240 Eur. Taigi, vaikai įsiskolinimo laikotarpiu buvo išlaikomi iš gaunamų (duomenys neskelbtini) pašalpų, kurių dydis vienam mėnesiui vien pagal ieškovės pateiktus paaiškinimus sudarė 1125,87 Eur/mėn. Teismui priteisus įsiskolinimą ieškovei, kuri nuosavų lėšų vaikų išlaikymui neišleido, ieškovė praturtės be teisinio pagrindo.

9.17.       Nurodė, kad 2019-01-15 m. pateikti papildomi įrodymai neįrodo ieškovės pajamų per 2014-2017 metus, nes tai tėra pavieniai dokumentai, kurie neatsispindi ieškovės sąskaitų išrašuose. Siekdama gauti vienišos motinos statusą ir dideles pašalpas, mokamas vienišai motinai, ieškovė negalėjo dirbti daugiau kaip 20 valandų. Iš Ieškovės papildomai 2019 m. sausio 15 d. pateiktų banko sąskaitų išklotinių matyti, kad Ieškovė dirbdavo kiekvieną savaite tik po 19.50 valandų, iš to seka, kad ji nevykdė už atsakovą prievolės išlaikyti vaikus, o šią prievolę vykdė (duomenys neskelbtini)valstybė.

9.18.       Ieškovės pateikti bankų sąskaitų išrašai įrodo, kad ieškovė vaikus išlaikė išimtinai iš gautų pašalpų ir kad vaikų išlaikymui minėtų pašalpų pakako. Pateikti sąskaitų išrašai įrodo, kad tą pačią dieną ieškovei buvo mokamos dviejų rūšių skirtingos išmokos vaikams. Tai reiškia, kad ieškovė nenurodė visų išmokų ir pašalpų, kurias ji gavo (duomenys neskelbtini), o teismas tokių įrodymų neišreikalavo, dėl ko priėmė šališką ir nepagrįstą teismo sprendimą.

9.19.       Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nurodė, kad teismo priteistam išlaikymo įsiskolinimui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas indeksavimas. Minėta sprendimo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsniui, nustatančiam, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas ne periodinėmis išmokomis, o tvirta pinigų suma, dėl ko minėta teisės norma taikyta nepagrįstai.

9.20.       Nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį teismas neįvertino, kad šalys dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos sudarė taikos sutartį, dėl ko šioje dalyje privalėjo grąžinti šalims 75 procentus iš jų sumokėto žyminio mokesčio (po 100 Eur) ir šioje dalyje sumažinti atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas privalėjo taip pat įvertinti šalių procesinį elgesį byloje. Nurodė, kad atsakovas vykdė visus teismo įpareigojimus, teikė dokumentus, kuriuos išvertė į lietuvių kalbą, du kartus iš užsienio valstybės atvyko į teismo posėdžius. Teismas, paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, taip pat privalėjo atsižvelgti į atsakovo itin sunkią turtinę padėtį ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. L., atstovaujama advokatės I. A., prašo R. D. apeliacinį skundą patenkinti ir sumažinti iš R. D. priteistą išlaikymą vaikams N. D. ir sūnui N. D.; panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą - 6594 Eur ir šią sumą nurodė indeksuoti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo sprendimas nepagrįstas tuo, kad visiškai neatsižvelgta į teismo pareikalautus ir jos bei R. D. pateiktus įrodymus apie turtinę padėtį, kuri keletą kartų yra blogesnė nei ieškovės. Nurodė, kad toks teismo priteistas išlaikymo dydis, įvertinant priteisto išlaikymo įsiskolinimą, sužlugdys jų šeimą finansiškai.

1.2.                      Pažymėjo, kad ieškovė neturi prievolių bankams ir fiziniams asmenims, ji gyvena (duomenys neskelbtini) socialiniame būste su visais baldais. Ieškovė gauna pakankamas vaikų išlaikymui socialines pašalpas, didelę paramą vaikams teikia (duomenys neskelbtini) valstybė. Teismas nevertino atlikto skaičiavimo apie ieškovės gaunamas pajamas. Liko neaišku, ar teismas vertino užsienio kalba pateiktas sąskaitų išklotines, ar vadovavosi vien ieškovės nesąžiningais teiginiais apie gaunamas pajamas.

1.3.                      Teismas nepateikė užklausimų į (duomenys neskelbtini) su tikslu atskleisti objektyvią ieškovės turtinę padėtį tuo laikotarpiu, kuriuo buvo reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikams į ateitį. Teismas vadovavosi neišverstais į lietuvių kalbą įrodymais, padarė daug klaidų, nustatinėdamas turtinę jos, atsakovo ir ieškovės padėtį. Byla buvo nagrinėjama ilgą laiką ir teismas turėjo pakankamai laiko tiek išreikalauti įrodymus, tiek išsamiai juos ištirti, įvertinant visų atsakovo vaikų poreikius ir abiejų tėvų - ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį.

1.4.                      Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus dalyvavimas ir išvada šioje byloje buvo formalūs, dėl ko teismas negalėjo vertinti išvados kaip objektyvaus įrodymo ir ja remtis. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), VTAS nenustatė nei vaikų sąlygų, nei poreikių šioje valstybėje. VTAS negalėjo žinoti taip pat ir apie jos turtinę padėtį ir dukters K. poreikius, nes gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo apginti jos dukters K. interesų.

1.5.                      Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2019 m. vasario 21 d. jos pajamas sudarys tik vaikų pašalpa po 34,40 svarų per savaitę kiekvienam vaikui. Taigi, negalėdama išgyventi iš vaikų pašalpos, bus reikalingas dukters K. tėvo - atsakovo išlaikymas, kuris nei jai, nei jų dukrai dėl savo sunkios finansinės padėties negalės teikti.

2.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. J., atstovaujama advokatės V. P., prašo atsakovo R. D. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo (apelianto) R. D. ieškovės L. J. naudai 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei 18,15 Eur už vertimo paslaugas, viso 668,15 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Nurodė, kad ieškovės pateiktoje vaikų poreikių detalizacijoje smulkiai nurodyta, kokios rūšies ir kiek avalynės porų bei viršutinių rūbų, higienos priemonių ieškovė nuperka šalių vaikams per metus, kiek turi išlaidų maistui ir vaikų sveikatos palaikymui. Pažymėjo, jog ieškovės pateiktoje detalizacijoje nurodytos tik būtiniausios išlaidos vaikų poreikių patenkinimui.

1.2.                      Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skunde nurodytas argumentas, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog vaikų mokymosi priemonėms pilnai išlaidas ieškovei padengia (duomenys neskelbtini) valstybė. Nurodė, kad mokslas (duomenys neskelbtini) yra nemokamas, tačiau mokymosi priemones, vadovėlius, uniformas būtina įsigyti už savo asmenines lėšas ir tik dalį išlaidų kompensuoja valstybė. Pažymėjo, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį išleisti vaikams į mokslus ji sumokėjo 965,23 Eur, valstybė kompensavo 300 Eur. Kiekvienais metais vaikų išleidimui į mokyklą ieškovė išleidžia papildomai 665,23 Eur, taigi vaikų poreikių lentelėje ieškovė nurodė netgi mažesnę sumą negu realiai išleidžia.

1.3.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė gauna papildomas nuolaidas būsto išlaikymo ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos patiriamas išlaidas būsto išlaikymui, už elektros suvartojimą ir šiukšlių išvežimą. Patvirtino, kad ieškovė jokių nuolaidų aukščiau paminėtoms išlaidoms padengti negauna.

1.4.                      Atsakovas, prieštaraudamas savo išsakytai pozicijai, kad vaikams turi užtekti 100 Eur per mėnesį, nurodo, kad jo vertinimu, jo vaikų 11-kos metų amžiaus sūnaus N. ir 14-kos metų amžiaus dukros N. poreikių tenkinimui pakanka išleisti po 400 Eur per mėnesį, tačiau atsakovo dukros K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), 533 Eur per mėnesį išlaikymo išlaidos atsakovui atrodo teisingos, protingos ir pagrįstos.

1.5.                      Nurodė, kad nepaisant to, jog (duomenys neskelbtini) valstybė mokėjo papildomas išmokas šeimai, dėl šalių vaikų N. ir N. išlaikymo, 2014 metais buvo užvesta byla teisme, tačiau atsakovas, slapstydamasis nuo teisėsaugos, pabėgo iš šalies. Tuo metu sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą buvo atsižvelgta į faktinį vaikų išlaikymo dydį, kuris siekė 150 Eur per savaitę. Tokiu atveju, faktinis vieno vaiko išlaikymas, nuo 2014 m. birželio mėnesio būtų 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tuo tarpu ieškovė prašo 200 Eur kiekvienam vaikui nors nuo to laiko vaikai paaugo ir jų poreikiai padidėjo.

1.6.                      Pažymėjo, kad ieškovė detaliai nurodė vaikų poreikius, visos išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė yra įtraukusi išlaidas, kurių realiai niekada nebuvo. Nurodė, kad šiai dienai ieškovės išlaidos vaikų poreikių tenkinimui dar labiau padidės, nes sūnui N. būtina atlikti (duomenys neskelbtini) korekciją, kuri kainuos 3950 Eur.

1.7.                      Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Ji įsitikinusi, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra ženkliai geresnė negu ieškovės. Iš atsakovo pateiktų banko išrašų, matyti, kad atsakovas disponuoja nemažomis pinigų sumomis. Banko sąskaitų išrašai leidžia matyti atsakovo patirtas išlaidas ne tik dengiant paskolą ar mokant draudimą ar profsąjungos mokestį, bet ir tokias nebūtinas išlaidas, kaip grožio palaikymo priemonės. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, dažnai vyksta į keliones. Iki 2018 m. gruodžio 1 d. gavo reguliarias pajamas, turi vertingo turto, už kurį pajėgus mokėti kreditą, gyvena su drauge J. L., todėl pragyvenimo išlaidas gali dalintis pusiau, kas ženkliai palengvina atsakovo pragyvenimą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog buvo atleistas darbdavio iniciatyva, nes atsakovas pats išėjo iš darbo. Ieškovės žiniomis atsakovas šiuo metu dirba ir gauna pajamas kitoje darbovietėje.

1.8.                      Nurodė, kad atsakovas piktybiškai neišlaiko savo vaikų ir vengia tai daryti. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matosi, jog atsakovas pakankamai dažnai internetu pervesdavo pinigines lėšas, tačiau į Vaikų išlaikymo fondą jokių pervedimų nėra daryta, kas paneigia atsakovo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis moka po 60 Eur Vaikų išlaikymo fondui. Pažymėjo, kad atsakovo paimti kreditai paneigia teiginį apie jo blogą turtinę padėtį. Atsakovo pajamų pakankamumą bei turtinės padėties pagerėjimą rodo ir prabangios markės automobilio įsigijimas.

1.9.                      Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovė, sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą 2014 metais (duomenys neskelbtini)teisme buvo sutikusi gauti vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą tuo metu, buvo atsižvelgta į faktinį vaikų išlaikymo dydį, kuris siekė 150 Eur per savaitę, o ne per mėnesį ir ieškovė su tuo sutiko.

1.10.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovei pakako gaunamų vienišos motinos pašalpų, tad ji niekada nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovą, nei į teismą reikalaudama vaikams išlaikymo. Ieškovė teisme nurodė, jog ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama skirti lėšų vaikų išlaikymui, bet atsakovas vis atsakydavo, kad neturi pinigų. Be to, ieškovė 2014 m. kreipėsi į teismą (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

1.11.                      Atsakovas reikalauja pripažinti, jog jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo 3052,95 Eur suma, o ne 605,75 Eur suma, teigdamas, jog teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė ir pagrįstai nepripažino 3052,95 Eur sumos kaip išlaikymo vaikams.

1.12.                      Atsakovas klaidina teismą skunde nurodydamas, jog teismas neišsprendė jo prašymo išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) valstybės duomenis apie ieškovės gaunamas visas pašalpas, o ieškovė neva tai pripažino, kad teismui nepateikė tokių duomenų. Paneigiant atsakovo melą, ieškovė nurodo, kad visi duomenys apie ieškovės gaunamas pašalpas buvo pateikti 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu, su dokumentais atsakovo atstovė susipažino ir jie buvo prijungti prie bylos. Dėl tos pačios priežasties atsakovo atstovė nepalaikė prašymo išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) valstybės duomenis apie ieškovės gaunamas pašalpas. Be to, visos ieškovės gautos pajamos, įskaitant ir valstybės paramą atsispindėjo pateiktuose teismui banko sąskaitų išrašuose, kuriuos atsakovas išanalizavo ir aptarė skunde.

1.13.                      Nurodė, kad palyginus ieškovės ir atsakovo banko balansus panašiu laikotarpiu sumos buvo panašios, tačiau iškovė turėjo viena aprūpinti vaikus. Atsakovas disponavo pakankamomis lėšomis, todėl turėjo pagal savo turtinę padėtį prisidėti prie vaikų išlaikymo, nežiūrint į tai, kad dalį pajamų ieškovė gavo iš (duomenys neskelbtini) valstybės, o kitą dalį kaip darbo pajamas.

1.14.                      Atsakovo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis vykdė visus teismo įpareigojimus, tad tuo pagrindu turėtų būti sumažintos iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, neatitinka tikrovės. Atsakovas dėl piktnaudžiavimo procesine padėtimi buvo įspėtas, kadangi vengė teismui teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, pateikdamas tik dalį dokumentų arba darydamas teismui teikiamų dokumentų vertimus iš anglų kalbos, vertė tekstą tik dalimis, t. y. tą dalį, kur nurodytos jam naudingos aplinkybės. Atsakovo turtinė padėtis nelaikytina sunkia, tad tuo pagrindu irgi negalima mažinti bylinėjimosi išlaidų.

1.15.                      Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs atsakovui, ar kad priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai ir, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Alytaus apylinkės teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

2.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

3.       Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

4.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

        Dėl jurisdikcijos

5.       Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Teismas, spręsdamas tarptautinio šeimos bylos teismingumo klausimą, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio, vadovaujasi ES teisės šaltiniais: 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas) ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“).

6.       Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Remiantis CPK 137 straipsnio 1 dalimi, ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 190-205).

7.       Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

8.       Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali susitarti, kad toliau nurodytas (-i) valstybės narės teismas (-ai) turi jurisdikciją nagrinėti bet kuriuos jų ginčus, kurie kilo ar gali kilti dėl išlaikymo prievolių: a) valstybės narės, kurioje yra vienos iš šalių įprastinė gyvenamoji vieta, teismas ar teismai; b) vienos iš šalių pilietybės valstybės narės teismas ar teismai; c) sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių ginčų dėl išlaikymo prievolių atveju: i) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti su santuoka susijusius tų šalių ginčus; arba ii) valstybės narės, kuri ne trumpiau kaip vienerius metus buvo sutuoktinių paskutinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybė, teismas ar teismai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis netaikomas ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių.

9.       Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas 2017 m. lapkričio 20 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir vaikų N. D. bei N. D. nuolatinė gyvenamoji vieta, o kartu ir pagrindinių interesų buvimo vieta Išlaikymo reglamento prasme yra (duomenys neskelbtini). Tokias išvadas teismas daro iš byloje esančių įrodymų visumos: L. J. dirba ir darbo užmokestį gauna (duomenys neskelbtini), gyvena socialiniame būste ir moka už jį komunalinius mokesčius (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 14-33), atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė su dukra 2007 m. atvyko pas jį gyventi į (duomenys neskelbtini), sūnus gimė (duomenys neskelbtini), ir iki 2014 m. jie visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51), banko sąskaita, į kurią atsakovas mokėjo dalį išlaikymo vaikams, yra ieškovės sąskaita (duomenys neskelbtini) banke (t. 1, b. l. 58-63), (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2014 m. sprendimas, duomenys iš baudžiamosios bylos patvirtina, kad atsakovas ir ieškovė 2014 m. gegužės 4 d. gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127-128, 150-151), L. S. apsaugos departamento dokumentas patvirtina, kad ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. birželio 17 gavo vienišos motinos išmokas. (duomenys neskelbtini) šokių mokyklos raštas patvirtina, kad vaikai lanko šokius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 151), 2018 m. vasario 15 d. L. S. apsaugos departamento dokumentas patvirtina, kad ieškovė gauna šeimos pajamų priedą (t. 1, b. l. 153), duomenys apie mokamą būsto nuomos mokestį, automobilio registraciją, automobilio draudimą patvirtina, kad ieškovės būstas ir transporto priemonė yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38-45), institucija, byloje teikianti išvadą, nurodė, kad bendraujant su vaikais išsiaiškinta, jog šeima (duomenys neskelbtini) gyvena 11 metų (t. 2, b. l. 67-71), ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jos banko sąskaita yra (duomenys neskelbtini) banko (t. 2, b. l. 77-97, 113-198, t. 3, b. l. 1-26, 32).

10.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, o kartu ir pagrindinių interesų buvimo vieta Išlaikymo reglamento prasme yra J. K.. Tokias išvadas teismas daro iš byloje esančių įrodymų visumos: ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovas gyvena, dirba ir moka mokesčius J. K. (t. 1, b. l. 124), duomenų apie darbo santykius ir gaunamas pajamas (t. 2, b. l. 4-6, t. 4, b. l. 114119), nuomos santykius (t. 2, b. l. 7-8) suteiktus kreditus (t. 2, b. l. 13-14), automobilio draudimą, techninę apžiūrą (t. 2, b. l. 15-1277), pirkinius (28-32), gimimo pažymėjimo, iš kurio matyti atsakovo gyvenamosios vietos adresas (t. 2, b. l. 105-106), banko sąskaitos išrašo, iš kurio matyti, kad atsakovo banko sąskaita yra J. K. banke (t. 3, b. l. 30-68, 84-126).

11.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė su dukra N. į (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi 2007 m., sūnaus N. gyvenamoji vieta visuomet buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, o kartu ir pagrindinių interesų buvimo vieta, J. K. yra nuo 2015 m. liepos mėn. Todėl vadovaujantis Išlaikymo reglamento 3 straipsniu šios bylos jurisdikcija priklauso (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) teismams, kur yra vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, arba atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Be to, vadovaujantis Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, šalys negali susitarti dėl kito teismo jurisdikcijos.

12.       Kadangi bylos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iškėlimo metu byla buvo neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismui iškėlus bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, t. y. pareiškė reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis Reglamento „Briuselis II bis“ kontekste. Priešieškinis pareikštas 2018 m. sausio 10 d. Priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nagrinėtas vienoje byloje kartu su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šalys 2019 m. sausio 9 d. dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pateikė taikos sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtino ir šioje dalyje bylą nutraukė. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi šioje dalyje sprendimas įsiteisėjo, kadangi sprendimas buvo apskųstas apeliaciniu skundu tik dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

14.       Reglamento

15.       Reglamento

16.       Teisėjų kolegija įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir viso proceso metu nereiškė prieštaravimo dėl jurisdikcijos, be to, pats pateikė priešieškinį, reikšdamas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, sprendžia, kad šalys pritarė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai. Be to, teismas įvertina, kad ginčas vyksta ilgą laiko tarpą, pirmosios instancijos teismas nekėlė klausimo dėl jurisdikcijos, yra priėmęs sprendimą, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendžia, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaikų interesus. Todėl taikytina jurisdikcijos prorogacijos taisyklė ir spręstina, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose.

17.       P. R. „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatas, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą, o atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, todėl laikytina, jog byla yra susijusi su tėvų pareigomis.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad be pagrindo priėmus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo ir nagrinėjant bylą, kuriai nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos, buvo pareikštas reikalavimas, kurį nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją, ir Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatos numato galimybę visus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, nereiškia, jog reikalavimams dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pasikeitė Išlaikymo reglamente nustatyta jurisdikcija, nes teismas jurisdikcijos klausimą turėjo spręsti bylos iškėlimo metu, o tuo metu Lietuvos Respublikos teismai neturėjo jurisdikcijos spręsti šiuos reikalavimus.

19.       Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, paliktina nepakeista, o sprendimo dalis dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo panaikintina ir ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.

20.       Kadangi sprendimo dalis dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo panaikintina ir ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, teisėjų kolegija dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, t. y. kad teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta, o ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktinas nenagrinėtu, sprendžia, kad yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

22.       Atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo sudarė taikos sutartį ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta, atsakovui grąžintina 75 Eur žyminio mokesčio dalis, sumokėta J. L. 2018 m. sausio 7 d. (unikalus mokėjimo kodas – už R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad ieškovė inicijavo bylą, kuri neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl neteismingumo, o kitoje bylos dalyje šalys sudarė taikos sutartį, sprendžia, kad šalys paliktinos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su išlaidomis advokatų pagalbai apmokėti, dokumentų vertimo išlaidų ir pan.

24.       Kadangi ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo paliktinas nenagrinėtu, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

25.       Bylos nagrinėjimo metu susidarė 39,34 Eur pašto išlaidos valstybei, kurios priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 19,67 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, 782 straipsniu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir L. J. ieškinį palikti nenagrinėtą.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

„Atsakovui. R. D. grąžinti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą J. L. 2018 m. sausio 7 d. (unikalus mokėjimo kodas – už R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.  

Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 19,67 Eur (devyniolika eurų, 67 centus) pašto išlaidų valstybei.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                               Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

Tomas Romeika