(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 1 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Deneira“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, baudos, mokėjimo palūkanų, netiesioginių nuostolių, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. M.,

nustatė:

UAB „Deneira“ prašo priteisti iš atsakovės R. M. 500,00 Lt skolą, reikalavimo teisę į kurią ieškovui perleido pradinis kreditorius UAB „Ferratum“, 450,00 Lt delspinigius, priskaičiuotus nuo negrąžintos paskolos sumos per paskutines 180 dienų iki ieškinio pareiškimo, 80,00 Lt baudą už laiku negrąžintą skolą, 143,01 Lt mokėjimo palūkanas, priskaičiuotas už negrąžintą kredito sumą per 2088 dienas nuo 2008-09-03 iki 2014-05-23, 250,00 Lt administravimo išlaidas, 100,00 Lt išlaidas už tris skolininkei išsiųstus raginimus, 72,00 Lt žyminį mokestį ir 850,00 Lt išlaidas už teisinę pagalbą parengiant ieškinį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei negrąžinus paskolos, kurią suteikė pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ pagal 2008-08-04 sudarytą Paskolos sutartį (toliau – Sutartis), ir nesumokėjus paskolos mokesčio. Pradinis kreditorius 2013-11-05 Gautinų sumų pirkimo sutartimi Nr. 017 (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis) pardavė ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės R. M. negrąžintą skolą. Ieškovas prašo ir bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti sprendimą už akių, jei tam būtų pagrindas.

Nesant galimybės ieškinį tenkinti visiškai, byla nagrinėjama ne dokumentinio proceso tvarka, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti bei įteikti atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (45, 46 b.l.), bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – Sutarties bendrąsias sąlygas (12-17 b.l.); pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ pažymas (18-21 b.l.); atsakovės 2008-08-04 atliktą registracijos mokėjimo nurodymą (22 b.l.); pradinio kreditoriaus 2008-08-04 mokėjimo nurodymą Nr. 304 (23 b.l.); pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ sąskaitą faktūrą Nr. 5548 (24 b.l.); Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir jos priedo Nr. 1 išrašą (25-29, 31 b.l.); ieškovo pranešimus dėl reikalavimo teisių perėmimo (32-35 b.l.) – nustatyta, kad pradinis kreditorius pagal nurodytą Sutartį 2008-08-04 suteikė atsakovei 400,00 Lt paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2008-09-04 ir kartu sumokėti 100,00 Lt paskolos mokestį. Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės, pradinis kreditorius jo priskaičiuotos 732,40 Lt sumos, kurią sudaro paskolinta suma, mokėtinas paskolos mokestis ir priskaitytos palūkanos, reikalavimo teisę perleido ieškovui, kuris apie tai informavo atsakovę, kartu reikalaudamas įvykdyti prievolę.

2. Dėl pagrindinės skolos. Ieškovą, kaip paskolos davėjo teisių perėmėją, ir atsakovę, kaip paskolos gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas Sutarties sudarymo metu dar nebuvo priimtas, todėl jo nuostatos netaikomos. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį ir 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnyje įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė negrąžino 400,00 Lt paskolos ir nesumokėjo 100,00 Lt palūkanų (paskolos mokesčio) Sutartyje nustatyta tvarka, tuo pažeidė Sutarties 5.1 ir 5.2 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 400,00 Lt negrąžintą paskolą ir 100,00 Lt paskolos mokestį, iš esmės atliekantį mokėjimo palūkanų funkciją iki sueinant kredito grąžinimo terminui.

3. Dėl netesybų (delspinigių ir baudos). Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 500,00 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 450,00 Lt delspinigius pagal Sutarties 7.1 punktą ir 80,00 Lt baudą pagal Sutarties 7.3 punktą. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 7.1 punkto matyti, kad šia Sutartimi yra nustatyti 0,02% (dviejų šimtųjų procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad Sutartyje numatytas metinis delspinigių dydis yra 7,3 procentai (365 d. x 0,02 proc./d.).

Delspinigiai ir bauda yra netesybų rūšys. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-721/2002, Nr. 3K-3-866/2002, Nr. 3K-3-218/2003, Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas ex officio gali mažinti tiek įskaitines, tiek šalių susitarimu nustatytas išimtines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės.

Nors Sutarties 7.1 punkte numatyti protingo dydžio delspinigiai, tačiau įvertinant mažą pradinę paskolos sumą (400,00 Lt), atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, turint omenyje tai, kad skolos išieškojimo nesiimta ir delspinigiai skaičiuoti neprotingai ilgai, be to, skaičiuoti už didesnę sumą, nei buvo piniginė atsakovės prievolė, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas septynis kartus, vietoje reikalautų 450,00 Lt priteisiant 64,00 Lt delspinigių ir atmetant reikalavimą priteisti 80,00 Lt baudą, Sutarties 7.3 punkte siejamą su skolos išieškojimo administravimo išlaidomis, nes nepateikti jokie šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

4. Dėl mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų pasibaigus paskolos grąžinimo terminui. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas reikalauja CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanų, priskaičiuotų už negrąžintą 500,00 Lt sumą per laikotarpį nuo 2008-09-03 iki 2014-05-23, todėl iš atsakovės priteistinos reikalaujamos 143,01 Lt palūkanos.

5. Dėl skolos administravimo ir išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų. Ieškovo reikalaujamos priteisti 250,00 Lt skolos administravimo ir teisinio konsultavimo išlaidos bei 100,00 Lt išlaidos už tris skolininkei išsiųstus raginimus nelaikytinos ieškovo netiesioginiais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su kelio žalai užkirtimu ir jos sumažinimu. UAB „Skolų išieškojimas“ ir UAB „Deneira“ 2013-11-11 pasirašė Skolų valdymo konsultacijų teikimo sutartį Nr. 13/11/11/3 (37, 38 b.l.). 2014-04-08 PVM sąskaitoje faktūroje SIF Nr. 763 nurodyta, kad atsakovės skolos administravimo išlaidas sudaro 100,00 Lt už dokumentų parengimą ir 150,00 Lt už konsultavimą (39 b.l.). Tačiau byloje nėra duomenų, kokius dokumentus UAB „Skolų išieškojimas“ parengė, taip pat spręstina, kad tokios išlaidos nėra būtinos. Ieškovas yra skolų išieškojimu ir reikalavimo teisių į skolininkus perėmimu užsiimanti bendrovė, taigi dėl specifinio veiklos pobūdžio nuolatinis negrąžintų skolų administravimas, apimantis ir jų išieškojimą ne teismo tvarka, yra kasdieninė ir įprastinė bendrovės veikla. Antai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Deneira“ Lietuvos teismuose nuolat reiškia ieškinius dėl perimtų skolų priteisimo. Visų šių skolų administravimas iki reikalavimo pareiškimo teisme yra kasdieninė ir įprastinė bendrovės veikla, kurios kaštai patenka į įprastinės veiklos sąnaudas. Ta aplinkybė, kad vykdydamas savo komercinę veiklą ieškovas iš pradinio kreditoriaus nusipirktai skolai administruoti pasitelkė dar ir trečiuosius asmenis, nesukūrė ieškovui teisės reikalauti dėl vienos įmonės funkcijų išskaidymo kelioms įmonėms patirtų išlaidų atlyginimo iš kredito gavėjo (atsakovės). Atsižvelgiant į visa tai, reikalavimas priteisti 250,00 Lt skolos administravimo ir teisinio konsultavimo išlaidas bei nepagrįstai dideles 120,00 Lt išlaidas už tris skolininkei išsiųstus raginimus atmestinas.

6. Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Priteisti 850,00 Lt procesinių dokumentų paruošimo teismui išlaidas kreditorius taip pat reikalauja iš dalies nepagrįstai. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų dokumentų, nurodyta suma buvo sumokėta UAB „Išieškojimo sprendimai“ vien tik už procesinių dokumentų (ieškinio) parengimą (41-44 b.l.).

Pagal analogiją taikant CPK 98 straipsnio 2 dalį, išlaidos, susijusios su teisine pagalba, turi būti priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir teisininko darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį gali būti priteisiama ne didesnė kaip trijų minimalių mėnesio algų dydžio suma. Minimali mėnesio alga nuo 2013-01-01 yra 1000,00 Lt (Žin. 2012, Nr. 152-7772). Todėl jokiu atveju už ieškinio paruošimą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 3000,00 Lt. Tačiau tai, kad reikalaujama ne maksimalios sumos, nereiškia, kad už kiekvieną ieškinį galima reikalauti ženklios dalies nurodytos sumos. Net ir gerokai mažesnė suma teismo gali būti pripažinta akivaizdžiai nepagrįsta, jei neatitiks Rekomendacijų 2 punkte pateikiamų kriterijų, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas konkrečią priteistiną sumą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Deneira“ nuolat reiškia vienarūšius ieškinius skirtingiems skolininkams. Teismas pažymi, kad UAB „Deneira“ teikiami vienarūšiai ieškiniai kyla iš kasdieninės ieškovo veiklos ir iš esmės yra šabloniniai, todėl reikalaujama 850,00 Lt išlaidų kompensacija yra aiškiai per didelė, lyginant ją su reikalavimo suma ir ypač su suteikto kredito suma. Kadangi priteistina suma, įskaitant negrąžintą paskolą, paskolos mokestį, mokėjimo palūkanas ir delspinigius yra smulki (707,01 Lt), o juridinis reikalavimo pagrindas visiškai nesudėtingas (paskola, vartojimo kreditas), atliktas techninis darbas minimalus, žyminis mokestis taip pat sumokėtas paties ieškovo, tai reikalavimas priteisti 28,33% (850,00 Lt x 100%/3000,00 Lt) maksimaliai galimos sumos už teisinę pagalbą paruošiant ieškinio projektą, teismo vertinimu, yra aiškiai nepagrįstas. Nurodyto dydžio kreditoriaus reikalaujamos išlaidos visiškai neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Tokiu būdu teismo ginama kreditoriaus procesinė teisė prieštarautų jos paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas nėra sudėtingas, ieškinio reikalavimai kyla iš kasdieninės ieškovo veiklos ir todėl ieškinys yra šabloniškas, analogiški ieškiniai daug kartų reikšti kituose teismuose kitiems atsakovams, ieškinio suma yra smulki, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji nei ieškovui, nei ieškinio projektą parengusiai įmonei, be to, šabloninio ieškinio parengimas nereikalauja specialių žinių, ieškovui už ieškinio parengimą priteistina 80,00 Lt.

7. Dėl žyminio mokesčio. Nepaisant to, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinas visas minimalaus dydžio paprastasis žyminis mokestis, kurį, atsižvelgiant į nedidelę ieškinio sumą, ieškovas turėjo sumokėti pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-05-20 mokėjimo nurodymu Nr. 912 (9 b.l.). Papildomai 22,00 Lt žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr.XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

8. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) skolą, 143,01 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų litų 01 ct) mokėjimo palūkanas, 64,00 Lt (šešiasdešimt keturių litų 00 ct) delspinigius, 80,00 Lt (aštuoniasdešimties litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas ir 50,00 Lt (penkiasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „Deneira“, juridinio asmens kodas 302880890, Didžioji g. 11-16, LT-01128 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT38 7044 0600 0789 0849, AB SEB bankas, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusių nepriteistų netesybų, skolos administravimo ir išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, o taip pat dėl nepriteistos teisinės pagalbos išlaidų dalies.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.