Civilinė byla Nr. e2A-78-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00045-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Aukštaitija ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akronas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Aukštaitija ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Akronas“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Akronas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Aukštaitija dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano būstas Aukštaitija (toliau – ir ieškovė, užsakovė) pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Akronas“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) 78 487,50 Eur būsimų nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir bendrija) sudarytą jungtinės veiklos sutartį ji yra daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorė. Šalys 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Akronas“ įsipareigojo už 106 202,30 Eur perdažyti daugiabučio namo fasadą, o pagal 2019 m. balandžio 24 d. rangos sutartį atsakovė įsipareigojo už 10 508,85 Eur atlikti balkono plytelių keitimą, hidroizoliacijos įrengimą. Atsakovė nurodytus darbus atliko, tačiau, nepraėjus 5 metų garantiniam terminui, išryškėjo atliktų darbų defektai (atšoko tinkas, dažai, tinklas, matosi fasado apšiltinimo sluoksnis, pažeistos plokštės, apdaila). Atsakovė nesutiko pašalinti nustatytus defektus, todėl ieškovė organizavo konkursą dėl namo fasado ir balkonų remonto darbų defektų pašalinimo. Mažiausią defektų šalinimo kainą (78 487,50 Eur) pasiūlė UAB „Edmuna“. Kadangi atsakovė vengia pašalinti statybos rangos trūkumus, ieškovė turės defektus pašalinti savo jėgomis, todėl iš atsakovės priteistinas 78 487,50 Eur nuostolių atlyginimas. Ieškovė su atsakove visiškai neatsiskaitė, nes atsakovė neištaisė atliktų darbų trūkumų.

2.       Atsakovė UAB „Akronas“ pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 10 508,85 Eur skolą už 3 korpuso balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbus, 525,44 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. prašė tenkinti ieškinį dėl 4 397,08 Eur priteisimo, o kitą ieškinio dalį atmesti. Atsakovė nurodė, kad visus darbus atliko kokybiškai, ieškovė darbus priėmė, pretenzijų nereiškė. Vėliau ieškovė, neatsiskaičiusi už dalį atliktų darbų, ėmė reikšti pretenzijas dėl defektų ištaisymo už darbus, kurių atsakovė neatliko. Atsakovė nėra atsakinga už suskilusių balkonų apdailos plokščių keitimo darbus, nes jie nebuvo numatyti ieškovės pateiktuose darbų kiekiuose ir jų pagrindu parengtose sąmatose. Tarp daugiabučio namo korpusų esančių temperatūrinių siūlių remontas buvo numatytas jas užtaisant ir nudažant įprastomis medžiagomis, o ne jas remontuojant pagal specialią technologiją. Atsakovė nedalyvavo, sudarant defektų aktą, todėl negali patvirtinti, kad akte užfiksuoti apie 500 kv. m dekoratyvinio tinko struktūros neatitikimai, nelygumai, atstatant dekoratyvinį tinką, ar nutrupėję dažai yra tose vietose, kur atsakovė atliko darbus. Prieš rangos sutarties pasirašymą ieškovė buvo įspėta, kad, siekiant išvengti matomų dekoratyvinio tinko struktūros nelygumų, būtina atlikti remonto darbus, išpjaunant izoliacines plokštes ir tose vietose iš naujo jas klijuojant. Ieškovė nurodė, kad šiems darbams atlikti ji neturi lėšų ir ją tenkins atšokusių dažų ir tinko nuvalymas, nugrandymas, armavimo tinklelio klijavimas ir gruntavimas, remontuojamų vietų tinkavimas nauju dekoratyviniu tinku ir dažymas. Atsakovė sutinka pašalinti savo remontuotų sienų dekoratyvinio tinko ir dažų atšokimus, tačiau laikydamasi ieškovės pateiktuose darbų kiekiuose nurodytos apimties ir sąmatose numatytos darbų technologijos. Ieškiniu prašoma priteisti nuostolių suma yra neproporcinga, nes beveik sutampa su atsakovės atliktų darbų kaina. UAB „Edmuna“ komerciniame pasiūlyme nurodyti darbų kiekiai iš esmės skiriasi nuo atsakovei teiktų atlikti darbų kiekių, o sienų remonto darbų atlikimas numatomas atlikti, taikant visai kitą ir daug brangesnę technologiją.

3.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų bendrija prašė ieškovės UAB Mano Būstas Aukštaitija ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, atlikdama rangos darbus, pažeidė namo fasadą, netinkamai jį hidroizoliavo, todėl krituliai prasisunkė, pažeidė namo fasadą. Tai sukėlė žalą turtui. Atsakovė yra atsakinga už darbų rezultatą, nes neįrodyta, kad šiltinimo ir kiti namo fasado įrengimo darbai buvo atlikti netinkamu namo statybos metu.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: 

4.1.                      priteisti iš atsakovės UAB „Akronas“ ieškovei UAB Mano Būstas Aukštaitija 48 500 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 48 500 Eur sumą nuo bylos iškėlime teisme 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 830,22 Eur bylinėjimosi išlaidas;

4.2.                      priteisti iš ieškovės UAB Mano Būstas Aukštaitija atsakovei UAB „Akronas“ 9 983,41 Eur skolą, 525,44 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 508,85 Eur sumą nuo bylos iškėlime teisme 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 242,20 Eur bylinėjimosi išlaidas;

4.3.                      kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

5.       Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė iki 2019 m. rugsėjo 30 d. įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo fasado remonto perdažymo darbus (1–3 korpusų) už 106 202,30 Eur, o pagal 2019 m. balandžio 24 d. rangos sutartį atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. birželio 30 d. pakeisti daugiabučio namo 3 korpuso balkonų plyteles ir įrengti hidroizoliaciją už 10 508,85 Eur. Atsakovė sutartus darbus atliko, šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovė nepasirašė 2020 m. balandžio 24 d. darbų perdavimo–priėmimo akto dėl namo 3 korpuse atliktų fasado remonto 33 867,90 Eur vertės darbų ir 2020 m. gruodžio 18 d. akto dėl namo 3 korpuse atliktų fasado ir balkonų remonto 3 126,64 Eur vertės darbų.

6.       Garantinio 5 metų termino metu 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. birželio 2 d., 2021 m. liepos 2 d. ieškovė ir bendrija atliko daugiabučio namo apžiūrą ir surašė statinio apžiūros ir defektinius aktus. Atsakovė atsisakė ištaisyti nustatytus darbų trūkumus, išskyrus balkonų grindų plytelių dangos neužglaistytas siūles, nurodydama, jog už kitus trūkumus ji nėra atsakinga. Nustatytiems trūkumams pašalinti ieškovė organizavo konkursą, kuriame mažiausią trūkumų ištaisymo kainą (78 457,50 Eur) 2022 m. sausio 31 d. pateikė UAB „Edmuna“.

7.       Teismas iš byloje paskirtos teismo ekspertizės ir ieškovės pateiktų statybos specialisto išvadų nustatė, kad atsakovė dalį statybos rangos darbų atliko su trūkumais, defektų atsiradimą lėmė nekokybiškai atlikti fasadų remonto darbai, todėl, teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovės atliktų darbų defektus. Atsakovės atlikti namo fasado remonto darbai yra elementarūs statybiniai darbai, apie kuriuos atsakovė, kaip tokius darbus atliekanti rangovė, turėjo žinoti.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės atlikti rangos darbai priskirtini paprastojo remonto darbų kategorijai, todėl ieškovė turėjo parengti paprastojo remonto aprašą, kurio ieškovė neparengė, todėl nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokius sudėtinės tinkuojamos šiltinimo sistemos sluoksnius buvo užsakyta suremontuoti, kokia buvo remonto darbų sudėtis, kur buvo konkrečios remontuojamos vietos, koks buvo pasirinktas remonto būdas, kokie reikalavimai buvo iškelti rangovės naudotinoms medžiagoms, darbų technologijai, kokie reikalavimai buvo keliami darbų kokybei, kokie darbų kontrolės būdai buvo numatyti. Atsakovė, kaip rangovė, matydama, kad nėra parengtas paprastojo remonto aprašas, turėjo įspėti dėl to užsakovę ir pareikalauti pateikti tokį dokumentą. Atsakovė neįrodė, kad šią pareigą įvykdė, todėl jai tenka atsakomybė už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovei, kaip įmonei, užsiimančiai ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas ir veikiančiai savo rizika, taikomi griežtesni reikalavimai dėl teisių ir pareigų žinojimo ir griežtesni atsakomybės už veiklą standartai.

9.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė negali remtis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose neaptartų darbo trūkumų faktais, nes ginčo šalių pasirašytuose aktuose nebuvo nustatyta darbo trūkumų. Teismas nurodė, kad atsakovės atlikti dekoratyviosios dangos išorinio sluoksnio defektai priskirtini prie paslėptų trūkumų, išryškėjo praėjus vienam sezonui po darbų atlikimo, ieškovė ir bendrija apie šiuos trūkumus pranešė atsakovei per protingą terminą po jų nustatymo ir per atsakovės suteiktą atliktiems darbams garantinį terminą. Namo fasadų remonto darbai pabaigti 2019–2020 m., ieškovė pretenziją dėl darbų defektų pareiškė 2021 m. birželio mėn., tačiau trūkumai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti, todėl, teismo vertinimu, atsakovei per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, ieškovė turi teisę pasinaudoti ieškinyje nurodytu pažeistų teisių gynimo būdu, o atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Akronas“, atlikdama namo fasadų remonto darbus, pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, nevykdydama rangovės pareigos suteikti ieškovei visą reikiamą informaciją, susijusią su tinkamu darbų atlikimu, informaciją apie tinkamas darbų apimtis ir darbams atlikti tinkamas medžiagas, taip pat nepranešdama užsakovei apie dokumentų trūkumą ir nurodymus apie darbo atlikimo būdo keliamą grėsmę atliekamo darbo tinkamumui. Atsakovė veikė, kaip nerūpestinga rangovė, nesivadovavo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimais, todėl yra atsakinga už atliktų darbų trūkumus.

11.       Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl namo korpusų balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbų defektų, nes teismo ekspertas neužfiksavo balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbų defektų. Pagal 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų aktą balkonų plytelių keitimo bei hidroizoliacijos įrengimo darbai buvo atliekami daugiabučio namo 3 korpuse, o namo 1–2 korpusuose keistos tik pavienės plytelės. Teismo ekspertui vertinant balkonų plytelių dangą, defektų nenustatyta, ji atitiko įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus, nepastebėta netinkamai įrengtos balkonų hidroizoliacijos sukeltų pasekmių, neigiamo vandens poveikio balkonų plokštės konstrukcijai požymių. Taigi, nepaneigtas atsakovės paaiškinimas, kad ji pašalino nustatytą defektą, t. y. balkonų grindų plytelių dangos neužglaistytas siūles. Darbai, susiję su balkonų skardinimu, ir 2021 m. kovo 24 d. statinio apžiūros akte nurodyti suskilusių balkonų apdailos plokščių keitimo darbai nebuvo numatyti ieškovės pateiktuose darbų kiekiuose ir pagal juos rengtuose sąmatose, kuriose buvo numatyta atlikti tik namo 3 korpuso 16 kv. m suskilusių ,,Eternit“ plokščių keitimo darbus.

12.       Teismas pažymėjo, kad žalos padarymo ieškovei faktas dėl netinkamai atsakovės atliktų fasado remonto darbų ir priežastinis ryšys iš esmės neginčijamas, nes atsakovė sutinka atlyginti ieškovei 4 397,08 Eur dėl fasadų defektų ištaisymo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi įrodymai apie nuostolių apimtis ir jų dydį yra prieštaringi ir nė vienas iš jų visos nuostolių apimties bei dydžio neįrodo. Lokalinėse sąmatose nepagrįstai prie defektų šalinimo išlaidų priskirtos išlaidos, reikalingos armuojančio sluoksnio remonto darbams, nes pagal atsakovės parengtas sąmatas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus naudotas medžiagas armuojančio sluoksnio remonto darbai nebuvo atsakovės atliekamų darbų sudėtinė dalis. Rangos sutartyje taip pat nėra numatyta, kad atsakovė įsipareigojo atlikti fasadų armuojančio sluoksnio remonto darbus. Atsakovė turėjo pareigą įspėti ieškovę, kad tinkamam darbo rezultatui pasiekti galimai būtina tokius darbus atlikti, tačiau neprivalėjo savo sąskaita jų atlikti. Darbų sąmatos, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad buvo susitarta tik dėl dalinio fasado remonto (1 korpuse – 450 kv. m, 2 korpuse – 250 kv. m), 1–2 korpusuose buvo atlikti nevėdinamos sistemos išorinio apdailos sluoksnio tinko remonto ir dažymo darbai, 3 korpuse – tik dažymo darbai. Kadangi ieškovė neparengė paprastojo remonto aprašo, neapibrėžė fasado šiltinimo sistemos remonto darbų sudėties ir kokius šiltinimo sistemos sluoksnius remontuoti, nenurodė konkrečių remontuojamų vietų, remonto būdo, nedetalizavo reikalavimų naudotinoms medžiagoms, ieškovė iš dalies laikytina atsakinga už remontuotose vietose išryškėjusius išorinės tinkuojamosios šiltinimo sistemos išorinio dekoratyviojo tinko sluoksnio, remontuotų fasado vietų išorinio dekoratyvinio tinko struktūros skirtumų pažeidimus. Tokių defektų ištaisymui reikalinga pašalinti pažeistą dekoratyviojo tinko sluoksnį, uždėti naują dekorą ir remontuotą plotą kartu su didesne paviršiaus dalimi perdažyti.

13.       Teismas nurodė, kad prie ieškovės pateikto UAB „Edmuna“ komercinio pasiūlymo atlikti fasado ir balkonų remonto darbus už 78 487,50 Eur nepateikta atliktinų darbų sąmata, darbų kiekis, nedetalizuota kaina, todėl negalima apskaičiuoti konkrečių darbų kainų, jas susiejant su atsakovės atliktų darbų defektų taisymu. UAB „Edmuna“ planuojami fasadų remonto darbai apima armuojančio sluoksnio remontą, plokščių ardymą ir naujų įrengimą, 3 korpuso balkonų skardinimo lašinių pakeitimą, o atsakovė pagal rangos sutartį turėjo atlikti tik 1–2 korpusų nevėdinamos sistemos išorinio apdailos sluoksnio remonto darbus, 3 korpuso dažymo darbus, plokščių perdažymo darbus, 16 kv. m plokščių keitimą, t. y. skardinimo lašinių įrengimas 3 korpuse nebuvo numatytas.

14.       Teismo vertinimu, nustatant nuostolių dydį, reikšminga yra tai, kad namo visų korpusų fasado remonto darbų kaina buvo 91 405,21 Eur. Byloje nėra duomenų apie fasado pažeidimų pobūdį ir tinkavimo faktūros kokybės rodiklį prieš atsakovei atliekant jo remonto darbus. Dalis fasado tinko pažeidimų yra vietose, kurių atsakovė neremontavo. Armuojančio sluoksnio pažeidimus virš cokolio lėmė į apšiltinimo sistemą patenkanti drėgmė. Tinko struktūros netolygumus nulėmė ir naudojamų medžiagų sudėties skirtumai. Cokolio ir pirmo aukšto perdangos sandūrose tinko pažaidos susidarė dėl projektavimo darbų klaidos, todėl rangovei UAB „Akronas“ galima priskirti tinkuotus fasadų plotus, kuriuose tinkas netolygios struktūros (406,9 kv. m), o kitos pažaidos yra plotuose, kurių ji neremontavo. Tinko pleišėjimas ir atšokimas nuo pagrindų galėjo susiformuoti ir iki UAB „Akronas“ atliktų remonto darbų ir po to, nes neaiškus remonto darbų kiekių apskaičiavimo pagrindimas. Teismo eksperto remonto darbų sąmata 4 397,08 Eur sudaryta, skaičiuojant tik darbų kiekius tose fasado vietose, kur atsakovė atliko fasado tinko remonto darbus, nors šiuo metu pažaidų vietos yra išplitusios didesniame plote ir norint gauti vienodą apdailinio tinko faktūrą reikia atlikti visos plokštumos (nuo vieno krašto iki kito) remontą.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė iš dalies įrodė nuostolių, kaip atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo dydį. Remonto darbai dar nėra faktiškai atlikti, todėl nuostolių dydis gali būti tikslinamas. Paaiškėjus, kad ieškovė remonto darbus atliko už mažesnę kainą, atsakovė įgytų teisę reikalauti grąžinti permokėtą sumą. Teismo vertinimu, įvertinus aplinkybes, įtakojančias nuostolių dydžio apskaičiavimą, atsižvelgus į lokalinėse sąmatose nurodytą atliktinų defektų šalinimo darbų kainų vidurkį (UAB „Edmuna“ – 78 487,50 Eur, ieškovės parengta sąmata pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas – 62 493,52 Eur, teismo eksperto – 4 397,08 Eur), į tai, kad dėl atliktų darbų trūkumų ir su tuo susijusių nuostolių atsiradimo yra susiję šalių veiksmai, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 48 500 Eur nuostoliams atlyginti.

16.       Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė priėmė iš atsakovės atliktus 3 korpuso balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo 10 508,85 Eur vertės darbus, už kuriuos ieškovė neatsiskaitė ir tik beveik po 6 mėnesių pateikė atsakovei statinio apžiūros aktą, kuriame buvo nurodyti namo 3 korpuso 25, 52, 55 butų balkonų grindų plytelių dangoje matomos neužglaistytos siūlės ir korozijos paveikti apskardinimai.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovė pagal rangos sutartį neturėjo atlikti balkonų apskardinimo darbų, todėl nustatytų trūkumų šalinti neprivalėjo. Atsakovė savo sąskaita pakeitė 10 m korozijos paveiktų balkonų lašinių, o kitų nekeitė, nes jie nebuvo paveikti korozijos. Numatomų atlikti darbų sąraše, kuriuo ieškovė įrodinėjo būsimus nuostolius, nenurodyti 2020 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte įvardinti darbų trūkumai, kuriuos ieškovė turi taisyti savo sąskaita. Smulkų nukrypimą nuo kokybės reikalavimų – balkonų grindų plytelių dangos neužglaistytas siūles – atsakovė sutvarkė, tačiau ieškovė vis tiek neatsiskaitė už atliktus darbus, todėl teismas nutarė priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovei iš ieškovės 9 983,41 Eur skolą už ieškovės priimtus darbus.

18.       Teismo vertinimu, ieškovė pagal 2019 m. balandžio 24 d. rangos sutarties nuostatas turi teisę neišmokėti atsakovei 525,44 Eur už atliktus darbus, nes 5 proc. dydžio sumą, skaičiuojamą nuo visos sutarties kainos (10 508,85 Eur), ieškovė turi teisę sumokėti pasibaigus darbų garantiniam laikotarpiui per 5 dienas po to, kai šalys patvirtina dvišalį aktą dėl tinkamo garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Toks aktas šiuo metu nepasirašytas, garantinis laikotarpis nepasibaigęs.

19.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji pagal rangos sutartį turėjo teisę sulaikyti 7 840,58 Eur ir atsakovei neišmokėti visą 10 508,85 Eur sumą. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai sulaikytą sumą skaičiuoja nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties priede Nr. 4 nurodytos 106 202,30 Eur kainos, juolab kad nepateikti įrodymai, jog atsakovės išrašyta sąskaita buvo iš dalies apmokėta.

20.       Teismas nusprendė tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 525,44 delspinigių priteisimo, nes ieškovė neprašė taikyti ieškinio senaties, o pagal 2019 m. balandžio 24 d. rangos sutarties nuostatas atsakovė turi teisę į 0,02 proc. delspinigių priteisimą nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2021 m. vasario 2 d. (atliktų darbų aktas pasirašytas ir sąskaita išrašyta 2020 m. gruodžio 21 d., todėl turėjo būti apmokėta per 45 dienas), bet ne daugiau kaip 5 proc. nuo šios sutarties (darbų) kainos.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB Mano Būstas Aukštaitija prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovės ieškinio dalis buvo atmesta, o atsakovės priešieškinio dalis patenkinta, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį tik iš dalies. Skaičiuojant priteistinų nuostolių dydį, negalėjo būti remiamasi teismo ekspertizės išvadomis, nes tai yra prieštaringas ir neišsamus dokumentas, kuriame nėra atsakyta į daugumą bylos nagrinėjimui aktualių klausimų, neapskaičiuota visų trūkumų šalinimo kaina, nenurodyta balkonų plokščių remonto sąmata. Ekspertizės akte nurodyta, kad remontuojant fasado paviršius numatomas 263 kv. m dažymas, bet neaišku, kaip teismo ekspertas šį plotą nustatė. Apžiūrint defektų vietas, yra akivaizdu, kad tokio ploto nudažymo defektų pašalinimui neužteks. Akte nurodyta, kad reikia atlikti namo fasadinio paviršiaus remonto darbus, nuvalant atsisluoksniavimo tinką, bet eksperto nurodytas darbų kiekis yra netinkamas.

21.2.                      Teismo ekspertui buvo užduotas klausimas dėl pažaidų dėl netinkamai atliktų darbų, bet į jį ekspertas neatsakė. Defektų šalinimo kaina turėjo būti apskaičiuota pagal „Sistela“ sistemos duomenis. Ekspertas tokių sąmatų nepateikė, buvo šališkas, nes buvo siūlytas atsakovės. Teismo ekspertas objekte lankėsi tik vieną dieną, specialiomis technikos priemonėmis nesinaudojo, ekspertizės iš esmės neatliko. Realų nuostolių dydį patvirtina ieškovės pateikta UAB „Edmuna“ parengta sąmata ir ieškovės pasitelkto statybos specialisto I. M. išvados dėl trūkumų šalinimo.

21.3.                      Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė turėjo atlikti darbus už rangos sutartyje numatytą kainą, o atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, dėl kurių galėjo keistis darbų kaina, privalėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomų darbų atlikimo ar sutarties kainos keitimo. Atsakovė dėl poreikio atlikti papildomus darbus į ieškovę nesikreipė, nepateikė remonto darbams naudotų medžiagų deklaracijų, gamintojo sertifikatų, patvirtinančių medžiagų kokybę, o pateiktose atitikties deklaracijose yra nurodyta tik dalis aktualios informacijos. Atsakovės dokumentuose nėra informacijos, kokia medžiaga ir kurioje vietoje buvo naudota, nėra armavimo tinklelio, kuris turėjo sulaikyti šildomą medžiagą, sertifikavimo dokumentų, informacijos, kokia medžiaga plautas fasadas. Teismas nurodytų aplinkybių visiškai nevertino, o rėmėsi prieštaringu ekspertizės aktu.

21.4.                      Teismas nenurodė išsamių argumentų, kodėl tenkino atsakovės priešieškinį, nepasisakė dėl ieškovės teisės sulaikyti mokėjimus atsakovei, pastarajai nekokybiškai atlikus rangos darbus ir nepasiekus sutarto darbų rezultato, t. y. teismo sprendimas šioje byloje yra be motyvų. Aplinkybė, kad ieškovė pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, tuo metu nenustačiusi darbų trūkumų, kurių ieškovė, neturėdama specialių žinių ir nenaudodama specialių metodų, negalėjo nustatyti, negali paneigti garantijos instituto prasmės, nes trūkumai, nepasibaigus garantiniam terminui, paaiškėjo vėliau. Ieškovė per protingą terminą kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, tačiau atsakovė atsisakė pašalinti trūkumus, todėl ieškovė, priešingai nei nurodė teismas, turėjo teisę sulaikyti 5 proc. sumos mokėjimą nuo visos rangos sutarties sumos.

22.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Akronas“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1.                      Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes tiek teismo ekspertizės išvados, tiek UAB „Knauf“ konsultanto pateiktos išvados, taip pat kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nėra atsakinga už visų ieškovės nurodytų nuostolių atlyginimą. Ieškovės nesutikimas su teismo eksperto išvadomis grindžiamas prielaidomis, todėl nepatvirtina teismo eksperto šališkumo, juolab kad kai kurios teismo eksperto išvados sutampa su pačios ieškovės pasitelkto statybos specialisto išvadomis.

22.2.                      Atsakovė yra pateikusi ieškovei visus būtinus dokumentus, pagrindžiančius panaudotų statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas. Armavimo tinklelio panaudojimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, nes pagal su ieškove suderintą technologiją armavimo tinklelis nebuvo keičiamas. Sienos buvo plautos vandeniu, kaip nurodyta statybos norminiuose dokumentuose, todėl atsakovė neturėjo pareigos pateikti plovimo medžiagų kokybę patvirtinančius dokumentus. 

22.3.                      Atsakovės atliktas remontas laikytinas paprastuoju remontu, todėl ieškovė privalėjo samdyti kvalifikuotą statinio statybos techninį prižiūrėtoją ar kitą asmenį, kuris kontroliuotų statybos rangos darbus, parengti paprastojo remonto aprašą. Ieškovė nurodytų pareigų neatliko, todėl pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė taip pat yra atsakinga už žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Ieškovė taip pat ignoravo UAB „Knauf“ pateiktą informaciją, kad, prieš atliekant išorinės sienų termoizoliacinės sistemos remontą, siekiant užtikrinti ilgalaikį sistemos funkcionavimą, medžiagų suderinamumą, būtina atlikti jos patikrą ir tyrimus. Atitinkamai teismas privalėjo sumažinti priteistinų nuostolių dydį, nes ieškovė galėjo iš anksto numatyti nuostolių atsiradimą dėl pasirinktos užduoties rangovei pateikimo ir pasirinkto remonto būdo.

22.4.                      Ieškovė neįrodė nuostolių dydžio, nes atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos. Prašomų priteisti nuostolių dydis viršija ieškovės už atsakovės atliktus darbus sumokėtą sumą, todėl ieškovės reikalavimas yra neproporcingas pažeidimo mastui.

22.5.                      Ieškovės argumentai dėl priešieškinio yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, susijusių su balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos darbų defektais. Teismo ekspertas taip pat neužfiksavo balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos darbų defektų. Darbai, susiję su balkonų skardinimu, statybos dokumentuose nebuvo numatyti, atsakovė pašalino nustatytus trūkumus, t. y. užglaistė siūles tarp plytelių, savo sąskaita pakeitė korozijos paveiktas balkonų lašines. Atsakovė nurodytus darbus priėmė, pretenzijų nereiškė, todėl privalėjo už juos atsiskaityti, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi, jog naudojosi sulaikymo teise.

23.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

23.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, kadangi atsakovė sutartus rangos darbus atliko nekokybiškai ir nepagrįstai nesutiko ištaisyti atliktų darbų trūkumus. Visa atsakomybė už panaudotas statybos darbams medžiagas, įrenginius, atliktą darbą, paslėptus darbus ir po jų priėmimo išryškėjusius defektus yra atsakovės atsakomybė.

23.2.                      Ieškovė pagrįstai nesumokėjo atsakovei už dalį darbų, nes atsakovė jų neatliko. Atsakovė ignoravo ieškovės pastabas dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovei vengiant vykdyti garantinius įsipareigojimus, atliktų darbų trūkumai dėl jų specifikos padidėjo. Teismas neįvertino, kad nuostolių dydis turėjo būti įvertintas pagal ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius realias statybos rangos darbų kainas, kurias ieškovė ir namo gyventojai privalės sumokėti, siekiant ištaisyti atsakovės atliktų darbų trūkumus.

23.3.                      Teismas neturėjo vadovautis teismo eksperto išvadomis, nes jos parengtos nekvalifikuotai, iš išvadų negalima suprasti, kokios konkrečiai fasado dalys ir kokie fasado kiekiai buvo pažeisti. Teismo ekspertas nenurodė, kokiais metodais buvo vertinama atliktų darbų apimtis, kaip darbų apimtis buvo apskaičiuota. Teismo ekspertas į kai kuriuos jam pavestus atsakyti klausimus iš viso neatsakė, o į kitus klausimus atsakė neišsamiai, neargumentuotai, prieštaringai.

23.4.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pasitelkto statybos specialisto ir teismo eksperto nuomone, kad nėra duomenų apie fasado pažeidimų pobūdį ir tinkavimo faktūros kokybės rodiklį prieš atliekant remonto darbus. Taigi, būtent atsakovei teko pareiga įvertinti darbų apimtis ir pagal jas apskaičiuoti statybos darbų kainą.

24.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Akronas“ prašo:

24.1.                      panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Akronas“ ieškovei UAB Mano Būstas Aukštaitija priteista 48 500 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 830,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies  priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės UAB „Akronas“ priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Aukštaitija 4 397,08 Eur nuostolių atlyginimą;

24.2.                      nenustačius pagrindų panaikinti nurodytą teismo sprendimo dalį – pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistą nuostolių sumą sumažinti 34 103,59 Eur.

25.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis nėra realus, tačiau teismo išvados dėl nuostolių dydžio prieštaringos. Teismas iš pradžių nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už darbus, kurių ji neatliko, ieškovė iš dalies yra atsakinga už remontuotose vietose išryškėjusius išorinės tinkuojamosios šiltinimo sistemos išorinio dekoratyviojo tinko sluoksnio pažeidimus, dalis defektų atsakovės remontuotose vietose atsirado ne dėl jos kaltės (armuojančio sluoksnio pažeidimus virš cokolio lėmė į apšiltinimo sistemą patenkanti drėgmė; cokolio ir pirmo aukšto perdangos sandūrose tinko pažaidos susidaro dėl projektavimo darbų klaidos, tinko pleišėjimas ir atšokimas nuo pagrindų galėjo susiformuoti ir iki UAB „Akronas“ atliktų remonto darbų ir po to, nes neaiškus remonto darbų kiekių apskaičiavimo pagrindimas). Tačiau vėliau teismas padarė išvadą, kad nepaisant teismo eksperto išvados ir jo apskaičiuotos defektų šalinimo darbų sąmatos (4 397,08 Eur), kuri buvo sudaryta, skaičiuojant defektų šalinimo darbų kiekius tose fasado vietose, kur atsakovė atliko fasado tinko remonto darbus, pagal ieškovės pasitelkto specialisto išvadą atsakovė yra atsakinga už pažaidas 406,90 kv. m plote, kadangi šiuo metu pažaidų vietos yra išplitusios didesniame plote ir norint gauti vienodą apdailinio tinko faktūrą reikia atlikti visos plokštumos remontą. Taigi, teismas pripažino atsakovę atsakinga ir už fasado tinko pažeidimus tose vietose, kurių ji neremontavo, nors prieš tai, remdamasis statybos ekspertizės aktu ir specialisto išvadomis, pripažino, kad tinko atšokimai atsakovės remontuotose ir neremontuotose vietose yra atsiradę ir ne dėl atsakovės kaltės. Teismas nenurodė motyvų, kodėl nesivadovauja teismo ekspertizės akto išvada dėl atsakovės kaltės ir atsiradusių nuostolių dydžio, o vadovavosi ieškovės pasitelkto specialisto išvada. Prieštaringų motyvų pagrindu teismas apskaičiavo nuostolių dydį, remdamasis lokalinėse sąmatose nurodytų atliktinų defektų šalinimo darbų kainų vidurkiu, todėl bylą išsprendė neteisingai, neatskleidė bylos esmės.

25.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad realūs ieškovės nuostoliai dėl taisytinų defektų yra 4 397,08 Eur, t. y. kaip yra nurodyta teismo ekspertizės akte. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už remontuotose fasado vietose tinkuojamos šiltinimo sistemos išorinio sluoksnio pažeidimus (kurie galėjo atsirasti dėl darbų technologijos pažeidimų, naudotų medžiagų aprašymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo), balkonų plokščių defektus (gelžbetonio perdangų paviršiaus remonto darbus, analogiškus fasado remonto darbams). Taisant defektus būtina nuvalyti 63 kv. m atsisluoksniavusio tinko ir jį apdailinti tinkavimo mase, nudažyti 209 kv. m fasadų silikatiniais dažais. Teismo ekspertas remontuotinus plotus nustatė ir apskaičiavo, atsižvelgdamas į atsakovės taikytą technologiją, suderintą su ieškove, kuomet remontuojamos atskiros netaisyklingos formos smulkios zonos. Skaičiuojant darbų kiekius, buvo įvertintos tik tos fasado vietos, kuriose atsakovė atliko fasado tinko remonto darbus (identifikuotos pagal besiskiriantį tinko struktūros raštą). Perdažymo darbai apskaičiuoti, perdažant didesnę už remontuotą fasadų paviršiaus dalį (iki įrengtų angų, rustų ar kitų fasado konstrukcijų). Teismas neatsižvelgė į didesnę įrodomąją galią turinčią teismo eksperto išvadą, o vadovavosi prieštaringa ieškovės pasitelkto specialisto išvada, pagal kurią atsakovė tapo atsakinga už fasado tinko pažeidimus tose vietose, kurių neremontavo, nes ieškovės pasitelktas specialistas fasado defektų plotus, skirtingai negu teismo ekspertas, skaičiavo visas plokštumas, kuriose tinko atšokos susiformavo. Ieškovės pasitelkto specialisto išvada yra nepagrįsta, kadangi išvada buvo parengta, vadovaujantis ne visais dokumentais, kuriuose užfiksuotas ginčo statybos rangos darbų užsakymas ir atlikimas, specialistas rėmėsi prielaidomis ir savo nuomone, o ne rašytiniais įrodymais ir statybos norminiais dokumentais. Taigi, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes prioritetą suteikė ieškovės pateiktiems įrodymams.

25.3.                      Tiek teismo eksperto, tiek ieškovės pasitelkto specialisto išvados, taip pat byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad dauguma namo sienų dangos defektų yra ne atsakovės suremontuotose vietose. UAB „Knauf“ techninio konsultanto atliktos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad dideli pažeidimai virš cokolio leidžia daryti prielaidą, kad yra netinkamai įrengti išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos hidroizoliaciniai sluoksniai cokolio požeminėje dalyje, arba jų liekamasis funkcinis tinkamumas yra nepakankamas, todėl išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos remonto medžiagiškumas ir darbų apimtis buvo nesuderinama su esama cokolio srities būkle; sienų išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos dekoratyviojoje dangoje po remonto darbų atsiradę trūkiai tikėtina pasekmė – nepanaikinta trūkių priežastis esamoje sistemoje, įrengtoje pastato statybos metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už pažaidas ieškovės pasitelkto specialisto nurodytame namo sienų plote.

25.4.                      Teismas neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalį tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo, susijusių su nutrauktos ar pakeičiančios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta tarp šalių sudaryta ilgalaikė statybos rangos sutartis, todėl, nustatant nuostolių dydį, nebuvo pagrindinės sąlygos CK 6.258 straipsnio 5 dalies normai taikyti. Ieškovė neįrodė, kad buvo sudaryta pakeičiančioji sutartis.

25.5.                      Ieškovės pateikta remonto sąmata (78 487,50 Eur) negali būti laikoma pakeičiančios sutarties elementu, nes teismo ekspertas nustatė, kad sąmatoje nurodyti didesnės apimties, kitokios technologijos ir darbai. Taigi, UAB „Edmuna“ sąmatos objektų kiekis neatitinka neįvykdyto kiekio. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad defektų ištaisymo darbų kaina yra tik 4 397,08 Eur, todėl atliktinų defektų šalinimo darbų kaina nepagrįstai nustatyta pagal UAB „Edmuna“ komercinio pasiūlymo, fasado apdailos atstatymo darbų lokalinės sąmatos ir teismo eksperto parengtos sąmatos vidurkį.

25.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės pateiktą įrodymą, t. y. šalių prie 2017 m. balandžio 4 d. rangos sutarties sudarytą susitarimą dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo, nors šis susitarimas yra reikšmingas nuostolių apskaičiavimui. Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties specialiosios dalies 6 punktą šalys susitarė, kad, siekiant užtikrinti rangovės garantinių įsipareigojimų vykdymą, sutarties darbų kainos dalis lygi 5 proc. bus sumokėta per 5 darbo dienas po to, kai šalys patvirtins dvišalį aktą dėl tinkamo garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Nepašalinus defektų, kainos dalis nemokama. 5 proc. nuo rangos sutarties priede Nr. 4 nurodytos 95 693,45 Eur sutarties kainos, t. y. 4 784,67 Eur. Pagal 2017 m. balandžio 4 d. susitarimo dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo 3.1.1–3.1.2 punktus atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už mokesčių surinkimą ir paskirstymą 10 proc., už gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimą dar 10 proc. dydžio atlygį, skaičiuojant nuo pinigų sumos, kurią ieškovė moka rangovei už atliktus darbus, t. y. nagrinėjamu atveju 20 proc. nuo 95 693,45 Eur sudaro 19 138,69 Eur. Pagal rangos sutartį atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 23 923,36 Eur, (4 784,67 Eur + 19 138,69 Eur), ieškovė atsakovei – 71 770 Eur (95 693,45 Eur – 23 923,36 Eur), tačiau ieškovė sumokėjo tik 61 589,77 Eur, t. y. liko skolinga 10 180,23 Eur. Taigi, šalių priešpriešiniai reikalavimai turėjo būti įskaityti, mažinant ieškovės priteistiną nuostolių atlyginimo dydį 34 103,59 Eur (4 784,67 Eur + 19 138,69 Eur + 10 180,23 Eur) ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 14 396,41 Eur (48 500 Eur – 34 103,59 Eur). Ieškovės reikalaujamas priteisti nuostolių atlyginimo dydis (78 487,50 Eur) viršija ieškovės atsakovei už statybos darbus sumokėtus 61 589,77 Eur, o tai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

26.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB Mano Būstas Aukštaitija prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

26.1.                      Atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma. Teismo ekspertizės išvados prieštaravo byloje surinktiems įrodymams, neišsamios, todėl nebuvo objektyvių pagrindų vadovautis teismo eksperto išvadomis. Ieškovės pasitelktas statybos specialistas pateikė išsamesnę išvadą, nurodė trūkumų šalinimo procesą ir konkrečiai atliktinus darbus.

26.2.                      Atsakovė nepagrįstai kelia abejones, kad fasado trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos atsakomybę. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nepateikė visos informacijos, susijusios su tinkamu darbų atlikimu, dokumentų trūkumu, iš ko būtų galima spręsti, jog darbų atlikimo būdas kelia grėsmę atliktinų darbų tinkamumui.

26.3.                      Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl įrodymų pirmosios instancijos teisme nepriėmimo, nes atsakovė jos nurodomų įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, o tik nurodė, kad galės vėliau pateikti į bylą. Taigi, neįrodyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui norėjo pateikti su apeliaciniu skundu teikiamą susitarimą. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė ir sąskaitas bei banko išrašus, nenurodydama, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

26.4.                      Atsakovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes jos atstovas yra advokato padėjėjas, todėl jis galėjo atstovauti atsakovę tik pirmosios instancijos teisme.

27.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovei ir bendrijai atsiradusių nuostolių atlyginimą. Priešingai nei nurodė atsakovė, bendra atliktų rangos darbų kaina sudarė 106 202,30 Eur, o atsakovei nesumokėta (sulaikyta) suma yra 7 840,58 Eur.

27.2.                      Atsakovė iš esmės pripažino savo kaltę dėl atliktų darbų trūkumų, nes atsakovė neturi statybos darbų atestacijos, negali atlikti darbų ypatingos paskirties statinyje. Atsakovė fasado remonto darbus atliko, pasitelkiant aukštalipius, nors toks tinkuoto fasado remonto būdas yra nepriimtinas, kadangi aukštalipiai nuo fasado turi atsispirti, o tai sugadina (sulanksto) ir suskaldo minkšto paviršiaus išorinį tinko sluoksnį.

27.3.                      Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad lokalinėse sąmatose nepagrįstai prie defektų šalinimo išlaidų priskirtos išlaidos, reikalingos armuojančio sluoksnio remonto darbams, nes pagal atsakovės parengtas sąmatas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus naudotas medžiagas armuojančio sluoksnio remonto darbai nebuvo atsakovės atliekamų darbų sudėtinė dalis. Fasado remontas apima fasado išorinės sistemos remontą, kuris atliekamas, remiantis fasado sistemos gamintojo technologiniais reikalavimais, pagal kuriuos šiltinamojo fasado sistema po remonto turi atitikti fasado sistemos gamintojo reikalavimus dėl sandarumo, atsparumo krituliams ir kitam atmosferos poveikiui, tačiau atsakovė tokių reikalavimų nepaisė. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Pagal rangos sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti namo fasado remonto darbus, kuriems buvo išleista 95 693,45 Eur (159,48 Eur už kv. m), todėl atsakovės argumentai dėl armavimo sluoksnio yra nelogiški, nes toks atlygis viršija paprasto dažymo kainą 10 kartų.

27.4.                      Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Teismo ekspertizės aktas byloje atsirado atsakovės iniciatyva, nes ekspertizę atliko atsakovės pasirinktas teismo ekspertas, kuriam pavesta atsakyti į atsakovės užduotus klausimus.

27.5.                      Aplinkybė, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti skolą, nereiškia, jog atsakovė atliko visus darbus ir nepanaikina atsakovės atsakomybės už atliktų darbų trūkumus. Defektų šalinimui reikalinga daugiau nei 70 000 Eur, kurie dėl infliacijos, darbo užmokesčio padidėjimo gali išaugti dar daugiau. Atsakovė iki šiol vengia ištaisyti atsiradusius statybos rangos darbų trūkumus, nors garantinis terminas nėra pasibaigęs, todėl žalą patiria galutiniai naudos gavėjai (vartotojai), t. y. namo gyventojai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

29.       2017 m. rugsėjo 5 d. tarp ieškovės UAB Mano Būstas Aukštaitija ir atsakovės UAB „Akronas“ sudaryta ilgalaikė rangos sutartis. Pagal rangos sutarties priedą Nr. 4 atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atlikti Panevėžyje esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo fasado remonto perdažymo darbus (1–3 korpusai) už 106 202,30 Eur pagal atsakovės 2019 m. vasario 19 d. parengtas darbų sąmatas.

30.       2019 m. balandžio 24 d. tarp ieškovės UAB Mano Būstas Aukštaitija ir atsakovės UAB „Akronas“ sudaryta ilgalaikė rangos sutartis. Pagal rangos sutarties priedą Nr. 10 atsakovė įsipareigojo iki 2020 m. birželio 30 d. pakeisti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo 3 korpuso balkonų plyteles ir įrengti hidroizoliaciją už 10 508,85 Eur pagal atsakovės 2020 m. sausio 20 d. parengtą sąmatą.

31.       2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. gruodžio 18 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pagal kuriuos ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus už 69 207,76  Eur. Darbų priėmimo metu ieškovė nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų.

32.       Ieškovė nepasirašė 2020 m. balandžio 24 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto dėl namo 3 korpuse atliktų fasado remonto 33 867,90 Eur vertės darbų ir 2020 m. gruodžio 18 d. akto dėl namo 3 korpuse atliktų fasado ir balkonų remonto 3 126,64 Eur vertės darbų.

33.       Garantinio 5 metų termino metu 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. birželio 2 d., 2021 m. liepos 2 d. ieškovė ir bendrija atliko daugiabučio namo apžiūrą ir surašė statinio apžiūros ir defektinius aktus, kuriuose nurodyta, kad: 1) visuose korpusuose, apie 500 kv. m išorės sienose, matyti dekoratyvinio tinko struktūros neatitikimai, nelygumai atstatant dekoratyvinį tinką, nutrupėję dažai; 2) vakariniame fasade apie 30 m balkonų apatinėse dalyse matomi apdailinių plokščių skilimai; 3) po atliktų darbų matyti dažais apdažytos durys, šviestuvai, aptaškyta trinkelių danga; 4) 1 korpuse apie 10 kv. m netaisyklingai įrengta hidroizoliacija; 5) namo sienose, kuriose buvo įtrūkimai, įtrūkusios siūlės nesutvarkytos pagal reikalaujamą statybos darbų technologiją, o iš karto nudažytos, vietos, kuriose tvarkytos siūlės, nekokybiškai nutinkuotos ir nudažytos; 6) dekoratyviniu tinku remontuotos sienos nudažytos, bet yra nelygios, banguotos; 7) namo sienose nusilupę dažai, tose vietose matosi armavimo tinklelis, o aplinkui susidariusius nelygumus lupasi dažai; 8) balkonų apatiniai paviršiai blogai paruošti dažymui, trūkinėja siūlės ir matosi nusilupę dažai; 9) tarp namo korpusų esančios temperatūrinės siūlės nesutvarkytos, iš karto nudažytos ir yra įtrūkusios per visą pastato aukštį; 10) fasado vietose, kuriose atlikti dažymo darbai, lupasi dažai, nes tose vietose buvo blogai paruošti paviršiai dažymui; 11) fasade nutrupėjęs dekoratyvinis tinkas neužtaisytas tinku, o tos vietos iškart nudažytos; 12) vykdant fasado remonto darbus, langų ir durų staktos nebuvo tinkamai uždengtos apsaugine plėvele ir atliekant fasado dažymo darbus išteptos fasadiniais dažais; 13) balkonų grindų plytelių hidroizoliacijos danga įrengta nekokybiškai, kadangi pastato apatiniame aukšte fiksuojami vandens pratekėjimai; 14) namo 3 korpuso 25, 52, 55 butuose balkonų grindų plytelių dangoje matomos neužglaistytos siūlės, korozijos paveikti apskardinimai (dėl darbų pagal sutarties priedą Nr. 10).

34.       Atsakovė atsisakė ištaisyti nustatytus darbų trūkumus, todėl nustatytiems trūkumams pašalinti ieškovė organizavo konkursą, kuriame mažiausią trūkumų ištaisymo kainą (78 457,50 Eur) 2022 m. sausio 31 d. pateikė UAB „Edmuna“.

35.       2022 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės pasitelkto statybos specialisto I. M. atlikto daugiabučio namo fasadų apdailos techninės būklės akte nurodyta, kad: 1) atsakovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose apskaityti ne visi darbai, numatyti sutarties priedų lokalinėse sąmatose; 2) vizualinės apžiūros metu fasadų tinkuotuose ir dažomuose paviršiuose apdailos pažaidų pastebėta ir priskaičiuota 298,7 kv. m, tai sudaro 2 proc. nuo visų fasadų ploto; 3) atsakovei galima priskirti tik tinkuotus fasadų plotus, kuriuose tinkas yra netolygios struktūros (406,9 kv. m), o kitų pažaidų atsiradimo kilmė gali būti siejama su plotais, kurie nebuvo remontuoti atsakovės; 4) pagal atsakovės parengtas remonto darbų lokalines sąmatas buvo numatyta perdažyti 41 proc. (6 310 kv. m) fasadų ploto, kai visų dažomų fasadų plotas yra 16 007 kv. m, tačiau šie darbai nenurodyti aktuose; 5) ieškovei pasirašant atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, buvo fiksuojamas darbų įvykdymo faktas, bet ne atliekamų darbų kokybė, kuri sutartimi nebuvo sutarta; 6) vadovaujantis inžinerine patirtimi, matomas pažaidų tipas – tinko pleišėjimas ir atšokimas nuo pagrindų – susiformuoti galėjo ir iki UAB ,,Akronas“ remonto darbų ir jau po atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo, nes nėra aiškus remonto darbų kiekių apskaičiavimo pagrindimas; 7) vadovaujantis inžinerine patirtimi, matomas pažaidų tipas – fasadinio tinko struktūros netolygumas – buvo vizualiai matomas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo metu.

36.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė paskirti teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. S. pagal nutartyje pateiktus klausimus.

37.       Teismo ekspertas S. S. 2023 m. kovo 8 d. ekspertizės akte pateikė atsakymus į jam pavestus klausimus, nurodydamas, kad fasado defektų ištaisymo kaina sudaro 4 397,08 Eur.

38.       2023 m. balandžio 7 d. ieškovės pasitelkto specialisto išvadoje tirtas teismo eksperto parengtas ekspertizės aktas.

 

Dėl naujų įrodymų ir naujų aplinkybių

 

39.       Atsakovė UAB „Akronas“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus:

39.1.                      2017 m. balandžio 4 d. šalių sudarytą susitarimą prie 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo;

39.2.                      2019 m. rugpjūčio 21 d.–2021 m. liepos 21 d. banko sąskaitos išrašus, kuriuose nurodyta, kad UAB Mano Būstas Aukštaitija pervedė atsakovei UAB „Akronas“ iš viso 61 590,77 Eur;

39.3.                      2019 m. liepos 31 d. UAB „Akronas“ ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 25 984,75 Eur už sienų valymą, fasado plovimą, paviršių padengimą dekoratyviniu tinku, gruntavimą, dažymą, plokščių dažymą;

39.4.                      2019 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Akronas“ ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 31 552,56 Eur už sienų valymą, fasado plovimą, paviršių padengimą dekoratyviniu tinku, fasado gruntavimą, dažymą, plokščių dažymą;

39.5.                      2020 m. balandžio 24 d. UAB „Akronas“ ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 33 867,90 Eur už sienų valymą, fasado plovimą, gruntavimą, sienų dažymą;

39.6.                      2020 m. gruodžio 21 d. UAB „Akronas“ ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl 145,20 Eur už senų plytelių keitimą.

40.       PVM sąskaitomis faktūromis ir banko sąskaitomis atsakovė grindžia, kiek iš viso ieškovė sumokėjo už atliktus darbus. 2017 m. balandžio 4 d. susitarimo ir 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties nuostatomis atsakovė siekia įrodyti, kad nuostolių dydis turėtų būti sumažintas.

41.       Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties specialiosios dalies 6 punktą šalys susitarė, kad, siekiant užtikrinti rangovės garantinių įsipareigojimų vykdymą, sutarties darbų kainos dalis lygi 5 proc. bus sumokėta per 5 darbo dienas po to, kai šalys patvirtins (pasirašys) dvišalį aktą dėl tinkamo garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Nepašalinus defektų, kainos dalis nemokama. 5 proc. nuo rangos sutarties priede Nr. 4 nurodytos 95 693,45 Eur sutarties kainos sudaro 4 784,67 Eur.

42.       Pagal 2017 m. balandžio 4 d. susitarimo prie 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo 3.1.1 punktą rangovė sumoka užsakovei  už mokesčių surinkimą ir paskirstymą 10 proc., o pagal 3.1.2 punktą – už gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimą – dar 10 proc. dydžio atlygį, skaičiuojant nuo pinigų sumos, kurią užsakovė moka rangovei už atliktus darbus. 20 proc. nuo 95 693,45 Eur sudaro 19 138.69 Eur.

43.       Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutartį ir jos priedus atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 23 923,36 Eur (4 784,67 Eur + 19 138,69 Eur), o ieškovė atsakovei – 71 770 Eur (95 693,45 Eur –  23 923,36 Eur), tačiau ieškovė sumokėjo tik 61 589,77 Eur, skola 10 180,23 Eur (71 770 Eur – 61 589,77 Eur). Šia suma taip pat turi būti mažinamas ieškovės patirtų nuostolių dydis.

44.       Taigi, atsakovės teigimu, įskaitant priešpriešinius ieškovės ir atsakovės reikalavimus, ieškovės patirtų nuostolių dydis turėtų būti mažinamas 34 103,59 Eur (4 784,67 Eur + 19 138,69 Eur + 10 180,23 Eur).

45.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

46.       Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti nauji įrodymai buvo sudaryti iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliacinius skundus išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė, siekdama paaiškinti ieškovės prašomų priteisti nuostolių mažinimo aplinkybes, turėjo procesinę pareigą pateikti visus tokias įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus būtent pirmosios instancijos teismui. Nėra objektyvių duomenų, kad prašomų priimti naujų įrodymų atsakovė neturėjo galimybės gauti ir (arba) pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, jog nėra ir sąlygų išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui.

47.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepimuose į ieškinį ir į priešieškinį nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais. Tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012).

48.       CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

49.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas nuostolių, susijusių su atsakovės netinkamai atliktais statybos rangos darbais, atlyginimo klausimas, taip pat ieškovės skolos atsakovei priteisimo klausimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neteikė argumentų, susijusių su ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio mažinimu, atsižvelgiant į šalių sudarytos 2017 m. rugsėjo 5 d. rangos sutarties 6 punkto ir šios sutarties priedo dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo 3.1.1 ir 3.1.2 punktų nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atliktų rangos darbų garantiniai terminai yra pasibaigę, jog šalys yra pasirašiusios dvišalius aktus dėl tinkamo garantinių įsipareigojimų įvykdymo, jog tarp šalių sudarytos ilgalaikės rangos sutartys yra nutrauktos. Atsakovė nepareiškė priešieškinio reikalavimų priteisti kitas skolos sumas pagal nurodytų ilgalaikių rangos sutarčių ir papildomo susitarimo nuostatas. Nurodytų argumentų atsakovė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris neturėjo galimybės jų įvertinti, todėl atsakovė jais negali remtis apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atsakovės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų ir naujų aplinkybių. Taigi, teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes nenustatė teisinio pagrindo jų priėmimui pagal CPK 314 straipsnį.

 

Dėl ginčo esmės

 

50.       Byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip ieškovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų rangovės, už paaiškėjusius atsakovės atliktų statybos rangos darbų defektus, remontuojant namo fasadą, balkonus. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės atliktų rangos darbų defektai (dekoratyvinio tinko struktūros neatitikimai, nelygumai atstatant dekoratyvinį tinką, nutrupėję dažai, tinkas, apdailinių plokščių skilimai, dažais aptaškytos durys, langai, šviestuvai, trinkelių danga, netaisyklingai įrengta balkonų hidroizoliacija, tinkamai nesutvarkytos sienų įtrūkusios siūlės, netinkamai sutvarkyti balkonų apatiniai paviršiai) yra tokie, jog visus atsakovės atliktus darbus reikia perdaryti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais ir, vadovaudamasis teismo eksperto ir ieškovės pateiktų lokalinių sąmatų vidurkiu, priteisė ieškovei didžiąją dalį reikalaujamos sumos. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nuostolių dydžiu. Ieškovė įrodinėja, kad statybos rangos darbų defektams tinkamai ištaisyti reikalinga ieškinio reikalavimuose nurodyta suma, o atsakovė įrodinėja, kad defektams ištaisyti pakanka teismo eksperto nustatytos sumos.

51.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

52.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

53.       Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

55.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliantų argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo ekspertizės išvados, ieškovės pateikti statinio apžiūros aktai ir lokalinės sąmatos, ieškovės pasitelkto statybos specialisto I. M. išvados pagrindžia ieškovės, kaip daugiabučio namo butų savininkų interesus ir vykdančios gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų administravimą, argumentus dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės netinkamai atliktų namo fasado remonto ir perdažymo, egzistavimo. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta iš dalies nustatytus namo fasado remonto darbų trūkumus, nes sutinka atlyginti ieškovei 4 397,08 Eur dėl fasadų defektų ištaisymo, t. y. tiek, kiek nurodyta teismo ekspertizės akte.

56.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant nuostolių dydį, turėjo išimtinai vadovautis teismo ekspertizės išvadomis.

57.       Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

58.       Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

59.       Šioje byloje teismo ekspertizę atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas S. S., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas, susijusias su nustatytais statybos rangos defektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo ekspertizės akte nurodytą defektų šalinimo mastą ir išlaidų dydį vertino su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nes teismo eksperto pateikta remonto darbų sąmata sudaryta tik dėl lokalių fasado pažeidimų, neįvertinant, jog, siekiant tinkamai ištaisyti (pvz., kad nesiskirtų dekoratyvinio tinko struktūra, fasado spalva) atsakovės atliktų darbų trūkumus, būtina atlikti fasado remonto darbus didesniame fasado plote, panaudoti specialias priemones (pvz., pastolius, autobokštelį ir pan.). Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad fasado defektų ištaisymui reikalinga pašalinti pažeistą dekoratyviojo tinko sluoksnį, uždėti naują dekorą ir remontuotą plotą kartu su didesne paviršiaus dalimi (iki įrengtų angų, rustų ar kitų fasado konstrukcijų) perdažyti, tačiau konkrečių taisytinų plotų ir darbų kainos tinkamai neapskaičiavo.

61.       Pagal šalių pasirašytą priedą Nr. 4 prie 2017 m. rugsėjo 5 d. ilgalaikės rangos sutarties atsakovė įsipareigojo suremontuoti ir perdažyti daugiabučio namo (3 korpusų) fasadą. Nurodytos rangos sutarties neatskiriama dalimi esančiose darbų sąmatose nurodyta, kad 1 korpuso dažytinų fasado sienų plotas yra 1 480 kv. m, 2 korpuso – 2 250 kv. m, 3 korpuso – 2 580 kv. m. Tose pačios darbų sąmatose nurodyta, kad 1 korpuso tinkuotinas fasado plotas sudaro 450 kv. m, 2 korpuso – 250 kv. m, 3 korpuso tinkavimas darbų sąmatose nenumatytas. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyta, kad atsakovė nutinkavo ir perdažė darbų sąmatose nurodytus fasado plotus. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovės atliktų tinkavimo darbų defektus reikalinga ištaisyti 63 kv. m plote, dažymo defektus – 209 kv. m plote. Toks teismo eksperto nustatytas šalintinų defektų mastas prieštarauja tiek kitoms ekspertizės akte nurodytoms aplinkybėms, tiek byloje esančioms daugiabučio namo nuotraukoms, tiek ieškovės pasitelkto specialisto nustatytoms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad šalintinų fasado defektų mastas yra daug didesnis nei nurodė teismo ekspertas. Nei teismo ekspertizės akte, nei atsakovės pateiktuose įrodymuose nėra duomenų (konkrečių plokštumų, koordinačių, altitudžių ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, jog namo fasade atsiradę trūkumai yra ne atsakovės nekokybiškai atliktų rangos darbų rezultatas.

62.       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad balkonų plokščių apdailos darbus atlikusi atsakovė yra atsakinga už atsiradusius defektus. Išorinė balkonų apdaila (briaunos, apatinė dalis) priskirtina prie namo fasado, tačiau teismo ekspertas savo parengtoje sąmatoje nenurodė nei šalintinų defektų ploto, nei kainos. Iš teismo ekspertizės akto taip pat negalima nustatyti, kaip teismo ekspertas apskaičiavo jo nurodytą remontuotino namo fasado plotą, kokiose vietose atlikti matavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atliktų darbų trūkumų mastą tiksliau apibūdina ieškovės pasitelkto specialisto I. M. atlikti pažeisto fasado ploto paskaičiavimai, kuriuose nurodoma, jog remontuotino fasado plotas sudaro 705,60 kv. m, t. y. praktiškai tiek pat, kiek pagal rangos sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti fasado remonto darbus. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad specialisto nustatytose fasado vietose trūkumai atsirado nė dėl atsakovės kaltės. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad remontuotose vietose tinkuojamosios šiltinimo sistemos išorinio tinko sluoksnio pažeidimai galėjo atsirasti dėl darbų technologijos pažeidimų, naudotų medžiagų aprašymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

63.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remontuotino namo fasado kainą, atsižvelgiant į specialisto I. M. nustatytą namo fasado pažeidimų mastą, iš esmės pagrindžia ieškovės 2023 m. balandžio mėn. kainomis parengta lokalinė sąmata, kurioje numatytas 647 kv. m ploto fasado ir balkonų plokščių remontas (valymas, gruntavimas, tinkavimas) bei 671 kv. m ploto dažymas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktų sąmatų (UAB „Edmuna“ komercinis pasiūlymas ir ieškovės 2023 m. balandžio mėn. parengta sąmata) ir teismo eksperto parengtos lokalinės sąmatos prieštaringumą, nepagrįstai priteistinų nuostolių dydį nustatė pagal šių trijų sąmatų vidurkį. Kaip minėta, teismo eksperto parengta lokalinė sąmata yra neišsami ir parengta tik dėl lokalių remontuotinų fasado plotų, todėl teismui nebuvo pagrindo ja vadovautis, apskaičiuojant vidutinį nuostolių dydį. UAB „Edmuna“ komerciniame pasiūlyme iš viso nenurodyta konkreti darbų atlikimo sąmata, konkretūs darbai ir jų kiekis bei kaina, todėl šiuo komerciniu pasiūlymu pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo vadovautis.

64.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės 2023 m. balandžio mėn. lokalinėje sąmatoje (toliau – ieškovės lokalinė sąmata) nurodytas išlaidas, pažymi, kad ne visos šioje sąmatoje nurodytos išlaidos (62 493,52 Eur) yra susijusios su atsakovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo išlaidomis, t. y. ieškovės tiesioginiais nuostoliais.

65.       Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos, jos turi būti protingos ir pagrįstos.

66.       Kasacinis teismas išaiškino, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Kai sužalotas turtas nesuremontuotas, tai tiek pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

67.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad į pastato fasado defektų šalinimo išlaidas turi būti įskaičiuotos ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos: 1 735,88 Eur dėl kitų darbo užmokesčio priskaitymų, 419,48 Eur dėl socialinio draudimo, 4 897,79 Eur dėl pridėtinių išlaidų, 2 459,41 Eur dėl pelno ir 10 845,98 Eur dėl PVM. Nurodytos išlaidos priežastiniu ryšiu nėra susijusios su ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais, remontuojant ir dažant pastato fasadą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą ginčo namo fasadas yra suremontuotas ir nudažytas, todėl nurodytos išlaidos nėra įskaitomos į tiesioginių nuostolių dydį. Kadangi ginčo namo fasadas šiuo metu nėra suremontuotas, todėl teisėjų kolegija pripažįsta realiais, būtinais ir protingais ieškovės nuostoliais dėl atsiradusių namo fasado defektų lokalinėje sąmatoje nurodytą 42 134,98 Eur pastato remonto paslaugų ir medžiagų vertę (be PVM, pelno, socialinio draudimo, kitų darbo užmokesčio priskaitymų, pridėtinių išlaidų). 

68.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. balandžio mėn. lokalinė sąmata yra parengta pačios ieškovės. Ieškovė lokalinėje sąmatoje prie atliktinų konkrečių statybos rangos darbų trūkumų šalinimo, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir būtinais, siekiant pašalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus, priskaičiavo atlyginimą darbuotojams, t. y. darbo jėgos sąnaudas, kurios taip pat pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis. Ieškovė nedetalizavo, kodėl kiti darbo užmokesčio priskaitymai (1 735,88 Eur) ir socialinis draudimas (419,48 Eur) yra išskirtas papildomai atskirose lokalinės sąmatos eilutėse (sąmatos pabaigoje prie papildomų išlaidų), todėl apeliacinės instancijos teismas šių nedetalizuotų ir neapibrėžtų dydžių nepripažįsta ieškovės tiesioginiais nuostoliais dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo. Be to, ieškovė tiesioginėmis išlaidomis nurodė pridėtines išlaidas (4 897,79 Eur) ir pelną (2 459,41 Eur), nors nurodyti šių išlaidų dydžiai nėra susiję su tiesioginiais nuostoliais ir su aktualiomis rangos sutartimis (jų priedais) ar su atsakovės netinkamai atliktais statybos rangos darbais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek neapibrėžtos ir konkrečiai nedetalizuotos pridėtinės išlaidos, tiek pelnas yra susijęs su ieškovės veiklos sąnaudomis, dėl kurių sprendžia tik pati ieškovė, todėl tokias išlaidas ieškovė gali kompensuoti iš jos vykdomos namo administravimo veiklos gaunamomis pajamomis. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių sudarytos ilgalaikės sutartys šiuo metu yra nutrauktos, ieškovė tebevykdo su trečiuoju asmeniu (bendrija) sudarytą daugiabučio namo administravimo paslaugų sutartį (jungtinės veiklos), ieškovė nenurodė, kokiu būdu bus šalinami atsakovės atliktų darbų trūkumai (samdant kitą įmonę ar savo jėgomis). Taigi, ieškovė, šalindama atsakovės atliktų darbų trūkumus, negali tikėtis gauti nuostolių atlyginimą iš atsakovės pelno forma ar gauti kitas pridėtines išlaidas, kurios nėra susijusios su tiesioginiais ieškovės patirtinais nuostoliais, šalinant atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumus. Teismas turi pagrindą priteisti tik būsimo remonto kaštus, todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, kad priteisus ieškovės parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodytas visas būsimas patirtinas išlaidas, kurių dalis nepagrįsta objektyviais duomenimis, būtų pažeistas tiesioginių nuostolių atlyginimo principas.

69.       Apeliacinės instancijos teismas nemažina ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų, susijusių su 100 kv. m armuojančio tinklelio juostų uždėjimu. Nors tarp šalių sudarytos rangos sutarties sudedamąja dalimi esančiose darbų sąmatose armavimo tinklelio uždėjimas (klijavimas) nebuvo numatytas, tokie darbai nenurodyti ir darbų priėmimo–perdavimo aktuose, tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad fasado remontas buvo atliekamas, naudojant armavimo tinklelį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė už remontuotinose fasado vietose atliktus armavimo tinklelio klijavimo darbus prašė iš ieškovės papildomo atlyginimo, t. y. nelaikė, jog tokie darbai laikytini papildomais darbais, todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, jog armavimo tinklelio klijavimas buvo atsakovės atliekamų darbų sudėtinė dalis.

70.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš dalies laikytina atsakinga už remontuotose vietose išryškėjusius išorinės tinkuojamosios šiltinimo sistemos išorinio dekoratyviojo tinko sluoksnio, remontuotų fasado vietų išorinio dekoratyvinio tinko struktūros skirtumų pažeidimus dėl to, kad ieškovė neparengė paprastojo remonto aprašo, neapibrėžė fasado šiltinimo sistemos remonto darbų sudėties ir kokius šiltinimo sistemos sluoksnius remontuoti, nenurodė konkrečių remontuojamų vietų, remonto būdo, nedetalizavo reikalavimų naudotinoms medžiagoms ir pan. 

71.       Pažymėtina, kad pagal bendrąsias rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas neįspėja užsakovo apie šias aplinkybes arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).

72.       Pagal specialiąsias statybos rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, o šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

73.       Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo atlikti namo fasado remonto ir dažymo darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas laikytini paprastojo remonto darbais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktas). Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. tarp šalių sudarytą ilgalaikę rangos sutartį atsakovė įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus nustatytais terminais, įvykdant visus užsakovės reikalavimus, laikantis visų galiojančių teisės aktų ir taisyklių, pateikti visus prašomus su atliekamais darbais ir panaudotomis medžiagomis bei įrenginiais susijusius dokumentus, išsaugoti nepakitusią darbo aplinką objekte. 

74.       Atsakovė, kaip statybos rangos darbų profesionalė, dar iki statybos rangos darbų pradžios galėjo numatyti atliktinų darbų apimtis, įspėti ieškovę, kad, remontuojant tik netaisyklingos formos išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos dekoratyviosios dangos atskiras zonas, bus matomi remontuojamų vietų iškilumai, jog naujai dengto tinko struktūra skirsis nuo seniau dengto tinko struktūros, jog atstatant pažeisto armuojamojo sluoksnio vietas reikia išlyginti armuojančio sluoksnio mišiniu, gruntuoti ir dengti nauja dekoratyvine danga ir reikia atlikti kitus papildomus darbus, siekiant kokybiškai atlikti namo fasado remonto darbus. Šias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė, tačiau byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė iš anksto buvo informuota, jog atsakovės atliktini darbai gali neatitikti ieškovės lūkesčių.

75.       Atsakovė nepaneigė teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad remontuotose vietose tinkuojamosios šiltinimo sistemos išorinio tinko sluoksnio pažeidimai galėjo atsirasti dėl darbų technologijos pažeidimų, naudotų medžiagų aprašymuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė neparengė paprastojo remonto aprašo, neidentifikavo fasado pažeidimų, neapibrėžė fasado šiltinimo sistemos remonto darbų sudėties, nenurodė konkrečių remontuotinų vietų, remonto būdo, nedetalizavo reikalavimų rangovės naudojamoms medžiagoms, darbų technologijai, nenumatė kokybės kontrolės būdų, nepasamdė techninio prižiūrėtojo, neatliko išorinės sienų termoizoliacinės sistemos tyrimų ir pan., nereiškia, kad atsakovė jai pavestus atlikti fasado remonto darbus turėjo teisę atlikti nekokybiškai ir atmestinai, o dalis atsakomybės turėtų būti perkelta pačiai ieškovei. Būtent atsakovė, kaip statybos rangos profesionalė, siekdama išvengti atsakomybės už neva jos neatliktų darbų trūkumus, privalėjo tinkamai užfiksuoti fasado pažeidimų pobūdį ir tinkavimo faktūros kokybės rodiklį prieš atliekant remonto ir dažymo darbus, teikti ieškovei pasiūlymus, kaip tinkamai turėtų būti atliktas fasado remontas, bei atitinkamai vėliau užfiksuoti galutinį atliktų darbų rezultatą. 

76.       Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, atlikdama namo fasadų remonto darbus, pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, nevykdydama rangovės pareigos suteikti ieškovei visą reikiamą informaciją, susijusią su tinkamu darbų atlikimu, informaciją apie tinkamas darbų apimtis ir darbams atlikti tinkamas medžiagas, taip pat nepranešdama užsakovei apie dokumentų trūkumą ir nurodymus dėl darbo atlikimo būdo keliamą grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, todėl atsakovė veikė nerūpestingai ir tik atsakovė yra atsakinga už atliktų darbų trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė rengė sąmatas ieškovei prieš atlikdama rangos darbus.

77.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes ieškovė pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, už fasado remonto ir dažymo darbus atsiskaitė, aktų pasirašymo metu pretenzijų nereiškė.  

78.       Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, 6.663 straipsnį užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). 

79.       Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizės išvados, byloje esančios nuotraukos, taip pat ieškovės pasitelkto specialisto pateiktos išvados patvirtina, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai išryškėjo, nepraėjus atsakovės suteiktam 5 metų garantiniam terminui, todėl aplinkybė, jog darbų perdavimo–priėmimo metu darbų trūkumai akivaizdžiai nesimatė, nereiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už atsakovės nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė garantavo, kad namo fasado remontui ir dažymui naudojamos medžiagos, gaminiai, įrengimai ir statybos darbai atitiks įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovė yra atsakinga už po darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo išryškėjusius atliktų darbų trūkumus.

80.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, nevertino teismo ekspertizės akte nustatytų aplinkybių, kad fasado vietose, kuriuose tinkas remontuotas nebuvo, pažeidimų priežastis gali būti susijusi su tinkuojamosios šiltinimo sistemos išorinio tinko sluoksnio įrengimo technologijos pažeidimais bei naudotų medžiagų natūralaus senėjimo procesais, veikiant aplinkos veiksniams.

81.       Pažymėtina, kad atsakovė, kaip rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti, kad defektai atsirado dėl namo natūralaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovės arba jos pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovės ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, t. y. defektų atsiradimo priežastis turėjo įrodyti atsakovė. Teismo ekspertizės išvados nepatvirtina, kad už atsiradusius defektus nėra atsakinga atsakovė. Kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės atsakomybę dėl atsiradusių namo fasado trūkumų, atsakovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už namo fasado trūkumus, atsiradusius po atsakovės atliktų namo fasado remonto ir dažymo darbų.

82.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti nuostolių atlyginimą, susijusį su netinkamai atsakovės atliktais namo balkonų remonto (plytelių klijavimu, hidroizoliacijos įrengimu) darbais. Nei teismo ekspertizės išvadose, nei kitose byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose neužfiksuota, jog atsakovė būtų netinkamai atlikusi balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbus. Darbai, susiję su balkonų skardinimu ir 2021 m. kovo 24 d. statinio apžiūros akte nurodyti suskilusių balkonų apdailos plokščių keitimo darbai nebuvo numatyti ieškovės pateiktuose darbų kiekiuose ir pagal juos parengtose sąmatose, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad ieškovės nurodytą trūkumą (balkonų plytelių siūlių neužglaistymą) ji pašalino, kaip tai nurodyta atsakovės ieškovei skirtame 2021 m. spalio 22 d. elektroniniame laiške. Pažymėtina, kad balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbai nenurodyti ir ieškovės lokalinėje sąmatoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nėra atsakinga už nuostolių, susijusių su balkonų plytelių keitimu ir hidroizoliacijos įrengimu, atsiradimą.

 

Dėl priešieškinio

 

83.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo, nurodydama, jog ieškovė turėjo teisę sulaikyti ir nemokėti atsakovei už atliktus darbus, kol atsakovė ištaisys atliktų darbų trūkumus.

84.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį.

85.       Statybos rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį atlikti kitus statybos darbus, o kita šalis (užsakovas) – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

86.       Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).

87.       Pažymėtina, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10 508,85 Eur skolą ir 525,44 Eur delspinigius pagal 2019 m. balandžio 24 d. ilgalaikės rangos sutarties priedą Nr. 10 už daugiabučio namo 3 korpuso balkonų plytelių keitimo ir hidroizoliacijos įrengimo darbus pagal atsakovės parengtą 2020 m. sausio 20 d. sąmatą. Rangos sutarties 6.8 punkte numatyta atsakovės teisė reikalauti iš ieškovės 0,02 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau kaip 5 proc. nuo sutarties (darbų) kainos. 2020 m. gruodžio 18 d. šalys pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo atsakovė perdavė ieškovei 10 508,85 Eur vertės darbus. Atliktų darbų trūkumai perdavimo–priėmime akte nepažymėti. 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą nurodytai sumai, todėl pagal 2019 m. balandžio 24 d. ilgalaikės rangos sutarties specialiosios dalies 6 punktą ir šios sutarties priedo Nr. 10 6 punktą sąskaita turėjo būti apmokėta per 45 dienas nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 1 d. Ieškovė statinio apžiūros aktą, kuriame buvo nurodyti namo 3 korpuso 25, 52, 55 butų balkonų grindų plytelių dangoje matomos neužglaistytos siūlės ir korozijos paveikti apskardinimai, surašė 2021 m. liepos 7 d., t. y. beveik po pusės metų nuo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Atsakovė vieną iš nurodytų trūkumų (plytelių siūlių neužglaistymą) ištaisė, taip pat savo sąskaita pakeitė 10 metrų korozijos paveiktus balkono apskardinimus (lašines), nors dėl tokių darbų atlikimo šalys nebuvo sutarę nei rangos sutartyje, nei jos priede, nei sutarties sudėtine dalimi esančioje darbų sąmatoje. Nuostolių dydžio, susijusio su balkonų plytelėmis ir apskardinimu, ieškovė nenurodė ir jos parengtoje 2023 m. balandžio mėn. lokalinėje sąmatoje, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji turėjo teisę sulaikyti visą atsakovės reikalaujamą priteisti sumą.  

88.       Pagal šalių sudarytos 2019 m. balandžio 24 d. ilgalaikės rangos sutarties 6 punktą ieškovei suteikta teisė sumokėti 5 proc. sumą, skaičiuojamą nuo visos sutarties kainos (10 508,85 Eur), pasibaigus darbų garantiniam laikotarpiui per 5 dienas po to, kai šalys pasirašo dvišalį aktą dėl tinkamo garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Šiuo metu toks aktas nepasirašytas, nes garantinis laikotarpis nėra pasibaigęs. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė priėmė atsakovės darbų rezultatą, susijusį su balkonų plytelių ir hidroizoliacijos remontu, o priimtu darbų rezultatu naudojasi namo gyventojai. Ieškovė nepagrindė reikšmingų atsakovės neištaisytų darbų trūkumų, susijusių su balkonų plytelių ir hidroizoliacijos remontu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė atsakovei iš ieškovės 9 983,41 Eur skolą, 525,44 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

89.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, įvertindamas teismo eksperto, UAB „Edmuna“ ir ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytus vidutinius išlaidų dydžius, padarė neteisingą išvadą dėl nuostolių dydžio, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų dydį iki 42 134,98 Eur pagal ieškovės lokalinę sąmatą. Dalis ieškovės pateiktoje 2023 m. balandžio mėn. lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų nėra susijusios su ieškovės tiesioginiais nuostoliais, todėl sprendimas pakeičiamas, priteisiant išlaidas, susijusias su tiesioginiais nuostoliais. Kiti apeliančių argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

90.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

91.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

92.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

93.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

94.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 8 782,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 7 244,21 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, 1 538 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 78 487,50 Eur nuostolių atlyginimą. 

95.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 11 656 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, 236 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 9 000 Eur ekspertizės išlaidos.

96.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10 508,85 Eur skolą, 525,44 Eur delspinigius, iš viso 11 034,29 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai 9 983,41 Eur skolą, 525,44 Eur delspinigius, iš viso 10 508,85 Eur.

97.       Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažina pagal ieškinį priteisiamą nuostolių dydį iki 42 134,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinį skundą ir nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio, tačiau, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą, atitinkamai keičia pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

98.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai: ieškovei – patenkintų ieškinio (42 134,98 Eur) ir atmestų priešieškinio reikalavimų (525,44 Eur) daliai, o atsakovei – patenkintų priešieškinio (10 508,85 Eur) ir atmestų ieškinio reikalavimų (36 352,52 Eur) daliai. Taigi, ieškinys tenkinamas ir priešieškinis atmetamas ieškovės naudai 47,65 proc. (sudėjus 78 487,50 Eur ieškinio ir 11 034,29 Eur priešieškinio sumas), atsakovės naudai – priešieškinis tenkinamas ir ieškinys atmetamas 52,35 proc. Ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 451,87 Eur (7 244,21 Eur x 47,65 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą ir 857 Eur (apskaičiuota pagal priteistą ieškinio sumą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį atlyginimą, o atsakovei iš ieškovės – 236 Eur (apskaičiuota pagal priteistą priešieškinio sumą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas ir 5 978,37 Eur ((2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 9 000 Eur ekspertizės išlaidos) x 52,35 proc.)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

99.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 559 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 833 Eur už sumokėtą žyminį mokestį. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

100.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 477 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 1 600 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 877 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ją atstovavo ne advokato padėjėjas, o advokatas A. P., todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.

101.       Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 13,12 proc., nes apeliantė ginčijo pirmosios instancijos teismo priteistą 48 500 Eur dydį, kurį apeliacinės instancijos teismas sumažina iki 42 134,98 Eur. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovė turi teisę į 13,12 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 324,98 Eur (2 477 Eur x 13,12 proc.), kurie priteisiami iš ieškovės atsakovei.

102.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei proporcingai atlygintinas ir iš atsakovės priteisiamas 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (726 Eur x 86,88 proc.). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 305,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

103.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Aukštaitija (juridinio asmens kodas 302496548) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akronas“ (juridinio asmens kodas 304610370) 42 134,98 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 98 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 42 134,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 451,87 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą ir 857 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akronas“ (juridinio asmens kodas 304610370) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Aukštaitija 9 983,41 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 41 ct) skolą, 525,44 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 44 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 508,85 Eur sumą nuo bylos iškėlime teisme 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 978,37 Eur  (penkis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį atlyginimą.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Aukštaitija (juridinio asmens kodas 302496548) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akronas“ (juridinio asmens kodas 304610370) 305,77 Eur (tris šimtus penkis eurus ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                        Marius Bajoras

 

 

                                                                                                        Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                                                                    Neringa Švedienė