KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, Ugnei Baliutytei, Marijai Tamošauskaitei, Rozalinai Gerulaitienei,

dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Tomui Zubrickui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovei Neringai Šeškienei,

trečiųjų asmenų R. P., V. K., V. A. atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovei Marikai Pakėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, tretiesiems asmenims R. P., V. K., V. A., A. K., M. S., I. A., O. P., D. G., A. G., J. P., A. P., B. K., N. K., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas R. S. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo 0,1997 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo patikslintų ribų planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 1–7).

Ieškovas ir jo atstovas ieškinyje bei posėdyje nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai. Minimas žemės sklypas suformuotas 1993 metais atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 metų koordinačių sistemoje. Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybine žeme (valstybės žemės fondas) bei (duomenys neskelbtini) gatve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančia trečiajam asmeniui – Kauno miesto savivaldybei, kurios teisinės ribos šiuo metu nėra aiškios, nes įregistruotos tik gatvės ašinės koordinatės. Šios gatvės faktinė riba, tai yra, važiuojamoji dalis, vakarinėje žemės sklypo dalyje sutampa su 1970-aisiais metais ieškovo šeimos nariais statyta atramine betonine sienele, kuri įrengta gerokai prieš 1993 metais atliekant kadastrinius matavimus, bei betono–asfalto aikštele. Ieškovui priklausančio žemės sklypo faktinės naudojamos ribos šioje žemės sklypo vakarinėje dalyje yra nusistovėjusios dešimtmečiais bei nepakitusios iki šių dienų. Atraminė sienelė yra 36 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyta 1974 metais ir pirmą kartą inventorizuota 1978 metais, po to 1983 metais. Dalis šios sienelės stovi ieškovui priklausančio sklypo ribose, o kita dalis išeina už ieškovo sklypo teisinių ribų. Ieškovo 2018 m. balandžio 19 d. prašymu UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribos buvo nustatytos pagal išlikusius riboženklius ir faktiškai naudojamas ribas. Ieškovas mano, kad kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, neaiškios ribos turi būti nustatytos teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio pagrindu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – atsakovas) su ieškiniu nesutiko su ieškiniu, prašė jo netenkinti.

Atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu atstovė nurodė, jog ieškovui priklausantį sklypą pirminiai savininkai įsigijo 1994 m. kovo 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-1261 pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (kadastro duomenys nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d.). Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudarytas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, tai yra, vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atsakovo atstovė nurodė, jog 1993 metais parengtame ieškovo žemės sklypo plane sutartiniais ženklais yra nurodyta, kad vakarinė žemės sklypo riba sutampa su tvora, o už jos sutartiniu ženklu pažymėtas šlaitas. Duomenų, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano rengimo metu (būtent 1993 metais) būtų ieškovo minima atraminė sienelė, betono–asfalto aikštelė ar lietaus nuotekų tinklai niekur nėra nurodyta, todėl atsakovas daro išvadą, kad paminėti statiniai galimai atsirado vėliau nei buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje kordinačių sistemoje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovui priklausančiame žemės sklype yra registruoti tik šie statiniai: pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžinieriniai statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad žemės sklype yra atraminė sienelė, betono–asfalto aikštelė ar lietaus nuotekų tinklai, registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta. 

UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. buvo atlikusi ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Nenustačius jokių trūkumų, Kauno miesto skyrius suderino naujai parengtą šio žemės sklypo planą (2016 m. rugpjūčio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 08KAM-78064). UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo plane nurodytos ieškovo žemės sklypo ribos sutapo su anksčiau, tai yra, 1993 metais, nustatytomis šio žemės sklypo ribomis ir ieškovas pats su tokiais sprendiniais sutiko ir pasirašė 2016 m. birželio 22 d. žemės sklypo plane bei 2016 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. UAB Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane taip pat nėra nurodyta jokių duomenų, kad vakarinėje šio žemės sklypo dalyje yra atraminė sienelė, betono–asfalto aikštelė ir lietaus nuotekų tinklai. Atsakovas mano, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog 1993 metais buvo klaidingai parengtas žemės sklypo planas.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (1 t., el. b. l. 145–148) bei atstovė posėdyje nurodė, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovas žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties (992/1997 dalys) pagrindu iš buvusio savininko E. S. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1005/1997 dalys) pagrindu iš buvusios savininkės V. S.. Šie buvę žemės sklypo savininkai, pasirašė ant 1993 metų namų valdos žemės sklypo ribų plano, jį suderino ir sutiko su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis. Šiame žemės sklypo plane matyti, kad vakarinė žemės sklypo riba sutapatinta su tvora. Todėl net jeigu buvę savininkai išimtinai valdė ir naudojo statinius, likusius už žemės sklypo ribos, jie patys sutiko su tokiomis ribomis, o ieškovas, perėmęs žemės sklypo nuosavybės teises ir kitus su šiuo turtu susijusius įsipareigojimus, negali reikšti pretenzijų dėl tų aplinkybių, su kuriomis sutiko buvę žemės sklypo savininkai. Aušros takas, kaip susisiekimo komunikacija – gatvė, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šios gatvės kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d. Atliekant gatvių kadastrinius matavimus, jų ribos sutapatinamos su teisiškai įregistruotų žemės sklypų ribomis ir įvertinama bei atsižvelgiama tik į teisiškai registruotus statinius. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane matyti, kad gatvės riba sutampa su ieškovui priklausančio žemės sklypo riba, todėl bet kokie ieškovo žemės sklypo vakarinės ribos keitimai ar koregavimai į (duomenys neskelbtini) pusę turėtų įtakos gatvės kaip statinio riboms, o jų nepakeitus, yra negalimi. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Miesto tvarkymo skyrių, prašydamas pakoreguoti gatvės ribą pagal pridedamą schemą, paaiškindamas, jog jam priklausančio žemės sklypo ribos yra netikslios, nes į jas nepateko dalis jo naudojamų statinių – atraminė tvorelė, betono–asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai. Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. rugpjūčio 24 d. persiuntė šį prašymą Nekilnojamojo turto skyriui, nurodydamas, kad Miesto tvarkymo skyrius neprieštarauja, kad būtų pakoreguota gatvės riba. Nekilnojamojo turto skyrius ieškovui nurodė, jog ieškovas turėtų papildyti prašymą, kad sutinka atlikti kadastrinių matavimų tikslinimą savo lėšomis. Iš ieškovo pusės buvo gautas atsakymas, kad laikinai stabdo šių darbų atlikimą. Todėl manoma, jog šioje byloje esantys duomenys pagrindžia, kad žemės sklypo ribos yra aiškios, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus ir sutampa su teisiškai įregistruoto statinio – susisiekimo komunikacijos ribomis.

Trečiasis asmuo R. P. ir jo atstovė atsiliepime į ieškinį (3 t., el. b. l. 1–7) bei posėdyje nurodė, jog ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad sklypo ribos yra aiškios. Galiojančiais administraciniais aktais atsisakyta tenkinti ieškovo prašymus tikslinti sklypo ribas. Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl šių aktų panaikinimo, todėl yra praleistas terminas juos skųsti, taikytinina senatis. Valstybinėje žemėje, į kuria ieškovas pageidauja paslinkti ginčo sklypo ribą yra įregistruota (duomenys neskelbtini) gatvė. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčo sklypo ribos yra keistinos dėl to, kad už jo ribų stovi jam priklausančių statinių (atraminė sienelė, betono–asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai). Perbraižius ginčo sklypo ribas taip, kaip to siekia ieškovas, būtų pažeistos trečiojo asmens R. P. ir kitų šalia sklypo stovinčių pastatų savininkų / bendraturčių teisės privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų.

Trečiasis asmuo R. P. ir jo atstovė posėdyje nurodė, jog sklypo ribos yra aiškios, nėra teisinio pagrindo ribas nustatinėti, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 21 d. raštas Nr. 8SD-3291-(14.8.125E.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1647-(5.59E.), kuriais atsisakyta patvirtinti ieškovo siekiamas nustatyti naujas ginčo sklypo ribas, yra galiojantys administraciniai aktai, ieškovas nereiškia reikalavimo teismui dėl jų panaikinimo ir yra praleidęs jų apskundimo teismui terminą. Valstybinėje žemėje, į kurią ieškovas pageidauja paslinkti sklypo ribą yra įregistruota Aušros tako gatvė. Nepagrįstai teigiama, kad sklypo ribos yra keistinos dėl to, kad už jo ribų stovi jam priklausančių statinių (atraminė sienelė, betono–asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai). Perbraižius sklypo ribas taip, kaip to siekia ieškovas, butų pažeistos R. P. ir kitų šalia sklypo stovinčių pastatų savininkų / bendraturčių teisės privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį (3 t., el. b. l. 106–108) nurodė, jog siūloma formuoti sklypo ribą prie statinių (duomenys neskelbtini), ir siūloma tikslinti gatvės (duomenys neskelbtini) ribą. Atliekant šiuos pakeitimus, trečiasis asmuo nurodė, jog turi būti išsaugota kultūros paveldo vietovės Kauno Naujamiesčio planinė struktūra ir tinklas. Dėl reikalavimų tenkinimo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji asmenys V. K., V. A. ir jų atstovė advokatė Neringa Žukauskienė pateikė atsiliepimą į ieškinį (3 t., el. b. l. 117–120). Ieškovo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi. Šie tretieji asmenys pilnai palaiko trečiojo asmens R. P. nurodytas aplinkybes. Taip pat atsiliepime nurodė, jog archyvuose rado daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad pravažiavimas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), prasidedantis nuo (duomenys neskelbtini), einantis (nurodoma pagal dabartinius adresus) tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ir toliau link (duomenys neskelbtini), (toliau – pravažiavimas) istoriškai buvo ne (duomenys neskelbtini) dalis, o žemės sklypo, reikalingo pastato eksploatavimui, dalis, kad (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas, įrengtas ir naudojamas pravažiavimo nelaikant jo dalimi ir tik vėliau (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais pravažiavimas per klaidą buvo nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) dalis, tuo pažeidžiant teisės normas ir darant žalą nekilnojamajai kultūros vertybei Naujamiesčiui ir jos vertingajai savybei (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 123–126, 129, 131, 132). Trečiųjų asmenų nuomone, dalinis ribų keitimas pagal vieno asmens, tai yra, ieškovo norus nepriimtinas ir neteisingas. Turėtų būti tikslinama ne vienam asmeniui aktuali dalis, bet šalintinas pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) ribų, nes toje vietoje niekada nebuvo jokių gatvės ribų. Ribų koregavimas pagal ieškovo pageidavimą nėra galimas, kadangi pravažiavimo plotas įtrauktinas į formuojamo sklypo prie trečiųjų asmenų pastato plotą. Toks ribų koregavimas, kurio pageidauja ieškovas nagrinėjamoje byloje nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, šiuo atveju yra būtina, todėl ieškovo patikslinimai yra neteisėti ir atitinkami ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. 

Tretieji asmenys D. G., A. G., A. P., O. P. dėl ieškinio tenkinimo neprieštaravo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškovas prašė nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo 0,1997 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo patikslintų ribų planą.

Ieškovas savo reikalavimą prašo tenkinti vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nurodo, jog ginčas kyla dėl sklypų ribų tarp žemės sklypų savininkų.

Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 0,1997 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su statiniais: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinieriniais statiniais (tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitais statiniais – atramine tvorele, betono–asfalto aikštele, lietaus nuotekų tinklais, garažo atramine sienele – pamatu, esančiais (duomenys neskelbtini). Šioms aplinkybėms patvirtinti, ieškovas pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (1 t., el. b. l. 8–12). Išraše apie žemės sklypą nurodyta, kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. gruodžio 11 d. Šiame išraše apie statinius yra nurodyta, kad ieškovui priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinierinis statinys (tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jokių duomenų išrašuose apie atraminę tvorelę, betono–asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklą, garažo atraminę sienelę – pamatą nėra. Nekilnojamojo turto registre apie šių statinių registraciją ieškovo vardu nėra. Iš ieškovo bei jo atstovo, trečiųjų asmenų D. G., A. G., A. P., O. P., liudytojų V. N., D. S., I. G. parodymų nustatytina, kad atraminės sienelės, betono–asfalto aikštelės, lietaus nuotekų tinklai nepertraukiamai, apytiksliai nuo 1974 metų buvo naudojami ir valdomi išimtinai ieškovo šeimos ankstesnių pastatų savininkų. Tai matyti ir iš Namų valdos techninės apskaitos bylos (4 t., el. b. l. 60–62). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovas žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties (992/1997 dalys) pagrindu iš buvusio savininko E. S. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1005/1997 dalys) pagrindu iš buvusios savininkės V. S.. Buvę žemės sklypo savininkai, pasirašė ant 1993 metų namų valdos žemės sklypo ribų plano, jį suderino sutikdami su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis. Šiame žemės sklypo plane matyti, kad vakarinė žemės sklypo riba sutapatinta su tvora. Pradiniai savininkai V. S. ir E. S. neįgijo nuosavybės valstybinės žemės, kurioje, ieškovo teigimu, yra atraminė sienelė, betono–asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, todėl ieškovas taip pat netapo šios dalies sklypo savininku. Tikėtina, jog buvę savininkai galėjo valdyti ir naudoti statinius, tai yra, tvorą–atraminę sienelę, likusią už žemės sklypo ribos (6 t., el. b. l. 27–34). Jie patys sutiko su tokiomis ribomis, o ieškovas, perėmęs žemės sklypo nuosavybės teises ir kitus su šiuo turtu susijusius įsipareigojimus, negali reikšti pretenzijų dėl tų aplinkybių, su kuriomis sutiko buvę žemės sklypo savininkai.

Ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini)ribos nėra nustatytos ir aiškios, nes yra plane pažymėta tik gatvės ašinė linija.

Aušros takas, kaip susisiekimo komunikacija yra gatvė ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šios gatvės kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d. Atliekant gatvių kadastrinius matavimus, ribos sutapo su įregistruotų žemės sklypų ribomis, atsižvelgiant į teisiškai registruotus statinius. Iš (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano matyti, kad gatvės riba sutampa su ieškovui priklausančio žemės sklypo riba. Todėl bet kokie ieškovo žemės sklypo vakarinės ribos keitimai ar koregavimai į (duomenys neskelbtini) pusę turės įtakos gatvės kaip statinio riboms, todėl jų nepakeitus, yra negalimi. Ši aplinkybė yra žinoma ieškovui. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo prašymas Miesto tvarkymo skyriui. Šiuo prašymu ieškovas prašė pakoreguoti gatvės ribą pagal pridedamą schemą. Miesto tvarkymo skyrius ieškovui nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų koreguojama gatvės riba bei ieškovo prašymą persiuntė Nekilnojamojo turto skyriui. Šis skyrius ieškovui nurodė, jog „Statinių valdomų Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ar patikėjimo teise, kadastrinių matavimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 metų lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-3136, 7 punkte nustatyta, kad asmens inicijuoti susisiekimo komunikacijų kadastriniai matavimai atliekami tik asmens lėšomis“. Šiame rašte taip pat nurodė, kad jeigu ieškovas sutinka, jis gali papildyti savo prašymą, nurodydamas, jog kadastrinių matavimų tikslinimą apmokės savo lėšomis. Ieškovas į tai nurodė, kad laikinai stabdo šių darbų atlikimą. Tik gatvės kaip statinio pakeitus ribas bei teisiškai įregistravus atraminę tvorelę, betono–asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, ieškovui atsirastų galimybė keisti jam priklausančio sklypo ribas. Todėl manytina, kad ieškovui tikrai žinomos sąlygos ir tvarka norint koreguoti gatvės ribas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Todėl ieškovas, prašydamas tikslinti sklypo ribas, supranta, kad ribos yra aiškios.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-(14.8.125E.) nurodė, jog nėra aišku, kodėl ieškovas nori keisti sklypo ribą šiaurės vakarų sklypo dalyje, nes tvora nekartografuota. Taip pat nurodė, jog neleistinai susiaurinamas pravažiavimo kelias (1 t., el. b. l. 57). Ribos turėtų būti atstatytos pagal 1993 metų parengtą geodezinį planą vietinėje koordinačių sistemoje, paskaičiavus atstumus nuo koordinuotų pastatų kampų iki ribos posūkio taškų (1 t., el. b. l. 14). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. birželio 22 d. sklypo planą suderino, ieškovas su tokiomis sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas 2016 m. birželio 22 d. sklypo plane ir 2016 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Ieškovas su tokiomis sklypo ribomis sutiko, todėl neturi pagrindo reikalauti nustatyti kitokias ribas teisminiu būdu.

Trečiasis asmuo R. P. ir jo atstovė nurodė, kad ieškovas nereiškia reikalavimo teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 21 d. rašto Nr. 8SD-3291-(14.8.125E.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-1647-(5.59E.) panaikinimo. Šiais dokumentais ieškovui buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sklypo ribų tikslinimo.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sklypo ribų pakeitimo. Ieškovo prašymas buvo atmestas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 8SD-3291-(14.8.125E.). Ieškovas šį atsakymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Išnagrinėtas ginčas NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1647-(5.59E.) NŽT Kauno miesto skyriaus raštas paliktas galioti. Šie administraciniai aktai yra galiojantys, juose nurodytos aplinkybės ieškovo nepašalintos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu“. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Ieškovas ir jo atstovas tokių reikalavimų dėl šių aktų panaikinimo nereiškia. Manytina, kad ieškovas yra praleidęs šių aktų apskundimo teismui terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Tretieji asmenys R. P., V. K., V. A. patyrė bylinėjimosi išlaidas ir prašo iš ieškovo priteisti R. P. 655,00 Eur, V. K. 755,00 Eur, V. A. 735,00 Eur. Ieškinį atmetus šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo tretiesiems asmenims.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 106,61 Eur, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 655,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 755,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 735,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 106,61 Eur (vieno šimto šešių eurų 61 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Artūras Šafronas