Civilinė byla Nr. e2-35822-863/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29449-2019-9
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. B. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 5 506 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 589,81 Eur palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 3 d. kreipimosi į teismą dienos, 24 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 266,25 Eur tarpininkavimo mokestį, 11,31 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dinos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. spalio 3 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2019 m. spalio 8 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. balandžio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 5 506 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3 998 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 24 procentų),465,69 Eur tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2024 m. balandžio 19 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu nuo 2019 m. spalio 1 d. nutraukė sutartį su atsakove. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). A. K. sutarties nutraukimo byloje neginčija.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 506 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 589,81 Eur pelno palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 3 d. kreipimosi į teismą dienos ir 24 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Tarp šalių sudaryta sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio. Sutartyje buvo numatyta 24 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 589,91 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) ir 24 procento pelno palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,31 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki kreipimąsi į teismą dienos už pavėluotą atsiskaitymą yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 266,25 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procento ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 465,69 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Šiš mokestis pagal sutarties sąlygas, mokamas nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne. Pažymėtina, kad 465,69 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 9 969,69 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (5 506 Eur kredito suma + 3 998 Eur palūkanos + 465,96 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus anksčiau nurodytą šalių susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio 465,96 Eur dalyje, yra aiškus ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovei pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė taip pat prašo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios atsakovė neprivalėtų mokėti, jei prievolės būtų vykdomos tinkamai. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.3.2 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu (Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktas). Kredito sutarties 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Atsižvelgiant į tai teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį ( 2019 m. spalio 15 d. Kauno apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019).
Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 11,31 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laiko, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1 800,56 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2019 m. spalio 15 d. Kauno apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 572,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 78,50 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteistina 340,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((188 Eur žyminio mokesčio + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 78,50 / 100 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. B. (buvusi pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 5 506 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešių eurų) negrąžintą kreditą, 589,81 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 81 euro cento) palūkanas, 465,69 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 69 euro centų) tarpininkavimo mokestį, 24 (dvidešimt keturių) procentų dydžio metines pelno palūkanas už negrąžintą 5 506 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 11,31Eur (vienuolikos eurų ir 31 euro cento) sutartines kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 572,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 340,70 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų ir 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok