Administracinė byla Nr. A-1797-756/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsienio pilietei G. S., jos atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės atstovei Editai Bačinskienei,

vertėjui Saba Kerdikoshvili,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės G. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Druskininkų miesto apylinkės teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos rinktinės teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais: D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir patalpinti juos VSAT Užsieniečių registracijos centre iki bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams (b. l. 2).

VSAT Varėnos rinktinė teikime paaiškino, jog 2015 m. sausio 13 d. apie 20 val. VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai Raigardo pasienio kontrolės punkte sulaikė automobilį, kuriuo iš Lietuvos Respublikos vyko (duomenys neskelbtini) pilietė G. S. su nepilnamečiais vaikais. Užsienietė pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) užsieniečio registracijos pažymėjimus ir pažymą apie laikiną išvykimą iš VSAT Užsieniečių registracijos centro. Aiškinantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad G. S., D. S., O. S. ir M. S. yra Užsieniečių registracijos centro gyventojai. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 29 d. yra priėmęs sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės G. S. prašymo suteikti jai ir jos nepilnamečiams sūnums D. S., O. S. ir M. S. prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jiems suteikimo“. G. S. kartu su nepilnamečiais sūnumis neteisėtai, be skirtų vykti į užsienio valstybę kelionės dokumentų bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tokie jos veiksmai vertintini kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

II.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. sprendimu (b. l. 4–5) tenkino VSAT Varėnos rinktinės teikimą ir nutarė (duomenys neskelbtini) pilietę G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) sulaikyti bei laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre iki bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Teismas pažymėjo, kad aiškinantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad G. S., D. S., O. S. ir M. S. yra Užsieniečių registracijos centro gyventojai. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-101)-15PR-395 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės G. S. prašymo suteikti jai ir jos nepilnamečiams sūnums D. S., O. S. ir M. S. prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jiems suteikimo“. G. S. kartu su nepilnamečiais sūnumis D. S., O. S. ir M. S. neteisėtai, be skirtų vykti į užsienio valstybę kelionės dokumentų bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tokie jos veiksmai vertinami kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje. Teismas kritiškai vertino G. S. paaiškinimus, kad ji su nepilnamečiais vaikais vyko iš Vilniaus į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą, tačiau pasiklydo ir buvo sulaikyti Raigardo pasienio kontrolės punkte. G. S. teigia, kad neketino išvykti iš Lietuvos, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jos du nepilnamečiai vaikai buvo paslėpti automobilio bagažinėje. Teismo vertinimu, G. S. su nepilnamečiais vaikais D. S., O. S. ir M. S. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, tokie jos veiksmai vertinami kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje. Iki bus nustatyta jų teisinė padėtis, jie turi būti sulaikyti bei laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre.

III.

(duomenys neskelbtini) pilietė G. S. apeliaciniu skundu (b. l. 9–11) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują – VSAT Varėnos rinktinės teikimo netenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis įtvirtina asmens sulaikymo teisėtumo principą. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai yra būtina ir neišvengiama. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą turintys asmenys.

2. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš esmės pripažino, kad apeliantės prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstas pakankamai rimtais motyvais, kuriems išnagrinėti reikia laiko, todėl G. S. bei jos vaikams yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

3. Apeliantė Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai ir buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Iš centro išvykti galima 24 valandoms, šios tvarkos ji nepažeidė, t. y. iki sulaikymo momento iš Užsieniečių registracijos centro nebuvo išvykusi ilgiau nei 24 valandas.

4. G. S. buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Raigardo pasienio punkto, tačiau ji nebūtų galėjusi išvykti į Baltarusijos Respubliką (prieglobsčio prašytojos pasas yra paimtas), o nuo Lenkijos Respublikos sienos ji buvo gana toli, todėl nėra jokių įrodymų, kad ji vyko į Lenkijos Respubliką. Automobilį vairavo ne pati apeliantė, todėl aplinkybė, kad vairuotojas neparvežė keleivių atgal į centrą, negali būti naudojama prieš ją.

6. Apeliantė sulaikyta kartu su nepilnamečiais vaikais, todėl teismas turėtų tirti, ar sulaikymas atitinka geriausius vaikų interesus. Šiuo atveju, nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė, dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliaciniu skundu skundžiamas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimas, kuriuo tenkintas VSAT Varėnos rinktinės teikimas ir nuspręsta (duomenys neskelbtini) pilietę G. S. kartu su trimis jos nepilnamečiais vaikais D. S., O. S. ir M. S. sulaikyti bei laikinai apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre iki bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.). Todėl vadovaudamasi šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertina visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylos teisingam išsprendimui, nepriklausomai nuo proceso šalių pateiktų argumentų dėl administracinės bylos esmės.

Apeliaciniu skundu skundžiamas teismo sprendimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę G. S. kartu su trimis nepilnamečiais vaikais priimtas vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; taip pat Įstatymo 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kurį užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, be kita ko, ir ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimu nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad G. S. kartu su trimis nepilnamečiais sūnumis, neturėdama skirtų vykti į užsienio valstybę kelionės dokumentų, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl tokie jos veiksmai vertinti kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

Kita vertus, pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį (nustatančią, kad užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos) asmenys gali būti sulaikyti tik išsamiai įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją (LVAT 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2917/2014).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš užsieniečių, kuriems prašoma taikyti sulaikymą, tik G. S. yra pilnametė (gim. (duomenys neskelbtini)), o D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra nepilnamečiai.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – nepilnametis <...>. Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, šių porų arba vieno iš jų vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos, taip pat nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima jau egzistavo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 114 straipsnio 3 punktas nustato, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos situacijos nevertino, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ypatingų aplinkybių Įstatymo 114 straipsnio 3 dalies prasme (pvz. grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai), kurioms esant užsienietis kartu su nepilnamečiais vaikais galėtų būti sulaikytas.

Kalbant apie asmenų sulaikymą, svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Be to, Įstatymo 114 straipsnio 3 dalis, priimant sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, įpareigoja vertinti bei atsižvelgti į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą; 2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti atitinkamai socialinei įstaigai prižiūrėti nelydimą nepilnametį užsienietį; 4) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 5) apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis patvirtinta, jog Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2014 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)15PR-395 (užsieniečio asmens byla, b. l. 2, 11), kuriuo nutarė nagrinėti (duomenys neskelbtini) pilietės G. S. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo jai ir jos nepilnamečiams sūnums D. S., O. S. ir M. S.. Šiuo sprendimu Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius taip pat suteikė G. S., D. S., O. S. ir M. S. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat nutarė minėtiems asmenims išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimus ir apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre. Taigi nors užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau šiuo metu Lietuvoje ji, kartu su nepilnamečiais vaikais, yra teisėtai, t. y. jai suteiktas prieglobsčio prašytojos statusas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai abejonių dėl užsienietės G. S. bei jos vaikų tapatybės nekilo (užsienietės asmens byla, b. l. 12–13). Tokių abejonių neišreiškė teikimą sulaikyti užsienietę pateikusi VSAT Varėnos rinktinė (b. l. 2). Todėl, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju G. S. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinka.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis) – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 81 straipsnis nustato, jog prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimas, kuriuo G. S., D. S., O. S. ir M. S. suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis priimtas 2014 m. gruodžio 29 d. Todėl Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, minėtiems užsieniečiams taikoma iki 2015 m. kovo 29 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a: 

(duomenys neskelbtini) pilietės G. S. skundą patenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 2015 m. sausio 14 d. teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir patalpinti juos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre iki bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams netenkinti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais D. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. kovo 29 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė