Civilinė byla Nr. e2A-1503-945/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07688-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.2.4.11; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. (K. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trucking Logistics“ dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. G. (toliau – ieškovas, darbuotojas) prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Trucking Logistics“ (toliau – atsakovė, darbdavys) neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 412,14 Eur (atskaičius mokesčius) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, 9 147,60 Eur netesybas, kurias sudaro ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
2. Ieškovas nurodė, kad jis 2023 m. spalio 20 d. darbo sutarties Nr. 0364 pagrindu dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Remiantis 2024 m. rugsėjo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, ieškovas įdarbintas 2023 m. lapkričio 4 d. Atsakovė atleido ieškovą 2024 m. rugsėjo 16 d. ir iki šiol tinkamai su juo neatsiskaitė. Atsakovės ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio suma pagal tachografo duomenis sudaro 412,14 Eur. Taip pat atsakovė privalo sumokėti ieškovui netesybas. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, netesybų dydis apskaičiuojamas ieškovo atleidimo metu galiojusią minimaliąją mėnesinę algą padauginant iš koeficiento 1,65 ir 6 mėn. (1 524,60 Eur × 6 mėn.= 9 147,60 Eur).
3. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas dirbo nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Ieškovas vykdavo į komandiruotes, teikė kelis prašymus dėl neapmokamų atostogų, o 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi 2024 m. liepos mėn. paaiškėjo nesąžiningi ieškovo veiksmai vykdant darbines funkcijas, atsakovė neprieštaravo darbo santykių nutraukimui. Per visą darbo laikotarpį atsakovė išmokėjo ieškovui 10 075,18 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat 8 943,50 Eur dienpinigių. Ieškovo pateiktoje lentelėje netiksliai nurodytas realus ieškovo darbo užmokestis (vietoje 1 524,60 Eur turi būti 1 525 Eur), neteisingai nurodyti darbo laiko norma, darbo dienų skaičius pagal darbo sutartį, darbo dienos įkainis, išdirbtos darbo dienos, apskaičiuotas didesnis naktinių valandų skaičius nei buvo realus, netinkamai nurodytos šventinės valandos, bendras darbo valandų skaičius. Ieškovo pateikti skaičiavimai yra klaidingi, todėl ieškovo apskaičiuota 412,14 Eur nepriemoka yra nepagrįsta. Darbo sutartyje nurodyta, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra 3 mėnesiai. Nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų galėjęs susipažinti su įsakymais ar kitais dokumentais, būtų kreipęsis į darbdavį dėl konsultacijos ar išreiškęs nesutikimą. Atsakovė mokėjo teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį, sumokėdama priedą prie atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovas netinkamai žymėjo tachografo duomenis, nurodytą neva dirbtą laiką ieškovas ilsėjosi ir nevykdė jokių darbdavio nurodymų. Kadangi ieškovas nedirbo viršvalandžių, skaičiavimus atliko pagal 40 valandų darbo savaitę, nors darbo sutartyje numatyta 45 valandų darbo savaitė, atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovui už viršvalandžius. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos. Net jeigu teismas pripažintų pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neišmokėtų 412,14 Eur, maksimali netesybų suma būtų 2 472,84 Eur (412,14 Eur × 6 mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 20 d. šalys pasirašė darbo sutartį, kuria atsakovė priėmė ieškovą dirbti vairuotoju. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį 1 386 Eur atlyginimą, mokant jį vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 20 d. pavedimu į banko sąskaitą, buvo nustatyta 45 valandų darbo savaitė, neviršijant 180 valandų per mėnesį, taikant suminę darbo laiko apskaitą, suminės laiko apskaitos terminas – 3 mėnesiai. Šalys susitarė, kad darbuotojui už komandiruojamą laikotarpį yra mokami dienpinigiai, kurių dydį ir mokėjimo tvarką numatė atsakovės vadovo patvirtintas dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Darbdavys taip pat įsipareigojo suteikti informaciją apie priskaičiuotą darbo užmokestį pagal atskirą raštišką darbuotojo prašymą. Darbo sutartis nutraukta 2024 m. rugsėjo 16 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
6. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, konstatavo, kad šalys, apskaičiuodamos darbo užmokestį, taiko skirtingą darbo užmokesčio dydį, darbo laiko normą, darbo dienų skaičių, dėl ko gauna skirtingus valandinius ir dieninius įkainius, kas, be kita ko, daro įtaką galutiniam darbo užmokesčio dydžiui. Teismas, išanalizavęs šalių skaičiavimus, nusprendė, kad atsakovė tinkamai, remdamasi įstatyminiu reglamentavimu ir darbo sutartimi, apskaičiavo ieškovo darbo užmokestį ir pagrįstai jam išmokėjo atsakovės priskaičiuotą atlyginimą. Iš ieškovo pateiktos skaičiavimo lentelės, atsakovės pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį teismas nustatė, kad ieškovas naudoja 40 valandų per savaitę darbo laiką, t. y. nurodo, kad 2024 m. sausio mėn. buvo 22 darbo dienos, vasario mėn. – 20 darbo dienų, kovo mėn. – 20 darbo dienų, balandžio mėn. – 21 darbo diena, gegužės mėn. – 22 darbo dienos, birželio mėn. – 19 darbo dienų, rugsėjo mėn. – 21 darbo diena, o atsakovė nurodo, kad sausio mėn. buvo 26 darbo dienos, vasario mėn. – 24 darbo dienos, kovo mėn. – 25 darbo dienos, balandžio mėn. – 25 darbo dienos, gegužės mėn. – 26 darbo dienos, birželio mėn. – 24 darbo dienos, rugsėjo mėn. – 25 darbo dienos. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje yra nustatyta 45 valandų darbo savaitė, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas skaičiuoja 40 valandų darbo savaitę, o klaidingas ieškovo skaičiavimas, taikant 40 valandų darbą per savaitę, daro įtaką valandiniam ir darbo dienos įkainiui, darbo laiko normai ir viršvalandžiams. Nurodytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovo pateikti aritmetiniai darbo užmokesčio skaičiavimai yra klaidingi ir nepagrįsti, o atsakovė, apskaičiuodama ieškovo atlygį, remiasi šalių sudaryta darbo sutartimi, kuri numatė 45 valandų darbo savaitę. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepaneigė tachografo duomenimis, žiniaraščiais fiksuotų atsakovės buhalterinių skaičiavimų, atliktų remiantis šalių sulygta darbo sutartimi. Įvertinęs tai, jog ieškovas nepagrindė 412,14 Eur darbo užmokesčio nepriemokos, atsakovė atleidimo dieną atsiskaitė su ieškovu, teismas atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atskirai nepasisakydamas dėl išvestinio reikalavimo – netesybų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, netenkinus apeliacinio skundo, sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Darbo sutarties nuostata dėl 45 valandų darbo savaitės yra nepagrįsta ir prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatos, todėl teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis tokia nuostata. Vadovaudamasis minėta darbo sutarties sąlyga teismas pažeidė imperatyvias DK 112 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
1.2. Teismas nevertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog už 2024 m. sausio mėn. atsakovė neišmokėjo ieškovui 2,99 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 20,78 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 208,84 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 3,70 Eur, už 2024 m. gegužės mėn. – 2,81 Eur, už 2024 m. birželio mėn. – 173,02 Eur, už 2024 m. rugsėjo mėn. – 50,69 Eur. Taip pat ieškovas pateikė lenteles (tachografo duomenis), kuriose nurodytas ieškovo bendras darbo laikas. Ieškovo pateikti skaičiavimai patvirtina, kad darbo sutarties pasibaigimo dieną pagal tachografo duomenis atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui 412,14 Eur. Nustačius atsakovės neatsiskaitymo su ieškovu faktą, atsakovė privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.
1.3. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, jai nebuvo reikalingos kompleksiškos, specialios žinios (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2.1, 2.2 punktai), byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu, todėl nebuvo poreikio vykti į kitą vietovę (Rekomendacijų 2.4 punktas), byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai (Rekomendacijų 2.7 punktas), ieškovas nepiktnaudžiavo procesu (Rekomendacijų 2.8 punktas). Priteistos 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra silpnesnė šalis, darbuotojas, trečiosios šalies pilietis, su kuriuo atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė.
8. Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. DK 115 straipsnis reglamentuoja suminę darbo laiko apskaitą ir numato galimybę nukrypti nuo standartinės 40 valandų darbo savaitės normos per atskiras apskaitinio laikotarpio savaites, su sąlyga, kad per apskaitinį laikotarpį nebūtų viršyta bendra darbo laiko norma ir maksimalus leistinas darbo laikas, įskaitant viršvalandžius. Darbo sutartyje nustatyta 45 valandų darbo savaitė, taikant suminę darbo laiko apskaitą, neprieštarauja DK nuostatoms, jei yra laikomasi suminės darbo laiko apskaitos reikalavimų dėl vidutinio 40 valandų darbo laiko per savaitę per apskaitinį laikotarpį ir maksimalaus 48 valandų darbo laiko per savaitę. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl jo subjektyvus 40 valandų darbo savaitės taikymas turėtų paneigti šalių sutartą ir teisės aktams neprieštaraujančią darbo laiko organizavimo tvarką.
2.2. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų ar aplinkybių, kurios paneigtų teismo padarytas išvadas ir įrodymų vertinimą. Ieškovo teiginiai apie atsakovės tariamai neišmokėtas sumas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovė su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 412,14 Eur neišmokėto darbo užmokesčio yra nepagrįstas. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo priteisti ir netesybas.
2.3. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovei jos prašomų išlaidų sumą. Ieškovo argumentai dėl bylos nesudėtingumo yra subjektyvūs ir nepaneigia fakto, kad atsakovė patyrė realias išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė, gindamasi nuo nepagrįsto ieškinio, turėjo kreiptis į profesionalų teisininką, kuris rengė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį), rinko ir teikė įrodymus, atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose. Šios paslaugos reikalavo laiko ir finansinių sąnaudų. Aplinkybė, kad ieškovas yra fizinis asmuo ar užsienio pilietis, savaime nesudaro pagrindo neatlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, ypač kai ieškinys pripažįstamas visiškai nepagrįstu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje nekilo ginčo dėl laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. šalis siejusių darbo santykių, kurių eigoje ieškovas, dirbdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje. Po darbo santykių nutraukimo ieškovas iniciavo darbo ginčą dėl netinkamo atsiskaitymo, prašyme darbo ginčų komisijai nurodydamas įsiskolinimo sumą – 9 003,96 Eur, kurią, darbuotojo tvirtinimu, sudarė darbo užmokestis ir dienpinigiai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai 2024 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovo prašymą atmetus, kreipdamasis į teismą ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 412,14 Eur darbo užmokesčio sumą ir netesybas už vėlavimą atsiskaityti, taip apibrėždamas susiaurintas ginčo nagrinėjimo teisme ribas.
11. Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, kilus ginčui dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo būtent darbdaviui, kuris yra atsakingas už įmonės apskaitą, turi kaupti su darbo santykių įforminimu, darbo laiko apskaita ir finansinėmis operacijomis susijusius dokumentus, tenka procesinė įrodinėjimo pareiga. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2023 m. spalio 20 d. darbo sutarties 3–4 punktų, šalys susitarė dėl 1 386 Eur (2024 m. taikytas 1 525 Eur dydis) darbo užmokesčio esant 45 valandų darbo savaitei. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė taip pat pateikė duomenis apie ieškovo dirbtą laiką, jam priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokesčio sumas, taip pat skaičiavimus, kuriuose fiksuojamas apskaitos dokumentus atitinkantis atsiskaitymas su ieškovu, taip įvykdydama pradinę procesinę įrodinėjimo pareigą. Po šių duomenų pateikimo jau ieškovui teko pareiga nuginčyti atsakovės pateiktų įrodymų tinkamumą, jų pakankamumą arba pateikti savo įrodymus siekiant, kad teismas juos pripažintų patikimesniais ir būtent jais vadovautųsi spręsdamas ginčą. Vykdydamas šią pareigą ieškovas teikė į bylą tachografo duomenimis grindžiamus darbo užmokesčio skaičiavimus, kurie, ieškovo teigimu, patvirtina prašomo priteisti įsiskolinimo faktą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad jam tekusio įrodinėjimo pareigos ieškovas neįvykdė, dėl ko ieškinį atmetė.
12. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, esminis ieškovo kritikos atsakovės pateiktiems skaičiavimams akcentas yra susijęs su tuo, kad ieškovui mokėtinas sumas atsakovė, vadovaudamasi darbo sutartimi, apskaičiavo taikydama 6 dienų 45 val. darbo savaitę, gi ieškovas laikėsi pozicijos, kad skaičiavimai, vadovaujantis DK 112 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti atliekami taikant 5 dienų 40 val. darbo savaitę. Skundžiamu sprendimu teismui patvirtinus atsakovės pozicijos pagrįstumą, apeliaciniame skunde ieškovas įrodinėja, kad darbo sutarties sąlyga dėl 45 val. darbo savaitės negali būti taikoma dėl prieštaravimo imperatyviam įstatyminiam reglamentavimui. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
13. Vadovaujantis DK 112 straipsnio 3 dalimi, darbuotojo darbo laiko norma yra 40 val. per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiką arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. DK 113–115 straipsniuose aptartos darbo laiko režimo taisyklės, kuriomis vadovaujantis nustatoma, kaip darbo laiko norma turi būti paskirstoma per apskaitinį laikotarpį, kokie yra maksimalūs dienos ir savaitės darbo laiko laikotarpiai, įskaitant ir atvejus, kai šalys susitaria taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Gi DK 121 straipsnyje įtvirtinta galimybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei transporto sektoriuje nustatyti kitokius maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimus bei darbo laiko režimo taisykles, nei numatyta pačiame DK. Pasinaudodama šia galimybe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtino Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą (toliau – Aprašas), kurio 14.1 punkte nurodoma, kad mobiliems kelių transporto priemonių darbuotojams nustatoma vidutinė savaitės darbo laiko trukmė turi neviršyti 48 val. Ši nuostata atkartoja 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo 4 straipsnyje suformuluotas taisykles dėl savaitinės darbo laiko normos. Aprašo 14.1 punktą aiškinant sistemiškai su DK 112 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teisę nukrypti nuo 40 val. bendrosios taisyklės tik mažinimo kryptimi, DK 121 straipsniu, pagal kurį nukrypimai nuo DK taisyklių galimi klausimais, susijusiais ne su darbo laiko norma, bet su darbo grafiku, bei lingvistiškai, nes, skirtingai nei DK 112 straipsnio 3 dalyje, kur nurodytas konkretus darbo normos dydis (40 val.), Aprašo 14.1 punkte pasirinkta formuluotė „turi neviršyti 48 val.“, darytina išvada, kad aptariamu reglamentavimu, nekeičiant DK įtvirtintos darbo laiko normos, buvo įtvirtinta galimybė darbdaviui susitarti su darbuotoju, dirbančiu tolimųjų reisų vairuotoju, dėl didesnės, tačiau 48 val. per savaitę neviršijančios, darbo laiko trukmės atliekant tą pačią darbo funkciją ir to nevertinant kaip viršvalandžių, kas savo esme atitinka padidinto darbo krūvio sampratą, kaip ji įvardinta DK 144 straipsnio 7 dalyje ir aptarta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015).
14. Nagrinėjamos bylos ribose sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo svarbus yra darbo sutarties 4 punkto, kuriuo susitarta dėl 45 val. darbo savaitės, ir 3 punkto, kuriuo nustatytas darbo užmokesčio dydis (1 386 Eur (2024 m. taikytas 1 525 Eur dydis)), tarpusavio santykio aiškinimas. Kaip matyti iš atsakovės pozicijos, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, darbo sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio, mokėtino už sutartyje nurodytą darbo laiko trukmę – 45 val. per savaitę. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teismui teikdamas savo skaičiavimus, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad darbo sutartyje nurodyta darbo užmokesčio suma turi būti skaičiuojama ir mokama už 40 val. darbo savaitę, už papildomai dirbtą laiką mokant papildomai. Sutikti su tokia ieškovo pozicija teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo, kadangi darbo užmokesčio dydis nustatytas šalių susitarimu, pasirinktos formuluotės neleidžia spręsti, kad įvardinta suma mokėtina ne už darbo sutartyje aptartą darbo laiko trukmę, nustatytas darbo užmokesčio dydis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams (yra didesnis už minimalųjį valandinį atlygį).
15. Aptartos išvados leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti dėl ieškovo pateiktų skaičiavimų ydingumo, kas tapo pagrindu priimant sprendimą vadovautis atsakovės pateiktais įrodymais, kurių teisingumo ieškovas nenuginčijo. Šiuo aspektu papildomai pastebėtina, kad ieškovas savo skaičiavimus grindė tachografo duomenimis, kurių netikslumą atsakovė įrodinėjo su atsiliepimu į ieškinį teiktais duomenimis apie iki darbo sutarties nutraukimo pradėtą drausminio pažeidimo procedūrą ieškovui už tikrovės neatitinkančių darbo laikotarpių suvedimą. Nors ieškovui pateikus prašymą išeiti iš darbo savo noru ir šį prašymą atsakovei patenkinus drausminė procedūra nebuvo užbaigta, aptartos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios ieškovo teiktų skaičiavimų patikimumą ir paneigiančios atsakovės vykdant ieškovo darbo laiko apskaitą užfiksuotų duomenų teisingumą.
16. Kaip matyti iš ieškovo su ieškiniu teiktų duomenų, savo reikalavimą ieškovas grindė ir aplinkybe, kad jam mokėta darbo užmokesčio suma buvo mažesnė nei minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Pabrėžtina, kad 2023 m. sudarant darbo sutartį nustatytas 1 386 Eur darbo užmokesčio dydis atitiko tuo metu galiojusią 840 Eur minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), padaugintą iš koeficiento 1,65 (840 Eur ×1,65 = 1 386 Eur), kaip ir 2024 m. mokėto 1 525 Eur darbo užmokesčio dydis atitiko tuo metu galiojusią 924 Eur MMA, padaugintą iš koeficiento 1,65 (924 Eur ×1,65 = 1 524,60 Eur), kas leidžia spręsti, jog nustatydama darbo užmokesčio dydį atsakovė siekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 559 redakcija) (toliau – Nutarimas) 2.5 punkte įtvirtintų pasekmių, t. y. galimybės nemokėti mokesčių už komandiruotam darbuotojui mokamus dienpinigius. Pabrėžtina, kad MMA yra skaičiuojama taikant 40 val. per savaitę vidutinę darbo laiko normą. Ginčo laikotarpiu (2024 m.) minimali valandinė alga (toliau – MVA) sudarė 5,65 Eur. Padauginus iš 1,65 koeficiento gaunamas 9,33 Eur dydis (5,65 Eur×1,65). Kaip matyti iš darbdavio su atsiliepimu į ieškinį pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, darbdavys 2024 m. pagal darbo sutartį dirbtinų darbo valandų skaičių įvardijo kaip svyruojantį nuo 176 val. (2024 m. birželio mėn.) iki 196 val. (2024 m. sausio mėn.), kas leidžia spręsti, kad valandinis atlygis svyravo nuo 8,66 Eur (1 525 Eur ÷176 val.) iki 7,78 Eur (1 525 Eur ÷196 val.), t. y. buvo ženkliai mažesnis nei MVA, padauginta iš koeficiento 1,65.
17. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovui buvo mokamas mažesnis nei Nutarimo 2.5 punkte nurodytas atlyginimas, pati savaime nereiškia, jog ieškovas gali reikalauti papildomos darbo užmokesčio sumos, ji tegali reikšti, kad darbdavys galimai netinkamai mokėjo dienpinigius, nepagrįstai vertindamas, kad jie neapmokestinami mokesčiais.
18. Nepaisant to, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo patenkinti ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 299, 332 straipsniuose nustatyta, jog teismai privalo reaguoti į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus. Nurodytos proceso teisės normos grindžiamos tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad, kaip minėta, darbdavys galimai netinkamai mokėjo dienpinigius, nepagrįstai vertindamas, jog jie neapmokestinami mokesčiais, teisėjų kolegija apie šį galimą viešojo intereso pažeidimą atskirąja nutartimi informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad būtų nustatyta, ar atsakovės veiksmais valstybei nebuvo padaryta turtinė žala, susijusi su netinkamu mokesčių mokėjimu.
19. Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo nesutinkantis su iš jo atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu. Ieškovas teigia, kad iš jo priteista 3 085,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pernelyg didelė, nes byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ieškovas nepiktnaudžiavo procesu, be to, ieškovas yra silpnesnė šalis, trečiosios šalies pilietis.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog atsakovės už jai suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėtas užmokestis neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, tačiau pagrįstai teigia, jog Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose išvardintus kriterijus, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovės sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto išlaidavimo. Šiuo atveju nesutiktina su ieškovu, kad nagrinėjama byla buvo nesudėtinga, nereikalavo specialių žinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašyta priteisti išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra mažesnė, negu nustatyta Rekomendacijose už atsakovei suteiktas teisines paslaugas (vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis sudaro 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur × 2,5) sumą), todėl skundžiamu teismo sprendimu buvo pagrįstai priteista iš ieškovo. Aplinkybės, kad ieškovas yra darbuotojas, trečiosios šalies pilietis, nesudaro teisinio pagrindo nepriteisti atsakovei iš nepagrįstą ieškinį pareiškusio ieškovo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad, gavusi ieškovo ieškinį, ji turėjo kreiptis į profesionalų teisininką, kuris parengė atsiliepimą į ieškinį, rinko ir teikė į bylą įrodymus, atstovavo atsakovei teismo posėdyje, todėl atsakovės turėtos Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių neviršijančios išlaidos privalo būti atlygintos.
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės turėtos 1 270,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 335,90 Eur × 1,3 = 3 036,67 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Trucking Logistics“, juridinio asmens kodas 301742210, iš ieškovo K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 270,50 Eur (tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Simona Dementavičienė
Tomas Ridikas