Civilinė byla Nr. 2-1004-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01868-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1;

3.2.6.13; 3.2.8.3; 3.2.9.12

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant A. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl valstybės valdžios institucijų, teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį;

2) priteisti iš Lietuvos Respublikos 24 820 435,00 Eur turtinę žalą, įskaitant Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjos P. S. neteisėtais veiksmais padarytą 13 093,24 Eur turtinę žalą; Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjos O. G. neteisėtais veiksmais padarytą 13 608,30 Eur turtinę žalą; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos L. L. neteisėtais veiksmais padarytą 50 800,25 Eur žalą; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos A. M.-B. neteisėtais veiksmais padarytą 379 574,00 Eur turtinę žalą;

3) Valstybės valdžios institucijų priimtus aktus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstituciniams principams ir įstatymams, pripažinti negaliojančiais: Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1996 m. gegužės 21 d. sprendimą; Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1997 m. sausio 21 d. sprendimą; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo m. balandžio 21d. nutartį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnybos 2003 m. sausio 23 d. sprendimą dėl UAB „Dieona” likvidacijos.

Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš teisėjų, jo nuomone, neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ūkinis teismas pagal Vilniaus miesto tarybos ir valdybos 1996 m. pareikštus ieškinius civilinėse bylose Nr. 7/588-1996 ir Nr. 3/1291-1996 už akių priimtais sprendimais pažeidė 1991 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartis, netinkamai aiškino ir taikė įstatymus bei kitus teisės aktus. Ieškovas taip pat nesutinka ir su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009, kuria buvo leista realizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teisę išieškant skolas iš likviduotos UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto bei su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3136-836/2011, kuria nustatytas skolininkei likviduotai UAB „Dieona“ priklausančio nekilnojamojo turto paprastasis administravimas. Ieškovas įrodinėja, kad dėl valstybės valdžios institucijų ir teisėjų, priėmusių minėtus procesinius sprendimus, kaltės, 2003 m. sausio 23 d. likvidavus juridinį asmenį UAB „Dieona“, privačiam asmeniui UAB „Dieona“ vieninteliam akcininkui-ieškovui A. P. buvo padaryta 85,7 mln. litų turtinė žala, kas sudaro 24 820 435,00 Eur.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškinį dalyje dėl neteisėtų teismo veiksmų civilinėse bylose Nr. 3/1291-96 ir Nr. 2-119-603/2006 nutraukti, reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kuris kildinamas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-3136-863/2011 taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad analogiški ieškovo reikalavimai ir ieškiniai, kuriuose buvo keliami teisėjų O. G. ir L. L. atsakomybės klausimai, jau buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose Vilniaus apygardos teisme ir galutiniais procesiniais sprendimais ieškovo reikalavimai buvo atmesti, t. y. dėl teisėjų veiksmų ir žalos atlyginimo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3/1291-96 ir Nr. 2-119-603/2006 jau yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Tuo tarpu nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio pareiškimo praėjo 7,5 m., todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas, kildindamas jam padarytą žalą iš delikto, nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja remdamasis CK 1.125 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes minėtos taisyklės taikytinos esant prievoliniams santykiams.

Dėl Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjų neteisėtų veiksmų civilinėse bylose Nr. 7/588-1996 ir Nr. 3/1291-1996 bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų, civilinėje byloje Nr.2-119-603/2009, procesinių dokumentų panaikinimo šiose bylose ir turinės žalos atlyginimo. 

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio pagrindą sudaro neteisėti, pasak ieškovo, Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjų veiksmai, atlikti 1996-1997 m. laikotarpiu civilinėse bylose Nr. 7/588-1996 ir Nr. 3/1291-1996 bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmai, priimant neteisėtą procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1177-467/2017, pagal ieškovo A. P. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo bei Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-589-232/2017, pagal ieškovo A. P. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo, ieškinius atmetė.

Minėtose bylose teismai, atmesdami ieškinius, nurodė, kad ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir yra praleidęs įstatymo numatytus ieškinio senaties terminus, be to, iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus.

Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas, tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi, vienas jų šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis.

Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-187/2014).

Kasacinis teismas yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

Kaip jau minėta, šioje byloje ir išnagrinėtose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-1177-467/2017 bei Nr. Nr. 2-589-232/2017 ginčo šalys yra tapačios – ieškovas A. P. ir atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Šioje byloje ieškovas naujų aplinkybių nenurodė, ieškiniu iš esmės siekiama revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, ginčijami teismų nustatyti faktai kitose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Neteisėtais teisėjų veiksmais įvardijami byloje priimti procesiniai sprendimai, su kuriais ieškovas nesutinka. Dėl to spręstina, kad ieškinio pagrindas yra tapatus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Šioje byloje, kaip ir išnagrinėtose įvardintose civilinėse bylose ieškovas suformulavo reikalavimą panaikinti priimtus procesinius teismų sprendimus bei priteisti turinę žalą. Prašydamas priteisti tiesioginius nuostolius bei negautas pajamas, turtinės žalos dydį ieškovas grindžia nuostolių ir negautų pajamų suma, atsiradusia, jo vertinimu, neteisėtai nutraukus, sudarytą tarp UAB „Dieona“ ir Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos, nuomos sutartį. Teismo vertinimu tiek reikalavimai dėl procesinių bylose priimtų sprendimų panaikinimo, tiek dėl turtinės žalos atlyginimo yra tapatūs.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-1177-467/2017 ir Nr. 2-589-232/2017. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, civilinės bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjų neteisėtų veiksmų civilinėse bylose Nr. 7/588-1996 ir Nr. 3/1291-1996 bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009, procesinių dokumentų panaikinimo šiose bylose bei turtinės žalos atlyginimo nutrauktina.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnybos 2003 m. sausio 23 d. sprendimo dėl UAB „Dieona” likvidacijos pripažinimo negaliojančiu.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pateikė prašymą, kuriuo atsiėmė reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnybos 2003 m. sausio 23 d. sprendimo dėl UAB „Dieona“ likvidacijos pripažinimo negaliojančiu. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo į bylą įtraukta dalyvaujančiu asmeniu, jai nebuvo išsiųsta ieškinio kopija, ieškovo prašymas dėl ieškinio atsiėmimo tenkintinas, ieškovo ieškininis reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnybos 2003 m. sausio 23 d. sprendimo dėl UAB „Dieona“ likvidacijos pripažinimo negaliojančiu paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnis).

Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-3136-863/2011, procesinių dokumentų panaikinimo šioje byloje ir turinės žalos atlyginimo.

CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga bei žala ir nuostoliai, kurias būtina nustatyti, o ieškovas turi jas įrodyti, siekdamas įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimą. Neįrodžius bent vienos iš sąlygų netaikytina nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.

Ieškovas savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš jo manymu neteisėtų teismo ir jo bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų. Todėl ginčui nagrinėti taikytinas CK 6.272 straipsnis, numatantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 272 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CPK 12 straipsnyje suformuluotu rungimosi principu ir 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Pareiga įrodyti, visas civilinės atsakomybės sąlygas šioje byloje tenka ieškovui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą (nuostolius).

Byloje, iš kurios nagrinėjimo ieškovas kildina savo teisę į žalos atlyginimą, nenustatyta jokių neteisėtų teismų ar teisėjų veiksmų. Ieškovas minėtoje byloje naudojosi civiliniame procese byloje dalyvaujančiam asmeniui numatytomis teisėmis, teikė savo paaiškinimus, skundė byloje priimtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bylos proceso metu jo teisės buvo pažeistos, o ta aplinkybė, jog jo netenkina instancine tvarka peržiūrėtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, nėra pagrindu konstatuoti teismo ar teisėjos, nagrinėjusios bylą, neteisėtus veiksmus.

Nenustačius neteisėtų veiksmų negalima ir kaltė. Teismo kaltė ir/ar neteisėti veiksmai gali būti nustatyti tik tuo atveju, kai buvo padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, nustačius, jog teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti turtinę žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nenustačius neteisėtų veiksmų ir kaltės, negalimas ir nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimas.

Ieškovas nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų kitose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nes tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas gali konstatuoti, jog byloje, vykdant teisingumą, priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ar neteisėtas (LR Konstitucijos 109 ir 111 straipsniai, LR Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000; kt.). Todėl ir dėl šios aplinkybės ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3136-863/2011, negali būti patenkintas.

Atsakovė prašė byloje pareikštam reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Ieškinio senatis pagal CK 1.124 straipsnyje pateiktą jos sampratą, tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustatyti CK 1.125 straipsnyje, kurio 8 dalis numato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminui taikyti svarbu nustatyti jo pradžios momentą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Minėta, kad ieškovas nesutinka su teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas instancine tvarka. Šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti išsprendus bylą apeliacinės instancijos teisme (2011 m. lapkričio 28 d.), todėl ieškinio senaties terminą yra praleidęs. Šio termino atnaujinti neprašė nenurodė priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis), kad ieškinys dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų civilinėje byloje Nr.2-3136-863/20019, procesinių dokumentų panaikinimo šioje bylose ir turinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir yra praleidęs įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi ieškovo ieškinys dalyje atmestas kaip nepagrįstas, dalyje byla nutraukta (pareiškus tapatų reikalavimą), be to, ieškovas dalyje ieškinio atsisakė, spręstina, kad sprendimas priimtas ne ieškovo naudai, todėl atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo atsakovei nespręstina.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 4,42 Eur sumą, todėl ieškinį atmetus ši suma yra priteistina iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo A. P. ieškinį dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-3136-863/2011, procesinių dokumentų panaikinimo šioje byloje ir turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo teisėjų neteisėtų veiksmų civilinėse bylose Nr. 7/588-1996 ir Nr. 3/1291-1996 bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjos veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009, procesinių dokumentų panaikinimo šiose bylose ir turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Ieškovo A. P. ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Registro tarnybos 2003 m. sausio 23 d. sprendimo dėl UAB „Dieona“ likvidacijos pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, j. a. k. 188659752, sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                    Egidijus Tamašauskas